Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Stankaus, teisėjų: Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjui advokatui A. G. Šalavkai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmė paskirta atlikti pataisos namuose, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. nuteistas už tai, kad jis 2006-11-21 apie 15 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčia ne mažiau du kartus kirviu smogė nukentėjusiajai F. Š. į galvą, tuo padarydamas jai galvos sumušimą su muštinėmis žaizdomis kairio smilkinio srityje, atviru įspaustiniu kairio smilkinkaulio lūžimu, dešinio galvos smegenų pusrutulio sumušimu, kas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Š. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Apeliantas skunde nurodo, jog šis teismo nuosprendis yra neteisėtas ir naikintinas, nes jame išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi šio nusikaltimo, už kurį yra nuteistas, nepadarė. Jokių motyvų nužudyti savo žmoną jis neturėjo, jis atvirkščiai išgirdęs žmoną šaukiant bėgo jos gelbėti, matė iš jos kambario išbėgantį vyriškį. Pati nukentėjusioji parodė, jog jis nebuvo agresyvus, niekada nėra prieš ją pakėlęs rankos, minėtą dieną tarp jų jokio konflikto nebuvo. Be to, skunde nurodoma, jog jo nekaltumą taip pat patvirtina liudytojai O. D. bei A. I..

Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

N. V. Š. apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos BPK 305str. 1d. 2p. nurodo, kad teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais. Įrodymai byloje įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20str. 5d. nustatytomis taisyklėmis. Jame nurodoma, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visos bylos aplinkybių išnagrinėjimu vadovaudamiesi įstatymu.

Kolegija daro išvadą, kad Kauno miesto apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo esmines bylos aplinkybes, patikrino ir išanalizavo byloje surinktus įrodymus. Įrodymų visumos pagrindu teismas padarė pagrįstas bei teisingas išvadas dėl V. Š. nusikalstamos veikos padarymo, o būtent, kad V. Š. 2006-11-21 apie 15 val. bute, esančiame Kaune, tyčia ne mažiau du kartus kirviu smogė nukentėjusiajai F. Š. į galvą, tuo padarydamas jai galvos sumušimą su muštinėmis žaizdomis kairio smilkinio srityje, atviru įspaustiniu kairio smilkinkaulio lūžimu, dešinio galvos smegenų pusrutulio sumušimu, kas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.)

Pirmos instancijos teismas, teisingai V. Š. pripažino kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, remdamasis nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, kurie buvo nuoseklūs ir neprieštaravo vieni kitiems, įvykio vietos apžiūros protokolu, akistatų protokolais, daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolu.

N. V. Š. visiškai neigė savo kaltė, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog V. Š. viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu kelis kartus keitė savo parodymus, t.y. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju jis nurodė, kad, išgirdęs žmonos riksmą, jis išbėgo iš savo kambario ir pamatė iš buto išbėgančio vyro šešėlį. Jam einant į žmonos kambarį, pro jį iš kambario išbėgo antras vyriškis, kurio jis gerai neįsidėmėjo. Įbėgęs į žmonos kambarį V. Š. pamatė jos kruviną veidą, jis buvo labai išsigandęs, todėl ranka jai uždengė kaktą, norėdamas sustabdyti kraujo tekėjimą. Matė, kad ant pagalvės, ant kurios gulėjo žmona, guli kirvukas, jį ranka nustūmė nuo pagalvės ant žemės ir daugiau nelietė. Niekur iš buto jis nebuvo išėjęs, kai žmoną išvežė į ligoninę, jis namie laukė policijos pareigūnų. Belaukdamas nusiplovė kruvinas rankas. Patvirtino, kad kaimynė O. D. pati atbėgo į jo butą, nes, kaip jis mano, galėjo išgirsti šaukiant jo žmoną. Apklaustas įtariamuoju papildomai 2007-10-30 V. Š. nurodė, kad, sugrįžęs namo iš parduotuvės jis rado žmoną miegančią, todėl nusprendė jos nežadinti (t. 2, b.l. 21), tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu V. Š. nurodė, kad grįžęs iš parduotuvės papietavo su F. Š. (tą patį, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu tvirtino ir jo žmona), po to ji nuėjo į savo kambarį, o V. Š.-į savo. Vėliau, išgirdęs žmonos riksmą, išėjo iš savo kambario ir pamatė iš žmonos kambario išbėgantį tik vieną vyriškį, jokio antro vyriškio nebuvo. Be to V. Š. nurodė, kad, pamatęs išbėgantį vyriškį, sugriebė kirvuką ir bandė jį vyris, tačiau kirvukas iškrito iš rankų. Taip pat, nors V. Š. nurodė, kad jis kirvuko neplovė, tačiau, kaip matyti iš liudytojos A. I. parodymų, kai ji kartu su kaimyne O. D. įbėgo į F. Š. kambarį, matė kirvuką, kuris buvo švarus ir sausas. Be to ir liudytoja O. D., ir liudytoja A. I. nurodė, kad joms V. Š. sakė, jog jį ir jo žmoną užpuolė keli plėšikai, kurie reikalavo pinigų ir nusikaltimo dieną, ir dieną prieš tai, nors pats V. Š. nurodė, kad matė iš buto išbėgantį tik vieną vyriškį. Tokius prieštaringus ir kintančius nuteistojo V. Š. parodymus, kad jis nukentėjusiosios F. Š. nesužalojo, o ją galėjo sužaloti svetimi asmenys, nežinomu būdu patekę į jo butą, vienos apklausos metu sakydamas, kad pietavo su žmona, o kitos ne, vieną kartą sakydamas, kad iš buto išbėgo vienas vyras, kitą kartą sakydamas, kad išbėgo du vyrai, vertino kritiškai, kaip nenuoseklius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, jo parodymai buvo teisingai vertinti kaip jo gynybos pozicija.

Kolegija daro išvadą, jog teismas padarė pagrįstas bei teisingas išvadas dėl V. Š. kaltės, o būtent, tinkamai įvertindamas ir vadovaudamasis nuosekliais ir tarpusavyje sutampančiais nukentėjusiosios F. Š., liudytojų A. I., L. Š. parodymais, kuriais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Nukentėjusioji F. Š. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu tvirtino, jog 2006-11-21 prieš pietus jos vyras V. Š. buvo išėjęs iš namų. Kai jis sugrįžo, ji pastebėjo, kad jis girtas. Kartu jie papietavo ir ji nuėjo į savo kambarį miegoti. Po kiek laiko V. Š. įėjo į jos kambarį ir nuėjo link sekcijos. Ji pasakė, kad jis nešmižinėtų po kambarį, o jis atsakė: „šmižinėjau ir šmižinėsiu“. Kai ji atmerkė akis ir pažvelgė į V. Š., pamatė, kad jis visiškai girtas, plaukai pasišiaušę, akys iššokę. Po to jis išėjo iš kambario, o ji užmigo. Staiga pajuto galvoje skausmą, pagalvojo, kad gal būt trūko kraujagyslė. Po to pajuto, kad jos galvūgalyje stovi V. Š. ir paprašė, kad šis iškvietų medikus, tačiau šis nejudėjo. Matė, kad V. Š. laiko rankoje kirvį, po to pamatė, kaip jis kirviu trenkia jai į galvą. Pačio V. Š. ji nematė, matė tik ranką su kirviu. Tačiau kategoriškai tvirtino, jog iš aprangos detalės, t.y. iš baltinių, kuriuos ji pati siuvo, rankovės, taip pat iš pačios rankos pirštų, nes ji gerai pažįsta vyro plaštaką, ji atpažino, kad tai būtent V. Š.. Po tų smūgių ji užsidengė rankomis galvą ir pajuto smūgį per pirštus. Kai ji traukė rankas nuo galvos, pajuto kirvį, kuris nukrito ant grindų. Po to ji dar spėjo paskambinti telefonu draugei, savo sūnui ir jiems pasakė, kad ją sužalojo V. Š.. Be to, nukentėjusioji F. Š. paaiškino, kad jų namo laiptinės durys rakinamos koduota spyna, bet koks pašalinis įeiti į laiptinę, tuo labiau į jų butą negali. Jos vyras V. Š. yra labai tvarkingas žmogus, visus daiktus jis sudeda į vietą, visada patikrina, ar durys užrakintos. Kirvis visada būdavo padėtas prie visų įrankių. Kad jis būtų gulėjęs koridoriuje, ji nematė. Liudytoja A. I. parodė, jog 2006-11-21 dieną ji savo namo laiptinėje sutiko kaimyną V. Š., kuris skambino į kitos kaimynės buto duris. Jis pasakė, kad jo žmoną sumušė plėšikai. Tuomet ji nuėjo į Š. butą, kur pamatė kambaryje, ant lovos, kraujo klane gulinčią kaimynę F. Š.. Netoliese, ant grindų gulėjo sausas ir švarus kirvis. A. I. paklausė, kas tai padarė ir ši atsakė, kad Valentinas. Liudytojas L. Š. parodė, kad 2006-11-21 apie 15 val. jam paskambino jo motina F. Š. ir pasakė, kad „ją nukirto tėvas“. L. Š. iš karto paskambino medikams, po to pats nuvyko į Kauno Klinikas, kur buvo nuvežta jo motina. F. Š. patvirtino, kad ją sužalojo tėvas V. Š..

Nukentėjusiosios F. Š., liudytojų A. I., L. Š. parodymais yra pagrindo tikėti, nes jų parodymai dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių atitinka kitiems byloje esantiems įrodymams. Juos teismas labai išsamiai nurodė ir analizavo nuosprendyje.

Be to, nuteistojo V. Š. kaltė yra įrodyta 2006-11-21 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio yra matyti, kad apžiūrint įvykio vietą Kaune, (duomenys neskelbtini), kambaryje, prie sofos-lovos, prie fotelio guli metalinis juodos spalvos kirvukas. Nuo kirvuko iki sofos yra 266 cm; už sofos, prie lango ant grindų guli pilkos spalvos pledas su dėmėmis, panašiomis į kraują; vonios kambaryje kabo rankšluostis su dėmėmis, panašiomis į kraują. Apžiūros metu paimti 2 vokai su raudonos spalvos dėmėmis; 1 vokas su kontroliniu H2O pavyzdžiu; maišas su 2 pagalvėmis ir užtiesalu su raudonos spalvos dėmėmis; 1 vokas su plaukų pavyzdžiu, turinčiu raudonos spalvos dėmes; maišas su skuduru ir rankšluosčiais; 2 stiklainiai su kvapais ( t. 1, b.l.7-12, 1315). 2007-09-21 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolu, iš kurio matyti, kad F. Š. iš jai pateiktų atpažinti trijų kirvių, pažymėtų Nr.Nr. 1,2,3 atpažino kirvį, pažymėtą Nr.2 (t. 1, b.l. 59-61). Akistatų protokolais, iš kurių matyti, kad suvedus akistaton įtariamąjį V. Š. ir liudytoją O. D., įtariamąjį V. Š. ir liudytoją A. I., V. Š. pakeitė anksčiau duotus savo parodymus ir patvirtino liudytojų parodymus (t. 1. b.l. 10, 11-12).

Tokiu būdu, surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma įrodyta, kad V. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

Visi apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, todėl keisti ar naikinti pirmos instancijos teismo nuosprendį, nėra jokio įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

N. V. Š. apeliacinį skundą atmesti.