Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Janina Zaržeckienė, sekretoriaujant Erikai Šelmienei, Sandrai Stulgienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės O. L. ieškinį atsakovei E. L. dėl laidojimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Mirusiojo M. L. laidotuves organizavo ir su tuo susijusias išlaidas patyrė Ieškovė, kuri bandė kontaktuoti su Atsakove bei jos motina dėl išlaidų kompensavimo, tačiau jai buvo atsakyta palikti jas ramybėje. Mirusysis M. L. negyveno kartu su Atsakovės motina, nedaug bendravo ir su pačia Atsakove, todėl ir Ieškovės santykiai su Atsakove yra tolimi, jų praktiškai apskritai nėra.

Mirusiojo šarvojimas buvo organizuotas UAB „Sustojęs laikas“, kuriai Ieškovė už paslaugas sumokėjo 1800 eurų. Be to buvo patirta ir daugiau išlaidų: giesmininkams (giedoriams) sumokėta 320 eurų; duobės iškasimas bei urnos nešimas kainavo 190 eurų; laidotuvių pravedimas kainavo 60 eurų; auka bažnyčiai - 100 eurų; gedulingi pietūs - 730 eurų. Viso papildomos išlaidos sudarė 1400 eurų, taigi bendros šarvojimo - laidojimo išlaidos sudarė 3200 eurų. Per tris dienas buvo surinkta 510 eurų aukų, kurios buvo panaudotos maistui, gėrimams, kavai šarvojimo metu. Be to, ieškovė šiuo metu yra pastačiusi paminklą mirusiam sūnui, kuris kainavo 884 eurus.

Atsakovė prie laidojimo išlaidų nėra prisidėjusi niekuo, tačiau patį faktą, kad tokios išlaidos buvo patirtos ji pripažino pasirašydama išlaidų sąraše kartu su Ieškove bei mirusiojo giminaičiais. Nežiūrint to, nors ir turėdama pareigą kaip tiesioginė įpėdinė, paveldėjusi turtą, likusį po tėvo mirties, padengti šarvojimo - laidojimo išlaidas arba pati jas organizuoti, tačiau to nedaro, kategoriškai vengia apskritai bendrauti ne tik su artimaisiais, kurie padėjo Ieškovei rūpintis procedūromis, tačiau ir su pačia Ieškove. Dėl šios priežasties yra teikiamas bendras 4084 eurų ieškinys.

Paveldėjimas- tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Mirusio fizinio asmens teisių ir pareigų perėjimą jo įpėdiniams reglamentuoja CK penktosios knygos „Paveldėjimo teisė“ normos. Pagal jose įtvirtintą teisinį reglamentavimą įpėdinio teisė į paveldėjimą įgyvendinama priimant palikimą arba jo atsisakant. Kai palikimas yra priimamas, paveldėjimo santykiai plėtojasi toliau, kol nebus išspręstas paveldėto turto likimas ir nebus įformintos paveldėtojo teisės. Iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo paveldėjimo procedūros nėra baigtos, dėl to negalima daryti kategoriškos išvados apie įpėdinio paveldėjimo teisių į turtą, t. y. to turto nuosavybės teises, įgijimą iki šis faktas nebus patvirtintas notaro išduotu liudijimu. Tokiu liudijimu patvirtinamos nuosavybės teisės, atsiradusios įpėdiniui į jam tenkantį paveldimą turtą nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdiniams pasidalijus palikimą sudarantį turtą ir taip turint nuosavybės teises į šio turto dalį bei atsakomybę už palikėjo skolas, palikimas, kaip paveldėjimo teisių ir pareigų visuma, baigia egzistuoti, paveldėjimo teisės reglamentuojami teisiniai santykiai pasibaigia.

Pažymėtina, kad civilinėje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas reikalavimas priteisti iš paveldėtojo palikėjo laidojimo išlaidų atlyginimą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad reikalavimas atlyginti laidojimo išlaidas yra, nekaip palikėjo kreditorės, bet kaip įpėdinės kreditorės, reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl palikėjo laidojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. v. M. K. T. ir kt„ bylos Nr.3K-3-482/2010).

Byloje keliamas klausimas, ar paveldėtojas, savo lėšomis galimai neprisidėjęs prie palikėjo laidojimo išlaidų, turi pareigą dėl šių išlaidų dalies atlyginimo jas turėjusiai palikėjo sugyventinei, ar pastaroji turi reikalavimo teisę dėl nurodytų išlaidų dalies atlyginimo į paveldėtoją, kuris savo lėšomis galimai neprisidėjo prie palikėjo laidojimo bei kapo sutvarkymo išlaidų. Tokius teisinius santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos „Prievolių teisė“ normos. Prievolė - tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 str.). Dėl to konstatuotina, kad ginčo teisinius santykius šioje byloje reglamentuoja prievolių teisės normos ir būtent jos taikytinos tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti. Teismų praktikoje pripažįstama, jog palaidojęs mirusįjį asmuo tampa įpėdinių kreditoriumi.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.). Pažymėtina, kad Civiliniame kodekse nėra teisės normos, kuri reglamentuotų ginčo tarp šalių teisinį santykį. Pažymėtina, kad tokiu atveju, kai vieno ar kito faktinio santykio arba jų grupės konkreti teisės norma nereglamentuoja, egzistuoja teisės spraga. Vienas teisės spragų užpildymo būdų - įstatymo arba teisės analogija. CK 1.8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinės teisės nesureguliuotiems civiliniams santykiams taikoma panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija). To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nėra panašius santykius reglamentuojančių civilinių įstatymų, taikomi bendrieji teisės principai (teisės analogija). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir CPK 3 straipsnio 6 dalyje. Konstatuotina, jog nėra teisės akto, kuris reglamentuoja panašų į šioje byloje kilusio ginčo teisinį santykį ir kuriuo būtų galima remtis sprendžiant šalių ginčą. Dėl to ginčas spręstinas vadovaujantis bendraisiais teisės principais, t. y. taikant teisės analogiją. Pažymėtina, kad CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina įpėdinio teisę panaudoti paveldimo turto dalį palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidoms. Kai vienas iš įpėdinių įgyvendina tokią teisę, tai nulemia kiekvienam iš įpėdinių tenkančios paveldimo turto dalies sumažėjimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012 pasisakyta, jog „atsižvelgiant į CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir remdamasi teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, sprendžia, kad jeigu vienas iš įpėdinių (paveldėtojų) palaidojo palikėją savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t. y. iš visų įpėdinių, nes tokioms išlaidoms, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas. Dėl to darytina išvada, kad šioje byloje kilęs ginčas spręstinas taikant teisingumo, protingumo, proporcingumo principus ir, atsižvelgiant į faktinius bylos duomenis bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, konstatuotina, jog tarp šalių egzistuoja prievolinis teisinis santykis, atsakovas (skolininkai prievoliniame teisiniame santykyje) turi prievolę atlyginti ieškovei (kreditoriui) jos reikalaujamą palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų dalį (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis, 1.8 straipsnio 2 dalis, 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas,6.1, 6.2 straipsniai, CPK 3 straipsnio 6 dalis)“.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus visiškai ir prašė juos tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais bei vadovautis pateiktais įrodymais. Iki bylos nagrinėjimo pabaigos ieškovė aiškino, kad mirusio sūnaus laidojimo pašalpos ji negavo.

Atsakovė buvo pasirengusi pati organizuoti Mirusiojo laidotuves, tačiau Atsakovei to neleido padaryti Ieškovė, nurodžiusi, kad Mirusysis yra jos sūnus ir pati palaidos Mirusįjį kaip norės.

Atsakovė dalyvavo Mirusiojo laidotuvėse, tačiau visais Mirusiojo laidotuvių organizaciniais dalykais rūpinosi Ieškovė.

Taip pat, Ieškovė nurodo, jog per tris šarvojimo ir laidotuvių dienas buvo surinkta 510 Eur aukų, kurios neva buvo panaudotos maistui, gėrimams ir kavai šarvojimo metu. Pažymėtina, jog Ieškovė nepateikia jokių šiuos argumentus (šias išlaidas) pagrindžiančių dokumentų (čekių, kvitų ar pan.), todėl ši suma (510 Eur) turėtų būti įskaityta į Ieškovės prašomą priteisti sumą.

Civiliniame kodekse nėra normos, reglamentuojančios ginčo tarp šalių teisinį santykį - laidojimo išlaidų priteisimo iš įpėdinių klausimą. Todėl šiuo atveju ginčas spręstinas vadovaujantis bendraisiais teisės principais, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, į faktinius bylos duomenis ir nustatytas bylos aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atlyginamos tik tos laidojimo išlaidos, kurios yra būtinos ir kurias patvirtina ieškovo pateikti ¡rodymai. Pažymėtina, kad nuostata, jog atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos, tiesiogiai įtvirtinta Civilinio kodekso 6.291 straipsnyje (Klaipėdos apygardos teismo 2021-08-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A- 709-253/2021).

Mirusysis buvo palaidotas bendroje Mirusiojo giminių kapavietėje, kurioje jau buvo pastatytas paminklas, todėl 884 Eur išlaidos nebuvo atskiro paminklo pastatymui skirtos išlaidos, ir neturi būti priteisiamos iš Atsakovės. Akivaizdu, kad Ieškovė, siekdama pasipelnyti iš Atsakovės, savo iniciatyva užsakė naują paminklą visiems toje kapavietėje palaidotiems asmenims ir šias išlaidas nepagrįstai priskiria vien Mirusiojo laidotuvių išlaidoms.

Ieškovė nepateikia jokių įrodymų kiek iš tikrųjų kainavo kava, maistas ir gėrimai šarvojimo metu. Tačiau akivaizdu, jog 510 Eur surinktos aukų sumos skyrimas kavos, gėrimų ir maisto išlaidų kompensavimui yra akivaizdžiai nepagrįstas, neprotingas ir neracionalus, todėl 510 Eur suma surinkta iš aukų, turi būti įskaitoma į Ieškovės patirtas išlaidas. Juo labiau, Ieškovės argumentai, neva šios išlaidos buvo panaudotos kavai, maistui bei gėrimams šarvojimo metu yra akivaizdžiai nepagrįsti - kadangi 510 Eur aukų suma buvo surinkta jau po to, kai buvo pasiruošta Mirusiojo šarvojimui. Taip pat, pakartotinai pažymėtina, jog Ieškovė nepateikia jokių šias išlaidas pagrindžiančių pirminių įrodymų. Atitinkamai, Atsakovės vertinimu, 510 Eur šarvojimo metu surinkta aukų suma turėtų būti įskaitoma į Ieškovės prašomų priteisti laidojimo išlaidų sumą, t. y. - priteistina laidojimo išlaidų suma turi būti sumažinta 510 Eur surinkta aukų suma.

730 Eur suma skirta gedulingiems pietums yra nepagrįsta jokiais įrodymais, todėl taip pat nepriteistina.

Be to ieškovė turi teisę gauti laidojimo pašalpą, todėl Ieškovės patirtos laidojimo išlaidos yra mažintinos laidojimo pašalpos suma. Mirus žmogui galima gauti miestų ir rajonų Socialinės rūpybos skyrių išmokamą vienkartinę laidojimo pašalpą, kurią sudaro 368 Eur. Laidojimo pašalpa yra išmokama faktiškai mirusįjį palaidojusiam asmeniui. Dėl šios pašalpos išmokėjimo galima kreiptis per 12 mėnesių nuo teisės į laidojimo pašalpą atsiradimo dienos.

Šiuo atveju Ieškovė ieškinyje sąmoningai nepateikia jokių aplinkybių dėl laidojimo pašalpos gavimo, nors ji vienintelė turėjo (turi) teisę šią pašalpą gauti, kadangi Ieškovė kategoriškai buvo pareiškusi, kad būtent ji organizuos Mirusiojo laidotuves, todėl Atsakovė dėl šios pašalpos gavimo nesikreipė. Todėl laidojimo pašalpos suma turėtų būti įskaityta Ieškovės prašomų priteisti laidojimo išlaidų sumą, t. y. - priteistina laidojimo išlaidų suma turi būti sumažinta skiriama laidojimo pašalpos suma - 368 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas dalinai.

Faktinės aplinkybės

Byloje nėra ginčo, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės sūnus, o atsakovės tėvas, M. L., kurio turtą paveldėjo atsakovė. Palikimą po tėvo mirties atsakovė priėmė pagal sudarytą apyrašą ir yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.

Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad yra sumokėjusi UAB „Andžiureva“ 2022-09-22 884 EUR dėl paminklo. Pateiktas raštas pasirašytas ieškovės ir atsakovės bei D. R., ir I. L., kuriame yra tekstas: giedoriams – 320 EUR, urnos nešimas ir duobė – 190 EUR, laidotuvių pravedimas -60 EUR, kunigui auka 100 EUR, gedulingi pietūs – 730 EUR, nurodyta jog aukų per tris dienas gauta 510 EUR ir jos lieka maistui, gėrimams. Pateikta UAB „Sustojęs laikas“ užsakymas – sutartis (toliau sutartis) kur mirusio pavardė yra M. L. ir suteikta paslaugų 1824 EUR sumai bei apmokėjimą 1800 EUR patvirtinantis dokumentas. Sutartyje yra užrašyti telefono numeriai ir prie vieno nurodyta „E.“ prie kito- „O“.

Pateiktoje kapavietės nuotraukoje yra užfiksuotas paminklas, kurio vienoje dalyje yra įrašas M. <..>, kitoje dalyje yra įrašas L. <...> gimimo ir mirties metai, bei įrašas (duomenys neskelbtini) (gimimo metai).

Atsakovė pateikė į bylą duomenis (DOK 3390,2023-01-23) jog pinigų perlaida pervedė (išsiuntė) ieškovei 1800 EUR, 2023-01-20, su pristatymu, duomenų jog pinigus ieškovė atsiėmė (gavo) nėra. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino, kad pinigai buvo grąžinti atsakovei, nes ieškovė jų neėmė. Atsakovė taip pat teikė t paaiškinimus dėl laidojimo pašalpos (DOK 3390, 2023-01-23), kur nurodė savo poziciją dėl laidojimo pašalpos ir nesutiko, kad mirties liudijimo neturėjimas buvo kliūtis gauti laidojimo pašalpą ieškovei, nes byloje nėra duomenų jog asmens mirtis nebuvo registruota Lietuvos Respublikos Gyventojų registre.

Ieškovės atstovas pateikė į bylą M. L. mirties įrašą (DOK 3471, 2023-01-23) iš kurio matyti jog asmuo mirė (duomenys neskelbtini) ir jo mirties faktas Marijampolės savivaldybės CMS yra įregistruotas (mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) ). Taip pat ieškovė pateikė į bylą kapavietės nuotrauką su anksčiau buvusiu paminklu (DOK 3400, 2023-01-23).

Dėl laidojimo išlaidų priteisimą reglamentuojančių teisės normų

Teismas pirmiausia pasisako jog laiko nustatyta aplinkybę, kad ieškovė palaidojo mirusį ir sutvarkė jo kapą, nes byloje apklausta liudytoja I. L. neteigė ir netvirtino jog patyrė pati išlaidas laidojant mirusį M. L. (toliau mirusį), o tik pasisakė, kad dalis pinigų -2200 EUR buvo jos (liudytojos), o 1000 EUR buvo pačios O. L., visur kur reikėjo pinigus mokėjo ji (liudytoja), o O. L. dalimis atidavė per devynis mėnesius 2200 EUR panaudotus liudytojos mirusio laidotuvėms. Ta aplinkybė jog nėra pateikta ar nebuvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis tarp ieškovės ir liudytojos I. L. nereiškia jog mirusį laidojo I. L. ar kitas asmuo. Pačios atsakovės veiksmai konkrečiai 1800 EUR sumos persiuntimas ieškovei pašto (pinigų) perlaidos būdu patvirtina jog atsakovė suprato jog laidojo sūnų ir laidojimo išlaidas patyrė ieškovė ir teismas vertina jog O. L. yra tinkama ieškovė byloje, turinti reikalavimo teisę dėl laidojimo išlaidų priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) normos tiesiogiai reglamentuojančios laidojimo, kapo sutvarkymo išlaidų priteisimą nėra. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokių išlaidų priteisimo klausimas sprendžiamas pagal bendras CK normas, taikant teisės analogiją. CK 5.59 str. 2 d. 1 p. įtvirtinta įpėdinio teisė panaudoti paveldimą turtą sutvarkyti palikėjo kapui bei laidojimo išlaidoms. Jeigu tokias išlaidas patyrė ne įpėdinis, o kitas asmuo, jis turi teisę jas susigrąžinti iš įpėdinio, nes kitu atveju tai prieštarautų teisingumo, proporcingumo ir protingumo principams (CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str.).

Tarp bylos šalių kilo ginčas ir teismas pasisako, kad šiam ginčui spręsti taikytinos ir teisė normos reglamentuojančios prievolinius santykius, nes prievolė, tai teisinis santykis, kuriuo viena šalis privalo atlikti kitos šalies naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti, kad šis įvykdytų savo prievolę (CK 6.1 str.). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad asmens reikalavimas atlyginti laidojimo išlaidas yra jo ne kaip palikėjo kreditoriaus, o kaip įpėdinio kreditoriaus reikalavimas atlyginti išlaidas patirtas dėl palikėjo laidojimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje 3K-7-171/2012).

CK 6.50 str. 1 d. nustatyta, kad prievolę visą ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo. Ir teismas vertina, kad tarp bylos šalių egzistuoja prievolinis teisinis santykis ir atsakovė turi prievolę atlyginti ieškovei palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas, nes ieškovė palaidojo mirusį M. L. savo ir skolintomis lėšomis, skolintos lėšos I. L. yra grąžintos, o atsakovė paveldėjo M. L. turtą (CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str., 1.8 str. 2 d., 5.59 str. 2 d. 1 p., 6.1. str., 6.2 str., CPK 3 str. 6 d.).

Dėl laidojimo išlaidų dydžio

Pagal suformuotą Teismų praktiką laidojimo išlaidomis laikomos karsto (urnos), drabužių, gėlių įgijimo, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos. Atlyginamos tik tos išlaidos kurios yra būtinos ir kurias patvirtina byloje esantys įrodymai.

Teismas jau pasisakė, kad ginčo santykiams taikytina teisės analogija ir vertina jog taikytinas ir CK 6.291 str. reglamentuojantis, kad atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. 91 d.). To paties straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad įstatymų nustatytais atvejais mokama laidojimo pašalpa įskaitoma į laidojimo išlaidas.

Teismas taip pat pasisako, kad atsakovė ieškinio nepripažįsta ir tuo pagrindu jog ieškovė laidotuves organizavo savo nuožiūra ir nepasitarusi su atsakove, kuri norėjo jas organizuoti savaip. Dėl šios aplinkybės teismas pasisako, kad mirė ir buvo laidojamas asmuo, kuris tiek ieškovei tiek atsakovei yra artimas giminaitis, o būtent vienos sūnus (ieškovės), kitos tėvas (atsakovės ir pagal CK 5 knygos reglamentuojančios paveldėjimo santykius normas ieškovė yra M. L. antros eilės įpėdinė, o atsakovė yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1 d.). Turtą paveldėjo atsakovė, turėjusi pareigą palaidoti tėvą, šią pareigą už ją atliko atsakovė, taigi taikytini ir CK 6.229 str., 6.230 str.

CK 6.230 str. 2 d. reglamentuoja, kad asmens sutikimas ar nesutikimas, kad jo reikalus tvarkytų kitas asmuo neturi reikšmės, jeigu be tokio sutikimo visuomenės interesus atitinkanti prievolė nebūtų laiku įvykdyta. Ieškovė organizuodama laidotuves ir kapo tvarkymą be aiškiai išreikšto atsakovės sutikimo dėl tam tikrų paslaugų ir jų kiekio bei pobūdžio (auka bažnyčiai ir pan.) vadovavosi nusistovėjusiomis tradicijomis ir savo požiūriu, tarp ieškovės ir atsakovės kilo tam tikras nesutarimas dėl laidojimo apeigų ir teismas vertina, kad ieškovė palaidodama sūnų įvykdė visuomenės interesus atitinkančią prievolę ir turi teisė į pagrįstų ir įrodytų laidojimo išlaidų atlyginimą.

Iki bylos nagrinėjim9o pabaigos faktiškai neliko ginčo dėl laidojimo išlaidų pagal UAB „Sustojęs laikas“ sutartį, dėl jų pateiktas apmokėjimą patvirtinantis dokumentas ir ši suma (1800 EUR) priteisiama iš atsakovės ieškovei. Atsakovė nors ir prašo visą ieškinį atmesti, tačiau ieškinio dalį dėl 1800 EUR pripažino faktiniais veiksmais pervesdama pinigus ieškovei pinigų pervedimo perlaida, ieškovė pinigų nepriėmė, todėl jie priteisiami (CPK 178 str., 140 str. 2 d.).

Atsakovė ieškinio 730 EUR sumai už gedulingus pietus nepripažino dviem pagrindais, tai yra jog nėra įrodymo patvirtinančio šias išlaidas ir jos nepriskiriamos prie būtinų laidojimo išlaidų. Teismas sutinka, kad rašytinio įrodymo pagrindžiančio išlaidų už gedulingus pietus byloje nėra, ieškovės argumentai, kad nėra šiuo metu tos įmonės kuri ruošė gedulingus pietus ir pan. nėra pagrindas vertinti jog ieškovė patyrė būtent 730EUR išlaidas dėl gedulingų pietų, tačiau civiliniame procese įrodinėjama ne tik rašytiniais įrodymais, bet ir kitais leistinais įrodymais (CPK 177 str., 180 str., 185 str.). Pati atsakovė dalyvavo gedulinguose pietuose ir pripažino jog jie buvo, šią aplinkybę patvirtino ir apklausti liudytojai D. R. bei I. L., kuri nurodė, kad vienam asmeniui pietūs kainavo 16 Eur, buvo užsakyta 40 asmenų, tačiau kelio porcijos liko. Pagal suformuotą Teismų praktiką išlaidos gedulingiems pietums vykusiems iš karto po laidotuvių gali būti priskiriamos prie būtinų laidojimo išlaidų pagal susiformavusį paprotį (Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-709/253/2021, 55 p.). ir teismas šioje byloje laidojimo išlaidas gedulingiems pietums laiko protingomis ir pagrįstomis dalyje 600 EUR, nes jeigu vienam asmeniui kainavo 16 EUR, o toks dydis yra protingas ir buvo užsakyta 40 asmenų išlaidos būtų 640 EUR (16X40), tačiau liudytoja tvirtino jog kelio porcijos liko ir jas galėjo panaudoti ieškovė, todėl išlaidų dydis mažinamas iki 600 EUR.

Teismas taip pat priteisia 100 EUR dėl aukos bažnyčiai nors tam ir nėra rašytinio įrodymo, nes byloje nėra ginčo jog mišios vyko, laidotuvės vyko pagal katalikiškas tradicijas, ieškovė yra garbingo amžiaus ir tai jai buvo svarbu, yra įprasta, kad už auką bažnyčiai kvitas neišrašomas, todėl teismas šias išlaidas vertina kaip protingas, pagrįstas ir įrodytas (CPK 178 str.).

Taip pat 190 EUR dėl duobės kasimo ir urnos nešimo vertina kaip protingas ir būtinas išlaidas, nepriteisia 60 EUR dėl laidotuvių pravedimo, nes šios išlaidos tikrai nebuvo būtinos.

Dėl išlaidų giesmininkams („giedoriams“) 320 EUR priteisimo teismas vertina jog šios išlaidos turėjo būti pagrėstos rašytiniu įrodymu, kadangi kiekvienas asmuo vykdantis veiklą (verslo liudijimas, pažyma) turi išduoti rašytinį dokumentą (kvitą, čekį, sąskaitą-faktūrą) dėl pinigų (pajamų) gavimo, toks įrodymas byloje nepateiktas ir teismas šių išlaidų nepriteisia kaip neįrodytų ir nebūtinų (CPK 178 str.).

Byloje kilo ginčas dėl to kuris asmuo turėjo kreiptis dėl valstybės paramos (išmokos) mirusiojo laidotuvėms. Pagal faktinius duomenis nesikreipė dėl tokios paramos gavimo nei ieškovė, nei atsakovė. Ieškovės teiginiai jog ji negalėjo kreiptis, nes neturėjo mirties liudijimo nepatvirtinti jokiais įrodymais, tai yra nepateiktas sprendimas (kitas aktas) jog ji kreipėsi ir atsisakyta išmokėti pašalpą (paramą). Ieškovės atstovas pateikė į bylą mirties įrašą ir M. L. mirtis Lietuvoje įregistruota (duomenys neskelbtini), taigi mirties liudijimas nebuvo privalomas pateikti pagal Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymo 9 str. 3 d.

CK 6.291 str. 2 d. nustatyta, kad laidojimo pašalpa įskaitoma į laidojimo išlaidas, kiekvienas asmuo savo teisėmis turi naudotis tinkamai ir veikti atidžiai bei rūpestingai, šiuo atveju ieškovė savo teise gauti paramą laidotuvėms 340 EUR naudojosi netinkamai ir šia suma mažinama priteistinos iš atsakovės ieškovei laidojimo išlaidos.

Byloje nekilo ginčo jog buvo surinkta laidotuvių metu 510 EUR aukų ir teismas šią aplinkybę laiko nustatyta. Ieškovė įrodinėja, kad visos aukos (510 EUR) buvo panaudotos vaišinti giminaičiams ir kitiems asmenims jiems atvykus į šermenis trukusias 3 dienas. Atsakovė su tuo nesutinka. Įrodymų kokia suma faktiškai buvo išleista maistui ir pan. ieškovė nepateikė. Pagal suformuotą Teismų praktiką išlaidos giminaičių maitinimui (vaišinimui) nelaikomos būtinomis ir pagrįstomis laidotuvių išlaidomis ir teismas tokia praktika vadovaujasi bei vertina, kad gauta 510 EUR suma (aukos) galėjo būti panaudota būtinoms ir protingoms laidojimo išlaidoms ir šia suma mažina iš atsakovės priteisiamas laidojimo išlaidas.

Teismas vertina jog ieškovė įrodė laidojimo išlaidas bei teismas jas pripažino protingomis ir pagrįstomis 2690 EUR sumai (1800+190+100+600), iš šios sumos atimama 510 EUR aukos laidotuvių metu bei 340 EUR laidojimo pašalpa nepaimta be svarbių priežasčių, tai yra 850 EUR ir iš atsakovės ieškovei priteisiama 1840 EUR laidojimo išlaidų (be paminklo išlaidų)

Dėl kapo sutvarkymo (paminklo) išlaidų

Ieškovė iš atsakovės prašo priteisti 884 EUR kapo sutvarkymo (paminklo pastatymo) išlaidų. Atsakovė su šiomis išlaidomis nesutinka ir vertina jog galėjo būti iškalti tik papildomi simboliai – mirusio vardas pavardė, gimimo ir mirties datos) jau buvusiame pastatytame paminkle ieškovės sutuoktiniui mirusiam, kuriame buvo įrašyta ir ieškovės duomenys, išskyrus mirties datą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ankstesnis paminklas kapavietėje kurioje buvo palaidotas M. L. buvo bei tai, kad yra pastatytas kitas paminklas kainavęs 884 EUR ir šią sumą sumokėjusi ieškovė bei yra naujame paminkle duomenys ne tik apie mirusį M. L., bet ir apie kitus anksčiau paminėtus asmenis.

Ieškovė teikė į bylą pažymą paminklą stačiusios bendrovės UAB „Andžiureva“, kurioje nurodoma, kad ieškovė kreipėsi ir aiškinosi ar buvusiame iš anksčiau paminkle yra galimybė iškalti M. L. duomenis (vardą, pavardę gimimo ir mirties datas) ir buvo atsakyta jog dėl vietos stokos paminkle tokios galimybės nėra. Taip pat buvo sprendžiama galimybė nušlifuoti visus įrašus ir iš naujo įrašyti visus duomenis jau su M. L. duomenimis, tačiau tokios galimybės nebuvo, nes buvo reikalinga ruošti naują paminklo pagrindą („padą“) paslauga būtų kainavusi panašiai kaip naujas paminklas ir buvo statomas naujas paminklas, kuris su naujo „pado“ paruošimu bei inicialų iškalimu kainavo 884 EUR.

Teismas sutinka, kad atsakovė turėjo pareigą pasirūpinti mirusio tėvo kapo sutvarkymu kaip įpėdinė paveldėjusi jo turtą tačiau tai nepasakytina apie atsakovės pareigą tvarkyti mirusio ieškovės sutuoktinio kapą ir teismas atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes bei vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principu priteisia ieškovei iš atsakovės pusę kapo sutvarkymo (paminklo) išlaidų, tai yra priteisia 442 EUR (884:2).

Tokiu būdu iš atsakovės ieškovei iš viso priteisiama 2282 EUR laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų nuo šios sumos priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme (2022-09-30) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (CK 6.37 str., 6.210 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinys tenkinamas dalinai ir bylinėjimosi išlaidos turėtos šalių tame tarpe ir advokato (padėjėjo) teisinei pagalbai apmokėti paskirstomos vadovaujantis CPK 93 str. 2 d.,). Patenkinta 55,88 proc. ieškinio (2282 Eur*100 proc./ 4084 Eur). Ieškovei iš atsakovės priteisiama 506 Eur ( 905,52 Eur * 55,88 proc.). Atsakovei iš ieškovės priteisiama 661,80 Eur (1500 Eur * 44,12 proc.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259- 260 straipsniais, 263 -270 straipsniais teismas

Nusprendžia:

ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti iš atsakovės E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2282 EUR laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų bei 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-09-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas 506 EUR ieškovei O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 661,80 EUR bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.