- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-11
- Bylos Nr.
- 1A-274-282/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas, Virginija Žindulienė, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- D. B.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, D. B. nustatyta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.
Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2021 m. gegužės 27 d. iki 2021 m. birželio 15 d.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. D. B. nuteistas už tai, kad jis 2021-05-27, apie 13.55 val., (duomenys neskelbtini), įsibrovė pro vartų tarpą į aptvertą ir saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią teritoriją ir iš ten esančio angaro slapta pasikėsino pagrobti svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį neįgaliųjų lifto hidraulinio valdymo bloką ,,The Braun Corporation 1-800-THE-LIFT“ UVL855EVO, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), 300 eurų vertės, kurį išsinešė už UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos ribų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojo A. E..
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. B. prašo sušvelninti (sumažinti) jam paskirtą bausmę.
2.1. Teigia, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, nes nusikaltimo nebaigė savo noru, o ne dėl to, kad buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo, kadangi pamatęs, kad atvažiuoja apsaugos darbuotojas, net nebandė pasišalinti iš įvykio vietos. Pažymi, kad ant teritorijos vartų nebuvo jokio užrašo. Taip pat teigia, kad pamatęs atvažiuojantį apsaugos darbuotoją, tada ir suprato, kad padarė nusikaltimą. Nurodo, kad atvykusiam apsaugos darbuotojui papasakojo visą teisybę, atsiprašė savininko L. K., pastarasis pretenzijų jam nereiškė, žalos nepatyrė. Taip pat nurodo, kad šio nusikaltimo neplanavo, tiesiog rinko metalą, kad metalą pridavęs už gautus pinigus nusipirktų maisto. Teigia, kad labai gailisi dėl savo tokio elgesio, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Pasižada ateityje nusikaltimų nebedaryti, o atlikęs laisvės atrmimo bausmę – įsidarbinti ir laikytis įstatymų.
3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
4. Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl D. B. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio2 dalyje. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija apylinkės teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tik prašo jam paskirtą bausmę sumažinti. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu.
6. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
6.1. Nuteistasis D. B. pasikėsino įvykdyti apysunkį tyčinį nusikaltimą. Šią nusikalstamą veiką nuteistasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika nebaigta, nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nes D. B. buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo. Nuteistasis skunde teigia, kad tik pamatęs atvažiuojantį apsaugos darbuotoją suprato, kad padarė nusikaltimą, kad ant teritorijos nebuvo jokio užrašo. Tokie nuteistojo teiginiai yra nepagrįsti. Nors ant tvoros nėra konkretaus užrašo, jog tai privati teritorija, tačiau visa teritorija yra aptverta tvora, ant vartų yra užrašas, jog teritorija saugoma (t. 1, b.l. 19-20), o tai rodo, kad tai yra privati teritorija. Be to, iš bylos matyti, kad nuteistasis įvykio metu gyveno nakvynės namuose, adresu (duomenys neskelbtini), o nusikaltimą pasikėsino įvykdyti iš teritorijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), t. y. iš visiškai greta esančio sklypo, todėl tikrai žinojo ir suprato, kad jis įsibrovė į svetimą, tvora aptvertą teritoriją, iš kurios pasikėsino pavogti svetimą turtą. Šios paminėtos visos aplinkybės ir tai, kad nuteistasis ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei, rodo, kad D. B. suprato, jog jis įsibrovė į svetimą teritoriją, iš kurios pasikėsino pavogti svetimą turtą, kuris turi materialinę vertę. Dėl to pagrįstai apylinkės teismas nustatė, kad nusikalstamą veiką D. B. pasikėsino įvykdyti veikdamas tiesiogine tyčia.
6.2. D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė apeliantas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).
6.3. Nuteistasis D. B. nevedęs, nedirba, nuo 2021-03-30 registruotas Užimtumo tarnyboje. Taip pat iš bylos matyti, kad nuteistasis administracine tvarka baustas net 36 kartus, iš jų net 26 kartus už smulkias turto vagystes, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Taip pat iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad D. B. anksčiau buvo teistas 14 kartų, iš jų 9 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui bei praėjus vos trims mėnesiams po to, kai 2021-02-12 buvo paleistas iš pataisos įstaigoje, kur atliko laisvės atėmimo bausmę už vagystę. Taigi, D. B. ankstesni teistumai ir baustumai už administracinius nusižengimus jį charakterizuoja kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų, daryti nusikaltimus ir administracinius nusižengimus. Iš šių paminėtų aplinkybių matyti, kad paskirtomis bausmėmis (areštu, laisvės atėmimu) bei administracinėmis nuobaudomis, taikytu bausmės vykdymo atidėjimu (du kartus taikytos BK 92 straipsnio nuostatos) BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų, nes jis įvykdė naujas tyčines analogiškas nusikalstamas veikas.
6.4. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pagrįstai apylinkės teismas nuteistajam parinko griežčiausią BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą.
6.5. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytas laisvės atėmimas iki šešerių metų (bausmės vidurkis 3 metais 1 mėnuo 15 dienų). Esant vienai nuteistojo D. B. atsakomybę lengvinančiai ir dviem sunkinančioms aplinkybėms, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui (nusikalstama veika nebaigta, nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, kad nusikalstama veika žala nepadaryta, nes turtas, kurį kėsinosi apeliantas pavogti, buvo grąžintas, nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškė, į nuteistojo asmenybę), į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu D. B. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė yra žymiai mažesnė nei sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, daroma išvada, kad apeliantui už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė yra adekvati nuteistojo asmenybei ir padarytai nusikalstamai veikai. Nuteistajam paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, švelninti jos nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, nuteistajam paskirtą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu, nustatydamas galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams, kuri taip pat nėra aiškiai per griežta. Taigi, nuteistajam, paskirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio 2 dalies, 64¹ straipsnių nuostatų nepažeidė, atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias skunde nurodo apeliantas, todėl dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir dar labiau sumažinti nuteistajam paskirtą bausmę nėra pagrindo.
7. BK 75 straipsnio nuostatos numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pagal BK 75 straipsnio 4 dalį bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
7.1. Nors D. B. nuteistas už vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų, ir dėl to yra formalus pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis teistas ne kartą, kad jam anksčiau paskirtos bausmės bei taikytas bausmės vykdymo atidėjimas teigiamos įtakos nepadarė, nes jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas, kolegija laiko, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to atidėti nuteistajam D. B. paskirtos bausmės vykdymą nėra pagrindo.
8. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo G. S. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
9. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2021 m. rugsėjo 8 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė pažymą Nr. (12.35Mr) PT-5873 dėl 108,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį D. B., priteisimo. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad, nors nuteistasis nedirba, tačiau jis yra darbingas, išlaikytinių neturi, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, kad jo apeliacinis skundas netenkinamas, daro išvadą, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, pripažįstamos proceso išlaidomis ir išeiškomos iš nuteistojo D. B. Valstybės naudai (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 16 d. nuosprendžio.
Iš nuteistojo D. B. Valstybės naudai išieškoti 108,00 Eur (vieną šimtą aštuonis Eur) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.