Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2006 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. liepos 30 d. potvarkiu Nr. 994p buvo nuspręsta parduoti ieškovui 0,30 ha žemės sklypą, už kurį ieškovas sumokėjo 6323 rublius, tačiau VĮ Registrų centre šis sklypas nėra įregistruotas. Tuo tarpu dėl 0,20 ha dydžio žemės sklypo Nemėžio totorių bendruomenės parapijos namams statyti yra patvirtintas detalusis planas, paženklintos sklypo ribos ir parengtas jo planas, VĮ Registrų centre įregistruota šio sklypo panaudos sutartis. Teismas pažymėjo, kad 1992 m. galiojusioje LR žemės reformos įstatymo 22 straipsnio redakcijoje buvo nustatyta, jog žemės nuosavybės teisės dokumentai išduodami Vyriausybės nustatyta tvarka po to, kai patvirtinami žemėtvarkos projektai ir žemės sklypų ribos paženklinamos vietovėje. Preliminarių žemėtvarkos projektų pagrindu nuosavybės dokumentai negalėjo būti išduodami, nes preliminariame projekte nebuvo galutinai suformuojami žemės sklypai. Ieškovo 1992 m. gegužės 25 d. prašymo padavimo metu galiojusio LR Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ 10.6.3 punkte buvo nustatytas įpareigojimas miestų ir rajonų valdyboms iki 1992 m. vasario 20 d. suformuoti žemėtvarkos tarnybas, o 10.6.5 punkte – nuo 1992 m. vasario 25 d. iš asmenų, naudojančių nustatytąja tvarka jiems suteiktus žemės sklypus, priimti prašymus pirkti šiuos sklypus. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog jis kreipėsi su prašymu šiuo Vyriausybės nutarimu nustatyta tvarka į Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnybą dėl 0,30 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), skirto jam Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. liepos 30 d. potvarkiu Nr. 994p, pardavimo. Be to, iki ginčijamų administracinių aktų priėmimo ir ginčijamo sandorio sudarymo ieškovas nesilaikė LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos (1999 m. kovo 9 d. red.) ir su prašymu dėl jo naudojamo žemės sklypo pardavimo į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių taip pat nesikreipė (Tvarkos 2, 2.1, 4, 5, 13, 14 punktai). Dėl to 0,30 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovui nuosavybės teise nepriklausė ir nepriklauso. Ieškovo nurodytos 1989 m. ir 2002 m. inventorinių planų kopijos bei Nemėžio apylinkės viršaičio 1992 m. rugpjūčio 6 d. pažyma, teismo vertinimu, nėra pakankami įrodymai, kurie patvirtintų, kad ieškovui buvo leista įsigyti naudojamą žemės sklypą. Ieškovui nepateikus įrodymų, kad 0,30 ha žemės sklypas buvo suformuotas, nustatytos žemės sklypo ribos, suformuota namų valda, teismas atmetė ieškovo argumentus, jog ginčijami administraciniai aktai ir sutartis pažeidė jo, kaip žemės naudotojo, interesus.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. spalio 16 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 20 d. sprendimą pakeitė ir ieškinį iš dalies patenkino; panaikino Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. A-27-1376 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalaus plano patvirtinimo“ 1 punkto, kuriuo patvirtintas 0,20 ha dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas Nemėžio totorių bendruomenės parapijos namams statyti, dalį dėl 346 kv.m ploto žemė sklypo, A. P. personalinės įmonės parengtame žemės sklypo plane M1:500 pažymėto linijomis ir skaičiais 5, 4, 4A ir 5A; panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. 2.3-1874-41 „Dėl žemės sklypo suteikimo naudotis Vilniaus krašto Lietuvos totorių bendruomenės Nemėžio skyriui Vilniaus rajone“ 1 punkto 1.1. papunkčio, kuriuo nustatyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas yra 0,20 ha, dalį dėl 346 kv.m ploto žemės sklypo, A. P. personalinės įmonės parengtame žemės sklypo plane M1:500 pažymėto linijomis ir skaičiais 5, 4, 4A ir 5A; pripažino negaliojančia 2004 m. birželio 25 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 41/2004-28, sudarytos tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Vilniaus krašto Lietuvos totorių bendruomenės Nemėžio skyriaus, dalį dėl 346 kv.m ploto žemės sklypo, A. P. personalinės įmonės parengtame žemės sklypo plane M1:500 pažymėto linijomis ir skaičiais 5, 4, 4A ir 5A; įpareigojo Vilniaus apskrities viršininko administraciją sudaryti su ieškovu V. K. valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), A. P. personalinės įmonės parengtame žemės sklypo plane M1:500 pažymėto linijomis ir skaičiais 1, 2, 3, 4, pirkimo-pardavimo sutartį; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. liepos 30 d. potvarkis Nr. 994p, kuris buvo priimtas po to, kai ieškovas pateikė prašymą parduoti žemės sklypą, teisėjų kolegijos manymu, vertintinas ne kaip 0,30 ha žemės sklypo ieškovui skyrimas, o kaip šio sklypo jam pardavimas. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad įkainojimo aktu buvo apskaičiuota parduodamo žemės sklypo kaina, ieškovui buvo pateiktas mokėjimo pranešimas, ir jis sumokėjo 6323 rublius. Dėl to teisėjų kolegija pripažino nepagrįstu pirmosios instancijos teismo motyvą, kad ieškovas dėl namų valdos žemės sklypo pirkimo privalėjo kreiptis į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, laikydamasis LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Tvarkos, nes visas šioje Tvarkoje nustatytas procedūras ieškovas jau buvo įvykdęs 1992 metais. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovas atliko visus jo naudojamo žemės sklypo išpirkimui reikalingus veiksmus, tačiau jam buvo pateiktas tik žemės sklypo įkainojimo aktas, o rašytinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, ir tai nebuvo padaryta ne dėl jo kaltės. Pripažinusi pirkimo-pardavimo sutarties su ieškovu nesudarymą įstatyme įtvirtintos ieškovo teisės įsigyti nuosavybėn naudojamą namų valdos žemės sklypą pažeidimu, teisėjų kolegija sprendė, kad ši teisė turi būti apginta (CK 1.138 straipsnio 1 punktas), įpareigojant Vilniaus apskrities viršininko administraciją sudaryti su ieškovu valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Įvertinusi, kad į bylą pateiktame A. P. personalinės įmonės parengtame žemės sklypo plane M1:500 pažymėtos sklypo ribos neviršija namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtų sklypo ribų bei atitinka Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. liepos 30 d. potvarkyje Nr. 994p nustatytą sklypo dydį, teisėjų kolegija įpareigojo Vilniaus apskrities viršininko administraciją sudaryti su ieškovu žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį pagal jo pateiktą planą. Pasisakydama dėl ieškovo ginčijamų administracinių aktų ir panaudos sutarties teisėtumo tuo pagrindu, kad šiais dokumentais 0,20 ha žemė sklypas atsakovui Vilniaus krašto Lietuvos totorių bendruomenės Nemėžio skyriui buvo suteiktas naudotis pažeidžiant ieškovo naudojamo namų valdos žemės sklypo ribas, teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovui suteiktas žemės sklypas yra 1,50 – 0,90 m atstumu nuo ieškovui priklausančio negyvenamojo pastato, 346 kv.m plotu įeina į ieškovo namų valdą, šio žemės sklypo ribos buvo pažymėtos ieškovui nedalyvaujant bei jam nepranešus (LR žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 25 punktas), ir šie pažeidimai lėmė ieškovo teisių pažeidimą, pasireiškiantį ieškovui priklausančio negyvenamojo pastato eksploatavimo apsunkinimu bei tuo, kad ieškovas neteko dalies naudojamo ir faktiškai išpirkto žemės sklypo. Kolegija sprendė, jog šiuo atveju ieškovo pažeista teisė turi būti apginta atkuriant iki teisės pažeidimo buvusią padėtį (CK 1.138 straipsnio 2 punktas), t. y. panaikinant atitinkamas ieškovo ginčijamų administracinių aktų dalis ir iš dalies pripažįstant negaliojančia ginčijamą valstybinės žemės sklypo panaudos sutartį. Remdamasi A. P. personalinės įmonės parengto žemės sklypo plano M1:500 duomenimis, teisėjų kolegija vertino, kad ieškovo teisių pažeidimo mastas yra 346 kv.m ploto žemės sklypo dalis, pažymėta linijomis ir skaičiais 5, 4, 4A ir 5A, dėl kurios ir tenkintini ieškovo reikalavimai. Kadangi ieškiniu buvo prašoma panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. A-27-1376 visa apimtimi, teisėjų kolegija laikė, kad ieškinys tenkintinas iš dalies.