- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-18
- Bylos Nr.
- 2A-505-280/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-06692-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė, Laimutė Sankauskaitė (pran.), Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- R. D.
- Ieškovas
- R. B., V. B.
- Trečiasis asmuo
- V. D.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. D. apeliacinį skundą dėl 2017 m. kovo 9 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-140-940/2017 pagal ieškovų R. B. ir V. B. ieškinį atsakovei R. D., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, VĮ „Registrų centras“, V. B., trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, V. D., dėl nuosavybės teisės gynimo, trukdžių, įgyvendinant nuosavybės teises, pašalinimo bei atsakovės R. D. ir trečiojo asmens V. D. priešieškinį ieškovams R. B. ir V. B., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, VĮ „Registrų centras“, V. B., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė leisti (pripažinti teisę) be atskiro atsakovės R. D. sutikimo įregistruoti gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimus po atliktos rekonstrukcijos remiantis 2000 m. sausio 28 d. leidimu vykdyti statybos darbus Nr. 08; prašė nustatyti ieškovų R. B. ir V. B. bei atsakovės R. D. nuosavybės dalis gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), po atliktos rekonstrukcijos: ieškovei V. B. tenka 108,13 kv. m. gyvenamojo namo ir jos dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame name yra 33/100 dalys, ieškovui R. B. tenka 108,13 kv. m. gyvenamojo namo ir jo dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame name, (duomenys neskelbtini), yra 33/100 dalys, atsakovės R. D. dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame name, (duomenys neskelbtini), yra 34/100 dalys ir atsakovei R. D. tenka 111,46 kv. m. gyvenamojo namo bendro ploto, nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tvarką pagal kurią:- ieškovai V. B. ir R. B. kiekvienas lygiomis dalimis bendrai naudojasi sekančiomis patalpomis kiekvienas po: 1/2 dalį patalpos P-3/6,76 kv. m., 1/2 dalį patalpos P-4/9,67 kv. m., 1/2 dalį patalpos P-5/1,54 kv. m., 1/2 dalį patalpos P-8/21,95 kv. m., 1/2 dalį patalpos 1-2/1,24 kv. m., 112 dalį patalpos G-l/25,10 kv. m., 1/2 dalį patalpos 1-9/11,76 kv. m., 1/2 dalį patalpos 1-10/1,56 kv. m., 1/2 dalį patalpos 1-11/2,66 kv. m., 1/2 dalį patalpos 1-12/9,79 kv. m., 1/2 dalį patalpos 1-13/13,81 kv. m., 1/2 dalį patalpos 1-14/15,50 kv. m., 1/2 dalį patalpos 1-15/20,17 kv. m., 1/2 dalį patalpos 1-16/7,10 kv. m., 1/2 dalį patalpos 1-17/48,55 kv. m., 1/2 dalį patalpos 1-18/14,47 kv. m. A. R. D. naudojasi patalpomis: patalpa 1-3/4,40 kv. m., patalpa 1-4/5,69 kv. m., patalpa 1-5/10,87 kv. m., patalpa 1-6/11,0 kv. m., patalpa 1-7/22,76 kv. m., patalpa 1-8/21,84 kv. m., patalpa P-6/14,35 kv. m., patalpa P-7/15,91 kv. m.; ieškovai V. B. ir R. B. bei atsakovė R. D. bendrai naudojasi sekančiomis pusrūsio patalpomis, ieškovai V. B. ir R. B. kiekvienas po ¼ dalį, o atsakovė R. D. 1/2 dalį patalpos P-1/5,38 kv. m., patalpos P-2/2,49 kv. m., patalpos 1-1/1,40 kv. m.; ieškovai V. B. ir R. B. bei atsakovė R. D. bendrai naudojasi laiptine, iš pirmojo aukšto (nuo išėjimo iš patalpos 1-7) vedančia į pusrūsio patalpas; ieškovai V. B. ir R. B. bendrai naudojasi laiptine, iš pirmojo aukšto, vedančia į antrojo aukšto patalpas; priteisti iš atsakovės visas ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad ieškovai atliko namo rekonstrukcijos darbus, atsakovė gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektu sutiko ir projekto sprendinius savo parašu patvirtino. Ieškovai statybos darbus užbaigė, nori pakeisti gyvenamojo namo kadastro duomenis bei registruoti atitinkamas nuosavybės dalis viešame registre. Atsakovė jų prašoma nepateikė rašytinio prašymo įregistruoti atliktą gyvenamojo namo rekonstrukciją ir neišreiškė valios bei sutikimo, todėl prašo teismo įpareigoti ją tai padaryti. A. R. D. ir trečiasis asmuo V. D. priešieškini prašė nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal kurią: V. B. ir R. B. kiekvienas lygiomis dalimis bendrai naudojasi sekančiomis patalpomis kiekvienas po: 1/2 dalį patalpos P-3/6,76 kv. m., 1/2 dalį patalpos P-4/9,67 kv. m., 1/2 dalį patalpos P-5/1,54 kv. m., 1/2 dalį patalpos P-8/21,95 kv. m., 1/2 dalį patalpos 1-2/1,24 kv. m., 1/2 dalį patalpos G-1/25,10 kv. m., 1/2 dalį patalpos 1-9/1 1,76 kv. m., 1/2 dalį patalpos 1-10/1,56 kv. m., 1/2 dalį patalpos 1-11/2,66 kv. m., 1/2 dalį patalpos 1-12/9,79 kv. m., 1/2 dalį patalpos 1-13/13.81 kv. m., 1/2 dalį patalpos 1-14/15.50 kv. m., 1/2 dalį patalpos 1-15/20.17 kv. m., 1/2 dalį patalpos 1-16/7,10 kv. m., 1/2 dalį patalpos 1-17/48,55 kv. m., 1/2 dalį patalpos 1-18/14, 47 kv. m; R. D. ir V. D. naudojasi patalpomis: patalpa 1-3/4,40 kv. m., patalpa 1-4/5,69 kv. m., patalpa 1-5/10,87 kv. m., patalpa 1-6/1 1,0 kv. m., patalpa 1-7/22,76 kv. m., patalpa 1-8/21,84 kv. m., patalpa P-6/14,35 kv. m., patalpa P-7/15,91 kv. m; ieškovai V. B. ir R. B. bei atsakovė R. D. ir V. D. bendrai naudojasi pusrūsio patalpomis. I. V. B. ir R. B. kiekvienas po 1/4 dalį, o atsakovė R. D. ir V. D. ½ dalį patalpos P-1/5,38 kv. m., patalpos P-2/2,49 kv. m., patalpos 1-1/1,40 kv. m. V. B. ir R. B. bei R. ir V. D. bendrai naudojasi laiptine, vedančia iš pusrūsio patalpų į antro aukšto patalpas; įpareigoti ieškovus R. B. ir V. B. netrukdyti R. D. ir V. D. naudotis bendro naudojimo patalpa, t.y. laiptais, vedančiais iš pirmo į antrą aukštą ir pašalinti įdėtas duris bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad ieškovai slėpė rekonstrukcijos projektą, nesuteikė galimybės su juo susipažinti, nederino pastato dalių paskaičiavimo projekto, todėl ji negalėjo teikti prašymo dėl gyvenamojo namo kadastro duomenų pakeitimo, nes su patalpų žymėjimo ir ploto pakeitimais nebuvo susipažinusi.Atsakovei įsigijus 55/100 namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptai buvo bendro naudojimo. Ieškovai, pažeisdami atsakovės nuosavybės teises, užtvėrė laiptinę, pasididino naudojamą plotą, neleisdami ja naudotis. Durys planuose nėra pažymėtos. Ieškovams užtvėrus laiptinę ir tuo pačiu didžiulį langą, prie atsakovės durų esantis koridorius liko tamsus, nes pro laiptinės langą šviesa nepatenka prie įėjimo durų, tenka naudoti dirbtinį apšvietimą. Atsakovės nuomone, laiptinės ieškovai rekonstrukcijos metu nepastatė, todėl nėra pagrindo teigti, kad ši dalis gyvenamojo namo buvo sukurta po rekonstrukcijos ir todėl turi priklausyti ieškovams.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį patenkino. Pripažino ieškovams R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) teisę be atskiro atsakovės R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) sutikimo įregistruoti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimus po atliktos rekonstrukcijos remiantis 2000-01-28 leidimu vykdyti statybos darbus Nr. 08, VĮ „Registrų centras“; Nustatė, kad gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), po atliktos rekonstrukcijos: ieškovei V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) tenka 108,13 kv.m. gyvenamojo namo ir jos dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise yra 33/100 dalys; ieškovui R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) tenka 108,13 kv.m. gyvenamojo namo ir jo dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise yra 33/100 dalys; atsakovei R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) tenka 111,46 kv.m. gyvenamojo namo bendro ploto ir jos dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise yra 34/100 dalys; nustatė naudojimosi gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tvarką pagal kurią: ieškovai V. B. ir R. B. kiekvienas lygiomis dalimis bendrai naudojasi sekančiomis patalpomis kiekvienas po: 1/2 dalį patalpos P-3/6,76 kv.m., 1/2 dalį patalpos P-4/9,67 kv.m., 1/2 dalį patalpos P-5/1,54 kv.m., 1/2 dalį patalpos P-8/21,95 kv.m., 1/2 dalį patalpos 1-2/1,24 kv.m., 1/2 dalį patalpos G-l/25,10kv.m., 1/2 dalį patalpos 1-9/11,76 kv.m., 1/2 dalį patalpos 1-10/1,56 kv.m., 1/2 dalį patalpos 1-11/2,66 kv.m., 1/2 dalį patalpos 1-12/9,79 kv.m., 1/2 dalį patalpos 1-13/13,81 kv.m., 1/2 dalį patalpos 1-14/15,50 kv.m., 1/2 dalį patalpos 1-15/20,17 kv.m., 1/2 dalį patalpos 1-16/7,10 kv.m., 1/2 dalį patalpos 1-17/48,55 kv.m., 1/2 dalį patalpos 1-18/14,47 kv.m.; atsakovė R. D. naudojasi patalpomis: patalpa 1-3/4,40 kv.m., patalpa 1-4/5,69 kv.m., patalpa 1-5/10,87 kv.m., patalpa 1-6/11,0 kv.m., patalpa 1-7/22,76 kv.m., patalpa 1-8/21,84 kv.m., patalpa P-6/14,35 kv.m., patalpa P-7/15,91 kv.m.;ieškovai V. B. ir R. B. bei atsakovė R. D. bendrai naudojasi pusrūsio patalpomis: ieškovai V. B. ir R. B. kiekvienas po ¼ dalį, o atsakovė R. D. 1/2 dalį patalpos P-1/5,38 kv.m., patalpos P-2/2,49 kv.m., patalpos 1-1/1,40 kv.m;ieškovai V. B. ir R. B. bei atsakovė R. D. bendrai naudojasi laiptine, iš pirmojo aukšto (nuo išėjimo iš patalpos 1-7) vedančia į pusrūsio patalpas; ieškovai V. B. ir R. B. bendrai naudojasi laiptine, iš pirmojo aukšto, vedančia į antrojo aukšto patalpas.Laikė, kad atsakovės R. D. ir trečiojo asmens V. D. priešieškinis pareikštas dėl naudojimosi laiptine iš pirmo į antrą aukštą ir joje esančių durų pašalinimo, priešieškinį atmetė. Teismas priteisė ieškovams bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo namas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis įregistruotas J. Z. vardu – (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini), teismo sprendimu nutraukus santuoką tarp O. Z. ir J. Z., gyvenamasis namas buvo priteistas asmeninės nuosavybės teise O. Z. ir J. Z. .(duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu P. Ž. nusipirko 55/100 dalių gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Sutartyje šalys sutarė, kad P. Ž. gyvenamojo namo dalis perka su antstatu, terasa T1, terasa T2, pusrūsiu, garažu 1a1/p, kiemo įrenginiais (1 t., b.l. 27, 145, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla (archyvinė medžiaga), b.l. 32). Ji nupirko 45/100 dalis1990-10-12 J. Z. vardu Panevėžio miesto valdybos Architektūros ir urbanistikos skyrius leido ruošti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektą (1 t. b.l. 73-80). Tuometinė gyvenamojo namo bendrasavininkė P. Ž., iš kurios gyvenamojo namo dalį pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo atsakovė R. D., sutiko su J. Z. paruoštu gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektu. Projekto aiškinamajame rašte taip pat buvo nurodoma, kad projektuojami du priestatai. Šiaurinėje pusėje - ūkinė patalpa, o pietinėje pastato pusėje atskira laiptinė į antrą aukštą, vonia, virtuvė. Bylos duomenimis gyvenamojo namo rekonstrukcija pagal šį projektą atlikta nebuvo. 1996-04-04 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu ieškovas R. B. ir trečiasis asmuo V. B. lygiomis dalimis įsigijo iš O. Z. 45/100 gyvenamojo namo dalis, su antstatu, terasa, pusrūsiu, priestatu, garažu, kiemo įrenginiais. R. B., V. B. pirkimo - pardavimo sutartyje susitarė su bendrasavininke P. Ž., kad bendrai su ja naudosis 1-1 tambūru (1,78 kv. m.), laiptais į rūsį, sandėliu P-5 (9,69 kv.m.), P-4 katiline (4,48 kv. m.), P-3 (5,15 kv.m.) ir P-1 (2,41 kv.m.) koridoriais, ir P-2 (1,61 kv. m.) tualetu, bei šuliniu kieme (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla (archyvinė medžiaga), b. l. 39). A. R. D. 55/100 gyvenamojo namo dalis, su antstatu, jame esančia terasa 3 a1 /p, terasa 4a1/p, pusrūsiu, priestatu, kiemo įrenginiais, įsigijo 1997-09-15 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu iš P. Ž.. Pirkimo - pardavimo sutartyje naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka su bendrasavininkais V. B. ir R. B. aptarta iš naujo nebuvo (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla (archyvinė medžiaga), b. l. 7, 39). Architektas V. A. 1998-10-29 parengė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektavimo sąlygas (laida „A“, 1 t., 59-71). Projektas 2000-01-28 kompleksiškai suderintas Panevėžio miesto savivaldybės administracijoje (1 t., b.l. 49). Projektavimo sąlygų laidoje „A“ buvo numatyta, kad pastogė - R. B. ir V. B. nuosavybė. R. B. ir V. B. bendras plotas po rekonstrukcijos 236,52 kv. m., o atsakovės R. D. 103,83 kv. m. Į bendrą plotą neįtrauktas rūsys. Projektavimo sąlygos suderintos su atsakove R. D. ir jos pasirašytos. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad R. D. suprojektuojamas garažas ir pertvarkomos gyvenamosios patalpos, o R. B. ir V. B. suprojektuojama sandėlis, uždara veranda, rekonstruojamas stogas. V. B. ir R. B. 2011-03-02 dovanojimo sutarties pagrindu padovanojo ieškovei V. B. 33/100 dalis pastato – nebaigto rekonstruoti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla (archyvinė medžiaga), b. l. 7-16). 2016-03-29 parengtas sutikimas su korektūros sprendimais, kurie suprojektuoti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), projekto „B“ laidoje. Atsakovė R. D. pasirašė ir sutiko su šiuo projektu (1 t., b.l. 33). Pagal gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projekto „B“ laidą, ieškovams V. B. ir R. B. priklausanti gyvenamojo namo dalis suprojektuota be mansardos (1 t., b.l. 30-42). Atlikus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, buvo būtina pakeisti kadastro duomenis ir pakeitimus įregistruoti viešajame registre. VĮ „Registrų centras“ Panevėžio filialas atsisakė įregistruoti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimą, atlikus rekonstrukciją, kadangi prašymas pateiktas ne visų bendraturčių, o tik R. B. ir V. B., nepateiktas susitarimas, kokiomis dalimis bus registruojama nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, baigus namo rekonstrukciją, pateiktoje deklaracijoje apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 nenurodytas gyvenamojo namo unikalus numeris, žemės sklypo kadastrinis numeris ir adresas. Siekiant atlikti šiuos veiksmus, buvo reikalinga suformuoti kadastrinių matavimų bylą, užpildyti deklaraciją apie statybos užbaigimą, sudaryti susitarimą kokiomis dalimis bus registruojama nuosavybės teisė ir tuomet visi dokumentai su prašymu yra priduodami VĮ „Registrų centras“. Paminėtiems veiksmams atlikti yra reikalingas abiejų bendraturčių sutikimas. Atsakovė R. D. sutikimo nedavė.Po atliktos rekonstrukcijos 2015-12-29 suformuota gyvenamojo namo kadastrinių matavimų byla. 2015-12-29 atlikus gyvenamojo namo kadastrinius matavimus patikslintas gyvenamojo namo bendras plotas 327,72 kv.m. (2002 m. buvo 323,76 kv.m.), atskirų patalpų indeksai ir plotai. Nustatyta, kad ieškovo R. B. dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame name yra 33/100 (108,13 kv.m), ieškovės V. B. - dalis 33/100, (108,13 kv.m), atsakovės R. D. - yra 34/100 dalys, atsakovei R. D. tenka 111,46 kv.m. gyvenamojo namo bendro ploto.Teismas laikė atsakovės R. D. teiginius, kad ieškovai norėjo užregistruoti kadastrinių matavimų pakeitimus be jos sutikimo iš anksto nederinę su ja, ir, nieko jai nežinant, dokumentus pateikė VĮ „Registrų centras“ Panevėžio filialui, nepagrįstais, nes su rekonstrukcijos projektais atsakovė buvo susipažinusi ir su jais sutiko, po rekonstrukcijos šalių turimos gyvenamojo namo dalys nesikeičia, rekonstrukcija atlikta turint statybos leidimą, byloje nesant duomenų, kad atlikta gyvenamojo namo rekonstrukcija pažeidžia atsakovės, kaip savininkės teises, ieškovų reikalavimą tenkino.Teismas nustatė, kad atsakovė R. D. ir trečiasis asmuo V. D. pateiktu priešieškiniu prašo nustatyti analogišką naudojimosi tvarką kaip ir ieškovai ieškiniu. R. ir V. D. teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad ginčas kyla tik dėl laiptinės, kurią ieškovai savavališkai atsitvėrė, įstatydami duris. Teismas nurodė, kad ginčo šalių teisės į turimas namo nuosavybės teisės dalis bei naudojimosi namu tvarka yra išvestinės iš pirmiau nuosavybės teisę turėjusių asmenų teisių ir nė viename iš namo dalies perleidimo (pirkimo) sandorių naudojimosi namo laiptine iš pirmo į antrą aukštą tvarkos klausimai neaptarti. Pirkdama gyvenamąsias patalpas iš buvusios savininkės, atsakovė žinojo, kurios gyvenamosios patalpos buvusiam savininkui priklauso, todėl po sandorio sudarymo reiškiamos pretenzijos dėl naudojimosi laiptine, kuria yra patenkama į gyvenamąsias ieškovų patalpas yra atmestinos ir prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams (CK 1.5 str.). Teismas atsakovės R. D. ir trečiojo asmens V. D. prašymą pašalinti duris esančias laiptinėje iš pirmo į antrą aukštą, laikė nepagrįstu.Teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovei ir trečiajam asmeniui V. D. siekiant įgyvendinti savo turtines teises ir įstatymo saugomus interesus, būtina naudotis ginčo laiptine. Laiptine iš pirmo į antrą aukštą patenkama į ieškovų ir trečiojo asmens V. B. asmenines gyvenamąsias patalpas, o pastogė priklauso ir ja naudojasi tik ieškovai. Pagal teismą nors durys ir nėra pažymėtos planuose, tačiau faktiškai durys įstatytos laiptinėje yra jau daug metų, byloje nesant duomenų, jog atsakovė ir trečiasis asmuo V. D. įsikėlę gyventi į ginčo namą dėl to būtų reiškę pretenzijas bendraturčiams, įpareigojimas ieškovams pašalinti ginčo duris, nagrinėjamu atveju neatitiktų socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė R. D. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimą panaikinti, R. B. ir V. B. ieškinį atmesti, o R. D. ir V. D. priešieškinį tenkinti.Apeliantė sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad gyvenamojo rekonstrukcijos projektai buvo raštu suderinti su atsakove, kad R. D. davė sutikimą ieškovui tvarkyti dokumentus dėl statybos leidimo, kad pati apmokėjo pusė sumos už kadastrinius matavimus, tačiau nesutinka su nurodytų aplinkybių vertinimų ir išvadomis.Nurodo, kad jokių trukdžių įregistruoti kadastro duomenis nedarė. Ieškovai patys tinkamai nepasiruošę kreipėsi į „Registrų centras“ dėl kadastro duomenų pakeitimo ir dėl to jų prašymas buvo atmestas. Šias aplinkybes patvirtina du VĮ „Registrų centras“ sprendimai, kuriuose nurodyta, kad ieškovai nepateikė bendraturčių susitarimo, kokiomis dalimis bus registruojama nuosavybė, netinkamai užpildė deklaraciją. Atsakovai, nesudarę susitarimo, netinkamai užpildę deklaraciją, nesupažindinę atsakovės su kadastrinių matavimų byla, pateikė prašymą VĮ „Registrų centras“.Pastato dalių paskaičiavimas paruoštas po VĮ „Registrų centras“ sprendimų. Tai patvirtina, kad ieškovai, prašydami įregistruoti kadastrinius matavimus, neturėjo tinkamų dokumentų ar juos užpildė klaidingai. Deklaraciją ieškovai pataisė tik teikdami ieškinį teismui.R. D., išdavusi 2016-01-19 sutikimą R. B. tvarkyti dokumentus statinių Panevėžio teritorijų ir planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje, laukė, kol jis viską sutvarkęs, suderins tolimesnius veiksmus dėl kadastrinių matavimų pakeitimo.R. B. nebuvo įgaliotas teikti prašymą VĮ „Registrų centras“, tačiau jis prašymą pateikė be atsakovės sutikimo. Atsakovė nuolat domėjosi, klausinėjo R. B. apie tolimesnius veiksmus, šias aplinkybes ieškovas pripažino.Apeliantė buvo pametusi mokėjimo kvitą, todėl negalėjo prisiminti, kas atliko kadastrinius matavimus. Atsakovės advokatas buvo parašęs paklausimą ieškovams ir Panevėžio miesto savivaldybės urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjai dėl atliktų kadastrinių matavimų.Ieškovai kadastrinių matavimų bylos atsakovei nepateikė, ji neturėjo galimybės su ja susipažinti, todėl negalėjo teikti prašymo dėl kadastro duomenų įregistravimo. R. B. bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad nėra pateikęs kadastrinių matavimų bylos atsakovei. Rekonstrukcijos projektas ir kadastrinių matavimų byla yra skirtingi dokumentai.Tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl laiptinės naudojimosi, nes ieškovai palėpę įsirengė ne pagal projektą, vietoj skalbinių džiovyklos, įrengė gyvenamuosius kambarius su šildymu, todėl tikėjosi įregistruoti pakeitimus be atsakovės sutikimo.Ieškovai nepateikė duomenų, kad atsakovė atsisakė įregistruoti kadastro duomenų pakeitimus, jie net į atsakovus nesikreipė, todėl nėra pagrindo įrodinėti atsisakymo pagrįstumo.Šalys yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Jie iš P. Ž. 1997-09-18 įsigijo 55/100 gyvenamojo namo 1A2/b bendro naudingo ploto. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai sprendė, kad pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo susitarta, kad šalys bendrai naudosis ir laiptine, vedančia iš pirmo į antrą aukštą.Teismas netinkamai vertino liudytojos O. Z. parodymus, ji galėjo patvirtinti tik tai, kad Z. ir Ž. laiptais nesinaudojo. P. Ž., parduodama atsakovei namo pirmą aukštą, paaiškino, kad visi laiptai yra bendro naudojimo, rodė vandentiekį, kurio vandens siurblys yra rūsio patalpoje P-5, o vandens talpa pastogėje. O. Z. negalėjo atsakyti į kitus su namu susijusius klausimus, nepaaiškino, kodėl buvo paruoštas rekonstrukcijos projektas su atskira laiptine, jeigu tik Z. naudojosi laiptine. P. Ž. niekada nebuvo atidavusi laiptinės Z., tik sutiko su projektu dėl atskiros laiptinės įrengimo.Nei vienoje sutartyje nebuvo nurodyta laiptinės naudojimosi tvarka, nes, apeliantės teigimu, buvo aišku, kad ji yra bendro naudojimo.Ieškovai, atlikę rekonstrukciją, neįgijo nuosavybės teisių į ginčo laiptinę. Pirkimo-pardavimo sutartyse nebuvo aptarta naudojimosi laiptinės iš pirmo į antrą aukštą tvarka, tačiau buvo aptartas naudojimasis vandentiekiu, o dalis vandentiekio yra pastogėje, todėl akivaizdu, kad laiptinė vedanti iš rūsio į antrą aukštą, buvo bendro naudojimosi. Ieškovai laiptinėje įsistatė duris, tokiu būdu pradėjo naudotis didesniu patalpų plotu, tuo pablogindami atsakovės gyvenimo sąlygas, nes į atsakovės koridorių nepatenka šviesa. Į atsakovės reikalavimą pašalinti duris, ieškovai nereagavo.V. B. pripažino, kad duris laiptinėje keitė be atsakovės sutikimo, nei viename namo plane durys nebuvo pažymėtos. Atsakovei nupirkus namo dalį, durų dar nebuvo. Durų įstatymui ieškovai iš atsakovės sutikimo nėra gavę. Ieškovai gera valia neleidžia atsakovės šeimai naudotis bendromis patalpomis, durys yra rakinamos. V.R. B., užimdami bendro naudojimosi patalpas, siekia pasididinti sau naudingą plotą, atimdami iš bendraturčių dalį, niekuo nekompensuodami, taip pažeisdami bendraturčių teises.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliantų apeliacinį skundą atmesti, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-03-09 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantų turėtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad bylos duomenys, VĮ „Registrų centras“ sprendimai patvirtina, kad ieškovams du kartus, nesant atsakovės sutikimo, nepavyko įgyvendinti įstatyme numatytų pareigų.Siekiant patikslinti gyvenamojo namo kadastro duomenis ir juos įregistruoti VĮ „Registrų centras“ buvo reikalinga suformuoti kadastrinių matavimų bylą, užpildyti deklaraciją apie statybos užbaigimą, sudaryti susitarimą kokiomis dalimis bus registruojama nuosavybės teisė ir tuomet visi dokumentai su bendrasavininkiu prašymu yra priduodami VĮ „Registrų centras“, visiems šiems veiksmams atlikti reikalingas bendraturčių sutikimas.Atsakovė sutiko, kad būtų atlikti kadastriniai matavimai ir parengta kadastrinių matavimų byla bei sumokėjo dalį sumos už kadastro duomenų nustatymą ir bylos parengimą, tačiau kitus privalomuosius veiksmus atlikti atsisakė. Atsakovė buvo aiškiai informuota, kad ji turi nuvykti į VĮ „Registrų centras“ užpildyti nustatytos formos prašymą bei pateikti sutikimą dėl konkrečių pastato dalių ne vėliau kaip iki 2016-07-14, tai patvirtino pati atsakovė teismo posėdžio metu.Atsakovė, atsisakydama atlikti veiksmus, nurodydavo skirtingus motyvus, kurie nieko bendro neturi su kadastrinių duomenų tikslinimu, tačiau pagrįsti asmeninės naudos siekimu.Ieškovai neturėjo pareigos supažindinti apeliantus su kadastrinių matavimų byla, nes šis dokumentas buvo prieinamas visiems bendraturčiams, taip pat kreiptis į matavimus atlikusią L. T., kuri matavimus atliko dalyvaujant atsakovei ir atsakovės naudojamose patalpose.Nuosavybės dalių paskaičiavimą atlieka patys bendraturčiai ir teikia susitarimą. 2016 m. rugpjūčio 5 d. VĮ „Registrų centras“ parengtas pastato dalių paskaičiavimo projektas nėra privalomas, nes pastato dalių paskaičiavimą galėjo atlikti ir atsakovai. Ieškovai, pildydami deklaraciją suklydo, neįrašė kadastrinio numerio, tačiau šis netikslumas bet kada galėjo būti ištaisytas, tai ieškovai tikslino iki teismo posėdžio pradžios.Atsakovai kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ po 2017 m. liepos 14 d., po sprendimo priėmimo, tačiau neturėjo tikslo pateikti sutikimo VĮ „Registrų centras“, nes jokių veiksmų neatliko ir viso proceso metu.Atsakovė R. D. pripažino, kad nenuvyko į VĮ „Registrų centras“ išreikšti sutikimo, reikalavo kompensacijos, tačiau neigia, kad atsisakė duoti sutikimą ir registruoti kadastro duomenų pakeitimus.Teismas nenustatė pagrįstų motyvų, dėl kurių apeliantai turėtų pagrindą atsisakyti išduoti sutikimą, nes pati atsakovė prisidėjo apmokant už kadastrinių matavimų atlikimą ir bylos parengimą, parašė sutikimą R. B. tvarkyti dokumentus dėl statinių, sutiko su gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektais. Todėl atsakovės duoti sutikimą įregistruoti kadastro duomenų pakeitimus, neteisėtai varžo ieškovų teises.Nurodo, kad nei vienoje pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo nurodyta, kad laiptinė vedanti iš pirmo į antrą aukštą yra bendro naudojimosi (1985 m. kovo 11 d. , 1996 m. balandžio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartys).1997 m. rugsėjo 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi R. D. iš P. Ž. įsigijo dalį gyvenamojo namo, naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka nebuvo aptarta. 2002 m. gegužės 14 d. šalys susitarė dėl nebaigto rekonstruoti gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos ir nuosavybės teisės dalių, tačiau šiuo susitarimu bendras naudojimasis laiptine nebuvo nustatytas.1990 m. spalio 12 d. J. Z. prašymu parengtame gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekte buvo suprojektuota gyvenamojo namo pietinėje pusėje atskira laiptinė, vonia, virtuvė, tačiau šis projektas nebuvo įgyvendintas, todėl teisinės reikšmės bylai neturi.Apeliantai nesutinka su liudytojos Z. parodymais, tačiau įrodymų, kad ji sakytų netiesą, ar būtų suinteresuota bylos baigtimi nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimas keičiamas (Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas (CPK 320 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.Byloje ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių nėra, tačiau atsakovė R. D. nesutinka su faktinių aplinkybių vertinimu ir teismo padarytomis išvadomis, todėl apeliacinės instancijos teismas faktinių bylos aplinkybių nebenustatinėja, tačiau pasisako dėl apeliacinio skundo motyvų.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovų patikslintas ieškinys dėl pripažinimo ieškovams teisės be atskiro atsakovės leidimo įregistruoti kadastro duomenų pakeitimus, naudojimosi tvarkos namo patalpomis nustatymo bei durų laiptinėje pašalinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl leidimo, be atskiro atsakovės R. D. sutikimo, įregistruoti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimus.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad buvo atlikta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija, todėl reikalinga pakeisti kadastro duomenis ir pakeitimus įregistruoti viešajame registre.Siekiant atlikti šiuos veiksmus, reikalinga suformuoti kadastrinių matavimų bylą, užpildyti deklaraciją apie statybos užbaigimą, sudaryti susitarimą kokiomis dalimis bus registruojama nuosavybės teisė ir tuomet visi dokumentai su prašymu yra priduodami VĮ „Registrų centras“. Paminėtiems veiksmams atlikti yra reikalingas abiejų bendraturčių sutikimas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė R. D. nepagrįstai sutikimo nedavė. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Po atliktos rekonstrukcijos 2015-12-29 suformuota gyvenamojo namo kadastrinių matavimų byla, už kurios atlikimą pusę kainos sumokėjo ir atsakovė.2016-01-19 R. D. ieškovui R. B. davė sutikimą tvarkyti dokumentus dėl statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje (1 t., b.l. 15). Šie duomenys patvirtina, kad atsakovė bendradarbiavo ir nedarė kliūčių ieškovams atlikti naujus namo kadastrinius matavimus. Ieškovai be atsakovės sutikimo du kartus buvo pateikę VĮ „Registrų centras“ prašymą atlikti nekilnojamojo turto registre įregistruoto statinio kadastrinių duomenų tikslinimą. Šie prašymai buvo atmesti, ne vien tik dėl to, kad nebuvo atsakovės sutikimo, tačiau ir ieškovams neatlikus būtinų veiksmų (jie nebuvo pateikę susitarimo dėl nuosavybės dalių, neteisingai užpildę deklaraciją). Todėl vienareikšmiškai teigti, kad ieškovai negalėjo įregistruoti kadastrinių duomenų dėl atsakovės kaltės, negalima.Byloje nustatyta ir patys ieškovai tai pripažino, kad jie nedavė susipažinti atsakovei su kadastrinių matavimų byla, nors ji ir sumokėjo pusę kainos už jų atlikimą, be to duomenų, kad jie buvo kreipęsi į atsakovę raštiškai su prašymu atvykti į VĮ „Registrų centras“, nėra, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovė pagrįstai nenuvyko į VĮ „Registrų centras“ Panevėžio filialą ir nedavė sutikimo įregistruoti pakeistus duomenis (CK 4.75 str.). Be to, bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad kadastriniai matavimų pakeitimai, kuriuos nori įregistruoti ieškovai, neatitinka faktinės padėties, ieškovų pateiktoje kadastrinių matavimų byloje nėra nurodytos ginčo durys, nors faktiškai laiptinėje, vedančioje iš pirmo aukšto į antrą jos yra įstatytos. Iš esmės dėl ginčo dėl jų ieškovai nori kadastrinius matavimus patikslinti be atsakovės sutikimo. Nei ieškovai, nei kadastrinius matavimus atlikusi matininkė L. T. negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių durys plane nebuvo pažymėtos. Tos durys nepažymėtos ir rekonstrukcijos projekte ir kituose statinio dokumentuose. Dėl šių durų kilo visi ginčai.Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 1 dalis numato, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti statinių kadastro duomenys turi būti keičiami, jei statiniai buvo rekonstruoti, kapitaliai remontuoti ar jei buvo atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai ir jei šie pakitimai nebuvo nustatyti šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju (numatytais atvejais keičiant žemės sklypų kadastro duomenis).Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Šio įstatymo 4 straipsnis numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju atlikus gyvenamojo namo rekonstrukciją, statinių kadastriniai duomenys turi būti keičiami, tačiau ieškovų naujai atlikti kadastriniai matavimai neatitinka faktinės situacijos, juose nėra duomenų apie ginčo duris laiptinėje, todėl darytina išvada, jog ieškovų prašymas pakeisti statinių kadastro duomenis negalėjo būti pateiktas bei tenkinamas ir kaip minėta ankščiau, atsakovės nenuėjimas į VĮ „Registrų centras“ ir nedavimas sutikimo, esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrįstas. Kodėl šios durys nėra žymimos, ieškovai ir kadastrinius matavimus atlikusi liud. L. T. nepaaiškino. Teismas nenustatė, ar tai susiję su atsakovų reiškiamomis pretenzijomis, nes duris pažymėti kliūčių matininkė nenurodė.Byloje nustatyta, kad ginčo dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu iš esmės nėra, išskyrus dėl laiptinės, vedančios iš pirmo į antrą aukštą ir jose įstatytų durų.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tiek gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartyse, tiek gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektų „A“ laidoje, tiek „B“ laidoje, 2002-05-14 statinio dalių perskaičiavimo sutartyje Nr. 1251, nebuvo numatyta, kad laiptinė iš pirmo į antrą aukštą yra bendro naudojimo.Atsakovės teigimu, ieškovai, įstatę duris, priskyrė sau laiptinę, vedančią iš pirmo į antrą aukštą, taip padidindami sau naudingą plotą – laiptinę naudoja savo reikmėm, atimdami atitinkamą naudingą plotą iš bendraturčių, nieko atsakovei nekompensuodami. 2002-05-14 ginčo šalys susitarė dėl nebaigto rekonstruoti gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos ir nuosavybės teisės dalių, bendras naudojimasis laiptine nebuvo nustatytas, nors faktiškai laiptine naudojasi ir ieškovai ir atsakovė, kad patektų į rūsį ir į jiems priklausančias patalpas. Atsakovams patekti į antrą aukštą nėra reikalo, nes ten jie patalpų neturi. Naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka nebuvo įregistruota nekilnojamojo turto registro ir kadastro registre (1 t., b.l. 26). Remiantis 2002-05-14 statinio dalių perskaičiavimo sutartimi Nr. 1251 ieškovams priklauso po 33/100 dalis nebaigto rekonstruoti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (bendrai 213,91 kv. m.). A. R. D. priklauso 34/100 dalys nebaigto rekonstruoti gyvenamojo namo, 1997-09-15 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu (1 t., b.l. 16-20, 26-27, 167-169). Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 2 straipsnio 6.10 papunktyje nustatyta: „pastato bendras plotas – visų patalpų ir jų priklausinių (balkonų, lodžų, ant stogo numatomų terasų, verandų ir kitų priklausinių) plotų suma, m2. Į bendrą plotą neįskaitomas uždarų laiptinių <...> plotas“, o 6.11 papunktyje nustatyta: „pastato naudingas plotas – visų šiltomis atitvaromis atitveriamų ar atitvertų patalpų plotų suma, m2. Į naudingą plotą neįskaitomas uždarų laiptinių, atvirų ar pusiau atvirų laiptinių laiptatakių ir tarpinių aikštelių, liftų šachtų, nešildomų rūsių (pusrūsių), šiltomis atitvaromis neatitveriamų ar neatitvertų palėpės patalpų plotas“. Po atliktos rekonstrukcijos šalims priklausančios nuosavybės teisėmis gyvenamojo dalys nepasikeitė (1 t., b.l. 21,22). Teigti, kad ieškovai laiptinės sąskaita pasididino sau naudingą plotą šiai dienai nėra pakankamo pagrindo, nes pagal kadastrinius duomenis, ši patalpa yra nurodyta kaip laiptinė, o ne kaip rūbinė ar kita patalpa. Atsakovai esamų kadastrinių duomenų neginčija. Atsakovai neįrodė, kad jiems būtina naudotis laiptine į antrą aukštą, nes iš pirmo aukšto į antrą aukštą vedančia laiptine patenkama į ieškovams priklausančias patalpas. Antru aukštu ir palėpe atsakovai niekada nesinaudojo, nes jiems įsigijus namą į jas jau buvo įstatytos durys, raktų nuo durų V. ir R. D. niekada neturėjo, taigi poreikio patekti į laiptinės dalį, vedančia į antrą aukštą, atsakovei nėra. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nesant duomenų, jog atsakovė ir trečiasis asmuo V. D. įsikėlę gyventi į ginčo namą dėl to būtų reiškę pretenzijas bendraturčiams, įpareigojimas ieškovams pašalinti ginčo duris, neatitiktų naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijų.Atsakovės ir trečiojo asmens teiginiai, kad koridorius, įdėjus duris, tapo tamsus, tvankus yra deklaratyvūs, nes, kaip matyti iš byloje esančių foto nuotraukų, durys yra praleidžiančios šviesą. Iš atsakovės procesinių dokumentų turinio matyti, kad nesutikimas dėl durų yra susijęs ne su atsakovės ir jos sutuoktinio bendraturčių teisių pažeidimu, o siekiu gauti kompensaciją iš ieškovų už neva padidėjusį jiems tenkantį plotą. Nors R. ir V. D. abejoja liudytojos O. Z., buvusios gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės parodymais, kuri patvirtino, kad duris įstatė Z. ir buvusi namo savininkė P. Ž., iš kurių atsakovė įsigijo namo dalį, laiptais nesinaudojo, tačiau byloje nėra nustatyta, kad ji teismo posėdyje sakė netiesą, ar, kad yra suinteresuota bylos baigtimi , todėl teismas neturėjo pagrindo netikėti šiais liudytojos parodymais ir jais nesiremti. 1990-10-12 paruoštu namo rekonstrukcijos projektu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo, nes jis nebuvo įgyvendintas, todėl įtakos sprendimo priėmimui neturi.
Dėl atsakovės R. D. ir trečiojo asmens V. D. 2017-09-29 pareiškimo nagrinėjamoje byloje ir pateiktų papildomų rašytinių įrodymų.
Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad išsprendus CPK 251 straipsnio 3 dalyje nurodytus klausimus, išklausius baigiamąsias kalbas ir teismui išėjus į pasitarimų kambarį (CPK 257 str.), atsakovė ir trečiasis asmuo apeliacinės instancijos teismui pateikė pareiškimą ir prie jo pridėjo naujus įrodymus, kurie neva patvirtina klaidingą informaciją dėl statinių kadastro matavimų ir apskaitos metodikos 2002 m.. Visos faktinės bylos aplinkybės turi būti nustatomos ir įrodymai tiriami bylą nagrinėjant iš esmės, kadangi sakant baigiamąsias kalbas remtis aplinkybėmis ir įrodymais, kurių teismas netyrė, draudžiama. CPK 256 straipsnis numato galimybę po baigiamųjų kalbų atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu priimant sprendimą būtina nustatyti naujas bylai reikšmingas aplinkybes ar ištirti naujus įrodymus. Bylos nagrinėjimas iš esmės gali būti atnaujinamas ir byloje dalyvaujančių asmenų prašymu, jeigu jie nurodo naujus bylai reikšmingus įrodymus ir aplinkybes, tačiau nagrinėjamos bylos atveju, šalys tokio prašymo nepateikė, be to tretysis asmuo ginčija 2002-01-22 pagrindinio pastato 1A2/b vidaus plotų eplikaciją, kuri nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas atsisako jį priimti ir vertinti (CPK 181 str. 2 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Patenkinus ieškovų ieškinį tik iš dalies (50 proc.), perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, iš atsakovės priteisiamas 61,50 Eur žyminis mokestis ieškovams ir 350 Eur advokato pagalbos išlaidos ieškovui. Iš ieškovų atsakovei priteisiamos 30 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į patikslintą ieškinį surašymą. Atsakovės priešieškinio netenkinus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovų nepriteistinos. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (39,10 Eur) lygiomis dalimis priteisiamos iš ieškovo V. B. ir atsakovės R. D. (CPK 88, 93 str. 2 d., 98 str. 1, 2 d.). Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies (50 proc.), pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį ieškovams bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Iš ieškovų atsakovei priteisiama 20,50 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bei 250 Eur advokato pagalbos išlaidų (CPK 93 str. 1 d.). Išlaidos už priešieškinį nepriteisiamos, nes priešieškinis netenkintas. Ieškovai pateikė įrodymus, kad be 700 Eur atstovavimo ir 123 Eur žyminio mokesčio pirmos instancijos teisme patyrė 350 Eur advokato pagalbos išlaidų apeliacinėje instancijoje, todėl pusė nurodytos sumos priteisiama iš atsakovės. Atlikus šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą iš atsakovės ieškovams priteistina 286 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies trečiuoju punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimą pakeisti iš dalies.
Atmesti ieškovų R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) reikalavimą pripažinti jiems teisę be atskiro atsakovės R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) sutikimo įregistruoti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimus po atliktos namo rekonstrukcijos.
Iš naujo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmos instancijos ir apeliacinės instancijos teisme:
priteisti iš atsakovės R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 286 Eur (du šimtai aštuoniasdešim šeši eurai) bylinėjimosi išlaidų;
priteisti iš atsakovės R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ir ieškovo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą po 20 eurų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, jas sumokant į VMI prie Finansų ministerijos Surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.