Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) R. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, gyvenanti ir deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamoji (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, kai jai (duomenys neskelbtini) nustatytas 1,82 promilių neblaivumas.

Kaltinamoji kaltę pripažino visiškai. Parodė, jog (duomenys neskelbtini)apie (duomenys neskelbtini)val. (duomenys neskelbtini), buvo sulaikyta policijos pareigūnų, kai, būdama neblaivi, vairavo jai priklausantį automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) Alkoholio beveik nevartoja, tačiau (duomenys neskelbtini), ji, verčiama draugo, kurio duomenų nenurodys, kartu su juo gėrė degtinę. Likus maždaug apie 150 ml butelyje degtinės, draugas pasidarė agresyvus, todėl, vengdama konflikto ir išsigandusi draugo smurto, sėdo į savo automobilį ir važiavo į netoliese esantį viešbutį ,, (duomenys neskelbtini)“. Draugas bandė ją sulaikyti. Suprato savo veiksmus, žinojo, jog yra išgėrusi, tačiau nesijautė neblaivi.

Motyvuojamoji dalis

Be pačios kaltinamosios J. N. visiško prisipažinimo bei parodymų, jos kaltę patvirtina ir kiti byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

(Duomenys neskelbtini) (toliau ir – (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) M. M. tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo nurodė, jog (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pareigūnai sulaikė J. N., kuri, būdama neblaivi, vairavo jai priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) Pirmojo tikrinimo metu (duomenys neskelbtini)val. alkoholio kiekio matuokliu ,, (duomenys neskelbtini)“, sertifikato patikros Nr. (duomenys neskelbtini), jai nustatytas 1,82 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu (duomenys neskelbtini) val. nustatytas 1,95 promilių neblaivumas.

Neblaivumo nustatymo akte (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog J. N. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Kaltinamajai nurodžius, jog alkoholį vartojo prieš daugiau negu 30 minučių, alkoholio kiekio matuokliu „(duomenys neskelbtini)“, sertifikato patikros Nr. (duomenys neskelbtini), pirmojo tikrinimo metu (duomenys neskelbtini)val. nustatytas 1,82 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu (duomenys neskelbtini)val. nustatytas 1,95 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais J. N. sutiko, akte pasirašė.

Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kur važiuojamojoje kelio dalyje galu link (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos stovi (duomenys neskelbtini) automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) Vairuotojo durelės apgadintos.

Policijos registruojamų įvykių registro išraše užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini) pranešėjas K. informavo, kad maždaug prieš 5 minutes jo neblaivi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) spalvos automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio registracijos numerio skaičiai (duomenys neskelbtini), išvažiavo iš (duomenys neskelbtini), galimai link (duomenys neskelbtini). Pranešėjas bandė ją sulaikyti.

Informacija iš akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ duomenų bazės patvirtina, jog automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) valdytoja – savininkė yra J. N.. Analogiški duomenys pateikiami ir išraše apie J. N. vardu registruotas transporto priemones.

(Duomenys neskelbtini)R. K. (duomenys neskelbtini)nutarimu nuo (duomenys neskelbtini)iki (duomenys neskelbtini)paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) turto saugotoju paskiriant kaltinamąją J. N.. Automobilis kartu su užvedimo rakteliu grąžintas J. N..

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamosios J. N. kaltė dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo įrodyta.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamoji J. N. vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, kai jai (duomenys neskelbtini)nustatytas 1,82 promilių neblaivumas. Tokie kaltinamosios veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamoji J. N. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, veikdama tiesiogine tyčia, kadangi ji suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Duomenų, kad ji būtų įrašyta į priklausomybių ligų gydomų ir stebimų pacientų sąrašą ar psichikos sveikatos ligų gydomų ir stebimų pacientų sąrašą, byloje nėra. Kaltinamoji neteista, per paskutinius 5 metus administracine tvarka bausta du kartus (paskutinį kartą (duomenys neskelbtini), už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 2 dalyje (nustatyto greičio viršijimas)), baudas sumokėjusi. (Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Kaltinamosios atsakomybę lengvina aplinkybė, jog ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajai skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė. Už nesunkų nusikaltimą yra nustatytas areštas nuo penkiolikos iki devyniasdešimt parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes (vairavo (duomenys neskelbtini)), kaltinamosios asmenybę, nustatytą vidutinį neblaivumą, žymiai viršijantį ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, skirtina artima vidurkiui arešto bausmė – 60 parų. Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamoji visiškai prisipažino esanti kalta, todėl, taikant BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui teismas gali atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK 9 skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltinamoji neteista, turi pastovią gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini), sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kad J. N. per paskutinius penkerius metus du kartus nubausta administracinėmis nuobaudomis, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidėtinas 4 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą, kuri padėtų kaltinamajai koreguoti elgesį, kad ji laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, įpareigojant ją būti namuose (duomenys neskelbtini) nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus vykimą į darbą ar gydymo įstaigą bei grįžimą iš jų, ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis bei turto konfiskavimas.

Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas kriminalizavo transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, tokiu būdu patvirtindamas, kad vien tik pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams. Transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas mažesnis, nei 1,51 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis). BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje vis tik turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti, todėl asmenų, traukiamų administracinėn atsakomybėn, ir asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybės pagrindas: pirmieji yra padarę administracinius nusižengimus, apibrėžtus ANK, o antrieji – nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, apibrėžtus baudžiamajame įstatyme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas).

Atsižvelgus tiek į esamą baudžiamosios ir administracinės teisinės atsakomybės santykį bei poveikio priemonių skyrimo tikslus, tiek į J. N. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes: nusikalto veikdama tiesiogine tyčia, vidutinį neblaivumo laipsnį, pakankamai reikšmingai viršijantį minimalią įstatymo nustatytą ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, taip pat tai, jog vairavo (duomenys neskelbtini), tuo keldama didelį pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams, daroma išvada, jog adekvatus ir proporcingas padarytai nusikalstamai veikai baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas bus 2 metai. Teismo nuomone, švelnesnė poveikio priemonė šioje situacijoje nebūtų pakankama siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti kaltinamąją nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu. Skiriama poveikio priemonė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų nusikalstamų veikų darymo, o neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos – (duomenys neskelbtini).

Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį ir siekiant baudžiamosios teisės priemonėmis apginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis), kaltinamajai skirtina dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Baudžiamasis įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltinamoji nusikaltimą padarė būdama neblaivi, ir pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose jos vairuotas automobilis baudžiamojo įstatymo prasme laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog nusikaltimą J. N. padarė vairuodamas jos vardu registruotą ir jai priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) todėl šis automobilis konfiskuotinas.

Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. N. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir nubausti ją areštu šešiasdešimčiai parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti J. N. galutinę bausmę – areštą keturiasdešimčiai parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, J. N. bausmės vykdymą atidėti keturiems mėnesiams ir paskirti jai intensyvią priežiūrą – nuteistosios buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant ją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti gyvenamojoje vietoje – namuose (duomenys neskelbtini)nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus vykimą į darbą ar gydymo įstaigą bei grįžimą iš jų, bei įpareigoti per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti J. N. baudžiamojo poveikio priemonę – dvejiems metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 4 dalimis, konfiskuoti J. N. vardu registruotą ir jai priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

(Duomenys neskelbtini)R. K. (duomenys neskelbtini)nutarimu iki (duomenys neskelbtini)paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti J. N. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą.

Išaiškinti, kad kaltinamoji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajai padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti J. N..