Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2020-01-13 · Civilinė byla Nr. e2-488-1067/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-13
Bylos Nr.
e2-488-1067/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-07353-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Justė Visakavičienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“
Atsakovas
I. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-488-1067/2020
Buvęs bylos Nr. e2-11361-1067/2019
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07353-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.2.2; 2.6.29.2; 3.1.7.6; 3.2.6.6.1, 3.2.6.6.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 13 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė Visakavičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ ieškinį atsakovei I. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo priteisti iš atsakovės, kaip solidarios N. L. bendraskolės, 10000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 123 straipsnio 3 dalis), atsakovė atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2008 m. spalio 9 d. tarp pradinio kreditoriaus AB Hansabanko (dabar – AB Swedbank) ir N. L. sudaryta kredito sutartis, pagal kurią bankas suteikė N. L. 97022,70 Eur kreditą butui įsigyti, o N. L. įsipareigojo grąžinti kreditą sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Prievolių įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas nusipirktas butas. 2008 m. spalio 9 d. tarp pradinio kreditoriaus (banko) ir atsakovės sudaryta laidavimo sutartis, pagal kurią atsakovė laidavo už kredito gavėją N. L. Kredito grąžinimas bankui buvo užtikrintas 2008 m. lapkričio 5 d. UAB „Būsto paskolų draudimas“ draudimu.

N. L. netinkamai vykdant kreditorinius įsipareigojimus 2010 m. sausio 12 d. bankas 2008 m. spalio 9 d. kredito sutartį vienašališkai nutraukė ir 2010 m. sausio 18 d. kreipėsi į ieškovę dėl 97580,63 Eur draudimo išmokos mokėjimo. Ieškovė 2010 m. balandžio 1 d. priėmė sprendimą dėl 97580,63 Eur draudimo išmokos išmokėjimo bankui.

2011 m. kovo 16 d. tarp ieškovės ir pradinio kreditoriaus banko sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises pagal 2008 m. spalio 9 d. kredito sutartį dėl 96118,07 Eur skolos, 1462,56 Eur palūkanų ir kitų įstatymu ar kredito sutartyje nustatytų teisių. 2014 m. kovo 27 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu buvo parduotas hipoteka įkeistas butas už 34754,69 Eur (32611,80 Eur pervesti ieškovei), įsiskolinimas ieškovei liko 65008,51.

2011 m. kovo 16 d. pasirašyta Reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią ieškovė perleido bankui reikalavimo teises į N. L. likusią nepadengtą skolos sumą bankui, kurią sudarė: 1151,92, Eur likusi įsiskolinimo dalis, taip pat perdavė kitas įstatymų nustatytas teises.

2012 m. gruodžio 19 d. ieškovė raštu informavo atsakovę apie nutrauktą kredito sutartį, išmokėtą draudimo išmoką, reikalavimo teisių perėmimą, bei laidavimo sutartimi atsakovės prisiimtus skolinius įsipareigojimus.

Byloje duomenų apie tai, kad skola būtų sumokėta, nėra.

Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 6.1 – 6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1, 2 dalys). Pradinis kreditorius AB Swedbank savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, suteikė kredito gavėjai N. L. kreditą, tačiau ji sutartyje nustatytais terminais kredito ir kitų pagal sutartį mokėtinų sumų negrąžino, todėl laikytina, kad kredito gavėja pažeidė prievolę. Laidavimas yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnio 1 dalis). Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Laidavimas gali atsirasti sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis). Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). AB Swedbank savo reikalavimo teisę į atsakovę perleido ieškovei, todėl atsakovė turi šią pareigą įvykdyti ieškovei. Aplinkybių, kad reikalavimas negalėjo būti perleistas ar pažeistų atsakovės interesus, nenustatyta (CK 6.101, 6.102 straipsniai). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė naudodamasi savo dispozityvumo teise pasirinkti kokį ir kokio dydžio reikalavimą atsakovei reikšti, bei vadovaudamasi ekonomiškumo ir protingumo principais, reiškia reikalavimą tik dėl 10000 Eur skolos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas, kaip pagrįstas, tenkintinas, iš atsakovės, kaip solidarios N. L. bendraskolės, priteistina 10000 Eur skola (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59, 6.63 straipsniai).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio l dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 225 Eur žyminis mokestis, (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės I. B., kaip solidarios N. L. bendraskolės, 10000 Eur (dešimties tūkstančių eurų) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 10000 Eur (dešimties tūkstančių eurų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. spalio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 225 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Justė Visakavičienė