Kauno apygardos teismo sprendimas

2018-03-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-95-530/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2018-03-05
Bylos Nr.
AN2-95-530/2018
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02295-2017-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danutė Giačaitė
Pažeidėjas
R. G.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-95-530/2018Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02295-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo R. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 11 d. nutarimo R. G. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato (toliau – Institucija) 2017 m. lapkričio 14 d. nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 3 dalį, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 130 Eur bauda už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. nuo 21 val. iki 23 val. ir 2017 m. rugpjūčio 9 d. 4.36 val. (duomenys neskelbtini), laikomas nuosavame, aptvertame sklype (voljere) šuo – Vokiečių aviganis garsiai lojo, taip trukdydamas aplinkiniams namo gyventojams ilsėtis. Tokiu būdu šuns savininkas R. G. pažeidė Gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) mieste taisyklių Nr. (duomenys neskelbtini) 12 ir 13 punktus. Minėtą Institucijos nutarimą R. G. apskundė Kauno apylinkės teismui. Teismas 2018 m. sausio 11 d. priėmė nutarimą, kuriuo Institucijos nutarimą panaikino, R. G. veiką perkvalifikavo iš ANK 346 straipsnio 3 dalies į ANK 346 straipsnio 1 dalį ir skyrė jam 80 Eur baudą. Teismas, skunde išdėstytus teiginius, kuriais R. G. neigia savo kaltę, laikė pareiškėjo gynybine versija ir juos atmetė kaip nepagrįstus. Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nusižengimo padarymo kvalifikuojančio požymio – pakartotinumo, kadangi aktualaus nusižengimo padarymo metu R. G. neturėjo jokių jo atžvilgiu taikytų nuobaudų pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde R. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.Skunde pažymima, jog R. G. yra nubaustas už tai, kad jam priklausantis šuo garsiai lojo ir trukdė aplinkiniams gyventojams ilsėtis. Tuo tarpu Gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) mieste taisyklių 13 punktas numato, kad gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad gyvūnas netrikdytų viešosios rimties. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padaryta veika nesukėlė padarinių, kurie numatyti šiame teisės akte, o skundžiamame nutarime nurodytos aplinkybės yra ne tik kad nenumatytos blanketiniame teisės akte, bet ir abstrakčios, nesuprantamos – neaišku, kokiems asmenims šuo trukdė ilsėtis, kur jie ilsėjosi, kokiose gyvenamosiose vietose buvo ir pan.Skunde taip pat teigiama, jog neaišku, kokiu tikslu reikia laikyti šunį ir neleisti jam atlikti natūralaus veiksmo – įspėti apie pašalinius asmenis, pavojų. Kauno savivaldybės tarybai nedraudžiant laikyti šunų privačių namų teritorijoje, žinant, kad šuns lojimas yra natūrali šio gyvūno reakcija į išorinius dirgiklius, šuns lojimas pats savaime negali užtraukti savininkui administracinės atsakomybės. Teigia, kad jokių šuns laikymo taisyklių nepažeidė – šuo yra voljere, privataus sklypo teritorijoje, skiepytas, dresuotas, su šunimi elgiamasi rūpestingai. Esant galiojančiam teisiniam reguliavimui, nėra aišku, kokių veiksmų turėtų imtis šuns savininkas, kad jo teisėtai ir pagal visus teisės aktų reikalavimus laikomas šuo netrukdytų aplinkiniams gyventojams ilsėtis. Skunde nurodoma, kad teismas neanalizavo ir nevertino įrodymų. Byloje nėra jokių patikimų duomenų, kad lojo būtent R. G. šuo. Neaišku, kas buvo tie dirgikliai, kurie paskatino šuns lojimą. Skunde taip pat pažymima, jog visos abejonės bei neaiškumai aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Atsiliepimų administracinio nusižengimo byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

R. G. apeliacinis skundas atmetamas. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje pateikta medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu ir apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, jog apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktą medžiagą atsižvelgdamas į R. G. skunde nurodytas aplinkybes, pagrįstai konstatavo administracinio nusižengimo padarymo faktą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, tinkamai įvertino nuobaudos skyrimui ir individualizavimui reikšmingus duomenis.Administracinę atsakomybę pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį užtraukia Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ar kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas. Minėta norma yra blanketinė, o tai reiškia, kad atsakomybė pagal šį straipsnį kyla nevykdant kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju R. G. buvo pripažintas kaltu dėl to, kad nevykdė Taisyklių 12 ir 13 punktų, numatančių, kad gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų ir, kad gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad gyvūnas netrikdytų viešosios rimties. Skundžiamame nutarime yra aiškiai nurodyta, kokius su gyvūnų laikymu susijusius reikalavimus R. G. pažeidė, kokiais veiksmais pasireiškė jo padarytas nusižengimas, taip pat kam dėl jo padaryto nusižengimo buvo padaryta žala, t. y. sutrikdytas kaimynų poilsis. Apeliantas, nors ir nesutikdamas su apylinkės teismo nutarime nustatytomis aplinkybėmis ir jų vertinimu, savo skunde jokių teisiškai reikšmingų argumentų, kurie patvirtintų jo teiginius, nenurodo.Iš bylos medžiagos matyti, jog R. G. nutarimu paskirta bauda už tai, kad jis, būdamas šuns šeimininkas, 2017 m. rugpjūčio 1 d. nuo 21 val. iki 23 val. ir 2017 m. rugpjūčio 9 d. 4.36 val. (duomenys neskelbtini), neužtikrino, kad juo šuo netrukdytų aplinkiniams namo gyventojams ilsėtis. Tokiu būdu šuns savininkas R. G. pažeidė Gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) mieste taisyklių Nr. (duomenys neskelbtini) 12 ir 13 punktus. Bylos aplinkybes patvirtino R. Š. pareiškimas, V. J., V. Z. paaiškinimai, kurie sutampa ir vieni kitiems neprieštarauja, tarnybinis pranešimas ir kita byloje esanti rašytinė medžiaga. Teismas neturi jokių duomenų, jog aukščiau paminėti asmenys būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar kaip kitaip siektų R. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn, todėl teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti šiais bylos duomenimis. Iš teismui pateiktų duomenų taip pat matyti, kad pažeidėjui priklausantis šuo jau ne pirmą kartą loja vakaro metu, trukdydamas aplinkiniams ilsėtis, kadangi analogiškas pažeidimas buvo padarytas ir 2017 m. gegužės 28 d. ir 2017 m. liepos 20 d. Šios aplinkybės rodo, kad R. G. išvadų nepadarė ir toliau tinkamai neužtikrina žmonių ramybės bei viešosios rimties.Kaip jau buvo minėta, byloje yra duomenys, iš kurių matyti, kad dėl šuns lojimo naktį buvo kreiptasi į policiją, surašyti asmenų paaiškinimai. Šiuos duomenis apylinkės teismas, nagrinėdamas R. G. skundą, dar kartą įvertino, taip pat įvertino teismo posėdyje apklausto paties R. G. paaiškinimus, pateikė išsamius argumentus dėl R. G. kaltės padarius nusižengimą įrodytumo. Skunde apygardos teismui apeliantas kartoja iš esmės tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti ir jo skunde apylinkės teismui, todėl aukštesnysis teismas, nenustatęs pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo klaidų, skundžiamo nutarimo motyvų dėl nusižengimo kvalifikavimo ir R. G. kaltės dar kartą nekartoja. Tuo pačiu pažymima, kad administracinė atsakomybėn traukiamas asmuo nebuvo pripažintas kaltu dėl gyvūnų teisių ar jų registracijos tvarkos pažeidimo, todėl su šiomis aplinkybėmis susiję skundo argumentai laikytini teisiškai nepagrįstais. Gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) mieste taisyklės, jų 12 punktas, numato gyvūno savininko pareigą užtikrinti, kad laikomas gyvūnas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, nepažeistų kitų asmenų teisių, tų pačių taisyklių 13 punkte numatyta, jog gyvūno savininkas privalo užtikrinti, kad gyvūnas netrikdytų viešosios rimties. Nors Gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklės nenumato, kas yra šuns lojimas, kada šuo gali loti ar netoli, tačiau pastovus šuns lojimas be abejo kelia pavojų žmonių sveikatai, nes trikdo poilsį, veikia greta gyvenančius žmones. Be to, Triukšmo prevencijos (duomenys neskelbtini) miesto viešosiose vietose taisyklių, patvirtintų (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), 4.1 punkte numatyta, jog viešosios rimties trikdymas taip pat yra ir šunų lodymas. Nagrinėjamu atveju R. G. neužtikrino, kad jo laikomas šuo naktį nekeltų triukšmo ir netrukdytų kaimynystėje gyvenančių asmenų poilsio bei miego ir tokie veiksmai pagrįstai įvertinti kaip užtraukiantys atsakomybę pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį.Skunde teigiama, jog neaišku, kas buvo tie dirgikliai, kurie paskatino šuns lojimą. Atsakydamas į šį skundo argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog V. Z. paaiškinime nurodė, jog kiemas, kuriama laikomas šuo, aptvertas aukšta tvora, todėl šuns negali erzinti praeiviai, bet jis loja kiekvieną naktį, ypač savaitgaliais, kai išvyksta šeimininkas. Teismas V. Z. ir kitų pareiškimą ir paaiškinimą surašiusių asmenų suinteresuotumo bylos baigtimi, jo šališkumo ar kitų aplinkybių, dėl kurių jis siektų melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, nenustatė. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo netikėti nuosekliais, patikimais ir objektyviais minėtų asmenų parodymais. Teismas, įvertinęs byloje esančių objektyvių įrodymų visumą, skunde išdėstytus teiginius, kuriais administracinėn atsakomybėn traukiamas R. G. neigia savo kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, laiko pareiškėjo gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, ir juos atmeta kaip nepagrįstus.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad apylinkės teismas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal R. G. skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, atsižvelgė į tinkamam bylos išsprendimui reikšmingą teisinį reglamentavimą, išsamiai ir objektyviai ištyrė ir įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus bei R. G. skundo argumentus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apeliaciniame skunde nurodytais motyvais aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir R. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Danutė Giačaitė