Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-422-796/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-05-11
Bylos Nr.: e2A-422-796/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
Ieškovas: M. U.
Atsakovas: E. D.

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.18.1Bendrosios rangos sutarties nuostatos
2.6.18.2Vartojimo ranga
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-422-796/2023Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00316-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.18.1; 2.6.18.2; 3.2.4.11; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Erinijos Kazlauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. U. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. U. ieškinį atsakovui E. D. dėl patirtų nuostolių atlyginimo už nekokybiškai atlikus statybos rangos darbus ir pagal atsakovo E. D. priešieškinį ieškovei dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė M. U. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo E. D. ieškovės naudai 15 600 Eur nuostolių atlyginimą; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinį grindė tokiomis aplinkybėmis ir argumentais:

1.1. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. liepos 11 d. M. U. (toliau – ieškovė, užsakovė) ir E. D. (toliau – atsakovas, rangovas), sudarė Statybos darbų rangos sutartį Nr. 07-04 (toliau – Rangos sutartis). Šia sutartimi atsakovas įsipareigojo atlikti Rangos sutarties 1 priede „Darbų specifikacija“ numatytus darbus ieškovės objekte, t. y. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir objektas), nustatytais terminais ir tvarka, o ieškovė įsipareigojo priimti atsakovo tinkamai atliktus rangos darbus ir už juos atsiskaityti. Atsakovas 2019 m. liepos 10 d. pasirašė Rangos sutarties 1 priedą „Darbų specifikacija“ ir įsipareigojo ieškovės nurodytame objekte atlikti šiuos statybų rangos darbus: 1) fasado šiltinimą; 2) garažo lubų šiltinimą; 3) pamatų šiltinimą, 4) amortizacinių siūlių tarp baltos ir juodos spalvos įrengimą; 5) palangių montavimą; 6) karkaso formavimą. Ieškovė nurodė, kad atsakovui už statybos rangos darbus sumokėjo 15 600 Eur. Atsakovas jai neišdavė mokėjimą(-us) patvirtinančio dokumento, tačiau 2019 m. gruodžio 1 d. elektroniniu laišku, adresuotu ieškovei, jis pripažino, kad už statybos rangos darbus jam ieškovė yra sumokėjusi minėtą sumą. Ieškovė nurodo, kad jos mokėjimai negalėjo būti vykdomi tiksliai laikantis Rangos sutarties 3 punkte numatytos mokėjimo tvarkos, po kiekvieno atskiro rangos darbų atlikimo etapo, nes atsakovas (rangovas) pateikdavo ieškovei (užsakovei) reikalavimą sumokėti už faktiškai atliktus darbus ar reikalingas nupirkti statybines medžiagas kitiems darbų etapams atlikti. Pagal Rangos sutarties 1.3 punkto sąlygą, statybos rangos darbai turėjo būti atlikti iki 2019 m. rugsėjo 9 d. Nors Rangos sutarties 1.1 punkte nurodoma, kad atsakovas įsipareigojo nurodytus darbus atlikti Rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka, jie buvo pabaigti gerokai vėliau, tačiau visus atsakovo reikalaujamus mokėjimus už įvykdytus sutartinius darbus ieškovė sąžiningai atliko.

1.2. Ieškovė nurodė, kad Rangos sutarties 2.2.2 punktas imperatyviai reikalauja, jog ieškovė tikrintų darbų atlikimo procesą, pareikštų pastabas atsakovui (rangovui), o 4.3 punktas numato, kad atlikti darbai turi būti priimami pasirašant darbų perdavimo–priėmimo aktą, o priėmimo ir perdavimo metu pastebėti trūkumai pažymėti. Ieškovė po kiekvieno atsakovo atlikto darbų etapo vizualiai apžiūrėdavo darbų rezultatą, pateikdavo pastabas ir išreikšdavo pageidavimą, kad įvykdyti darbai ir pastebėti defektai būtų aktuojami tarpiniais aktais dar iki galutinio statybos darbų perdavimo–priėmimo akto pateikimo, kad būtų galima pareikšti pretenzijas dėl vykdomų darbų kokybės, tačiau atsakovas nevykdė ieškovės prašymų. Ieškovės tvirtinimu, siekdama išvengti darbų vilkinimo (tuo atsakovas nuolat grasindavo ieškovei) ieškovė ir toliau vykdydavo mokėjimus pagal atsakovo reikalavimus. Statybos rangos darbų rezultatai su pastebėtais defektais dėl atsakovo vengimo nebuvo aktuojami ir nekokybiškai atlikti darbai nebuvo taisomi, atlikti darbai nebuvo nei perduoti, nei priimti. Atsakovas perdavimo–priėmimo akto ieškovei nepateikė pasirašyti. Ieškovė nurodo, kad ji, matydama akivaizdžius darbų rezultato trūkumus ir nesant pateikto pasirašyti perdavimo–priėmimo akto, kreipėsi į UAB „DAW Lietuva“ atstovą dėl deformacinių siūlių įrengimo išorinių sudėtinių termoizoliacinių sistemų (ISTS) sluoksnyje įvertinimo. Technologas M. K. atsiuntė ieškovei oficialų laišką, juo patvirtinamas atliktų statybos rangos darbų neatitiktį ISTS reikalavimams. Ieškovė taip pat kreipėsi į nepriklausomą statybos specialistą ir techninį vertintoją R. P. ir 2021 m. balandžio 7 d. inicijavo atliktų statybos rangos darbų akto sudarymą. Ieškovė apie tokį veiksmą elektroniniu ir registruotu laišku informavo atsakovą, jis nedalyvavo atliekamoje procedūroje. Akto sudarymo metu nustatyti trūkumai, sudaryta lokalinė sąmata, iš jos matyti, kad nekokybiškai atliktų rangos darbų trūkumų šalinimo kaina – 17 937,62 Eur, tačiau ieškovė reiškia reikalavimą tik dėl atsakovui sumokėtų už nekokybiškai atliktus darbus lėšų.

2. Atsakovas E. D. pareiškė priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Jį grindė tokiomis aplinkybėmis ir argumentais:

Šalies argumentai

2.1. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 2 885 Eur skolą už neapmokėtus darbus, atliktus pagal rangos sutartį. Atsakovas priešieškiniu neginčijo, kad 2019 m. liepos 11 d. ieškovė ir atsakovas sudarė Rangos sutartį. Atsakovas sutartus darbus atliko, o ieškovė už juos sumokėjo tik 15 600 Eur, nesumokėta už darbus suma – 2 885 Eur. Atsakovo tvirtinimu, jis niekada nevengė savo pareigos pašalinti paaiškėjusius darbų trūkumus ir neribojo ieškovės iš įstatymo ir sutarties kylančios teisės stebėti statybos darbų eigą, reikšti pretenzijas dėl darbų kokybės. Ieškovė nereiškė jokių pretenzijų dėl darbų kokybės, vykdė mokėjimus už darbus ir siekė, kad visi sutarti ir papildomi darbai būtų atsakovo atlikti, todėl atsakovas ieškovės pasirinktą tariamai pažeistų teisių gynimo būdą vertina kaip ieškovės siekį pasipelnyti atsakovo sąskaita. Atsakovo vertinimu, nekokybiškai atliktų statybos darbų trūkumų, jeigu tokie būtų tinkamai nustatyti procesinės teisės leistinais būdais, pašalinimas realiai gali būti pasiektas reikšmingai mažesniais finansiniais kaštais ir sutartyje numatytu būdu, t. y. defektų pašalinimas garantiniu laikotarpiu atsakovo sąskaita.

2.2. Atsakovas priešieškiniu prašė pakeisti pažeistos teisės gynimo būdą, įpareigojant atsakovą sutartyje nustatyta tvarka savo sąskaita atlikti nekokybiškai atliktų sutartimi numatytų statybos darbų defektų šalinimą. Atsakovas ieškovės pasirinktą teisių gynimo būdą vertino kaip neadekvatų ir pažeidžiantį atsakovo teisėtus interesus ir sutartines nuostatas. Atsakovo vertinimu, jei šalys nesutaria gražiuoju, teismas turėtų atsisakyti taikyti ieškovės pasirinktą gynybos būdą ir taikyti kitą gynimo būdą – atsakovo įpareigojimą savo lėšomis pašalinti visus ekspertizės metu nustatytus ir akte nurodytus defektus. Atsakovas priešieškiniu taip pat nesutiko su byloje pateikta lokaline sąmata. Atsakovo vertinimu, joje vienašališkai ir nepagrįstai nurodytos atlikti būtinų statybos darbų apimtys ir kaštai. Atsakovo manymu, lokalinė sąmata sudaryta nepagrįstai, neatitinka realios situacijos, todėl prašė ieškovės pateiktą statybos darbų lokalinę sąmatą pripažinti negaliojančia ir byloje skirti ekspertizę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Plungės apylinkės teismas 2023 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė; ieškovės M. U. naudai iš atsakovo E. D. priteisė 7 161,06 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2021 m. gegužės 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 264,54 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; likusią ieškinio dalį atmetė. Teismo sprendimo motyvai:

3.1. Teismas nustatė, kad ieškovės ir atsakovo sudarytos Statybos darbų rangos sutarties Nr. 07‑04 šalys ir jos dalykas atitinka požymius, būdingus vartojimo rangos sutarčiai, nurodytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.672 straipsnio 1 dalyje. Iš 2022 m. sausio 20 d. teismo ekspertizės akto Nr. 22-03 išvadų nustatyta, jog nustatyti M. U. statomo namo, esančio (duomenys neskelbtini), trūkumai.

3.2. Ieškovei įstatymas suteikia teisę pasinaudoti vienu iš savo teisių gynimo būdų, numatytų CK 6.665 straipsnio 1 dalyje, t. y. prašyti neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą arba atitinkamai sumažinti sutartyje nustatytą kainą už atliktus darbus, arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Taigi, nustačius atsakovo darbų trūkumus, ieškovė turėjo teisę pasirinkti vieną iš trijų alternatyvių savo teisių gynimo būdų. Byloje nustatyta, kad atsakovas ieškovei neteikė atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktų, dėl to ieškovė 2021 m. balandžio 7 d. inicijavo atliktų statybos rangos darbų akto sudarymą, tuo metu buvo fiksuojami trūkumai. Atsakovas neatvyko į trūkumų konstatavimo veiksmą, todėl atsakovė galėjo rinktis alternatyvų savo teisių gynimo būdą. Darbų trūkumai nustatyti byloje pateiktais įrodymais, o atsakomybę šalinančių darbų trūkumų atsiradimo priežasčių atsakovas neįrodė.

3.3. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad dėl ginčo objekte galbūt netinkamai įrengtos kritulių surinkimo „uždaros“ sistemos gali atsirasti defektų ant namo sienų, nurodydamas, jog tai detalizuota 2022 m. lapkričio 18 d. teismo nutartyje, kuria teismas sprendė klausimą dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo. Pažymėta, kad ekspertas aiškiai ir nedviprasmiškai šias abejones paneigė, pasisakydamas 2022 m. gegužės 30 d. vykusio posėdžio metu. Ekspertas patvirtino, kad tarp nustatytų defektų ir lietaus nuotekos sistemos nėra priežastinio ryšio, net jei ji ir būtų buvusi netinkamai suprojektuota ar sumontuota.

3.4. Teismas konstatavo, kad yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog atsakovas šalių sutartus darbus atliko su defektais ir spręstina dėl defektų šalinimo būdo, įvertinant aplinkybę, jog tarp šalių buvo susiklostę vartojimo rangos teisiniai santykiai (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6.678 straipsnio 1 dalis).

3.5. Ieškovė reikalavimus grindžia iš esmės remdamasi ekspertizės akte sudaryta lokaline sąmata, pagal ją defektų šalinimo išlaidas sudaro panaši suma, kurią ji sumokėjo rangovui. Ekspertas patikslindamas savo išvadas pateikė apskaičiavimus, kad defektų šalinimo kaštai yra 15 918,27 Eur (t. y. 318,27 Eur didesni nei reiškiamas reikalavimas). Šią sąmata sudaro namo fasado ir apdailos darbų kaštai, į kuriuos įskaičiuoti ir kaštai, susiję su darbų, atliktų su defektais, rezultato pašalinimu ir atkūrimo verte. Teismas įvertinio, kad, įvertindamas defektų šalinimo kainą, ekspertas pateikė lokalinę sąmatą ir paaiškinimą dėl defektų šalinimo kainos nustatymo, tyrimo metu apskaičiavimai atlikti 2021 m. spalio mėn. kainomis, tyrimo metu sudaryta defektų šalinimo darbų lokalinė sąmata, tyrimo metu nustatyta defektų šalinimo kaina – 7 161,06 Eur su PVM. Vadovaudamasis šiais duomenimis, teismas nusprendė, kad tokia apimtimi ir turi būti atlygintos trūkumų šalinimo išlaidos. Nors ekspertas, pasisakydamas teismo posėdžio metu ir teikdamas teismo ekspertizės akto Nr. 22-03 paaiškinimą ir papildymą, patikslino, kad defektų ištaisymo kaina yra ne 7 161,06 Eur, o 15 918,86 Eur, teismas tokius eksperto patikslinimus atmetė, kaip nepagrįstus. Teismas pažymėjo, kad eksperto paaiškinimai, jog defektų ištaisymo nuardant ir atkuriant dalį tinko rezultatas gali būti prastesnės kokybės, nei visiškai nuardant ir pastatą pertinkuojant iš naujo, yra tik spėjamojo pobūdžio ir nepagrįsti jokiais argumentais. Be to, teismui pateikta patikslinta lokalinė sąmatą neparemta prieš tai ekspertizės akte įvardytais teisės aktais.

3.6. Teismas nepagrįstu laikė ir pačios ieškovės prašymą priteisti trūkumų šalinimo išlaidas ta apimtimi, kuria ji sumokėjo atsakovui už darbą ir medžiagas – 15 600 Eur. Teismas pažymėjo, kad tokie darbai ar medžiagos, kaip lietvamzdžių montavimas; terasos lango dėžės, lubų karkaso, kitų dėžių montavimas; papildomos sąramos (atsakovo nurodoma „gegnė“) montavimas; vitrininio lango, garažo vartų įtvirtinimas; skardinimas; polistirolo uždėjimas; parapeto montavimas ar LED įrengimas; vitrininis langas, jo dėžėje polistirolo tvirtinimas, pats polistirolas; terasos lango dėžė; terasos lubų karkasas; sumontuota papildoma sąrama, pačiame objekte išlieka. Eksperto išvadose jų išmontavimas ar kitoks broko taisymas keičiant šias medžiagas ir pan. nenustatytas ir neįvardytas, todėl vertinta, kad ieškovė neįrodė savo prašomos sumos pagrįstumo.

3.7. Teismas, pasisakydamas dėl priešieškinio, pažymėjo, kad tarp šalių buvo susiklostę vartojimo rangos teisiniai santykiai. Vartojimo rangos atveju įstatymų leidėjas suteikia papildomų garantijų užsakovui (CK 6.679 straipsnio 1 dalis). Nagrinėtinu atveju nenustatyta, kad ieškovė vengė priimti darbus. Duomenų, jog atsakovas būtų inicijavęs darbų perdavimą–priėmimą, į bylą nepateikta. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad toks veiksmas nebuvo atliktas. Teismas vertino, kad atsakovas neįrodė savo priešieškinio. Atsakovas teigia, kad dalies pinigų (2 885 Eur) už atliktus darbus ieškovė jam nesumokėjo, tačiau jis nei priešieškinyje, nei teisminio nagrinėjimo metu nedetalizavo, iš ko ta suma susideda, – ar tai suma už pirktas medžiagas, ar už atliktą darbą. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nepabaigė savo darbų ir nebeatvyko į objektą. Todėl nesant byloje įrodymų, patikimai įrodančių, jog ieškovė būtų su atsakovu ar trečiaisiais asmenimis neatsiskaičiusi už atliktus darbus ar kažkokias medžiagas, teismas nusprendė, kad šis faktas neįrodytas. Rašytinis darbų perdavimo–priėmimo aktas, pasirašytas abiejų šalių arba vienos iš jų vienašališkai, į bylą nepateiktas, šalių paaiškinimu, toks dokumentas nebuvo šalių sudarytas; nėra ir skolų suderinimo akto. Teismo vertinimu, atsakovo netinkamas savo prisiimtų pareigų pagal Rangos sutartį realizavimas (Rangos sutarties 4.3 punktas numatė, kad atlikti darbai turi būti priimami pasirašant darbų perdavimo–priėmimo aktą, o jo metu pastebėti trūkumai pažymėti) sudarė situaciją, kad pats atsakovas neturi galimybės efektyviai, operatyviai ir ekonomiškai ginti savo, kaip atsakovo, teisių ir pateikti savo argumentus pagrindžiančių įrodymų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai; priteisti ieškovei iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinio skundo motyvai:

4.1. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, eksperto pateiktus paaiškinimus vertino atskirai nuo kitų byloje esančių įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių, neatsižvelgė į bylai išspręsti esminės reikšmės turinčias aplinkybes, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų vertinimą, pažeidė pareigą visapusiškai išnagrinėti bylą ir motyvuotai atsakyti į visus šalių argumentus.

4.2. Apeliantės vertinimu, teismo padaryta išvada, kad eksperto paaiškinimai, jog defektų ištaisymo nuardant ir atkuriant dalį tinko rezultatas gali būti prastesnės kokybės, nei visiškai nuardant ir pastatą pertinkuojant iš naujo, yra tik spėjamojo pobūdžio ir nepagrįsti jokiais argumentais, prieštarauja byloje surinktiems duomenims ir nustatytoms faktinėms aplinkybės. Be to, kaip teikdamas paaiškinimus pažymėjo ekspertas, ekspertizės akte numatytas defektų šalinimo būdas būtų pigesnis kainos atžvilgiu, tačiau jis neatitiktų nei projekto, nei sutarties sąlygų, bet į šias aplinkybes teismas apkritai neatsižvelgė ir jų nevertino, nors skundžiamame sprendime pripažino, kad atsakovas šalių sutartus darbus atliko su defektais. Teismas nesivadovavo eksperto paaiškinimu, pateiktu 2022 m. gegužės 30 d. ekspertizės akto papildyme, taip pažeisdamas ne tik ieškovės teisėtą lūkestį gauti iš sutarties vykdymo tai, ką šalys buvo sutarusios, bet ir įrodymų vertinimo taisykles, sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus.

4.3. Ieškovė pažymi, kad atsakovas šalių sutartus darbus atliko su defektais. Ieškovės teigimu, atsižvelgiant į namo, be kita ko, reprezentacinę paskirtį (funkciją), ieškovės lūkestis, kad pastato išorė atrodytų vientisai ir atitiktų projekte numatytus sprendinius bei būtų kokybiškai įrengta, yra pagrįstas, todėl atsakovo atliktų darbų trūkumų pašalinimas turi būti atliktas taip, kad nebūtų naujų trūkumų, t. y. matomo spalvų, tekstūrų ir pan. skirtumo, ir atitiktų projekte numatytus apdailos sprendimus (CK 6.695, 6.697 straipsniai). Pasirenkant defektų šalinimo būdą remiantis vien kainos racionalumo aspektu yra pažeidžiamas ieškovės teisėtas lūkestis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai. Ieškovės vertinimu, tinko spalvų skirtumas vertintinas kaip esminis pastato trūkumas, trukdantis pastatą naudoti pagal paskirtį ar bent jau pagal vieną iš paskirčių. Kita svarbi aplinkybė yra ta, kad, kaip ir nurodė ekspertas pateiktame paaiškinime, projekte buvo numatytas ir faktiškai įrengtas dekoratyvinis spalvotas tinkas, nedažytas. Apeliantė sumokėjo už dekoratyvinio spalvoto tinko įrengimą ir turėjo lūkestį gauti dekoratyviniu spalvotu tinku nutinkuotą fasadą. Taip pat, sudarydama sutartį ir sumokėdama už darbus, ji tikėjosi kokybės, kurią atitinka fasado įrengimas iš vientiso spalvoto tinko, o ne fasado įrengimo dalimis ir dažymo.

4.4. Ieškovės nuomone, ekspertizės akte kaip galimas atsakovo broko ištaisymo būdas nurodytas fasado dažymas neatitinka pastato projekto. Jau vien dėl to toks defektų šalinimo būdas nėra tinkamas. Vienas iš pagrindinių statybos reikalavimų yra statinių atitiktis statinio normatyvinei kokybei. Statybos įstatymo 2 straipsnio 57 dalis apibrėžia, jog statinio normatyvinė kokybė – tai statinio projekto, statybos darbų ir pastatyto statinio kokybė, atitinkanti normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nustatytus reikalavimus. Tai reiškia, jog statinys turi atitikti projektinius sprendinius. Skirtingos pastato spalvos bei tinko dažymas, kai tai nenumatyta projekte, negali būti vertinami kaip tinkami projektiniai sprendiniai. Statiniui neatitinkant projekto fasado sprendinių yra įrodoma CK 6.697 straipsnio sąlyga, kad statybos objektas neatitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytų rodiklių.

4.5. Tinkamu atliktų darbų defektų šalinimu negali būti pripažinta ir dėl to, kad, kaip nurodyta eksperto paaiškinime, sumažėtų apdailos ilgaamžiškumas, nes veikiant išorės poveikiams dažai atsilupa nuo sienos, fasadą periodiškai reikia perdažyti. Taip apeliantė periodiškai dėl netinkamo broko šalinimo būdo parinkimo patirtų papildomų nuostolių, negautų to, ko tikėjosi iš sudarytos sutarties, – fasado iš vientiso dekoratyvinio spalvoto tinko įrengimo.

4.6. Ieškovė nurodo, kad, sprendžiant dėl darbų defektų šalinimo, taip pat reikšmingi ieškovės pirmosios instancijos teismui pateikti rašytiniai įrodymai – 2021 m. balandžio 7 d. techninio vertintojo R. P. atliktas techninis vertinimas ir lokalinė sąmata, kurioje nurodytos defektų šalinimo išlaidų dydis (17 937,62 Eur) artimas eksperto paaiškinime nurodytam defektų šalinimo dydžiui (15 918,27 Eur), taip pat UAB „Deitesa“ lokalinė sąmata Nr. S00J ir UAB „Mirigita“ lokalinė sąmata. Ieškovė nurodo, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti eksperto pateiktais paaiškinimais, kuriais ekspertas detalizuoja ekspertizės akte apskaičiuotas defektų šalinimo išlaidas ir būdą. Nėra pagrindo teigti, kad eksperto paaiškinimas yra nepagristas, neišsamus ar yra abejonių dėl patikslintos lokalinės sąmatos, be to, eksperto paaiškinime pateiktos išvados ir apskaičiavimai neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Ieškovės vertinimu, teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti teismo eksperto pateiktas paaiškinimais.

4.7. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad, norint pašalinti atsakovo atliktų darbų trūkumus, reikės atlikti papildomus darbus (pvz., nuimti atsakovo netinkamai uždėtą dekoratyvinį spalvotą tinką), kurių vertė praktiškai tokia pati, kokia yra atsakovo tinkamai atliktų darbų. Ieškovės vertinimu, vien ta aplinkybė, kad ieškovės prašoma priteisti suma yra tapati jos atsakovui sumokėtai sumai, savaime neleidžia daryti išvados, jog ji yra nepagrįsta. Ieškovės vertinimu, ji elgiasi sąžiningai – turėdama teisę prašyti iš atsakovo priteisti didesnę sumą (15 918,27 Eur), reikalingą atsakovo netinkamai atliktų darbų defektams pašalinti, ji prašo atsakovo grąžinti tik visą sumą, kurią ji buvo sumokėjusi atsakovui (15 600 Eur).

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:

5.1. Atsakovo vertinimu, apeliaciniame skunde nenurodomas ir neįrodinėjamas nė vienas objektyvus apeliacijos pagrindas. Pirmosios instancijos teismo sprendime detaliai ir aiškiai argumentuotas įrodymų vertinimas ir priimamas sprendimas. Teismas teisingai nurodė ir argumentavo, kodėl vadovaujasi priminiais teismo ekspertizės duomenimis, o ne vėlesne (pagal ieškovės pageidavimus) suformuota papildoma teismo eksperto sąmata.

5.2. Atsakovas nurodo, kad teismo padarytas išvadas patvirtina ir pačios ieškovės duoti daugkartiniai paaiškinimai byloje. Teismui nagrinėjant atsakovo prašymą dėl papildomos / pakartotinės ekspertizės skyrimo, kuria turėtų būti įvertintas ieškovės namo sienų viduje esančio nuotekų surinkimo sistemos sandarumas / tinkamumas, pati ieškovė asmeniškai daug kartų teismui kartojo, jog namo apdailos defektai dėl atsiradusių dėmių yra ne ant visų namo fasado sienų ir tose sienose, kurių viduje yra įrengta nuotekų surinkimo sistema, jokių darbų trūkumų ir jokių apdailos pažeidimų nėra. Atsakovo įsitikinimu, jei fasado sienų apdailos defektų ar trūkumų, kaip patvirtina pati ieškovė, yra ne ant visų namo fasado sienų, ieškovės siekis prisiteisti trūkumų šalinimo išlaidas tokia apimtimi, jog neva reikėtų šalinti visų fasado sienų (ir tų, kuriose darbai atlikti tinkamai) šiltinimo ir apdailos medžiagas, neatitinka realybės ir yra ieškovės nesąžiningas siekis pasipelnyti atsakovo sąskaita. Tai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieškovė nepagrįstai siekia prisiteisti trūkumų šalinimo kaštus už darbus ir medžiagas, kurie nepriklausomai nuo to, ar bus šalinami trūkumai, ar ne, vis tiek lieka ieškovės objekte kaip tinkamai atlikti darbai ir sumontuotos medžiagos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

8. Apeliacijos objektą pagal ieškovės apeliacinį skundą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmesta dalis ieškovės ieškinio reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys, kuriomis tenkinta dalis ieškovės ieškinio reikalavimų ir atmestas atsakovo priešieškinis, apeliacine tvarka neapskųstos.

9. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovė M. U. (užsakovė) ir atsakovas E. D. (rangovas) 2019 m. liepos 11 d. sudarė rangos sutartį Nr. 07-04. Rangos sutartimi atsakovas (rangovas) įsipareigojo atlikti Rangos sutarties 1 priede („Darbų specifikacija“) nurodytus darbus ieškovės objekte – gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, o ieškovė (užsakovė) įsipareigojo priimti atsakovo tinkamai atliktus rangos darbus ir Rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka sumokėti rangovui šalių sutartą kainą. Šalys 2019 m. liepos 10 d. pasirašė Rangos sutarties 1 priedą „Darbų specifikacija“, atsakovas įsipareigojo ieškovės nurodytame objekte atlikti šiuos statybos rangos darbus: 1) fasado šiltinimą; 2) garažo lubų šiltinimą; 3) pamatų šiltinimą, 4) amortizacinių siūlių tarp baltos ir juodos spalvos įrengimą; 5) palangių montavimą; 6) karkaso suformavimą. Rangos sutarties 3.2.2 punkte numatyta, kad rangos darbai pradedami 2019 m. liepos 10 d. Atsižvelgiant į Rangos sutarties 1.3 punktą, numatantį, kad darbai atliekami per 40 darbo dienų terminą nuo Sutarties 3.2.1 punkte numatytos sąlygos (t. y. nuo pirmosios įmokos sumokėjimo) įvykdymo, ir duomenis apie ieškovės 2019 m. liepos 11–12 d. atliktus mokėjimus, statybos rangos terminas buvo 2019 m. rugsėjo 9 d. Byloje nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2019 m. liepos 11 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d. ieškovė atsakovui už statybos rangos darbus sumokėjo iš viso 15 600 Eur. Šalių paaiškinimais, nebuvo sudarytas abiejų šalių pasirašytas rašytinis darbų perdavimo–priėmimo aktas.

10. Byloje pateiktas 2021 m. kovo 16 d. UAB „DAW Lietuva“ raštas patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ieškovė kreipėsi dėl deformacinių siūlių įrengimo išorinių sudėtinių termoizoliacinių sistemų (ISTS) sluoksnyje įvertinimo. Ieškovė registruotąja pašto siunta išsiųstu 2021 m. kovo 26 d. kvietimu dalyvauti informavo atsakovą apie 2021 m. balandžio 7 d. 11 val. vyksiantį fasado ir dekoro darbų akto sudarymą. Byloje pateiktas 2021 m. balandžio 7 d. techninio vertintojo R. P., turinčio teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas, sudarytas techninis vertinimas (pastato fasado apdaila dekoratyviniu tinku), jame užfiksuoti pastebėti defektai. Kartu su ieškiniu pateikta R. P. sudaryta fasado remonto darbų lokalinė sąmata (sudaryta pagal 2020 m. balandžio mėn. kainas), joje nurodyta 17 937,62 Eur suma. Ieškovė kreipėsi į atsakovą su 2021 m. balandžio 14 d. pretenzija, joje nurodė reiškiamas pretenzijas dėl nekokybiškai atliktų darbų ir išreiškė reikalavimą iki 2021 m. gegužės 1 d. ieškovei grąžinti sumokėtą 15 600 Eur sumą. Atsakovas į pretenziją neatsakė, savo pasiūlymų dėl defektų ištaisymo nepateikė. Ieškovė 2021 m. gegužės 19 d. kreipėsi į teismą dėl patirtų nuostolių dėl nekokybiškai atliktų statybos rangos darbų atlyginimo.

11. Civilinėje byloje buvo paskirta ir atlikta statybos techninė teismo ekspertizė. Byloje pateiktas teismo eksperto S. M. 2022 m. sausio 20 d. Teismo ekspertizės aktas Nr. 22-03 (toliau – ir Teismo ekspertizės aktas). Nustatyta, kad Teismo ekspertizės akte, teismo ekspertui atsakant į pirmąjį teismo ekspertizei pateiktą klausimą (t. y. „Kokius statybos darbus realiai pagal rangos sutartį bei papildomus, atliko atsakovas? Ar šie darbai turi trūkumų ar atlikti tinkamai? Jeigu turi trūkumų, tuomet kokių?“), pateikta išvada, jog atsakovas pagal Rangos sutartį atliko visus šioje sutartyje numatytus darbus, išskyrus tai, kad neapdailinti du angokraščiai vakariniame fasade ties įėjimo durimis; atsakovas atliko šiuos papildomus, Rangos sutartyje nenumatytus, darbus: 1) lietvamzdžių montavimas; 2) terasos lango dėžės, lubų karkaso, kitų dėžių montavimas; 3) papildomos gegnės montavimas; 4) vitrininio lango, garažo vartų įtvirtinimas; 5) skardinimas; 6) parapeto montavimas; 7) LED įrengimas. Teismo ekspertizės akte Nr. 22-03 nustatyti tokie atliktų darbų trūkumai: 1) matomos dėmės visų fasadų tinke ir angokraščiuose; 2) atvirkščiai sumontuoti nulašėjimo profiliai; 3) vietomis matyti įtrūkiai tinke fasaduose ir angokraščiuose; 4) nelygiai suformuotas tinkuoto fasado kampas; 5) po apvaliu langu atšokęs nuo pagrindo tinkas; 6) prie garažo vartų nelygiai „privestas“ tinkas; 7) deformacinės siūlės tarp skirtingų spalvų dekoratyvinio tinko įrengtos jas nelygiai išpjaunant arba neįrengtos; 8) visos palangių skardos sudėtos taip, kad uždengia kondensato išbėgimo angas, įrengtas langų rėmuose; 9) palangių skardos vietomis sujungtos kniedėmis, uždedant vieną skardą ant kitos, tarp skardų yra matomi tarpeliai; 10) apvalaus lango angokraštis suformuotas netinkamai – nuo jo vanduo nenuleidžiamas, kaupiasi. Teismo ekspertizės akte pateikta išvada, kad defektų fasaduose atsirado dėl netinkamai atliktų statybos darbų; detaliai galimos defektų atsiradimo priežastys aptartos tiriamosios dalies trečiajame skyriuje. Teismo ekspertizės akte pateikta išvada, kad ekspertizės metu nustatytų defektų šalinimo kaina yra 7 161,06 Eur su PVM, o kainos apskaičiavimas pateiktas 6.1 pav. parodytoje lokalinėje sąmatoje.

12. Taip pat nustatyta, kad į bylą pateiktas 2022 m. gegužės 30 d. teismo eksperto S. M. Teismo ekspertizės akto Nr. 22‑03 paaiškinimas ir papildymas (toliau – ir Teismo ekspertizės akto paaiškinimas ir papildymas). Jame pateiktas teismo eksperto paaiškinimas, kad teismo ekspertizės akte, skaičiuojant defektų ištaisymo kainą, buvo įvertintas tik dalies tinko nuardymas ir vėlesnis viso tinko (pirminio ir naujai įrengto) nudažymas; paaiškinta, kad tai yra racionalus kainos požiūriu defektų ištaisymo būdas, tačiau gautas rezultatas būtų prastesnės kokybės negu buvo numatytas projekte ir sutartyje; siekiant sukurti projekte ir sutartyje numatytą fasado apdailos kokybę, reikia pašalinti visą fasado tinką ir iš naujo nutinkuoti fasadą. Tokio defektų ištaisymo būdo kaina yra 15 918,27 Eur; apskaičiavimas pateiktas pridedamoje lokalinėje sąmatoje.

13. Pagal CK 6.681 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės. CK 6.672 straipsnio 1 dalyje vartojimo rangos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, pagal kurią rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas – priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Pagal CK 6.672 straipsnio 1 dalį, vartojimo rangos sutarčiai taikomos CK normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo Rangos sutarties šalys ir jos dalykas atitinka įstatyme nustatytus vartojimo rangos sutarties požymius. Tarp šalių apeliacine tvarka nekilo ginčo dėl pirmosios instancijos teismo atlikto šalių sudarytos Rangos sutarties ir iš jos kylančių sutartinių įsipareigojimų kvalifikavimo. Ieškovė tarp šalių susiklosčiusiuose sutartiniuose vartojimo rangos teisiniuose santykiuose pripažintina vartotoja (CK 6.228¹ straipsnio 2 dalis).

14. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. CK 6.663 straipsnio 1 dalis numato, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Byloje pateiktų rašytinių įrodymų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės, kad atsakovo pagal Rangos sutartį ieškovės objekte atlikti statybos rangos darbai yra atlikti su trūkumais. Teismo ekspertizės akte pateikta išvada, kad defektų fasaduose atsirado dėl netinkamai atliktų statybos darbų. Pažymėtina, kad apeliacine tvarka nekilo ginčo dėl 2022 m. sausio 20 d. Teismo ekspertizės akte konstatuotų defektų ir statybos darbų trūkumų, atsiradusių dėl atsakovo netinkamai atliktų statybos darbų, fakto.

15. CK 6.678 straipsnis reglamentuoja darbų trūkumų nustatymo teisines pasekmes, kai darbų trūkumai nustatyti esant vartojimo rangos teisiniams santykiams. Vadovaujantis CK 6.678 straipsnio 1 dalimi, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Vadovaujantis CK 6.665 straipsnio 3 dalies reglamentavimu, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Taigi, pagal CK 6.665 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, užsakovas taip pat turi teisę reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą, atitinkamai sumažinti darbų kainą (1 dalies 1, 2 punktai), atlyginti nuostolius (3 dalis). Vadinasi, įstatymų leidėjas teisiniu reguliavimu, įtvirtindamas pažeistų teisių gynimo būdus, užsakovui, kuris yra vartotojas, t. y. silpnesnė sutarties šalis, nustatė didelę pasirinkimo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2021).

16. Nustačius atsakovo atliktų darbų trūkumus, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovė turėjo teisę pasirinkti vieną iš alternatyvių savo teisių gynimo būdų. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 15 600 Eur nuostolių, susidariusių kaip atsakovo nekokybiškai atliktų statybos rangos darbų pasekmė, atlyginimą – dalį atsakovo atliktų rangos darbų trūkumų pašalinimo kainos. Ieškovė tiek 2021 m. balandžio 14 d. pretenzijoje, tiek ieškinyje nurodė, kad ji kategoriškai atsisako ir nesutinka, jog defektų šalinimo darbus atliktų atsakovas E. D.. Ieškovė nurodė, kad jos netenkina atsakovo atliktų darbų kokybė ir kvalifikacija, atsakovu nepasitiki, nenori, kad jis ištaisytų trūkumus, todėl reiškia piniginį reikalavimą atlyginti žalą.

17. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tokiu atveju jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Tokia nuostata grindžiama tuo, kad rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikti savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-20/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

18. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškovei iš atsakovo priteistinų nuostolių dydį. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmesta dalis ieškovės ieškinio reikalavimų, t. y. iš ieškiniu prašomos priteisti 15 600 Eur sumos priteista 7 161,06 Eur suma, o reikalavimai dėl likusios ieškinio dalies (8 438,94 Eur) atmesti. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia argumentais dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai atlikto teismo ekspertizės akto, eksperto pateiktų paaiškinimų ir kitų byloje esančių įrodymų bei nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo teismo eksperto 2022 m. gegužės 30 d. pateiktais paaiškinimais dėl defektų ištaisymo kainos, taip pat kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir nepagrįstai padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė prašomų trūkumų šalinimo išlaidų pagrįstumo.

19. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą civiliniame procese reglamentuoja CPK 176–185 straipsniai. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (CPK 176, 185 straipsniai). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.

20. Nustatyta, kad 2022 m. sausio 20 d. Teismo ekspertizės akte pateikta išvada, jog ekspertizės metu nustatytų defektų šalinimo kaina yra 7 161,06 Eur su PVM, nurodytos kainos apskaičiavimas pateiktas akte esančioje lokalinėje sąmatoje (6.1 pav. „Defektų šalinimo lokalinė sąmata“). Taip pat nustatyta, kad 2022 m. gegužės 30 d. Teismo ekspertizės akto paaiškinime ir papildyme pateiktas teismo eksperto paaiškinimas, jog teismo ekspertizės akte, skaičiuojant defektų ištaisymo kainą, buvo įvertintas tik dalies tinko nuardymas ir vėlesnis viso tinko (pirminio ir naujai įrengto) nudažymas; paaiškinta, kad tai yra racionalus kainos požiūriu defektų ištaisymo būdas, tačiau gautas rezultatas būtų prastesnės kokybės negu buvo numatytas projekte ir sutartyje; taip pat nurodyta, kad, siekiant sukurti projekte ir sutartyje numatytą fasado apdailos kokybę, reikia pašalinti visą fasado tinką ir iš naujo nutinkuoti fasadą; tokio defektų ištaisymo būdo kaina yra 15 918,27 Eur; apskaičiavimas pateiktas lokalinėje sąmatoje.

21. Ištyrus 2022 m. sausio 20 d. Teismo ekspertizės akte pateiktos lokalinės sąmatos (sudarytos pagal 2021 m. spalio mėn. kainas) ir kartu su 2022 m. gegužės 30 d. Teismo ekspertizės akto paaiškinimu ir papildymu pateiktos lokalinės sąmatos (sudarytos pagal 2022 m. balandžio mėn. kainas) duomenis apie reikiamus pasato fasado defektų taisymo darbus objekte nustatyta, kad Teismo ekspertizės akte pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodyti fasadų dekoratyvinio tinko remonto (ardymo ir atstatymo) darbai, dirbant ant pastolių (1 456,56 Eur be PVM), ir tinkuotų fasadų dažymo 2 kartus darbai, paruošiant paviršių (2 668,67 Eur be PVM), o 2022 m. gegužės 30 d. Teismo ekspertizės akto paaiškinime ir papildyme vietoje paminėtų darbų nurodyti tokie darbai: „tinko nudaužymas nuo fasado“ (983,03 Eur be PVM) ir „fasadų sienų su angokraščiais 2-jų sl. tinkas, armuojant tinkleliu, kai viršutinis tinko sluoksnis dekoratyvinis“ (10 313,43 Eur be PVM). Kiti lokalinėse sąmatose, sudarytose pagal 2021 m. spalio mėn. ir pagal 2022 m. balandžio mėn. kainas, nurodyti objekto fasado remonto darbai ir tokių darbų kiekiai iš esmės yra tokie patys. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad teismui pateikta patikslinta lokalinė sąmata neparemta prieš tai ekspertizės akte įvardytais teisės aktais. Tačiau įvertinus teismo eksperto S. M. 2022 m. gegužės 30 d. teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus apie tai, kad apskaičiuojant naudojamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka registruojamos kainos (jos registruojamos du kartus per metus – spalio ir balandžio mėnesiais) ir apskaičiavimai atliekami pagal naujausias kainas, nenustatyta pagrindo abejoti lokalinės sąmatos duomenimis.

22. Pažymėtina, kad, pagal CK 6.663 straipsnio 2 dalies reglamentavimą, jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. Iš byloje esančio vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos projekto duomenų matyti, kad buvo numatyta išorės sienų ir išorės lubų apdaila – dviejų spalvų fasadinis tinkas (išorės sienoms ir išorės luboms (1) – šviesiai pilkos spalvos RAL 7035; išorės sienoms (2) – tamsiai pilkos spalvos RAL 7016). Nustatyta, kad šalių sudarytos Rangos sutarties Nr. 07-04 1 priede „Darbų specifikacija“, be kitų, buvo numatyta įrengti dekoratyvinį tinką: baltos spalvos (1.1 ir 1.3 papunkčiai) ir, pagal projektą, tamsiai pilkos spalvos RAL 7016 (1.2 papunktis). Iš Teismo ekspertizės akto duomenų ir Teismo ekspertizės akto paaiškinimo ir papildymo duomenų nustatyta, kad faktiškai ieškovės objekte buvo įrengtas dekoratyvinis spalvotas (baltos ir tamsiai pilkos spalvų) tinkas, nedažyta. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, yra pagrindas vertinti, kad apeliantės argumentai, jog fasado dažymas neatitinka pastato projekto, yra pagrįsti. Be to, fasado dažymas taip pat nenumatytas ir šalių sudarytoje Rangos sutartyje (jos priede). Tokie duomenys sudaro pagrindą sutikti su apeliantės argumentais, kad ieškovė (užsakovė), kaip vartotoja, sudarydama Rangos sutartį ir sumokėdama už darbus, pagrįstai tikėjosi kokybės, kurią atitinka fasado įrengimas iš vientiso spalvoto tinko, o ne fasado įrengimo dalimis ir dažymo.

23. 2022 m. sausio 20 d. Teismo ekspertizės akte Nr. 22-03 dėl įprastai tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų pažymėta, kad įprastai fasadams taip pat yra keliami reikalavimai būti be vizualiai pastebimų dėmių, įtrūkių, neužbaigtų dekoratyvinio tinko vietų, dėl kurių gali būti gadinamas estetinis fasado vaizdas; taip pat įprastai fasado tinkas turi būti tvirtai prikibęs, neturi būti atšokusių nuo pagrindo tinko vietų; fasado nelygumai normaliai apžiūrint neturi būti vizualiai pastebimi. Iš Teismo ekspertizės akte pateiktų išvadų ir Teismo ekspertizės akto tiriamosios dalies matyti, kad didelė dalis darbų trūkumų yra susijusi su tinkuoto fasado darbais, atliktais iš visų namo pusių. Teismo ekspertizės akte kaip vienas atliktų darbų trūkumų nurodoma tai, kad matomos dėmės visų fasadų tinke ir angokraščiuose. Pastebėtina, kad iš Teismo ekspertizės akto tiriamosios dalies turinio dėl Rangos sutartyje numatytų darbų matyti, jog apžiūros metu buvo nustatyta, kad matyti dėmių tinke visuose šviesios spalvos fasaduose (rytiniame, pietiniame ir vakariniame) (17 punktas), taip pat matyti dėmių tinke visuose tamsios spalvos fasaduose (rytiniame, šiauriniame, pietiniame ir vakariniame) (26 punktas).

24. Nustatyta, kad 2022 m. gegužės 30 d. Teismo ekspertizės akto paaiškinime ir papildyme teismo ekspertas nurodė, jog projekte buvo numatytas ir faktiškai buvo įrengtas dekoratyvinis spalvotas tinkas, nedažytas. Taip pat teismo ekspertas nurodė, kad ištaisius defektus teismo ekspertizės akte nurodytu būdu išliktų rizika, jog būtų matyti naujai įrengto ir senesnio tinko spalvų netolygumas (ypač laikui bėgant ir keičiantis spalvai nuo ultravioletinių spindulių ir drėgmės poveikio); tokiu būdu ištaisius defektus sumažėtų kokybiškos apdailos ilgaamžiškumas (veikiant išorės poveikiams, dažai atsilupa nuo sienos ir dėl to nukenčia fasadų apdaila), fasadą periodiškai reikėtų perdažyti. Nors pirmosios instancijos teismas vertino, kad eksperto paaiškinimai, jog defektų ištaisymo iš dalies nuardant ir atnaujinant tinką rezultatas gali būti prastesnės kokybės, nei visiškai nuardant ir pastatą pertinkuojant iš naujo, yra tik spėjamojo pobūdžio ir nepagrįsti jokiais argumentais, tačiau iš nurodytų duomenų matyti, kad teismo eksperto pateikti paaiškinimai dėl galimo tinko spalvų netolygumo ir mažesnio apdailos ilgaamžiškumo yra pateikti kartu su juos pagrindžiančiais argumentais. Teismo ekspertas S. M. taip pat ir 2022 m. gegužės 30 d. teismo posėdžio metu pripažino ir pateikė paaiškinimus, kad Teismo ekspertizės akte pasiūlytas defektų šalinimo būdas kokybės aspektu skirtųsi; atsižvelgiant į tai, jog įrengiamas spalvotas tinkas, atsiranda rizika, kad bus matyti skirtingi atspalviai, didėja rizika, kad laikui bėgant naujai nudažytos dalys skirtingai bluks ir gali skirtis; kokybės aspektu rezultatas būtų prastesnis, nei buvo bandoma padaryti. Įvertintina ir tai, kad byloje nepateikta duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti teismo eksperto 2022 m. gegužės 30 d. Teismo ekspertizės akto paaiškinime ir papildyme pateiktais paaiškinimais, detalizuojant defektų šalinimo būdus ir ekspertizės akte apskaičiuotas defektų šalinimo išlaidas.

25. Taigi, nors Teismo ekspertizės akte nurodytas defektų ištaisymo būdas yra nurodytas kaip racionalus kainos požiūriu (defektų šalinimo kaina yra mažesnė), tačiau bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad tokio defektų šalinimo būdo rezultatas neatitiktų pastato (objekto) statybos projekto architektūrinėje dalyje numatytų medžiagų ir Rangos sutartyje šalių aptartų atlikti darbų ir jais siekiamo rezultato (CK 6.663 straipsnis, 6.665 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti Teismo ekspertizės akto paaiškinime ir papildyme teismo eksperto pateiktais paaiškinimais, kad Teismo ekspertizės akte nurodytu būdu ištaisius defektus gautas rezultatas būtų prastesnės kokybės, nei buvo numatytas projekte ir Rangos sutartyje. Teismo ekspertizės akto paaiškinime ir papildyme teismo ekspertas nurodė, kad, siekiant sukurti projekte ir sutartyje numatytą fasado apdailos kokybę, reikia pašalinti visą fasado tinką ir iš naujo nutinkuoti fasadą.

26. Vertinant apeliantės teiginius, kad teismo eksperto paaiškinime pateiktos išvados ir apskaičiavimai neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, nustatyta, jog ieškovė ieškinio reikalavimams pagrįsti į bylą teikė ir kitus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius defektų šalinimo (taikant tinkavimo būdą) išlaidų dydį: 2021 m. balandžio 7 d. techninio vertintojo R. P. sudarytoje lokalinėje sąmatoje (sudarytoje pagal 2020 m. balandžio mėn. kainas) nurodytas defektų šalinimo išlaidų dydis – 17 937,62 Eur su PVM; UAB „Deitesa“ lokalinėje sąmatoje Nr. S001 (sudarytoje pagal 2021 m. spalio mėn. kainas) nurodytas defektų šalinimo išlaidų dydis – 18 443,75 Eur su PVM; UAB „Mirigita“ lokalinėje sąmatoje (sudarytoje pagal 2021 m. spalio mėn. kainas) nurodytas defektų šalinimo išlaidų dydis – 21 459,47 Eur su PVM. Nurodytuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuoti remonto darbų trūkumų šalinimo išlaidų dydžiai artimi 2022 m. gegužės 30 d. Teismo ekspertizės akto paaiškinime ir papildyme teismo eksperto nurodytam defektų šalinimo išlaidų dydžiui (15 918,27 Eur su PVM) arba už jį didesni.

27. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tam tikri darbai ar medžiagos pačiame objekte išlieka (pažymimas lietvamzdžių montavimas; terasos lango dėžės, lubų karkaso, kitų dėžių montavimas; papildomos sąramos (atsakovo nurodoma „gegnė“) montavimas; vitrininio lango, garažo vartų įtvirtinimas; skardinimas; polistirolo uždėjimas; parapeto montavimas ar LED įrengimas; vitrininis langas, jo dėžėje polistirolo tvirtinimas, pats polistirolas; terasos lango dėžė; terasos lubų karkasas; sumontuota papildoma sąrama). Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog ieškovė, atsiskaitydama su atsakovu, už atliktus statybos rangos darbus ir medžiagas atsakovui sumokėjo 15 600 Eur sumą. Atsakovo priešieškinis, kuriuo prašyta atsakovui priteisti iš ieškovės 2 885 Eur skolą už galbūt neapmokėtus darbus, pirmosios instancijos teismo sprendimu atmestas kaip neįrodytas, nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka neapskųsta (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnis).

28. Asmuo, kreipdamasis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos subjektinės teisės ar įstatymo saugomo intereso, ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) ir pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad ieškiniu ieškovė prašo priteisti tokią sumą, kuri iš esmės atitinka atsakovui už darbą ir medžiagas sumokėtą sumą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovės ieškiniu prašoma priteisti nuostolių atlyginimo dėl atsakovo pagal Rangos sutartį atliktų statybos rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų suma yra nepagrįsta. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). 2022 m. gegužės 30 d. Teismo ekspertizės akto paaiškinime ir papildyme teismo eksperto nurodyta statybos rangos darbų defektų šalinimo išlaidų suma yra 15 918,27 Eur su PVM. Byloje nepateikta duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti 2022 m. gegužės 30 d. Teismo ekspertizės akto paaiškinime ir papildyme teismo eksperto pateiktais paaiškinimais dėl taikytino defektų šalinimo būdo, siekiant sukurti projekte ir Rangos sutartyje numatytą fasado apdailos kokybę, ir abejoti apskaičiuotu defektų šalinimo išlaidų dydžiu (15 918,27 Eur). Byloje nepateikta priešingų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo nekokybiškai atliktų statybos rangos darbų trūkumams pašalinti, siekiant sukurti projekte ir Rangos sutartyje numatytą fasado apdailos kokybę, būtų pakankama kitokia (mažesnė) suma (CPK 178 straipsnis). Įvertinus nurodytų duomenų visumą pripažintina, kad byloje esantys rašytiniai sudaro pagrindą vertinti, jog ieškovė (užsakovė pagal vartojimo rangos sutartį) pagrindė ieškiniu prašomą priteisti 15 600 Eur nuostolių dėl statybos rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų sumą (CK 6.678 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys, 178, 185 straipsniai). Atsakovas (rangovas) yra atsakingas už netinkamai atliktus darbus ir dėl to atsiradusius nuostolius (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo 15 600 Eur sumą pripažintinas pagrįstu.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau nustatytas aplinkybes ir byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias CPK 176–185 straipsnių normas ir nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė ieškiniu prašomos priteisti trūkumų šalinimo išlaidų sumos pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, padidinant ieškovės M. U. naudai iš atsakovo E. D. priteistą žalos atlyginimo sumą nuo 7 161,06 Eur iki 15 600 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

30. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius skundus (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

31. Ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 389 Eur žyminis mokestis, sumokėtas pateikiant ieškinį. Ieškovė taip pat turėjo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu: ieškovė pagal Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. ir 2022 m. sausio 25 d. nutartis sumokėjo 1 210 Eur išlaidų už ekspertizės atlikimą (mokėjimo nurodymai: 2021 m. gruodžio 16 d. (300 Eur), 2022 m. sausio 10 d. (250 Eur), 2022 m. vasario 6 d. (660 Eur)) ir 121 Eur už eksperto apklausą teisme (2022 m. gegužės 10 d. mokėjimo nurodymas), taip pat turėjo 1 360 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (800 Eur – ieškinio paruošimas, 200 Eur – atsiliepimo į priešieškinį paruošimas ir 360 Eur – pasirengimas ir dalyvavimas teismo posėdžiuose) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai). Ieškovės patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatytų rekomenduojamų dydžių. Ieškovės ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovo priteisintas pirmosios instancijos teisme turėtų 3 080 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

32. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 190 Eur žyminį mokestį, taip pat pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius 1 100 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai už apeliacinio skundo parengimą apmokėti. Ieškovės patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyto rekomenduojamo dydžio. Ieškovės apeliacinį skundą tenkinus, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos 1 290 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti nauja redakcija:

„Ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Ieškovės M. U. naudai iš atsakovo E. D. priteisti 15 600 Eur (penkiolika tūkstančių šeši šimtai eurų) žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2021 m. gegužės 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 080 Eur (trys tūkstančiai aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.“

Priteisti ieškovės M. U. naudai iš atsakovo E. D. 1 290 Eur (vienas tūkstantis du šimtai devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Kristina DomarkienėJolanta GailevičienėErinija Kazlauskienė