Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo O. S. (O. S.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 11 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo O. S. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. gegužės 29 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Teisėjas, susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nuosprendžiu O. S. buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo požymių. Tuo pačiu teismo nuosprendžiu buvo nuteistas ir V. K. (V. K.).

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nuosprendžio dalis dėl O. S. išteisinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį panaikinta ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo O. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie neatliktos bausmės dalies pridedant dalį nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir galutinė bausmė O. S. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams. Bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.

O. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovus į patalpas, t. y. 2008 m. sausio 18 d., veikdamas kartu su V. K. ir turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, paprašė I. V. (I. V.), T. S. (T. S.) ir kitų tyrimo metu nenustatytų asmenų, nieko nežinančių apie planuojamą nusikalstamą veiką, pakrauti svetimą UAB „Vlamosta“ priklausančią medieną, esančią sandėlyje Barsukynės g. 16 A, Vilniuje, ir ją pervežti į O. S. namus, esančius Kairėnų kaime, Vilniaus rajone, bei nurodė vietą ir laiką, kur pastarieji turės tai padaryti. 2008 m. sausio 19 d., ryte, I. V., T. S. ir kiti tyrimo metu nenustatyti asmenys, O. S. ir V. K. nurodymu, nenustatytu būdu pateko į minėtą sandėlį, esantį Barsukynės g. 16 A, Vilniuje, kur krovė į O. S. ir V. K. užsakymu atvykusį sunkvežimį, t. y. 183 juodalksnio, 185 beržo ir 18 ąžuolo lentų, už 16 370,14 Lt, kol tą pačią dieną, apie 10 val. 00 min., atvyko UAB „Vlamosta“ darbuotojai, kurie sutrukdė baigti nusikalstamą veiką.

Tokiu būdu, O. S. ir V. K. pasikėsino pagrobti svetimą, UAB „Vlamosta“ priklausantį turtą už 16 370,14 Lt.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartimi nuteistojo O. S. kasacinis skundas buvo atmestas.

O. S. ir V. K. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, prašydami pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2013 m. gegužės 29 d. nutarimu atsisakė patenkinti šiuos prašymus, motyvuodamas tuo, kad prašymuose išdėstytos aplinkybės nepagrįstos jokiais faktiniais bylos duomenimis ir tėra tik siekimas padėti O. S. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nuteistasis O. S. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. gegužės 29 d. nutarimą apskundė Vilniaus apygardos teismui.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 11 d. nutartimi atmetė nuteistojo O. S. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. gegužės 29 d. nutarimo, konstatuodamas, jog aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip naujai paaiškėjusios, nuteistasis skunde nepateikė.

Nuteistasis O. S. skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį panaikinti ir atnaujinti baudžiamosios bylos tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Skunde nuteistasis O. S. nurodo, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nuosprendį. Tvirtina, kad priimant apkaltinamąjį nuosprendį bei kasacinę nutartį, teismams nebuvo žinoma aplinkybė, kurią nuteistasis V. K. nurodė 2013 m. gegužės 6 d. atsiųstame laiške. Laiške V. K. atsiprašo jo (O. S.), kad melagingai jį apkalbėjo ir išdėsto aplinkybes, kodėl teisme davė melagingus ir tikrovės neatitinkančius parodymus.

Nuteistojo teigimu, apygardos teismas, skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad V. K. parodymais nėra pagrindo vadovautis, pažeidė baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų nuostatas ir tikslus, teisės į teisingą teismą bei nekaltumo prezumpcijos principus. Skunde O. S. pažymi, kad priimant apkaltinamąjį nuosprendį, teismas nepagrįstai vadovavosi tik kito nuteistojo, t. y. V. K. parodymais. Pasak nuteistojo, atsiųstame laiške paneigus savo parodymus, procesas turi būti atnaujintas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 444 straipsnio nuostatas.

Gynėjas prašo nuteistojo skundą tenkinti. Prokurorė prašo nuteistojo skundą atmesti.

Nuteistojo O. S. skundas atmestinas.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo O. S. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. gegužės 29 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, yra teisėta ir pagrįsta.

Apeliacinio teismo nuomone, Vilniaus apygardos teismas tinkamai įvertino nuteistojo O. S. skunde nurodytas aplinkybes bei jas motyvuotai atmetė, nurodydamas, kad šių aplinkybių negalima pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis.

Iš skundo turinio matyti, kad nuteistojo O. S. pagrindiniai argumentai, kuriais remdamasis jis prašo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tai, jog priimant apkaltinamąjį nuosprendį bei kasacinę nutartį, teismams nebuvo žinoma ta aplinkybė, kad nuteistasis V. K. jo atžvilgiu davė melagingus parodymus.

BPK 443 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos šio kodekso 444 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose nurodyta, kad tokiomis aplinkybėmis gali būti įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas, bylą nagrinėjusių teisėjų ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų nusikalstamas piktnaudžiavimas, dėl ko buvo priimtas neteisingas ir nepagrįstas nuosprendis. Tuo tarpu, BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima atnaujinti baudžiamąją bylą, t. y. tokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Kitomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį. Aplinkybės, kurios buvo žinomos priimant nuosprendį, negali būti naujai paaiškėjusios.

Apeliacinis teismas sutinka su Vilniaus apygardos teismo išvadomis, kad ir bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo keliama gynybinė versija, jog V. K. apkalba O. S.. Tačiau ši versija, nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, buvo paneigta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Remiantis Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nuosprendžio turiniu, matyti, kad V. K. viso proceso metu davė logiškus ir nuoseklius parodymus, tvirtino, jog nuo vaikystės su O. S. siejo draugiški santykiai, todėl neturi jokio tikslo jo apkalbėti. Be to, O. S. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtino ne tik V. K. parodymai, bet ir liudytojų parodymai, iš dalies paties O. S. parodymai, byloje esančių telefoninių pokalbių išklotinių duomenys bei kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas kasacine tvarka, tačiau nenustatė, kad apeliacinės instancijos teismas būtų priėmęs neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį O. S. atžvilgiu.

Pažymėtina, kad V. K. nurodoma aplinkybė, kad O. S. nedalyvavo nusikalstamos veikos padaryme, nepagrįsta jokiais bylos duomenimis. Be to, tai nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, dėl kurios būtų galima atnaujinti procesą. Atkreipiamas O. S. dėmesys į tai, kad nagrinėjant jo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 11 d. nutarties, baudžiamosios bylos įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, o tik tikrinama, ar nėra BPK 444 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų bylai atnaujinti. Pažymėtina, kad nuteistasis O. S. jokių naujų aplinkybių nei skunde, nei Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, sprendusiam klausimą dėl proceso atnaujinimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms, nei vėliau jo skundą nagrinėjusiam Vilniaus apygardos teismui, nepateikė. Tai, kad priimti sprendimai netenkino nuteistojo, nėra pagrindas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Nenustačius bylai atnaujinti pagrindų, konstatuojama, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 11 d. nutartimi pagrįstai atmetė O. S. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. gegužės 29 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatų, teisės į teisingą teismą bei nekaltumo prezumpcijos principų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo O. S. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.