Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-328-290/2016

Teisėja Liuba Kymantienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25576-2015-6

2016 m. gegužės 27 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Danutės Giačaitės ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Linai Svidinskaitei-Ridikei, nuteistojo G. M. gynėjai advokatei Marytei Vietaitei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal nuteistojo G. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., 64¹ str., 64 str. 1 d., 3 d. galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 10 mėnesių, ją atliekant pataisos namuose.

Nuosprendžiu iš G. M. priteisti 500 Eur nusikaltimu padarytai žalai atlyginti nukentėjusiajam A. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad G. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad nuo 2015-05-01 iki 2015-05-05 19.30 val. iš (duomenys neskelbtini), Kaune, pagrobė 2002 m. laidos, violetinės spalvos, 500 eurų vertės automobilį „VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį A. B., tuo padarydamas A. B. 500 Eur turtinę žalą.

Nuteistasis skundžia šį 2016-02-02 nuosprendį, prašo skirti švelnesnę bausmę ir bausmės laiką skaičiuoti nuo jo sulaikymo momento.

Skunde nuteistasis teigia, kad teismas neteisingai įvertino ir neatsižvelgė į kitas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kurios turėjo turėti įtakos skiriant bausmę. Teigia, kad po automobilio vagystės pats pasiskambino tyrėjai, prisipažino, dėl ko lygtinis paleidimas buvo pakeistas į suėmimą, apklausiamas davė išsamius parodymus. Nurodo, kad jo materialinė padėtis buvo labai sunki, nors dirbo, bet uždirbdavo mažai, turėjo sumokėti 150 Eur nukentėjusiesiems, o probacijos darbuotojai jam pasakė, kad jei neatlygins – bus siunčiamas atgal į pataisos namus, be to išlaiko mažametį vaiką. Nurodo, kad sutiko su pareikštu ieškiniu, stengsis jį atlyginti, suėmimo metu susirgo sunkia liga. Atsižvelgiant, į šias atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, mano, kad jam turėjo būti paskirta švelnesnė, nei įstatymo numatyta, bausmė. Taip pat teigia, kad teismas neteisingai bausmės laiką pradėjo skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos, kadangi buvo sulaikytas 2015 m. rugsėjo 4 d. ir nuo tada atlieka bausmę, todėl prašo bausmės pradžią skaičiuoti nuo to dienos kai buvo sulaikytas.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjos prašymą apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės prašymą apeliacinį skundą atmesti bei išanalizavusi visas bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad nuteistojo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis), ar tik jo dalis ir kokiais klausimais. Suformuluoti konkretūs prašymai paprastai nustato aiškesnes apeliacinio skundo ribas nei bendresnio pobūdžio prašymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–561/2014).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Tokių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Skundžiamu nuosprendžiu G. M. pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., t. y. už automobilio vagystę. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2016 m. vasario 2 d. nuosprendžiu už šią veiką G. M. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo apeliantas, skirdamas nuteistajam bausmę atsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, o būtent – G. M. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, anksčiau teistas, bausmės neatlikęs, nusikaltimą padarė lygtinio paleidimo metu, baustas administracine tvarka, serga sunkia liga, turi nepilnametį vaiką. Byloje nustatyta viena G. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir prisipažino ją įvykdęs. Teismas atsižvelgė į tai, kad nėra G. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nusprendė paskirti jam mažesnę nei vidutinę, sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad G. M. anksčiau teistas net 4 kartus už nusikaltimus nuosavybei. Ankstesniais nuosprendžiais jam buvo skirtos ir švelnesnės bausmės bei paskyrus laisvės atėmimo bausmę buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau G. M. nesilaikant lygtinio paleidimo sąlygų, jis buvo siunčiamas realiai atlikti laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė nuteistajam griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą bei nustatė tinkamą jos dydį, nes apelianto ankstesni teistumai rodo, jog jis išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio nedaro ir toliau nepaiso visuomenėje priimtų elgesio normų, nelinkęs taisytis, o paskirta bausmė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį yra gerokai mažesnė nei sankcijos vidurkis. Visa tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė individualizuotą bausmę, nustatė tinkamą jos rūšį. Bausmė yra teisinga ir atitinka padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, jos dydis neprieštarauja bausmės paskirčiai.

Be to, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai ir į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BK 273 straipsnis), pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir apeliantui paskirtą subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu, t. y. iki 8 mėnesių laisvės atėmimo.

Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą ir bendrinimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Nuteistasis savo skunde esminių aplinkybių, dėl kurių bausmę reikėtų dar labiau švelninti, nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir apygardos teismas, todėl keisti apylinkės teismo nuosprendį nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Nuteistojo G. M. apeliacinį skundą atmesti.