- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-05
- Bylos Nr.
- 3K-3-226/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Teodora Staugaitienė (pirm.), Juozas Šerkšnas, Pranas Žeimys (pran.)
- Atsakovas
- Vilniaus krašto Lietuvos totorių bendruomenės Nemėžio skyriaus, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus krašto Lietuvos totorių bendruomenės Nemėžio skyriui, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
- Ieškovas
- V. K.
- Kategorijos
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė), Juozo Šerkšno ir Prano Žeimio (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus krašto Lietuvos totorių bendruomenės Nemėžio skyriaus kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus krašto Lietuvos totorių bendruomenės Nemėžio skyriui ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl pažeistų teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. K. nurodė, kad 1992 m. gegužės 25 d. pateikė Vilniaus rajono Nemėžio apylinkės agrarinės reformos tarnybai prašymą įsigyti nuosavybėn 0,30 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. liepos 30 d. potvarkiu Nr. 994p šis jo prašymas buvo patenkintas. Už parduodamą žemės sklypą su valstybe jis atsiskaitė, ir tai patvirtina Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2005 m. rugpjūčio 4 d. pažyma Nr. 112. Tai, kad jo naudojamo žemės sklypo plotas yra būtent 0,30 ha, patvirtina Nemėžio apylinkės viršaičio 1992 m. rugpjūčio 6 d. pažyma, taip pat 1989 m. ir 2002 m. inventorinių planų nuorašai. 2005 m. liepos 28 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius aktu Nr. 70A nustatė, kad atstumai (AB – 1,50 m ir CD – 0,90 m) nuo jam (ieškovui) nuosavybės teise priklausančio negyvenamojo pastato iki gretimame sklype tveriamos tvoros neatitinka priešgaisrinių reikalavimų (minimalus atstumas – 3 metrai); tvora yra tveriama 0,20 ha žemės sklype, kuris 2004 m. birželio 25 d. valstybinės žemės panaudos sutartimi Nr. 41/2004-28 buvo suteiktas naudotis atsakovui Vilniaus krašto Lietuvos totorių bendruomenės Nemėžio skyriui; šio sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti ir riba pažymėta nesuderinus su šalia esančios namų vados žemės sklypo naudotoju, t.y. juo (ieškovu). Tuo būdu 346 kv.m jo (ieškovo) naudojamo žemės sklypo, už kurį jis sumokėjo pinigus, yra perduota naudotis Vilniaus krašto Lietuvos totorių bendruomenės Nemėžio skyriui. Laikydamas tokią situaciją prieštaraujančia teisės norminiams aktams (LR žemės reformos įstatymo, LR Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ bei LR žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių nuostatoms) ir pažeidžiančia jo, kaip žemės naudotojo (LR žemės įstatymo 2 straipsnio 11 punktas) teises, ieškovas prašė teismo: 1) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. A-27-1376 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalaus plano patvirtinimo“ 1 punktą, kuriuo buvo patvirtintas 0,20 ha dydžio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. 2.3-1874-41, kuriuo buvo suteikta Vilniaus krašto Lietuvos totorių bendruomenei neterminuotai naudotis 0,20 ha ploto kitos paskirties žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), dalį dėl 346 kv.m ploto dalies; 3) pripažinti negaliojančia 2004 m. birželio 25 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 41/2004-28, sudarytos tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Vilniaus krašto Lietuvos totorių bendruomenės Nemėžio skyriaus, dalį dėl 346 kv.m ploto dalies, pažymėtos žemės sklypo plane M1:500, kurį parengė A. P. personalinė įmonė, linijomis ir skaičiais 5, 4, 4A, 5A; 4) įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją sudaryti su juo (ieškovu) valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurį jam buvo leista pirkti Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. liepos 30 d. potvarkiu Nr. 994p, pirkimo-pardavimo sutartį.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2006 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. liepos 30 d. potvarkiu Nr. 994p buvo nuspręsta parduoti ieškovui 0,30 ha žemės sklypą, už kurį ieškovas sumokėjo 6323 rublius, tačiau VĮ Registrų centre šis sklypas nėra įregistruotas. Tuo tarpu dėl 0,20 ha dydžio žemės sklypo Nemėžio totorių bendruomenės parapijos namams statyti yra patvirtintas detalusis planas, paženklintos sklypo ribos ir parengtas jo planas, VĮ Registrų centre įregistruota šio sklypo panaudos sutartis. Teismas pažymėjo, kad 1992 m. galiojusioje LR žemės reformos įstatymo 22 straipsnio redakcijoje buvo nustatyta, jog žemės nuosavybės teisės dokumentai išduodami Vyriausybės nustatyta tvarka po to, kai patvirtinami žemėtvarkos projektai ir žemės sklypų ribos paženklinamos vietovėje. Preliminarių žemėtvarkos projektų pagrindu nuosavybės dokumentai negalėjo būti išduodami, nes preliminariame projekte nebuvo galutinai suformuojami žemės sklypai. Ieškovo 1992 m. gegužės 25 d. prašymo padavimo metu galiojusio LR Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ 10.6.3 punkte buvo nustatytas įpareigojimas miestų ir rajonų valdyboms iki 1992 m. vasario 20 d. suformuoti žemėtvarkos tarnybas, o 10.6.5 punkte – nuo 1992 m. vasario 25 d. iš asmenų, naudojančių nustatytąja tvarka jiems suteiktus žemės sklypus, priimti prašymus pirkti šiuos sklypus. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog jis kreipėsi su prašymu šiuo Vyriausybės nutarimu nustatyta tvarka į Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnybą dėl 0,30 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), skirto jam Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. liepos 30 d. potvarkiu Nr. 994p, pardavimo. Be to, iki ginčijamų administracinių aktų priėmimo ir ginčijamo sandorio sudarymo ieškovas nesilaikė LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos (1999 m. kovo 9 d. red.) ir su prašymu dėl jo naudojamo žemės sklypo pardavimo į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių taip pat nesikreipė (Tvarkos 2, 2.1, 4, 5, 13, 14 punktai). Dėl to 0,30 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovui nuosavybės teise nepriklausė ir nepriklauso. Ieškovo nurodytos 1989 m. ir 2002 m. inventorinių planų kopijos bei Nemėžio apylinkės viršaičio 1992 m. rugpjūčio 6 d. pažyma, teismo vertinimu, nėra pakankami įrodymai, kurie patvirtintų, kad ieškovui buvo leista įsigyti naudojamą žemės sklypą. Ieškovui nepateikus įrodymų, kad 0,30 ha žemės sklypas buvo suformuotas, nustatytos žemės sklypo ribos, suformuota namų valda, teismas atmetė ieškovo argumentus, jog ginčijami administraciniai aktai ir sutartis pažeidė jo, kaip žemės naudotojo, interesus.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. spalio 16 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 20 d. sprendimą pakeitė ir ieškinį iš dalies patenkino; panaikino Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. A-27-1376 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalaus plano patvirtinimo“ 1 punkto, kuriuo patvirtintas 0,20 ha dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas Nemėžio totorių bendruomenės parapijos namams statyti, dalį dėl 346 kv.m ploto žemė sklypo, A. P. personalinės įmonės parengtame žemės sklypo plane M1:500 pažymėto linijomis ir skaičiais 5, 4, 4A ir 5A; panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. 2.3-1874-41 „Dėl žemės sklypo suteikimo naudotis Vilniaus krašto Lietuvos totorių bendruomenės Nemėžio skyriui Vilniaus rajone“ 1 punkto 1.1. papunkčio, kuriuo nustatyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas yra 0,20 ha, dalį dėl 346 kv.m ploto žemės sklypo, A. P. personalinės įmonės parengtame žemės sklypo plane M1:500 pažymėto linijomis ir skaičiais 5, 4, 4A ir 5A; pripažino negaliojančia 2004 m. birželio 25 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 41/2004-28, sudarytos tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Vilniaus krašto Lietuvos totorių bendruomenės Nemėžio skyriaus, dalį dėl 346 kv.m ploto žemės sklypo, A. P. personalinės įmonės parengtame žemės sklypo plane M1:500 pažymėto linijomis ir skaičiais 5, 4, 4A ir 5A; įpareigojo Vilniaus apskrities viršininko administraciją sudaryti su ieškovu V. K. valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), A. P. personalinės įmonės parengtame žemės sklypo plane M1:500 pažymėto linijomis ir skaičiais 1, 2, 3, 4, pirkimo-pardavimo sutartį; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. liepos 30 d. potvarkis Nr. 994p, kuris buvo priimtas po to, kai ieškovas pateikė prašymą parduoti žemės sklypą, teisėjų kolegijos manymu, vertintinas ne kaip 0,30 ha žemės sklypo ieškovui skyrimas, o kaip šio sklypo jam pardavimas. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad įkainojimo aktu buvo apskaičiuota parduodamo žemės sklypo kaina, ieškovui buvo pateiktas mokėjimo pranešimas, ir jis sumokėjo 6323 rublius. Dėl to teisėjų kolegija pripažino nepagrįstu pirmosios instancijos teismo motyvą, kad ieškovas dėl namų valdos žemės sklypo pirkimo privalėjo kreiptis į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, laikydamasis LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Tvarkos, nes visas šioje Tvarkoje nustatytas procedūras ieškovas jau buvo įvykdęs 1992 metais. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovas atliko visus jo naudojamo žemės sklypo išpirkimui reikalingus veiksmus, tačiau jam buvo pateiktas tik žemės sklypo įkainojimo aktas, o rašytinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, ir tai nebuvo padaryta ne dėl jo kaltės. Pripažinusi pirkimo-pardavimo sutarties su ieškovu nesudarymą įstatyme įtvirtintos ieškovo teisės įsigyti nuosavybėn naudojamą namų valdos žemės sklypą pažeidimu, teisėjų kolegija sprendė, kad ši teisė turi būti apginta (CK 1.138 straipsnio 1 punktas), įpareigojant Vilniaus apskrities viršininko administraciją sudaryti su ieškovu valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Įvertinusi, kad į bylą pateiktame A. P. personalinės įmonės parengtame žemės sklypo plane M1:500 pažymėtos sklypo ribos neviršija namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtų sklypo ribų bei atitinka Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. liepos 30 d. potvarkyje Nr. 994p nustatytą sklypo dydį, teisėjų kolegija įpareigojo Vilniaus apskrities viršininko administraciją sudaryti su ieškovu žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį pagal jo pateiktą planą. Pasisakydama dėl ieškovo ginčijamų administracinių aktų ir panaudos sutarties teisėtumo tuo pagrindu, kad šiais dokumentais 0,20 ha žemė sklypas atsakovui Vilniaus krašto Lietuvos totorių bendruomenės Nemėžio skyriui buvo suteiktas naudotis pažeidžiant ieškovo naudojamo namų valdos žemės sklypo ribas, teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovui suteiktas žemės sklypas yra 1,50 – 0,90 m atstumu nuo ieškovui priklausančio negyvenamojo pastato, 346 kv.m plotu įeina į ieškovo namų valdą, šio žemės sklypo ribos buvo pažymėtos ieškovui nedalyvaujant bei jam nepranešus (LR žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 25 punktas), ir šie pažeidimai lėmė ieškovo teisių pažeidimą, pasireiškiantį ieškovui priklausančio negyvenamojo pastato eksploatavimo apsunkinimu bei tuo, kad ieškovas neteko dalies naudojamo ir faktiškai išpirkto žemės sklypo. Kolegija sprendė, jog šiuo atveju ieškovo pažeista teisė turi būti apginta atkuriant iki teisės pažeidimo buvusią padėtį (CK 1.138 straipsnio 2 punktas), t. y. panaikinant atitinkamas ieškovo ginčijamų administracinių aktų dalis ir iš dalies pripažįstant negaliojančia ginčijamą valstybinės žemės sklypo panaudos sutartį. Remdamasi A. P. personalinės įmonės parengto žemės sklypo plano M1:500 duomenimis, teisėjų kolegija vertino, kad ieškovo teisių pažeidimo mastas yra 346 kv.m ploto žemės sklypo dalis, pažymėta linijomis ir skaičiais 5, 4, 4A ir 5A, dėl kurios ir tenkintini ieškovo reikalavimai. Kadangi ieškiniu buvo prašoma panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. A-27-1376 visa apimtimi, teisėjų kolegija laikė, kad ieškinys tenkintinas iš dalies.
III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas Vilniaus krašto Lietuvos totorių bendruomenės Nemėžio skyrius prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 20 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tuo, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas pažeidė naudojamų privačių namų valdų žemės sklypų pardavimą reglamentuojančias materialinės teisės normas ir netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Kasatoriaus teigimu, teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovo į bylą pateiktu A. P. personalinės įmonės pagal 1989 m. inventorizacijos duomenis parengtu žemės sklypo planu NT1:500, kuris yra klaidingas, nes pagal jį žemės sklypo plotas yra ne 3000 kv.m, o 3066,75 kv.m, bei kuris kelia abejonių dėl jo, kaip įrodymo, leistinumo. Dėl to teismas be jokio pagrindo perleido ieškovui 66,75 kv.m didesnį žemės sklypą, nei buvo nuspręsta parduoti Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. liepos 30 d. potvarkiu Nr. 994p; be to, už šią sklypo dalį ieškovas nėra sumokėjęs. Ieškovo į bylą pateikto A. P. personalinės įmonės parengto žemės sklypo plano M1:500 duomenimis, ieškovas valdo 3120 kv.m ploto žemės sklypą, t. y. 120 kv.m didesnį sklypą, nei buvo nuspręsta parduoti aukščiau minėtu potvarkiu. Dėl to šis planas, kasatoriaus teigimu, taip pat negali būti pagrindas ieškovo reikalavimams patenkinti. Be to, ieškovas be jokio pagrindo dar valdo 230 kv.m žemės. Tuo būdu ieškovas šiuo metu iš viso valdo 3350 kv.m dydžio žemės sklypą. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius dokumentus.
Pareiškimais dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo atsakovai Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir Vilniaus apskrities viršininko administracija, nurodydami, kad pritaria kasaciniame skunde išdėstytiems argumentams ir reikalavimams, prašo atsakovo Vilniaus krašto Lietuvos totorių bendruomenės Nemėžio skyriaus kasacinį skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas V. K. prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime ieškovas nurodo, kad pagal žemesnių instancijų teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes (3524 kv.m namų valdos žemės sklypo ribų pažymėjimą 1989 metais, prašymo parduoti šį sklypą pateikimą 1992 m. gegužės 25 d. ir pinigų už šį sklypą sumokėjimą) jis pagrįstai reikalauja sudaryti su juo naudojamo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir panaikinti atitinkamas ginčijamų administracinių aktų dalis bei pripažinti iš dalies negaliojančia ginčijamą žemės sklypo panaudos sutartį, nes kasatoriui pagal šią sutartį suteiktas naudotis žemės sklypas kertasi su jam (ieškovui) parduotinu žemės sklypu. Jo teisė reikalauti sudaryti su juo namų valdos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį yra įtvirtinta įstatyme, todėl šis jo reikalavimas sutarčių laisvės principui (CK 6.156 straipsnis) neprieštarauja. Be to, kasatorius skunde iš esmės kelia fakto klausimus, kurių kasacinis teismas netiria ir neanalizuoja (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės
Ieškovas V. K. 1992 m. gegužės 25 d. pateikė Vilniaus rajono Nemėžio apylinkės agrarinės reformos tarnybai prašymą parduoti jam 0,30 ha žemės sklypą, kurį užima privačių namų valda, esanti (duomenys neskelbtini). Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. liepos 30 d. potvarkiu Nr. 994p „Dėl žemės sklypų privačių namų valdoms pardavimo“ buvo nuspręsta parduoti ieškovui V. K. 0,30 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime. 1992 m. rugsėjo 30 d. ieškovas sumokėjo už žemės sklypą 6323 rublius. Ieškovui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais ir kitais statiniais, esantys (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu esantis žemės sklypas VĮ Registrų centre nėra įregistruotas. 2003 m. lapkričio 27 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. A27-1376 patvirtino 0,20 ha dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą Nemėžio totorių bendruomenės parapijos namams statyti. 2004 m. sausio 6 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu Nr. 0100-22 buvo paženklintos 0,20 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos ir parengtas žemės sklypo planas. 2004 m. kovo 22 d. Vilniaus apskrities viršininkas įsakymu Nr. 2.3-1874-41 suteikė Vilniaus krašto Lietuvos totorių bendruomenei neterminuotai naudotis 0,20 ha ploto kitos paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2004 m. birželio 25 d. tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Vilniaus krašto Lietuvos totorių bendruomenės Nemėžio skyriaus buvo sudaryta šio žemės sklypo panaudos sutartis Nr. 41/2004-28. 2004 m. liepos 11 d. ši sutartis buvo įregistruota VĮ Registrų centre.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Dėl to kasacinis teismas pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas pareiškė du reikalavimus: 1) pašalinti jo teisių į 0,30 ha naudojamą namų valdos žemės sklypą pažeidimą, kuris, jo nuomone, pasireiškia tuo, kad naudojamo sklypo dalis – 0,0346 ha – pagal detaliojo plano sprendinius atiteko atsakovui – Vilniaus krašto Lietuvos totorių bendruomenės Nemėžio skyriui; 2) įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją sudaryti su juo 0,30 ha naudojamo namų valdos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, nors iš esmės yra pareikštas reikalavimas pripažinti sutartį galiojančia (1964 m. CK 58 straipsnio 5 dalis, CK 1.93 straipsnio 4 dalis).
Tačiau aplinkybes, ar ieškovo teisė yra pažeista ir ar yra teisinės prielaidos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai pripažinti galiojančia, galima būtų nustatyti tik esant suformuotam žemės sklypui. Tokio žemės sklypo plano byloje nėra. Ieškovo pateiktas žemės sklypo planas-projektas, sudarytas pagal inventorizacijos biuro 1989 m. duomenis ir parengtas A. P. personalinės įmonės, nepatvirtina, kad šiuo planu-projektu yra tinkamai suformuotas žemės sklypas ieškovui. Ieškovas dar 1992 metais buvo pradėjęs 0,30 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo procedūras (buvo pateikęs prašymą Nemėžio apylinkės agrarinės reformos tarnybai dėl 0,30 ha žemės sklypo pardavimo, Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. liepos 30 d. potvarkį Nr. 994p, kuriuo leista ieškovui parduoti 0,30 ha žemės sklypą, šio sklypo įkainojimo aktą, apmokėjimą už perkamą žemės sklypą patvirtinančius kvitus (1 T., b. l. 10-11, 29-31)), tačiau žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis su juo nebuvo sudaryta.
Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas, prieš kreipdamasis su ieškiniu į teismą, būtų padavęs rajono žemėtvarkos tarnybai prašymą dėl žemės sklypo pardavimo ir kitus reikalingus dokumentus, bei apie tai, kad pastaroji būtų atlikusi reikiamus veiksmus žemės sklypui suformuoti ir jam parduoti (LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 19 punktas (2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1442 redakcija)), o teisėjas, priimdamas ieškinį, ir bylą nagrinėję teismai nepasiūlė ieškovui kreiptis į rajono žemėtvarkos skyrių dėl žemės sklypo suformavimo ir jo pardavimo.
Tokiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje neišsiaiškinta esminė aplinkybė, turinti reikšmės šio ginčo išsprendimui (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Dėl pasakyto kasacinis skundas iš dalies tenkintinas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai naikintini dėl materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas), kurių apeliacinės instancijos teismas negali pašalinti (CPK 360 straipsnis), todėl byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 20 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.