- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-02-11
- Bylos Nr.
- N-403-173-06
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Algirdas Taminskas (pran.)
- Kategorijos
- 26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal V.M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 13 d. nutarties V.M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
2005-09-22 Biržų raj. PK VP e.VT ir EPP viršininko pareigas V.M. pagal LR ATPK 131 str. 4 d. paskyrė 125 litų baudą už tai, kad jis 2005-09-18 Biržų raj., Griauzdžių km. netinkamai pririšo savo karvę, kuri išbėgo į kelią ir buvo partrenkta pravažiuojančio automobilio, vairuojamo R.T., įvykio metu apgadintas automobilis.
Šalies argumentai
Savo skundu V.M. prašė Panevėžio apygardos administracinio teismo panaikinti jam paskirtą administracinę nuobaudą ir bylą nutraukti. Skunde nurodė, kad jis nėra joks eismo dalyvis, tik gyvulio savininkas. Nurodė, kad 2005-09-18 jis tvirtai pririšo savo karvę netoli nuo kelio, tačiau ši į kelią išeiti negalėjo. Pats jis dirbo laukuose, išgirdo didelį automobilių ūžesį, pamatė, kad žvyrkeliu vienas paskui kitą lenktyniauja du automobiliai. Jo nuomone, dėl sukelto triukšmo karvė pasibaidė, išbėgo į kelią ir buvo nutrenkta. Todėl dėl įvykio kaltas vairuotojas, kuris važiavo per dideliu greičiu, nesugebėjo sustabdyti automobilio ar apvažiuoti kliūtį. Taip pat nurodė, kad policijos darbuotojai nesigilino į įvykį, nedarė jokių matavimų, neapklausė liudytojų, todėl jų išvados nėra teisingos.
Nukentėjusysis Rimas Tekutis skundo nepripažino. Jis nurodė, kad važiavo žvyrkeliu apie 70 km/h greičiu, apie 200 metrų atstumu nuo prieš jį važiavusio automobilio. Privažiavus krūmus, staiga ant kelio iššoko karvė, kurią jis automobiliu partrenkė. Susidūrimo išvengti negalėjo, nes karvė iššoko priešais mašiną staiga. Taip pat nurodė, kad po įvykio karvės šeimininkas dar prieš atvykstant policijos pareigūnams, karvę nutraukė į šalikelę ir pripjovė. Nurodė, kad surašant protokolą, V.M. taip pat neginčijo savo kaltės, tik iki šiol nenori atlyginti padarytos žalos.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2005 m. spalio 13 d. nutartimi V.M. skundo nepatenkino ir 2005-09-22 Biržų raj. PK VP e.VT ir EPP viršininko pareigas nutarimą, kuriuo V.M. už LR ATPK 131 str. 4 d. pažeidimą paskirta 125 litų bauda, paliko nepakeistą. Teismas nutartyje nurodė, kad Kelių eismo taisyklių 11 punktas eismo dalyvį apibrėžia kaip asmenį, dalyvaujantį kelių eisme. Teismo nuomone, V.M. iš tikrųjų nebuvo eismo dalyvis šio KET punkto prasme, tačiau LR ATPK 131 str. numato atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, padarytus pėsčiųjų, vadeliotojų bei kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, t.y. naudojama ne eismo dalyvio sąvoka. Teismas padarė išvadą, kad dėl to, jog V.M. galima priskirti prie asmenų, kurie naudojasi keliais - gyvulių pervedimui, jų palikimui pakelėse ir pan., jis yra tinkamas subjektas šiam pažeidimui. Teismas nutartyje taip pat nurodė, kad KET 116.1 punktas draudžia palikti gyvulius ant kelio ar šalia jo be priežiūros. Nurodė, kad tai, jog automobilio nutrenkta V.M. priklausanti karvė buvo palikta be priežiūros, patvirtina byloje esantys įrodymai. Šią aplinkybę patvirtina ir pats V.M. kuris paaiškino, kad karvė buvo palikta apie 8 metrus nuo kelio, įkalus į pievą grandinės kuolą. Todėl teismas padarė išvadą, kad V.M. paliko karvę šalia kelio be priežiūros ir tuo pažeidė KET 116.1 p.. Teismas taip pat pažymėjo, jog V.M. iš karto po įvykio savo kaltės neginčijo, pasirašė eismo įvykio protokolą, todėl jo pretenzijos, kad policijos darbuotojai neatliko visų reikalingų matavimų, nėra pagrįstos. Teismas nurodė, kad V.M. karvė, ištraukusi kuolą, išbėgo į kelią blogai matomame kelio ruože ir susidūrė su automobiliu. Karvės susidūrimo su R.T. vairuojamu automobiliu metu buvo apgadintas automobilis. Todėl teismas padarė išvadą, kad V.M. veika atitinka LR ATPK 131 str. 4 d. Teismas nurodė, kad V.M. paskirta sankcijos vidurkį atitinkanti nuobauda, kuri, teismo nuomone, paskirta pagrįstai ir teisėtai, todėl naikinti nutarimą nėra pagrindo. Teismas taip pat nurodė, jog byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad R.Tekutis pažeidė kelių eismo taisykles ir kad tokie pažeidimai buvo priežastiniame ryšyje su įvykiu. Nurodė, kad vien V.M. ir jo žmonos paaiškinimų, jog, jų subjektyviu vertinimu, pravažiuojančių automobilių greitis buvo labai didelis, nepakanka. Šiuo metu nustatyti automobilio važiavimo greitį, stabdymo kelią ir kitus parametrus nėra įmanoma, todėl grąžinti bylą nagrinėti iš naujo nėra pagrindo. Teismo nuomone, galimas netinkamas vairuotojo elgesys gali tik turėti įtakos sprendžiant žalos atlyginimo klausimus civilinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V.M. prašo panaikinti Biržų rajono PK pareigūno 2005 09 22 nutarimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo ir Panevėžio apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 13 d. nutartį ir administracinę bylą nutraukti. Apeliantas nurodo, kad administracine tvarka pagal LR ATPK 131 str. 4 d. jis buvo nubaustas už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 116.2 p. (pririšo gyvulius taip, kad jie galėtų išeiti į kelią), o teismas savo nutartyje jau konstatuoja, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 116.1 punktą (paliko gyvulius greta kelio be priežiūros), t.y. konstatavo kitą pažeidimą, nei tą, už kurį jam buvo skirta nuobauda. Nurodo, kad su teismo išvadomis ir motyvacija nesutinka, nes jos neatitinka faktinių aplinkybių. Kaip nurodo apeliantas, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad jis yra nedirbantis, nors jis yra ūkininkas, pragyvena iš savo ūkio ir nesupranta, nuo kada ūkininkai yra laikomi nedirbančiais. Jo teigimu, ne jo kaltė, kad jo žemė yra prie kelio, kur jis ir yra priverstas ganyti savo gyvulius. Apeliantas nurodo, kad gyvuliai nėra paliekami be priežiūros, yra patikimai pririšami ir iki šiol jokių netikėtumų nebuvo. Nurodo, kad nesitikėjo jis jų ir tą š.m. rugsėjo 18 d., kadangi gyvuliai buvo pririšti kaip visada, o ir jis pats buvo netoliese tame lauke. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai atmeta jo paaiškinimus, jog gyvulius galėjo išgąsdinti per dideliu greičiu važiavusios mašinos, sukėlusios triukšmą (padidintą) bei dulkių kamuolius, ką apeliantas ir jo žmona, buvusi kiek tolėliau kitoje kelio pusėje, tikrai matė. Apelianto teigimu, neteisingi trečiojo asmens R.T. paaiškinimai, kad jis važiavo tik 70 km/val greičiu, matomumas tame kelio ruože buvęs blogas, kadangi, kaip nurodo apeliantas, kelias toje vietoje yra tiesus ir menki krūmeliai matomumui jokių kliūčių nedaro. Šiam savo teiginiui patvirtinti, apeliantas prideda žemėlapio fragmento kopiją. Taip pat apeliantas nurodo, kad nesupranta ir teismo akcentacijos, kad iki atvykstant policijos pareigūnams jis patraukė karvę į šalikelę ir pripjovė. Apeliantas nurodo, kad taip pasielgti jam patarė pats vadinamas nukentėjusysis, nes kitaip iš tiesų apeliantas būtų patyręs šimtaprocentinį nuostolį. Nurodo, kad atvykę policijos pareigūnai surašė protokolą ir lyg tai kažkokią įvykio aplinkybių schemą. Apeliantas pripažįsta, kad jis pasirašė ant šių dokumentų, tačiau nepripažino, jog tai įvyko dėl jo kaltės. Jis nurodo, kad smulkiu šifru užpildytame dokumente jis gerai neįžiūrėjo visų įrašų, juos pasirašė, bet savo kaltę neigė, dėl ko ir buvo paskirtas administracinės bylos nagrinėjimas kitą dieną. Kaip nurodo apeliantas, jis galvojo, kad tada ir bus išklausyti jo pagrįsti ir realūs aiškinimai ir jis nebus nepagrįstai apkaltintas, tačiau buvo apkaltintas ir nubaustas. Apelianto nuomone, pagrindinę įtaką turėjo tai, kad vadinamo nukentėjusiojo brolis dirba Biržų rajono PK ir būtent tame padalinyje, kuris kontroliuoja kelių eismą. Jis nurodo, kad atvykę pareigūnai tik konstatavo susidūrimo faktą, nepasistengė net fiksuoti, ar buvo ant kelio stabdymo žymės (o jos buvo), kas būtų padėję nustatyti važiavimo greitį ir patvirtinę jo aiškinimą, kad automobiliai važiavo dideliu greičiu ir sukeltame dulkių debesyje negalėjo pakankamai orientuotis ir užtikrinti saugų eismą. Todėl apelianto nuomone, administracinė nuobauda jam buvo skirta nepagrįstai, vadovaujantis subjektyviais motyvais, turint omeny, kad tariamojo nukentėjusiojo (artimo policijos pareigūno giminaičio) aiškinimai yra teisingi ir be rimtesnės motyvacijos atmetant jo ir įvykį mačiusios jo žmonos parodymus. Apeliantas nurodo, kad dėl to, jog po tiek laiko reali ir visapusiška įvykio vietos apžiūra jau nieko nebegali duoti, todėl administracinė byla turėtų būti nutraukta kaip nesurinkus pakankamų jo kaltės įrodymų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Kaip matyti iš byloje esančio 2005 09 18 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr.E 337434 bei 2005 09 22 nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo Nr.E 337434, V.M. pagal LR ATPK 131 str. 4 d. paskirta 125 litų bauda už tai, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 116.2. punktą, t.y. 2005-09-18 Biržų raj., Griauzdžių km. netinkamai pririšo savo karvę, kuri išbėgo į kelią ir buvo partrenkta pravažiuojančio automobilio, vairuojamo R.T., įvykio metu apgadintas automobilis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 116.2. punktas numato, kad vadeliotojams, gyvulių ar paukščių varovams, raiteliams, kitiems asmenims draudžiama pririšti gyvulius taip, kad jie galėtų išeiti į kelią. Pats V.M. 2005 09 18 paaiškinime dėl pažeidimo nurodė, kad jam priklausanti karvė buvo pririšta šalia kelio, tačiau nutrūko ir išbėgo į kelią, kur buvo nutrenkta automobilio, todėl pagrįstai administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta, kad buvo pažeistas Kelių eismo taisyklių 116.2. punktas. Pagal LR ATPK 131 str. 4 d. administracinė atsakomybė atsiranda mopedų ir dviračių vairuotojams, važnyčiotojams ir kitiems asmenims, jeigu jie padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Todėl nustačius, kad V.M. savo karvę pririšo taip, kad ji galėjo išeiti į kelią ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis ir dar sužalota karvė, V.M. pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 131 str. 4 d. Kad asmenį būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn, nebūtina tyčia, t.y. ir neatsargiais veiksmais ar neveikimu asmuo gali padaryti administracinį teisės pažeidimą. Todėl tam, kad patraukti V.M. administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 131 str. 4 d., būtina nustatyti, kad jis neužtikrino tokio karvės pririšimo, kad ji negalėtų išeiti į kelią, kai privalėjo tai užtikrinti.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, V.M. pripažįsta, kad karvė priklauso jam, kad jis karvę pririšo, tačiau nurodo, kad jis tai atliko tinkamai (kaip ir kitais kartais), o karvė nutrūko ir į kelią išėjo ne dėl netinkamo jos pririšimo, o dėl per dideliu greičiu važiavusio ir tokiu būdu karvę išgąsdinusio paties nukentėjusiojo kaltės.
Pažymėtina, jog byloje nėra įrodymų, kad nukentėjusiojo R.T. per didelis važiavimo greitis (taip nurodo apeliantas) ar kitokie jo ar kitų asmenų veiksmai sąlygojo karvės, kuri buvo tinkamai, apelianto teigimu, pririšta, galimybę išeiti į kelią. Todėl nesant tokių įrodymų, bet esant neginčijamai nustatytam faktui, kad karvė, kuri buvo pririšta, į kelią išėjo, darytina išvada, kad ji nebuvo pririšta taip, kad negalėtų išeiti į kelią. Įvertinus Kelių eismo taisyklių 116.2. punktą, darytina išvada, kad jis suponuoja už gyvulius atsakingų asmenų pareigą atsižvelgti į visus galimus poveikio faktorius (tame tarpe ir važiuojančių transporto priemonių keliamą baimę gyvuliams) bei kitas aplinkybes, ir juos pririšti taip, kad jie negalėtų išeiti į kelią.
Vien tik paties V.M. ir jo žmonos paaiškinimai, kad karvė buvo pririšta tinkamai, tačiau dėl per dideliu greičiu važiavusio ir tokiu būdu karvę išgąsdinusio paties nukentėjusiojo kaltės ji išėjo į kelią, pagrįstai nuobaudą skyrusio pareigūno bei pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti kritiškai, kadangi V.M. ir jo žmona yra suinteresuoti šioje byloje. Nors ir Rimas Tekutis, kaip nukentėjusysis, taip pat yra suinteresuotas šioje byloje, tačiau netgi nevertinant jo parodymų dėl jo važiavimo leistinu greičiu, bet nesant įrodymų, kad jis viršijo greitį ir, kad būtent dėl šios priežasties, o ne dėl netinkamo pririšimo, karvė išėjo į kelią, esant V.M. pareigai pririšti karvę taip, kad ji neišeitų į kelią, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad V.M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 116.2. punktą, o tuo pačiu padarė LR ATPK 131 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje esantys teiginiai, kad apeliantas pažeidė Kelių eismo taisyklių 116.1. punktą, o ne šių taisyklių 116.2 punktą, nėra pagrindas naikinti šią teismo nutartį, kadangi kaip jau buvo nurodyta, apeliantas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 131 str. 4 d. už Kelių eismo taisyklių 116.2. punkto reikalavimų pažeidimą.
Taip pat nėra pagrindas naikinti skundžiamą 2005 09 22 nutarimą Nr.E 337434 ir pirmosios instancijos teismo nutartį vien dėl to, kad, kaip nurodo apeliantas, nukentėjusiojo artimas giminaitis (brolis) dirba Biržų rajono PK, o taip pat dėl to, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad apeliantas yra nedirbantis, nors jis, kaip pats nurodo, yra ūkininkas. Byloje nėra įrodymų, kad šios apelianto nurodytos aplinkybės turėjo ar galėjo turėti įtakos apelianto patraukimui administracinėn atsakomybėn.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad apeliantui pagrįstai paskirta sankcijos vidurkį atitinkanti nuobauda. Kadangi nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Nuobauda paskirta įgalioto pareigūno ir nepažeidžiant LR ATPK nustatytų terminų bei tvarkos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V.M. apeliacinio skundo netenkinti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.