- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-12
- Bylos Nr.
- 2-167/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Nijolė Piškinaitė, Virginija Čekanauskaitė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „AKS projektai“
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „AKS projektai“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutarties uždarosios akcinės bendrovės „Inrent“ bankroto byloje Nr. B2-266-277/2011.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Panevėžio apygardos teismas 2010 m. gegužės 5 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Inrent“, paskyrė įmonės administratorių, 2010 m. gruodžio 3 d. nutartimi patvirtino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.
Šalies argumentai
Kreditorius UAB „AKS projektai“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė pripažinti BUAB „Inrent“ 2011 m. spalio 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimą neteisėtu bei įpareigoti kreditorių susirinkimą klausimą „Dėl taikos sutarties sąlygų (taikos sutarties projekto) BUAB „Inrent“ bankroto byloje patvirtinimo“ spręsti iš naujo.
Nurodė, kad kreditorių susirinkime buvo sprendžiamas klausimas dėl taikos sutarties sąlygų patvirtinimo. Susirinkimo iniciatoriai pasiūlė nutarimų projektus: “1.1. Patvirtinti kreditoriaus UAB „Golden capital“ parengtos Taikos sutarties sąlygas. 1.2 Sudaryti (pasirašyti) Taikos sutartį BUAB „Inren“bankroto byloje. 1.3. Įpareigoti bankroto administratorių ne vėliau kaip per 10 dienų nuo visų kreditorių parašų surinkimo dienos kreiptis į teismą su prašymu patvirtinti Taikos sutartį ir bankroto bylą nutraukti.“ Nutarimai nepriimti, nes „prieš“ balsavo kreditorius – įkaito turėtojas AB SEB bankas ir antros eilės kreditoriai AB Turto bankas ir VSDFV Panevėžio skyrius. Kiti kreditoriai balsavo „už“, tačiau jų balsų nepakako, kad nutarimai būtų priimti. Nurodė, kad įmonės turtas yra mažesnis nei įkaito turėtojo AB SEB banko kreditinis reikalavimas, todėl pardavus įkeistą turtą nebus atsiskaityta su kitais kreditoriais. Nutraukus bankroto bylą, įmonė per tam tikrą laiką (taikos sutartyje numatytais terminais) atsiskaitys su visais kreditoriais, o ne tik su AB SEB banku. Taikos sutarties pasirašymui yra visos sąlygos: įmonė nepripažinta nemokia, įmonės savininkas (akcininkas) sutinka pasirašyti taikos sutartį; visi trečios eilės kreditoriai yra pasirengę padaryti nuolaidas (sutinka atsisakyti ½ dalies kreditinių reikalavimų). Taikos sutarties sudarymas atitiktų visų įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus.
Atsiliepimas
Atsakovas B UAB „Inrent“ administratorius atsiliepimu su skundu nesutiko. Nurodė, kad skundžiami nutarimai priimti nepažeidus nustatytos nutarimų priėmimo tvarkos.
Kreditoriai UAB „Golden capital“, UAB „Kauno keliai“, BUAB „Kavaska“ atsiliepimais į skundą prašė jį tenkinti. Pažymėjo, kad turi būti ginami visų kreditorių kreditiniai reikalavimai, o ne tik vieno – įkaito turėtojo.
Kreditorius AB SEB bankas atsiliepimu prašė skundą atmesti. Nurodė, kad kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas pagal ĮBĮ 24 straipsnio 1 d reikalavimus; kreditoriai susirinkime du kartus skyrė po 1 mėnesio terminą taikos sutarčiai sudaryti, terminas baigėsi 2011 m. birželio 2 d., o taikos sutartis nesudaryta; dauguma kreditorių nesutinka pasirašyti taikos sutartį; klaidingas teiginys, jog iš įkeisto turto bus atsiskaityta tik su įkaito turėtoju, nes 2011 m. kovo 28 d. kreditorių susirinkime, kuriame dalyvavo pareiškėjas, nutarta varžytinėse parduoti įkeistą turtą pirmose varžytinėse už 57 ml. Lt, antrose mažinant kainą 10 proc. Iš to daroma išvada, kad bus patenkinti visų kreditorių reikalavimai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi atmetė kreditoriaus „AKS projektai“ skundą dėl 2011 m. spalio 3 d. nutarimo panaikinimo. Teismas nurodė, 2011 m. spalio 3 d. kreditorių susirinkime nutarimai dėl taikos sutarties BUAB „Inrent“ bankroto byloje nebuvo priimti, nes tam prieštaravo kreditoriai, turintys 52,9519 procentus teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Teismas atmetė skundą, nes byloje nėra ginčo dėl to, kad buvo pažeista nutarimų priėmimo tvarka ir teismas tokio pažeidimo nenustatė. Be to, teismas nurodė, kad visi kreditoriai turi pasirašyti taikos sutartį, pritarti jos sąlygoms, bent vienam kreditoriui nesutikus – taikos sutartis negalima. Teismas pažymėjo, kad niekas negali įtakoti kreditoriaus apsisprendimo teisės ir nei vienas kreditorius negali nuspręsti už kitą kreditorių dėl taikos sutarties ar jos sąlygų neturėdamas tam įgalinimų. Teismui norminiai aktai tokios teisės taip pat nesuteikia. Be to, teismas pažymėjo, kad šioje byloje kreditoriai, nepagrįstai ginčydami kreditorių susirinkimo nutarimus, trukdo spręsti klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo, taip vilkinamos bankroto procedūros, dėl ko padidėja administravimo išlaidos ir taip daroma žala patiems kreditoriams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius UAB „AKS projektai“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti BUAB „Inrent“ 2011 m. spalio 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimą neteisėtu, įpareigoti kreditorių susirinkimą klausimą dėl taikos sutarties sąlygų patvirtinimo spręsti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti pripažintas neteisėtu ne vien dėl pažeistos susirinkimo tvarkos, bet ir dėl kitokių priežasčių. Pavyzdžiui, jei skundžiamas nutarimas iš esmės pažeidžia kitų kreditorių arba pačios bankrutuojančios įmonės interesus, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, gerai moralei ir viešajai tvarkai. Bankroto procedūrų baigimas taikos sutartimi yra naudingas visiems – tiek įmonei skolininkei, tiek kreditoriams, tiek valstybei, dėl to šioje byloje yra viešasis interesas. Nutraukus bankroto bylą šiuo pagrindu, įmonė per tam tikrą laiką atsiskaitytų su visais įmonės kreditoriais, o ne tik su vienu iš jų (AB SEB banku). Teismas neatsižvelgė į tai, jog parengtas taikos sutarties projektas atitinka įstatymų reikalavimus, nutartis pripažinti įmonę likviduojama dėl bankroto nėra priimta, administratorius yra gavęs raštišką įmonės savininko sutikimą pasirašyti taikos sutartį, visi trečios eilės kreditoriai sutinka atisakyti ½ dalies savo kreditorinių reikalavimų, tokiu būdu bendra kreditorinių reikalavimų suma sumažėtų net 13 321 632,47 Lt. Teismas neatsižvelgė į tai, kad du iš trijų kreditorių (VĮ Turto bankas ir VSDFV Panevėžio skyrius), balsavusių „prieš“ taikos sutarties sąlygų patvirtinimą, persigalvojo, o su trečiuoju kreditoriumi AB SEB banku vyksta derybos ir šio fakto šis kreditorius neneigia.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius UAB „Golden Capital“ prašo atskirąjį skundą tenkinti. Nurodo, kad skundžiama nutartis pažeidžia kreditorių (išskyrus AB SEB banko) interesus.
Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „Inrent“ nurodo, kad kreditorių teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus yra įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime. 2011 m. spalio 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimai buvo priimti nepažeidžiant ĮBĮ nustatytos tvarkos, nutarimai yra teisėti, dėl to atsakovas nesutinka su atskiruoju skundu ir nurodo, jog bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visas aplinkybes, turi priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Atsiliepime į atskirąjį skundą AB SEB bankas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad 2011 m. kovo 28 d. bei 2011 m. gegužės 2 d. vykusiuose kreditorių susirinkimuose pritarta pasiūlymui pratęsti laiką taikos sutarties derinimui. Apeliantas nenurodė jokių faktų, kuriais remiantis skundžiama nutartis galėtų prieštarauti imperatyvioms įstatymų normoms, gerai moralei, viešajai tvarkai. Apelianto noras įtakoti kitų kreditorių sprendimus, skundžiant nutarimus, kurie priimti laikantis visų įstatymuose nustatytų procedūrų, vertintinas kaip bankroto procedūros vilkinimas ir piktnaudžiavimas savo teisėmis. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad prieš skundžiamą nutarimą balsavę kreditoriai sutinka su taikos sutarties projektu. Teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino ĮBĮ 28 straipsnio nustatytus taikos sutarties sudarymo reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino kreditoriaus „AKS projektai“ skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo nesudaryti taikos sutarties pagal pasiūlytą projektą pripažinimo neteisėtu.
Byloje nustatyta, kad kreditoriai du kartus svarstė taikos sutarties sudarymo galimybę, 2011 m. gegužės 2 d. vykusiame kreditorių susirinkime kreditoriai skyrė 1 mėnesio terminą taikos sutarčiai sudaryti. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi, palikdamas nepakeistą pirmosios instancijos teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartį, kuria atmestas kreditorių skundas dėl 2011 m. gegužės 2 d. nutarimų panaikinimo, padarė išvadą, kad kreditoriai neturi realių galimybių sudaryti taikos sutartį, dėl to termino sutarčiai sudaryti pratęsimas ilgiau nei nutarė kreditorių susirinkimas (1 mėn.) būtų tik bankroto procedūrų vilkinimas. 2011 m. gegužės 2 d. kreditorių susirinkime antrą kartą skirtas 1 mėnesio terminas taikos sutarčiai sudaryti baigėsi 2011 m. birželio 2 d., tačiau taikos sutartis nebuvo sudaryta. 2011 m. spalio 3 d. vykusiame kreditorių susirinkime nutarimai dėl taikos sutarties sudarymo nepriimti, nes tam prieštaravo kreditoriai, turintys 52,9519 procentus teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Apeliantas, ginčydamas minėto kreditorių susirinkimo nutarimą, nei skunde dėl šio nutarimo panaikinimo, nei atskirajame skunde neginčijo skundžiamo nutarimo priėmimo tvarkos. Apelianto manymu, kreditorių susirinkimo nutarimas galėtų būti pripažintas neteisėtu, jei jis pažeidžia kitų kreditorių arba pačios įmonės teises ir interesus, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajam interesui, tačiau šiems teiginiams pagrįsti apeliantas jokių argumentų nepateikė. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad bankroto procedūrų baigimas taikos sutartimi yra naudingas tiek įmonei skolininkei, tiek kreditoriams, tiek valstybei. Be to, apeliantas nurodė, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad parengtas taikos sutarties projektas atitinka įstatymų reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie apelianto argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą. Taikos sutarties sudarymo galimybė bankroto procese atsiranda tada, kai bankrutuojanti įmonė ir visi jos kreditoriai susitaria, kad naudingiau tęsti bendradarbiavimą ne bankroto procedūromis, o sudarant galimybę nemokiai įmonei skolininkei toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir sukurti naujas materialines vertybes atkurti skolininko mokumą bei pajėgumą vykdyti finansinius įsipareigojimus įmonės kreditoriams. Galimybė sudaryti taikos sutartį numatyta ĮBĮ 28 straipsnyje, kurio antra dalis numato, kad taikos sutartį pasirašo visi įmonės kreditoriai, kurių reikalavimai iki taikos sutarties pasirašymo dienos liko nepatenkinti, arba jų įgaliotas atstovas ir administratorius, gavęs įmonės savininko, valdymo organo, kuris turi teisę priimti nutarimą reorganizuoti ar likviduoti įmonę, raštišką sutikimą. Taigi teisėta yra tik visų kreditorių (ar kreditorių atstovų) pasirašyta taikos sutartis. Iš BUAB „Inrent“ 2011 m. spalio 3 d. kreditorių susirinkimo priimto nutarimo akivaizdu, kad kreditoriai, turintys 52,9519 procentus teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos, prieštarauja taikos sutarties sudarymui. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad du iš trijų kreditorių (VĮ Turto bankas (teismo patvirtinto reikalavimo dydis 0,2073 proc.) ir VSDFV Panevėžio skyrius (teismo patvirtintas reikalavimo dydis 0,0777 proc.), balsavusių „prieš“ taikos sutarties sąlygų patvirtinimą, persigalvojo, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, o apeliacinės instancijos teismui pateiktoje bylos medžiagoje tokių duomenų nėra. Priešingai, iš 2011 m. spalio 4 d. teismo posėdžio, kurio metu buvo svarstomas klausimas dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, protokolo matyti, kad kreditoriaus VSSFV Panevėžio skyriaus atstovė prieštaravo taikos sutarties sudarymui (14-16 b. l.). Iš AB SEB banko atsiliepimo į atskirąjį skundą matyti, jog šiam kreditoriui, turinčiam 52,6669 procentus teismo patvirtintų reikalavimų, bankroto bylos užbaigimas taikos sutartimi yra nepriimtinas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti dėl realios galimybės UAB „Inrent“ bankroto byloje sudaryti taikos sutartį egzistavimo.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai įvertino ĮBĮ 28 straipsnyje nustatytus taikos sutarties sudarymo reikalavimus bei teisingai nurodė, kad kiekvienas kreditorius turi laisvą teisę apsispręsti dėl pasiūlytos taikos sutarties sąlygų ir niekas negali įtakoti jo apsisprendimo teisės. Atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.