Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-02-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-137-993/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-02-24
Bylos Nr.
1-137-993/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45379-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Indrė Averkienė
Kaltinamasis
T. O., P. K., D. R.
Advokatai
Elena Gylienė, Danius Svirinavičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-137-993/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45379-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.5.1; 1.2.14.5.1; 1.2.14.5.3; 2.1.9; 2.1.10.1; 2.1.16.1.7; 2.1.16.1.9; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 24 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Averkienė,sekretoriaujant Laurai Ražanskaitei,dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai,kaltinamajam T. O., jo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui,kaltinamajam P. K., jo gynėjai advokatei Elenai Gylienei,kaltinamajam D. R., jo gynėjai advokatei A. L. Krukonienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini). Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas:

1. 2019 m. birželio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimo 1 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė sumažinta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, faktinės gyvenamosios vietos adresu, išskyrus, jei tai susiję su darbu, ir neatlygintinai išdirbti 80 val. per 8 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, nurodyta įskaityti laikiname sulaikyme išbūtas laikas – viena diena, tai yra nuo 2019 m. balandžio 26 d. 01 val. 40 min. iki 2019 m. balandžio 26 d. 15 val. 15 min., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 6 mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. 2019 m. lapkričio 15 d. baudžiamasis įsakymas įsiteisėjęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (6 veikos), 182 straipsnio 3 dalyje (5 veikos),

T. O. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Kauno r., teistas:

1. 2006 m. liepos 31 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį – 70 MGL dydžio bauda;

2. 2009 m. liepos 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalies 3 punktu, 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 65 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės apribojimo bausme ir 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda.

3. 2016 m. balandžio 14 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pakeistu 2015 m. vasario 6 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį – 25 MGL dydžio bauda ir 3 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metams.

4. 2015 m. kovo 19 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 15 MGL dydžio bauda, bauda išieškota 2016 m. balandžio 14 d.

5. 2015 m. gegužės 13 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 203 straipsnio 2 dalį – 250 MGL bauda.

6. 2019 m. birželio 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 223 straipsnį – 45 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė – 30 MGL (1103,10 Eur) dydžio bauda. Pažymėtina, jog padaryta aiški aritmetinė klaida, nes 30x37,66=1129,80 Eur. 2019 m. rugsėjo 20 d. baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo. 2019 m. lapkričio 28 d. išduotas vykdomasis dokumentas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (6 veikos), 182 straipsnio 3 dalyje (5 veikos), ir

D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), vadybininku, teistas:

1. 2015 m. spalio 28 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį – galutine subendrinta bausme – 150 MGL, t. y. 5649 Eur dydžio bauda. 2015 m. lapkričio 18 d. nuosprendis įsiteisėję, išduotas vykdomasis raštas, neišieškota dalis 5468,95 Eur,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (6 veikos), 182 straipsnio 3 dalyje (5 veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

P. K. , D. R. ir T. O. bendrais veiksmais, veikdami kartu vieninga tyčia, siekdami savo naudai įgyti svetimą turtą, žinodami, kad pagal automobilio nuomos sutartį, kuria UAB (duomenys neskelbtini) A. L. išnuomojo automobilį VW ,,Passat“, 2018 m. birželio 14 d. A. L. sumokėtas 300 eurų užstatas turi būti grąžintas per 30 dienų nuo automobilio grąžinimo UAB (duomenys neskelbtini), nes nebuvo pažeistos sutarties sąlygos, pinigų negrąžino, tokiu būdu bendrais veiksmais apgaule savo naudai įgijo svetimą A. L. priklausantį turtą – 300 eurų.

Be to, P. K., D. R. ir T. O. bendrais veiksmais, veikdami kartu vieninga tyčia, siekdami savo naudai įgyti svetimą turtą, ne vėliau kaip 2018 m. gegužės 1 d. D. R. internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) patalpinus žinomai melagingą skelbimą apie automobilio nuomą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, M. V. su juo susisiekus el. paštu (duomenys neskelbtini) dėl automobilio nuomos, D. R. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, M. V. nurodžius pervesti 600 eurų avansą už automobilio nuomą į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo M. V. pervestus 600 eurų, P. K., vykdydamas T. O. nurodymą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 600 eurų, tokiu būdu bendrais veiksmais apgaule savo naudai įgijo svetimą M. V. priklausantį turtą – 600 eurų.

Be to, P. K., D. R. ir T. O. bendrais veiksmais, veikdami kartu vieninga tyčia, siekdami savo naudai įgyti svetimą turtą, ne vėliau kaip 2018 m. gegužės 1 d. D. R. internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) patalpinus žinomai melagingą skelbimą apie automobilio BMW 530D nuomą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku G. O. susisiekus telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) su T. O. dėl automobilio nuomos, D. R. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, G. O. nurodžius pervesti 200 eurų avansą už automobilio nuomą į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), D. R., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, T. O. davė nurodymą, nurodyti P. K. išgryninti į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiosios G. O. pervestus 200 eurų, P. K. vykdydamas T. O. nurodymą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 200 eurų, tokiu būdu bendrais veiksmais apgaule savo naudai įgijo svetimą G. O. priklausantį turtą – 200 eurų.

Be to, P. K., D. R. ir T. O. bendrais veiksmais, veikdami kartu vieninga tyčia, siekdami savo naudai įgyti svetimą turtą, ne vėliau kaip 2018 m. gegužės 1 d., D. R. internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) patalpinus žinomai melagingą skelbimą apie automobilio VW (duomenys neskelbtini) nuomą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku A. M. su P. K. susisiekus el. paštu (duomenys neskelbtini) dėl automobilio nuomos, D. R. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, A. M. nurodžius pervesti 200 eurų avansą už automobilio nuomą į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), D. R. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, T. O. davė nurodymą nurodyti P. K. išgryninti į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo A. M. pervestus 200 eurų, P. K. vykdydamas T. O. nurodymą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 200 eurų, tokiu būdu bendrais veiksmais apgaule savo naudai įgijo svetimą A. M. priklausantį turtą – 200 eurų.

Be to, P. K., D. R. ir T. O. bendrais veiksmais, veikdami kartu vieninga tyčia, siekdami savo naudai įgyti svetimą turtą, ne vėliau kaip 2018 m. gegužės 1 d., D. R. internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) patalpinus žinomai melagingą skelbimą apie automobilio VW ,,Passat“ nuomą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku G. R. su P. K. susisiekus el. paštu (duomenys neskelbtini) dėl automobilio nuomos, D. R. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, G. R. nurodžius pervesti 480 eurų avansą už automobilio nuomą į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), D. R. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, T. O. davė nurodymą nurodyti P. K. išgryninti į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo G. R. pervestus 480 eurų, P. K. vykdydamas T. O. nurodymą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 480 eurų, tokiu būdu bendrais veiksmais apgaule savo naudai įgijo svetimą G. R. priklausantį turtą – 480 eurų.

Be to, P. K., D. R. ir T. O. bendrais veiksmais, veikdami kartu vieninga tyčia, siekdami savo naudai įgyti svetimą turtą, ne vėliau kaip 2018 m. gegužės 1 d., D. R. internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) patalpinus žinomai melagingą skelbimą apie automobilio ,,Ford Transit“ nuomą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku M. L. su P. K. susisiekus el. paštu (duomenys neskelbtini) dėl automobilio nuomos, D. R. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, M. L. nurodžius pervesti 200 eurų avansą už automobilio nuomą į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), D. R. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, T. O. davė nurodymą nurodyti P. K. išgryninti į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo M. L. pervestus 200 eurų, po ko, jis vykdydamas T. O. nurodymą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 200 eurų, tokiu būdu bendrais veiksmais apgaule savo naudai įgijo svetimą M. L. priklausantį turtą – 200 eurų.

Be to, P. K., D. R. ir T. O. bendrais veiksmais, veikdami kartu vieninga tyčia siekdami savo naudai įgyti svetimą turtą, ne vėliau kaip 2018 m. gegužės 1 d., D. R. internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) patalpinus žinomai melagingą skelbimą apie automobilio VW ,,Arteon“ nuomą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku M. G. susisiekus telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) su T. O., dėl automobilio nuomos, D. R. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, M. G. nurodžius pervesti 528 eurų avansą už automobilio nuomą į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), D. R., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, T. O. davė nurodymą, nurodyti P. K. išgryninti į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam M. G. pervestus 528 eurų, P. K. vykdydamas T. O. nurodymą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 528 eurų, tokiu būdu bendrais veiksmais apgaule savo naudai įgijo svetimą M. G. priklausantį turtą – 528 eurų.

Be to, P. K., D. R. ir T. O. bendrais veiksmais, veikdami kartu vieninga tyčia, siekdami savo naudai įgyti svetimą turtą, ne vėliau kaip 2018 m. gegužės 1 d., D. R. internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) patalpinus žinomai melagingą skelbimą apie automobilio VW Arteon nuomą, po ko, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku R. Ū. su juo susisiekus el. paštu (duomenys neskelbtini) dėl automobilio nuomos, D. R. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, R. Ū. nurodžius pervesti 599 eurų avansą už automobilio nuomą į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), D. R. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, T. O. davė nurodymą nurodyti P. K. išgryninti į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo R. Ū. pervestus 599 eurų, P. K. vykdydamas jo nurodymą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 599 eurų, tokiu būdu bendrais veiksmais apgaule savo naudai įgijo svetimą R. Ū. priklausantį turtą – 599 eurų.

Be to, P. K., D. R. ir T. O. bendrais veiksmais, veikdami kartu vieninga tyčia, siekdami savo naudai įgyti svetimą turtą, ne vėliau kaip 2018 m. gegužės 1 d., D. R. internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) patalpinus žinomai melagingą skelbimą apie automobilio ,,Ford Custom“ nuomą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku A. K. su juo susisiekus el. paštu (duomenys neskelbtini) dėl automobilio nuomos, D. R. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, A. K. nurodžius pervesti 200 eurų avansą už automobilio nuomą į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), D. R. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, T. O. davė nurodymą nurodyti P. K. išgryninti į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo A. K. pervestus 200 eurų, P. K. vykdydamas T. O. nurodymą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 200 eurų, tokiu būdu bendrais veiksmais apgaule savo naudai įgijo svetimą A. K. priklausantį turtą – 200 eurų.

Be to, P. K., D. R. ir T. O. bendrais veiksmais, veikdami kartu vieninga tyčia siekdami savo naudai įgyti svetimą turtą, ne vėliau kaip 2018 m. gegužės 1 d., D. R. internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) patalpinus žinomai melagingą skelbimą apie automobilio VW ,,Arteon“ nuomą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku S. K. su juo susisiekus el. paštu (duomenys neskelbtini) dėl automobilio nuomos, D. R. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, S. K. nurodžius pervesti 468 eurų avansą už automobilio nuomą į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), D. R. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, T. O. davė nurodymą nurodyti P. K. išgryninti į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo A. V. pervestus 468 eurų, P. K. vykdydamas T. O. nurodymą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 468 eurų, tokiu būdu bendrais veiksmais apgaule savo naudai įgijo svetimą A. V. priklausantį turtą – 468 eurų.

Be to, P. K., D. R. ir T. O. bendrais veiksmais, veikdami kartu vieninga tyčia, siekdami savo naudai įgyti svetimą turtą, ne vėliau kaip 2018 m. gegužės 1 d., D. R. internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) patalpinus žinomai melagingą skelbimą apie automobilio ,,Ford Custom“ nuomą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku E. P. su juo susisiekus el. paštu (duomenys neskelbtini) dėl automobilio nuomos, D. R. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, E. P. nurodžius pervesti 200 eurų avansą už automobilio nuomą į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), D. R. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, T. O. davė nurodymą nurodyti P. K. išgryninti į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo E. P. pervestus 200 eurų, P. K. vykdydamas T. O. nurodymą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 200 eurų, tokiu būdu bendrais veiksmais apgaule savo naudai įgijo svetimą E. P. priklausantį turtą – 200 eurų.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis P. K. kaltu visiškai prisipažino, teismo posėdžio metu nurodė, jog nepamena visų aplinkybių, todėl prašo perskaityti duotus ikiteisminio tyrimo metu parodymus, nes jie yra teisingi.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismo posėdžio metu buvo perskaityti P. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (5 t., b. l. 122-123, 124-127).

Ikiteisminio tyrimo metu P. K. parodė, jog maždaug apie 4 metus dirbo UAB (duomenys neskelbtini), kuri priklauso D. R.. 2018 m. apie kovo mėnesio pradžioje D. R. pasiūlė pirkti įmonę ir pradėti nuomoti automobilius, kadangi, jis negalėjo būti vadovu, paprašė tėvo K. K., kad šis būtų įmonės UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. UAB (duomenys neskelbtini) buvo nupirkta iš UAB (duomenys neskelbtini) lėšų. Jo ir D. R. susitarimas buvo, jog teiks automobilių nuomos paslaugą. Tuo tikslu, jis sukūrė puslapį (duomenys neskelbtini), prie šio internetinio puslapio buvo sukurtas elektroninis paštas, prie kurio prisijungimą turėjo D. R.. Pradėjus veiklą, jie planavo pernuomoti automobilius iš kitų įmonių. Su asmenimis, kurie kreipdavosi dėl automobilio nuomos telefonu jis bendraudavo. Kai asmuo kreipdavosi dėl automobilio nuomos, jis nurodydavo nuomos įkainius, kuriuos jam buvo padavęs D. R.. Kai sutardavo, kad asmuo nuomos automobilį, atlikdavo pavedimą į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą, kai būdavo pervedami pinigai, jis pinigus išgrynindavo ir perduodavo D. R.. D. R. ką darė su pinigais nurodyti negali. Jis gaudavo tik atlyginimą iš UAB (duomenys neskelbtini), o pinigų iš UAB (duomenys neskelbtini) vykdomos veiklos negaudavo. Jis vykdė visus D. R. nurodymus. Kai suprato, kad asmenims, kurie perveda avansus už automobilių nuomą nėra suteikiama paslauga, bandė kalbėtis su D. R., kuris paaiškino, kad viskas bus gerai, kad žmonėms grąžins pinigus, nes ateina nauji klientai. Kadangi dar kurį laiką vyko tie patys dalykai, jis D. R. pasakė, kad daugiau nebedirbs su UAB (duomenys neskelbtini). D. R., kiek jis žino, susitarė, kad įmonę perims T. O.. T. O. įmonę užrašė kažkurio darbuotojo vardu. Kai T. O. perėmė įmonę, jis nuo įmonės veiklos nusišalino. Kai UAB (duomenys neskelbtini) apgavo daug žmonių ir internete paplito neigiami atsiliepimai T. O. ir D. R. sugalvojo atidaryti naują įmonę, kiek žino jie iš anksčiau turėjo UAB (duomenys neskelbtini) akcijas, todėl šios įmonės direktoriumi taip pat užrašė vieną iš T. O. darbuotojų, kiek jis žino, kad vėliau T. O. gavo įgaliojimą tvarkyti visus įmonės reikalus. T. O. automobilius asmenims, kurie kreipėsi dėl nuomos į UAB (duomenys neskelbtini) varydavo. Kiek žino UAB (duomenys neskelbtini) klientams automobilius varydavo P. M.. Taip pat, kiek jam yra žinoma, vėliau su asmenimis, kurie skambindavo dėl UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) kalbėdavo T. O..

Kaltinamasis P. K. po perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų patvirtina, kad jis žinojo, kad deda skelbimus su nuotraukomis automobilių, kurių neturėjo. Dėdami skelbimus jie žinojo, kad nebus įvykdytos sutartys, suprato, kad tai sukčiavimas. Tai buvo sumanymas pasipelnyti sudarant fiktyvias sutartis. Civilinius ieškinius pripažįsta. Perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, tačiau mano, kad tai viena tęstinė veika.

Kaltinamasis T. O. kaltu visiškai prisipažino, teismo posėdžio metu palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė, kad nepamena visų aplinkybių, todėl prašo perskaityti duotus ikiteisminio tyrimo metu parodymus, nes jie yra teisingi.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismo posėdžio metu buvo perskaityti T. O. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (5 t., b. l. 32-33, 39).

Ikiteisminio tyrimo metu T. O. parodė, jog 2018 m. pradėjo bendrauti su V. Z., kuris norėjo gauti leidimą gyventi Lietuvoje, kad būtų galima tai, padaryti, reikėjo įsigyti įmonę, kad jis savo vardu turėtų turto Lietuvoje. 2018 m. birželio mėnesį iš savo pusbrolio D. R. sužinojo, kad yra parduodama K. K. įmonė UAB (duomenys neskelbtini). Žinodamas V. Z. situaciją nusprendė ją įsigyti, be to norėjo baigti verstis statybomis ir pradėti naują veiklą. Su P. K., kuriam priklausė UAB (duomenys neskelbtini) akcijos 2018 m. pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Iš karto po to, kai V. Z. vardu buvo įsigyta UAB (duomenys neskelbtini), K. K. buvo atleistas iš direktoriaus pareigų. V. Z. įgaliojimą jo vardu surašė, nes jis neturėjo leidimo gyventi Lietuvoje, o jis vykdė individualią veiklą. Įsigijus įmonę, pradėjo veiklą. Įsigijo įmonę su jai specialiai sukurtu internetiniu puslapiu, elektroniniais paštais bei jau turimais klientais. T. O. pats prižiūrėjo elektroninį paštą, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) veikla buvo automobilių nuoma, jie toliau priiminėjo avansus už automobilius, tačiau ne visada gaudavo automobilius (turėjo tikslą automobilius pernuomoti iš kitų įmonių), kai kuriems klientams pinigai nebuvo grąžinti, dalį jų panaudojo, kad grąžinti pinigus klientams, kurie anksčiau kreipėsi dėl nuomos ir sumokėjo avansus ir negavo paslaugos, taip pat padengė reklamos kaštus, mokėjo už automobilių priežiūrą. Neneigia, kad susiklosčius minėtoms aplinkybėms, jis apgaule įgijo svetimą turtą, iš anksto to nebuvo suplanavęs. Taip pat iš dalies klientų, kurie gavo automobilius, buvo paimamas depozitas, kuris vėliau nebuvo grąžintas. 2018 m. gruodžio mėnesį sustabdė UAB (duomenys neskelbtini) veiklą, kadangi internete paplito labai daug neigiamų atsiliepimų. Sustabdžius UAB (duomenys neskelbtini) veiklą, buvo įsigyta UAB (duomenys neskelbtini), kuri taip pat vykdė automobilių nuomos veiklą, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) klientams suteikė nuomos paslaugą, sukčiavimo minėtos įmonės veikloje nebuvo.

Kaltinimasis T. O. po perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų patvirtina, kad jis turėjo draugą (duomenys neskelbtini), kuriam reikėjo atidaryti įmonę ir turėti šioje šalyje gyvenamąją vietą, kad galėtų laikinai gyventi. Jis sužinojo, kad D. R. parduoda įmonę, todėl (duomenys neskelbtini) nupirko verslą ir jis tapo savininku. Iš žmonių buvo paimti avansai už automobilius. Su D. R. yra grąžinęs dalį pinigų nukentėjusiems. Su sukčiavimo schema buvo supažindintas, buvo paimami avansai, nors automobilių neišnuomodavo, galvojo vėliau grąžins avansus, tačiau nesugebėjo. Civilinius ieškinius pripažįsta. Perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, tačiau mano, kad tai viena tęstinė veika.

Kaltinamasis D. R. kaltu visiškai prisipažino, teismo posėdžio metu palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė, kad nepamena visų aplinkybių, todėl prašo perskaityti duotus ikiteisminio tyrimo metu parodymus.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismo posėdžio metu buvo perskaityti D. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (5 t., 69-70; 76).

Ikiteisminio tyrimo metu D. R. parodė, jog 2018 m. vasario mėn. pabaigoje, kovo mėn. pradžioje pasiūlė P. K. įsigyti įmonę ir vykdyti automobilių nuomos veiklą. Ši mintis jam kilo, kadangi abu dirbo UAB (duomenys neskelbtini), kuri taip pat užsiima automobilių nuomos paslauga. Norėjo, kad turėtų daugiau klientų bei plėstų veiklą. Įsigijo įmonę UAB (duomenys neskelbtini), turėjo tikslą klientams pernuomoti automobilius iš kitų įmonių ir tokiu būdu užsidirbti. Tikslu viešinti įmonės veiklą P. K. sukūrė internetinį puslapį (duomenys neskelbtini). Kai atsirado pirmi klientai, jie iš šių priėmė avansus. Tačiau atėjus laikui suteikti nuomos paslaugą, automobilių neturėjo, kadangi įmonės, iš kurių norėjo pernuomoti automobilius, neturėjo laisvų automobilių. Tačiau toliau priiminėjo užsakymus, kadangi neturėjo lėšų kaip grąžinti avansus klientams, kuriems nebuvo suteikta paslauga. Su klientais telefonu bendraudavo P. K., į elektroninius laiškus atsakinėjo jis. Visus iš klientų gautus avansus P. K. išgrynindavo ir perduodavo jam. Už tuos pinigus jis apmokėjo įmonės reklamą, prižiūrėjo automobilius, kurie buvo išnuomoti, mokėjo automobilių stovėjimo aikštelių sąskaitas. Kadangi dėl to, kad paslauga nebuvo suteikta, atsirado labai daug nepatenkintų klientų, kurie ėmė plūstis ir visi skambindavo P. K., dėl ko šis pasakė, kad daugiau veiklos tęsti nenori. Kadangi jis taip pat nebenorėjo toliau tęsti veiklos, nusprendė parduoti įmonę. Apie tai papasakojo savo pusbroliui T. O., kuris susidomėjo įmonės pirkimu. Šis jam paaiškino, kad įmonę pirks jo pažįstamas gruzinas V. Z., apie tai jis pasakė P. K. ir jis sutiko. Todėl pardavė įmonę. Parduodami įmonę perdavė ir mobiliojo ryšio telefoną, internetinį puslapį su priskirtais elektroniniais paštais. Pripažįsta civilinius ieškinius dėl savo elgesio gailisi.

Kaltinamasis D. R. po perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nurodė, kad įmonė buvo sukurta, kad pernuomoti automobilius. T. O. prisijungė prie šios veiklos vėliau, kadangi iš pradžių P. K. nupirko įmonę. Vėliau per T. O. įmonę nupirko (duomenys neskelbtini). Skelbimai buvo dedami įmonės vardu, kad nuomoja automobilius, bet automobilių neišnuomodavo. Suprato, kad žmonės patiria žalą, todėl apie 10 procentų nukentėjusių buvo grąžinti pinigai. Gavus avansą, žinojo, kad negrąžins pinigų ir neišnuomos automobilių. Gailisi dėl padarytų veikų, mano, kad tai viena bendra tęstinė veika.

Kaltinamiesiems P. K., T. O. ir D. R. visiškai pripažinus kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas BPK 273 straipsnis.

Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiųjų ir liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, pareiškimais, tarnybiniais pranešimais dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir kita bylos medžiaga:

Nukentėjusysis M. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. birželio 10 d. internetinėje erdvėje jis ir jo žmona G. L. ieškojo automobilių firmų, kurios užsiima automobilių nuoma. Ieškodami internete rado jiems tinkamą automobilį ,,Ford Transit“, kuris atitiko jų keliamus reikalavimus už jiems tinkamą kainą. Automobilį nuomojo firma pasivadinusi (duomenys neskelbtini). Jie su šia firma susirašinėjo internetinėje erdvėje bei sutarė, kad automobilį išsinuomos nuo 2018 m. liepos 21 d. iki 2018 m. liepos 28 d. Nuomos sąlygos tenkino abi puses, todėl (duomenys neskelbtini) paprašė pervesti 200 eurų avansą. Iš viso už minėto automobilio nuomą sutarė, kad mokės 312 eurų. 2018 m. birželio 12 d. jis iš savo banko sąskaitos pervedė 200 eurų į AB „SEB bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjui UAB (duomenys neskelbtini) už automobilio nuomą. 2018 m. birželio 13 d. parašė dėl pinigų pervedimo ir paklausė ar UAB (duomenys neskelbtini) gavo siųstus pinigus. UAB (duomenys neskelbtini) atsakė, kad viskas tvarkoje, pinigai gauti, automobilis rezervuotas. 2018 m. liepos 19 d. jis elektroniniame pašte pamatė, kad yra gavęs laišką iš (duomenys neskelbtini), kuriame rašė, kad jų rezervuotas automobilis yra išvažiavęs ir tai dienai, kuriai jie jį rezervavo tikrai nespės grįžti. Jie atrašė, kad jiems automobilio reikia būtent tai dienai, kuriai rezervavo ir kita diena jiems netinka. Todėl jis su G. L. susirado kitą automobilius nuomojančią firmą ir išsinuomojo kitą automobilį. (duomenys neskelbtini) taip pat siūlė nuomotis kitą automobilį, bet jie pasakė, kad jau turi išnuomotą kitą automobilį. Su (duomenys neskelbtini) sutarė dėl avanso grąžinimo, šie atsiuntė pažymą, kurią reikia užpildyti norint atgauti avansu pervestus pinigus. Užpildžius pažymą ir nusiuntus, pinigai – 200 eurų, turi būti grąžinti per 7 darbo dienas. Pinigai iki šiol jiems nėra grąžinti, padaryta 200 eurų turtinė žala (1 t., b. l. 45-47).

2018 m. spalio 22 d. M. L. pareiškime nurodyta, jog 2018 m. birželio 12 d. jis pervedė 200 eurų avansą automobilių nuomos įmonei (duomenys neskelbtini), gavėjui UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) už automobilio nuomą. Automobilis jam nebuvo išnuomotas ir pinigai, kuriuos pervedė nebuvo grąžinti. Jam padaryta 200 eurų turtinė žala (1 t., b. l. 37-38).

Nukentėjusysis A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gegužės mėnesio viduryje jis pradėjo ieškoti automobilio, kurį galėtų išsinuomoti. Internete ieškodamas, kur galėtų išsinuomoti, rado internetinį puslapį (duomenys neskelbtini), kuriame UAB (duomenys neskelbtini) buvo pasiskelbusi, jog nuomoja automobilius. Kadangi jam tiko įmonės siūlomos kainos, internetu rezervavo automobilį VW ,,Arteon“. 2018 m. liepos mėn. 14 d. atlikęs rezervaciją, į savo el. paštą gavo nurodymą sumokėti avansą į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą. Vykdydamas nurodymą į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą pervedė 200 eurų avansą, gavo patvirtinimą, jog automobilis yra rezervuotas. Praėjus maždaug dviem savaitėms po atlikto pavedimo rezervuojant automobilį, internete pastebėjo komentarus, jog UAB (duomenys neskelbtini) apgaudinėja žmones. Tai pamatęs interneto rekvizituose susirado UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus telefono numerį, atsiliepęs vyriškis prisistatė Tomu, jis pasiteiravo ar viskas gerai dėl automobilio, ar jį tikrai gaus. Jį patikino, kad rezervacija tikrai atlikta ir automobilį gaus. Po kiek laiko dar kartą susisiekė su įmone tuo pačiu telefono numeriu. Jį patikino, kad automobilį tikrai gaus. Dvi dienos prieš atskrendant į Vilnių iš UAB (duomenys neskelbtini) gavo elektroninį laišką iš el. p. (duomenys neskelbtini), jog bendrovė automobilio rezervacijos dienai, t. y. 2018 m. liepos 14 d. pristatyti negalės, automobilį jis gaus po kelių dienų. Jis atrašė į laišką teiraudamasis ar gaus automobilį, kurį užsakė ar bus pakaitinis. Į savo klausimus konkretaus atsakymo negavo, tačiau iš el. p. (duomenys neskelbtini) gavo laišką, prie kurio buvo pridėta pinigų grąžinimo forma, kuri buvo be jokių rekvizitų. Formą jis užpildė, nusiuntė įmonei, tačiau pinigai jam nebuvo grąžinti. Po formos užpildymo, dar ne kartą į bendrovę kreipėsi, jam aiškindavo, kad įvyko nesusipratimas ir pinigai bus pervesti, tačiau iki šios dienos jų nėra gavęs. Dėl įvykio padaryta 200 eurų turtinė žala (1 t., b. l. 68-69).

2018 m. gruodžio 21 d. A. M. pareiškime nurodyta, kad jis 2018 metų gegužės mėnesio viduryje rezervavo automobilį iš tinklapio (duomenys neskelbtini). Pervedė 200 eurų avansą, tačiau automobilio negavo ir pinigai nebuvo grąžinti (1 t., b. l. 63).

Nukentėjusysis G. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. birželio mėn. pradžioje jis pradėjo ieškoti automobilio, kurį galėtų išsinuomoti. Jo brolis A. M. tuo metu, kai jis pradėjo ieškoti automobilio nuomai taip pat buvo užsienyje. Pasikalbėjęs su broliu sužinojo, kad šis rado įmonę UAB (duomenys neskelbtini) internetinė svetainė (duomenys neskelbtini), kuri nuomoja automobilius patraukliomis kainomis, be to paaiškino, kad šis irgi rezervavo automobilį toje įmonėje. Kadangi paieškojus atsiliepimų apie įmonę, blogų komentarų nebuvo internetiniame portale (duomenys neskelbtini) jis atliko automobilio VW ,,Passat“ rezervaciją. Atlikus rezervaciją, jis į savo el. paštą gavo elektroninį laišką, kuriame buvo nurodyti rekvizitai banko sąskaitos, į kurią jis turėjo pervesti avansą, tačiau įmonės atstovai, vardų ir pavardžių nurodyti negali, elektroniniu paštu jį informavo apie tai, jog jeigu jis sumokės iškart visą sumą, bus pritaikyta 20 proc. nuolaida. Kai jis pervedė pinigus į banko sąskaitą, kurios numerio šiuo metu nurodyti negali, internete pastebėjo, kad atsiranda neigiami komentarai apie UAB (duomenys neskelbtini). Abu su broliu A. M. nuomojo automobilius, toje pačioje įmonėje jis parašė bendrovei klausdamas ar viskas bus gerai, ar jie gaus automobilius. Jie buvo patikinti, kad automobiliai bus parengti. Dieną prieš parskrendat į Lietuvą, t. y. 2018 m. liepos 13 d. jis į savo el. paštą gavo elektroninį laišką, kuriame buvo nurodyta, jog automobilio rezervacijos dienai nebus, paklausė ar jam tinka kita diena. Jam atsakiau, kad netiks, jis gavo el. laišką prie kurio buvo pridėtas pinigų grąžinimo blankas, kurį jis užpildė ir nusiuntė atgal UAB (duomenys neskelbtini), tačiau pinigai jam nebuvo grąžinti. Dėl įvykio patyrė 480 eurų turtinę žalą (1 t., b. l. 78-79).

2018 m. gruodžio 21 d. G. R. pareiškime nurodyta, kad jis rezervavo automobilį ir pervedė 480 eurų avansą, tačiau automobilio negavo ir pinigai nebuvo grąžinti (1 t., b. l. 73).

Nukentėjusioji G. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gegužės 21 d. internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) išsirinko automobilį BMW530D, susisiekė su įmonės atstovu, paklausė ar turi minėtą automobilį, kurį nori išsinuomoti. Įmonės atstovas paaiškino, kad tokį automobilį turi, atsiuntė jai automobilio nuotraukas ir pasakė, kad automobilį pristatys į Kauno oro uostą ir jos sulauks bei tokiu būdu perduos automobilį. Už minėtą automobilį ji privalėjo pervesti 200 eurų, kad automobilis būtų rezervuotas. Ji minėtai įmonei pervedė 200 eurų, įmonės atstovai patvirtino, kad pavedimą sėkmingai gavo, kad automobilis yra rezervuotas. Jai automobilis buvo reikalingas 2018 m. birželio 15 d., tačiau su įmone susisiekus 2018 m. birželio 14 d., jai paaiškino, kad automobilis yra išnuomotas ir klientai nespės grąžinti laiku. Ji įmonės (duomenys neskelbtini) atstovo paklausė, ar gali pasiūlyti kitą automobilį, atstovas atsiuntė pasiūlymus į jos elektroninį paštą, tačiau jai pasiūlymai netiko, todėl paprašė, kad grąžintų pinigus. 2018 m. birželio 20 d. ji susisiekė su nuomojamų automobilių darbuotoju, kuris paaiškino, kad sąskaita bus perduota įmonės buhalterijai, atsiuntė prašymą, kad ji užpildytų anketą dėl pinigų grąžinimo, kurią užpildžiusi ji išsiuntė atgal tam pačiam darbuotojui. 2018 m. liepos 2 d. UAB (duomenys neskelbtini) jai atsiuntė informacinį pranešimą, kad jos prašymas dėl pinigų grąžinimo yra užregistruotas. Po 37 darbo dienų, ji parašė į įmonės el. paštą (duomenys neskelbtini), kad pinigų dar negavo. Po 10 dienų gavo atsakymą, kad pinigus gaus 7 dienų laikotarpyje, tačiau pinigų negavo su įmone nėra galimybės susisiekti, kadangi telefonas išjungtas. Padaryta 200 eurų turtinė žala (1 t., b. l. 93-101).

2018 m. spalio 22 d. G. O. pareiškime nurodyta, kad 2018 m. gegužės 21 d. įmonei (duomenys neskelbtini) už nuomojamą automobilį BMW 530D pervedė 200 eurų avansą, kadangi minėtą automobilį nusprendė išsinuomoti. Tačiau iš minėtos įmonės automobilio negavo, taip pat neatgavo pervesto avanso. Su įmonės darbuotojais mobiliuoju telefonu negali susisiekti, kadangi telefonas yra išjungtas. Neatgavo pervestų pinigų, todėl jai padaryta 200 eurų turtinė žala (1 t., b. l. 84-86).

Nukentėjusysis E. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m birželio 19 d. iš įmonės (duomenys neskelbtini), kuri administruoja internetinį puslapį (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto pagalba užsisakė paslaugą ir išsinuomojo automobilį ,,Ford Custom“, tačiau šis automobilis jam naudojimui nebuvo suteiktas, nors jis už tai pervedė 200 eurų avansą. Po šio avanso pervedimo, jų susirašinėjimas nutrūko, jis neteko savo pervestų 200 eurų, negavo ir išsinuomoto automobilio. Dėl paslaugos suteikimo jis 2018 m. birželio 18 d. bendravo su UAB (duomenys neskelbtini). Šios įmonės nurodytas el. paštas: (duomenys neskelbtini), internetinis puslapis pavadintas (duomenys neskelbtini). Avansą už automobilio ,,Ford Custom“ nuomą 200 eurų pervedė 2018 m. birželio 19 d. į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą (1 t., b. l. 116-118).

2019 m. kovo 21 d. E. P. pareiškime nurodyta, kad 2018 m. birželio 19 d. iš įmonės (duomenys neskelbtini), kuri administruoja internetinį puslapį (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto pagalba užsisakė paslaugą ir norėjo išsinuomoti automobilį ,,Ford Custom“, tačiau šis automobilis jam naudojimui nebuvo suteiktas, nors jis už tai pervedė 200 eurų avansą. Po šio avanso pervedimo jų susirašinėjimas nutrūko. E. P. neteko savo pervestų 200 eurų, negavo išsinuomoto automobilio (1 t., b. l. 109-111).

Nukentėjusysis M. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gegužės 27 ar 29 d. internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) rado nuomojamų automobilių skelbimą. Nurodytu telefono numeriu susisiekė su nuomos atstovu, kuris prisistatė vardu Tomas. Su juo telefonu suderino, kokio automobilio nori ir kuriam laikui, sakė, kad parengs užsakymą ir visą reikiamą informaciją atsiųs elektroniniu paštu. 2018 m. gegužės 29 d. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) jis gavo į savo el. paštą pasiūlymą, kad UAB (duomenys neskelbtini) gali išnuomoti automobilį VW ,,Arteon“, 2018 m. laidos už 528 Eur, tačiau jis nurodytą sumą turėtų sumokėti anksčiau. 2018 m. gegužės 29 d. jis atliko mokėjimo pavedimą už nuomojamo automobilio išankstinę rezervaciją į sąskaitą (duomenys neskelbtini), kuri priklauso UAB (duomenys neskelbtini). Atlikęs apmokėjimą elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) jiems apie tai pranešė, tada jam parašė, kad apmokėjimą gavo. 2018 m. birželio 6 d. jis telefonu skambino dėl rezervuoto automobilio atsiėmimo sąlygų, tačiau jam paaiškino, kad išsiuntė jam elektroniniu paštu laišką, dėl jam rezervuoto automobilio nurodytu laiku, kad automobilio nebus ir pasiūlė brangesnį automobilį. Jis pasiūlymų atsisakė ir paprašė sugrąžinti jo sumokėtus 528 eurus. Sugrįžęs į Lietuvą daug kartų skambino į minėtą firmą ir reikalavo, kad jam būtų sugrąžinti sumokėti pinigai, tačiau įmonės atstovai išsisukinėdavo, nurodydami įvairias priežastis, viena iš jų, kad direktorius atostogauja. 2018 m. birželio 15 d. UAB (duomenys neskelbtini) į jo sąskaitą pervedė 228 Eur ir nurodė, kad tai yra dalinis pinigų grąžinimas. Vėliau dar ne kartą skambino telefonu į UAB (duomenys neskelbtini) įmonę, tačiau į jo skambučius niekas neatsiliepdavo ir jam likusių pinigų už sumokėtą išankstinę automobilio rezervaciją 300 Eur niekas negrąžino iki šios dienos (1 t., b. l. 145-148).

2019 m kovo 18 d. M. G. pareiškime nurodyta, kad 2018 m. gegužės 29 d. į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą jis pervedė 528 eurus kaip užstatą už nuomojamą automobilį, tačiau automobilio negavo. Buvo sugrąžinta dalis pinigų tai yra 228 aurai, tačiau likusių 300 eurų iki šiol negrąžino, į skambučius neatsako. Jam padaryta 300 eurų žala (1 t., b. l. 138).

Nukentėjusysis A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. birželio 13 d. internete, (duomenys neskelbtini) svetainėje užsakė išsinuomoti automobilį. Nurodęs savo elektroninio pašto adresą, gavo į jį laišką su nurodytu telefono numeriu, kad susisiekti su įmonės atstovu. Telefonu susisiekęs su UAB (duomenys neskelbtini) atstovu, prisistačiusiu P. K., sutarė dėl automobilio VW ,,Passat B8“ nuomos. 2018 m. birželio 14 d. laikotarpyje nuo 11 val. iki 12 val. su minėtu asmeniu susitiko Kauno oro uosto automobilių trumpalaikio stovėjimo aikštelėje prie minėto automobilio, adresu (duomenys neskelbtini). Ten pasirašė automobilio nuomos sutartį, pagal kurią jis nuomai gavo automobilį, keturioms paroms už 216 eurų. Už šios sumos sumokėjimą gavo pinigų priėmimo kvitą. Taip pat jis padavė minėtam asmeniui 300 eurų užstatą už minėtą automobilį. Ši suma buvo įrašyta nuomos sutartyje, kaip sumokamas užstatas. Už šio sumos sumokėjimą pinigų paėmimo kvito negavo. P. K. tai paaiškino, kad ši suma yra įrašyta sutartyje ir kitaip jis negalėtų išnuomoti automobilio, todėl nebūtina rašyti pinigų priėmimo akto. 2018 m. birželio 18 d., 17 val. pagal išankstinį telefoninį susitarimą su P. K., automobilį gražino į nurodytą vietą, t. y. (duomenys neskelbtini), ilgalaikio automobilių stovėjimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) P. K. telefonu paaiškino, kad jis nespėja į jų susitikimą dėl automobilio grąžinimo ir nurodė palikti automobilį neužrakintą, o raktelius palikti automobilio daiktadėžėje. Jis taip ir padarė. Apie tai jis parašė įmonės nurodytu elektroniniu paštu, kad minėtą automobilį paliko, kur buvo nurodyta ir paprašė jį informuoti ar jie neturi pretenzijų dėl automobilio grąžinimo. Taip pat tuo pačiu laišku paprašė grąžinti jam užstatą. Su P. K. telefonu buvo suderinę, kad užstatą A. L. grąžins grynais pinigais. 2018 m. birželio 20 d. nesulaukęs atsakymo į elektroninį laišką bei grąžintinų pinigų, pakartotinai kreipėsi elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), tačiau atsakymo negavo. 2018 m. birželio 22 d. paskambino bendruoju įmonės telefono numeriu, bet jam nurodė paskambinti direktoriui Tomui kitu numeriu. Jis paskambino, vyriškis atsiliepęs pasakė, kad yra išvykęs į užsienį ir nurodė apie tai informuoti dar vienu papildomu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 182-189).

2018 m. rugsėjo 19 d. A. L. pareiškime nurodyta, kad 2018 m. birželio 14 d. apie 12 val., adresu (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) atstovas P. K., kaip užstatą už nuomojamą automobilį, paėmė iš jo 300 eurų grynųjų pinigų ir iki šiol jų negrąžino į skambučius ir elektroninius laiškus neatsakė (1 t., b. l. 182-189).

Nukentėjusysis A. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jo dukra S. K. ir žentas Ž. K., gyvenantys Anglijoje, internete susirado UAB (duomenys neskelbtini), kuri nuomoja automobilius Lietuvoje, su įmone susitarė dėl automobilio nuomos. Jis susitarimo sąlygų nežino, tik žino, kad už automobilio nuomą jiems reikėjo padaryti bankinį pavedimą 468 eurų. Kadangi jie gyvena Anglijoje ir neturėjo valiutos – eurų, jo paprašė, kad jis atliktų bankinį pavedimą už automobilį, kuris turėjo būti išnuomotas 2018 m. rugpjūčio 10 d. Jis iš savo (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos atliko 468 eurų bankinį pavedimą, mokėjimo paskirtyje nurodė UAB (duomenys neskelbtini). Pagal S. K. ir jos vyro Ž. K. susitarimą UAB (duomenys neskelbtini) jokios paslaugos neatliko, tik pasisavino jo pervestus 468 eurus, kurių iki šios dienos negrąžino (2 t., b. l. 5-6).

Nukentėjusysis A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gegužės mėnesį ieškojo automobilio nuomai. Internete, tinklalapyje (duomenys neskelbtini) radęs skelbimą dėl automobilių nuomos, susisiekė su firma (duomenys neskelbtini). Bendraujant el. paštu (duomenys neskelbtini) tarėsi dėl automobilio ,,Ford Custom“ nuomos, susitarė, kad šio automobilio nuoma kainuos 273 eurų, jo užstato suma už galimą sugadinimą buvo 200 eurų. Asmens, su kuriuo bendravo nežino, viskas vyko minėtu jų darbo el. paštu. Jokios sutarties nepasirašinėjo tik 2018 m. gegužės 26 d. atliko 200 eurų pervedimą į jam nurodytą UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Bendrovės su kuria derino automobilio nuomos sąlygas, duomenys buvo nurodyti jų susirašinėjimo metu. Automobilio nuomos data buvo sutarta nuo 2018 m. liepos 15 d. iki 2018 m. liepos 22 d., bet 2018 m. liepos 12 d. jį el. paštu informavo, kad negalės jam išnuomoti automobilio, konkrečios priežasties nenurodė. Jis bandė spręsti 200 eurų grąžinimo klausimą, tačiau šių pinigų jam iki šiol negrąžino, todėl padaryta 200 eurų žala (2 t., b. l. 55-67).

2019 m. liepos 1 d. A. K. pareiškime nurodyta, kad 2018 m. gegužės 26 d. pervedė 200 eurų automobilio nuomos rezervavimo mokestį į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, tačiau automobilio nuomai negavo, pinigai jam grąžinti nebuvo. Jam padaryta 200 eurų žala (2 t., b. l. 50).

2019 m. birželio 11 d. nukentėjusiojo R. Ū. pareiškime nurodyta, kad 2018 m. birželio mėn. jam buvo reikalingas automobilis, internete pastebėjo svetainę pavadinimu (duomenys neskelbtini) susisiekus elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) su įmone, buvo gauti nuomos pasiūlymai su galimybe gauti tam tikrą nuolaidą iš anksto pervedant visą 599 Eur sumą į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą. 2018 m. gegužės 29 d. atlikus pavedimą, nebuvo gauta nuomos sutartis tik paprastas elektroninis laiškas su patvirtinimu, kad automobilis yra rezervuotas. Birželio 20 dieną sulaukė elektroninio laiško, kad automobilis yra neeksplotuojamas ir, kad jie gali pasiūlyti kitą variantą, kurio galiausiai irgi nepavyko sulaukti. Bandant išsiaiškinti ir tikintis, kad paslauga bus suteikta, po daugybės pokalbių telefonu, išsiuntė elektroninį laišką, kuriame teigė, kad po birželio 28 d. nesulaukus pinigų grąžinimo bus priverstas kreiptis į atitinkamas institucijas. Birželio 28 d. sulaukė el. laiško su pinigų grąžinimo forma, kurią užpildžius ir išsiuntus nieko nesulaukė, dar kelias dienas atsakydavo į skambučius ir žadėdavo, kad pinigai bus grąžinti, bet vėliau nepavyko susisiekti (2 t., b. l. 19).

2019 m. rugsėjo 7 d. nukentėjusiojo M. V. pareiškime nurodyta, kad 2018 m. gegužės 18 d. užsakė automobilio nuomą UAB (duomenys neskelbtini). Sumokėjo bendrovei 600 eurų už automobilio nuomą laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. rugsėjo 10 d., pervesdamas pinigus bankiniu pavedimu. Iki automobilio nuomos pradžios gavo informacijos iš trečiųjų asmenų, kad ši bendrovė realiai nevykdo šios veiklos, paima pinigus iš klientų ir neteikia paslaugų. Tada jis kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) dėl sutarties nutraukimo. 2018 m. liepos 2 d. gavo pranešimą, kad pinigus perves jam per 30 dienų. Iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. UAB (duomenys neskelbtini) pinigų nepervedė, neatsiliepia telefonu, vengia prievolės įvykdymo. Dėl šių UAB (duomenys neskelbtini) veiksmų yra apgautas, nes viešoje erdvėje bendrovė deklaruoja apie automobilio nuomą, tačiau realiai šios veiklos nevykdo (2 t., b. l. 25-29).

Liudytojas K. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad laikotarpyje nuo 2018 m. kovo 2 d. iki 2018 m. birželio 21 d. buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, tačiau neturi jokios informacijos apie minėtos įmonės vykdomą veiklą. Visus šiuos reikalus tvarko jo sūnus P. K.. Kiek jam yra žinoma, jo sūnus P. K. savo iniciatyva įkūrė minėtą įmonę ir jo paprašė, kad būtų įmonės direktorius. Su P. K. pasiūlymu jis sutiko ir daugiau apie tai nieko neklausinėjo. Kiek jam yra žinoma, P. K. įmonėje užsakymus vykdo ir sutartis su klientais sudarinėja vienas. Norėdamas susirasti pastovų darbą, jis savo sūnaus P. K. paprašė, kad jis jį atstatydintų iš minėtos įmonės direktoriaus pareigų. P. K. jį atleido iš minėtos įmonės direktoriaus pareigų. Kiek prisimena, jokių dokumentų dėl jo atleidimo iš įmonės direktoriaus pareigų jis nepasirašinėjo. Apie įmonės vykdomą veiklą nieko nežino, nes jam P. K. nepasakoja (3 t., b. l. 50-51).

Liudytojas Ž. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad maždaug apie 5 metus jis dirba UAB (duomenys neskelbtini), pardavimų vadovu. Dirbdamas maždaug prieš tris metus susipažino su D. R., kuris tvarkė visus UAB (duomenys neskelbtini) reikalus, pas juos užsakinėjo bendrovės reklamą, t. y. buvo sukurta (duomenys neskelbtini) svetainė, rūpinosi techniniais darbais internetinėje svetainėje. UAB (duomenys neskelbtini) vertėsi automobilių nuoma. 2018 m. rugsėjo ar lapkričio mėn. jam į jo darbinį abonentinį telefoną paskambino V. M.. V. M. paskambinęs pareikalavo, kad jis grąžintų jam pinigus. V. M. jam paaiškino, kad pervedė pinigus už automobilio nuomos paslaugą, tačiau automobilio negavo ir pinigai jam negrąžinti, taip pat nurodė, kad kontaktus davė įmonė, iš kurios nuomojosi automobilį, jam buvo duotas A. M. kontaktinis telefono numeris. A. M. jis pažinojo, juos supažindino D. R., kiek žino, A. M. vėliau su D. R. dirbo UAB (duomenys neskelbtini). V. M. jis paaiškino, kad automobilių nuoma neužsiima, tik dirba įmonėje, kuri teikia reklamos paslaugas (3 t., b. l. 62-63).

Liudytojas V. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad atvykęs į Lietuvą 2018 m. kovo mėn., atsitiktinai susipažino su T. O., kuriam jis pasakė, kad baigėsi viza, tada T. O. pasakė, kad yra galimybė gauti vizą, dirbti ir gyventi Lietuvoje. Jis jam nurodė, norint likti Lietuvoje ir dirbti, reikia tapti įmonės direktoriumi. T. O. jam paaiškino, kad tam reikalingi 7000 eurų. Pinigus jis perdavė po mėnesio susitikęs su T. O. T. O. per mėnesį nuo pokalbio paruošė įmonės dokumentus. Po to T. O. jam atnešdavo įvairius dokumentus ir liepdavo pasirašyti, kokie buvo dokumentai nežino, kadangi dokumentų niekas neišvertė. T. O. žodžiu paaiškino, kad jie atidarė įmonė UAB (duomenys neskelbtini), kuri užsiims automobilių nuoma, tačiau detaliai nieko nepaaiškino. Jis norėdamas gauti darbo vizą, T. O. klausė ir pasirašinėjo ant dokumentų. Kai perdavė T. O. pinigus, jis su T. O. nuvyko į Migracijos tarnybą, taip jis tapo laukiantis vizos. Visą laiką bendravo su T. O., klausdavo kaip įmonės reikalai, jis atsakydavo, kad viskas gerai. T. O. prieš du mėnesius jam pasakė, kad įmonė yra parduota ir grąžino jam pinigus. Realiai įmonės veikloje jis nedalyvavo, nebendravo su klientais. Apie tai, kas vyko įmonėje jis nieko nežino. Tik žino, kad įmonė parduota. T. O. kas pusantro mėnesio jam duodavo nuo 400 iki 800 eurų (3 t., b. l. 69-70, 73-74).

Iš Juridinio asmens išrašo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) įmonės kodas 304774409, direktoriumi K. K. buvo nuo 2018 m. kovo 2 d. iki 2018 m. birželio 21 d., nuo 2018 m. birželio 21 d. direktorius V. Z. (2 t., b. l. 75-78).

Iš 2018 m. gruodžio 18 d. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, esančią banke 2018 m. gegužės 21 d. iš P. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atliktas pavedimas, mokėjimo paskirtyje nurodant: G. O. BMW530D 2018 m. – pervesta 200 eurų, o 2018 m. gegužės 21 d. iš M. V. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą pervesta 600 eurų (3 t., b. l. 104-123).

Iš 2018 m. gruodžio 12 d. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, esančią banke (duomenys neskelbtini), buvo atlikti tokie pavedimai: 2018 m. gegužės 28 d. iš A. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant: avansas už (duomenys neskelbtini), 2018, pervesta 200 eurų; 2018 m. gegužės 28 d. iš A. K. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 200 eurų; 2018 m. gegužės 30 d. iš M. G. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 200 eurų; 2018 m. gegužės 31 d. iš R. Ū. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 599,20 eurų; 2018 m birželio 8 d. iš G. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 480 eurų; 2018 m. birželio 13 d. iš M. L. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 200 eurų; 2018 m. birželio 19 d. iš E. P. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 200 eurų; 2018 m. birželio 15 d. iš A. V. banko sąskaitos Nr(duomenys neskelbtini) pervesta 468 eurai (3 t., b. l. 126-159).

Iš 2019 m. sausio 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) pranešimo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) talpino UAB (duomenys neskelbtini) svetainę – (duomenys neskelbtini) Svetainė buvo perkelta 2018 m. kovo 27 d. kliento D. R. prašymu iš kitų paslaugų tiekėjo į UAB (duomenys neskelbtini) serverį. Dėl domeno patvirtinimo buvo susirašinėta su P. K.. Taip pat dėl duomenų susijusių su UAB (duomenys neskelbtini) domenu buvo skambinęs ir A. M.. Dėl UAB (duomenys neskelbtini) visus klausimus telefonu derino D. R. (3 t., b. l. 164-165).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Sukčiavimo, numatyto BK 182 straipsnyje, esmė – neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimo apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir teisės pažeidimų bei darantis turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą, taip pat teisės disponuoti turtu, ir tokiu būdu ,,privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010).

Byloje nustatyta, kad P. K., T. O. ir D. R., veikdami bendrininkų grupėje ir iš anksto susitarę, apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiųjų perverstus pinigus už automobilių nuomą, nors automobilių nuomoti neketino, jų neišnuomojo, iš anksto pervestų pinigų negrąžino. Talpindami skelbimus dėl automobilių nuomos, kaltinamieji klaidino nukentėjusiuosius, kurie pervesdavo pinigus, tikėdamiesi laiku ir tinkamai gauti automobilių nuomos paslaugą. Kaltinamieji savo kaltę pripažino visiškai, jų kaltė įrodyta ne tik jų prisipažinimu, bet ir nukentėjusiųjų A. L., M. V., G. O., A. M., G. R., M. L., M. G., R. Ū., E. P. parodymais, liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga, o būtent banko sąskaitų išrašais, kuriose atsispindi nukentėjusiųjų padaryti pavedimai į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą už automobilio nuomą, kita rašytinė bylos medžiaga.

Kaltinamieji panaudojo apgaulę ir taip padarė nukentėjusiems žalą, todėl konstatuotina, kad jie padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (6 veikos) ir BK 182 straipsnio 3 dalyje (5 veikos).

Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką sukčiavimas laikomas viena tęstine nusikalstama veika, jei asmuo kelis kartus padaro veikas, nurodytas BK 182 straipsnyje, jas jungia vieninga tyčia, kaltininkas apgaulę naudojo prieš tą patį asmenį ir (ar) turtą (turtinę teisę) įgijo iš to paties šaltinio (nukentėjusiojo), veikos padarytos panašiu būdu ir panašiomis aplinkybėmis, esant nedideliam laiko tarpui tarp jų ir pan. Dėl sukčiavimo tęstinumo sprendžiama atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, be kita ko, į padaryto sukčiavimo specifiką, veikos padarymo mechanizmą ir kitas reikšmingas aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-250-699/2016, 2K-535/2013).

Nors šioje byloje kaltinamųjų veikos buvo padarytos panašiu būdu ir panašiomis aplinkybėmis, esant neilgam laiko tarpui, tačiau apgaulė panaudota prieš skirtingus asmenis, turtas įgytas vis iš skirtingų nukentėjusiųjų. Teismo vertinimu nėra pagrindo teigti, kad kaltinamųjų veikas jungė vieninga tyčia, nes kaskart pabaigus vieną veiką, kildavo mintis padaryti kitą veiką ir veikos buvo daromos tol, kol patys nusprendė jas pabaigti.

IV. Bausmės skyrimo motyvai P. K.

P. K. padarė šešis nesunkius nusikaltimus bei penkis baudžiamuosius nusižengimus (BK 11 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnis), nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, bendrininkų grupėje, siekiant savanaudiškų tikslų, nusikalstamos veikos baigtos.

P. K. ankščiau teistas (5 t., 89-91, 92-96), administracine tvarka baustas (5 t., 85-86), dirbantis (5 t., b .l. 88). Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neužregistruotas (5 t., b. l. 98). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnis 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, siekiant nubaudimo ir prevencijos tikslų – užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamąjį auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, P. K. skirtinos BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalių sankcijose numatytos bausmės – baudos, kurios tarpusavyje subendrinamos, jas iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys).

Kadangi P. K. pripažino kaltę, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, subendrinta bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam P. K. 2019 m. balandžio 16 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., b. l. 134-136), paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – naikintina.

V. Bausmės skyrimo motyvai T. O.

T. O. padarė šešis nesunkius nusikaltimus ir penkis baudžiamuosius nusižengimus (BK 11 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnis), nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, bendrininkų grupėje, siekiant savanaudiškų tikslų, nusikalstamos veikos baigtos.

T. O. ankščiau teistas (4 t., b. l. 6-13, 14-187), administracine tvarka baustas (4 t., b. l. 2-3), dirbantis. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neužregistruotas (5 t., b. l. 24). VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nuo 2002 m. sausio 1 d. neregistruotas, nesilankė (5 t., b. l. 27). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnis 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, siekiant nubaudimo ir prevencijos tikslų – užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamąjį auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, T. O. skirtinos BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalių sankcijose numatytos bausmės – baudos, kurios tarpusavyje subendrinamos, jas iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys).

Kadangi T. O. pripažino kaltę, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, subendrinta bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam T. O. 2019 m. balandžio 16 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, paimtas pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities VPK Migracijos skyriaus (5 t., b. l. 40-42), paliktinas galioti iki įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina.

VI. Bausmės skyrimo motyvai D. R.

D. R. padarė šešis nesunkius nusikaltimus ir penkis baudžiamuosius nusižengimus (BK 11 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnis), nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, bendrininkų grupėje, siekiant savanaudiškų tikslų, nusikalstamos veikos baigtos.

D. R. ankščiau teistas (5 t., 48-54, 56-61), administracine tvarka baustas (5 t., b. l. 44-45), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 47). Respublikinio priklausomybės ligų centre neužregistruotas (5 t., b. l. 63). VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nuo 2002 m. sausio 1 d. neužregistruotas (5 t., b. l. 64). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnis 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, siekiant nubaudimo ir prevencijos tikslų – užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamąjį auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, D. R. skirtinos BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalių sankcijose numatytos bausmės – baudos, kurios tarpusavyje subendrinamos, jas iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys).

Kadangi D. R. pripažino kaltę, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, subendrinta bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu mažintina vienu trečdaliu.

D. R. 2015 m. spalio 28 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda. Kaip matyti iš informacinės teismų sistemos „Liteko“ išduotas vykdomasis dokumentas priverstiniam baudos išieškojimui antstolės N. B. kontorai. Susisiekus su antstolės N. B. kontora, gauta informacija, kad šiuo metu D. R. atžvilgiu neišieškota suma pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nuosprendį yra 5468,95 Eur, kas atitinka 145 MGL, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, bausmes visiškai sudedant (BK 64 straipsnio 1, 2 dalys). Priimant Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nuosprendį MGL dydį atitinkanti suma nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 37,66 Eur, todėl prie ankstesnio nuosprendžio paskirtos bausmės dalies, kadangi ji didesnė, pridėtina šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir skirtina galutinė bausmė 205 MGL bauda.

Kaltinamajam D. R. 2019 m. balandžio 16 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, paimtas pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2017 m. lapkričio 15 d., Kauno apskrities VPK Migracijos skyriaus (5 t., b. l. 77-79), paliktinas galioti iki įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina.

VII. Civilinių ieškinių nagrinėjimas

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

1. Baudžiamojoje byloje yra pareikštas M. G. pareiškimas dėl 300 Eur turtinės žalos atlyginimo. Jis pripažintas civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 153, 154). Pareiškime nurodė, kad dėl padarytos veikos jis patyrė 300 Eur turtinę žalą.

2. Baudžiamojoje byloje yra pareikštas A. L. civilinis ieškinys dėl 403,78 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo (6 t., b. l. 34-36). Ieškinyje nurodė, jog jis už automobilio nuomą sumokėjo 300 Eur užstatą, kurio jam negrąžino, todėl jis patyrė 304 Eur turtinę žalą, taip pat jo turtinę žalą sudaro 19,78 Eur delspinigiai ir 80 Eur už teisinę pagalbą surašant civilinį ieškinį. Taip pat jis patyrė 200 Eur neturtinę žalą, nes kaltinamųjų tyčiniai veiksmai turėjo įtakos jo finansiniai padėčiai ir galimybėms išlaikyti vaikus ir šeimą, taip pat jis turėjo finansinių išlaidų važinėjant pas tyrėjus, praleidžiant darbo dienas, išgyveno stresą dėl apklausų, finansų stygiaus.

3. Baudžiamojoje byloje yra pareikštas A. K. civilinis ieškinys dėl 200 Eur turtinės žalos bei 200 Eur neturtines žalos atlyginimo (6 t., b. l. 12-13). Ieškinyje nurodė, jog jis, norėdamas išsinuomoti automobilį į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą pervedė 200 Eur užstatą, tačiau automobilis jam nebuvo išnuomotas, o pinigai negrąžinti, todėl jis patyrė 200 Eur turtinę žalą. Be to, jis patyrė ir 200 Eur neturtinę žalą, nes buvo suplanavęs kelionę į Lenkiją, tam ir ieškojosi automobilio nuomai. Kadangi automobilis nebuvo išnuomotas, jis ir visi keleiviai patyrė didelių nepatogumų ir stresą nedelsiant ieškantis kito automobilio.

Kaltinamieji P. K., T. O. ir D. R. sutiko su civiliniais ieškiniais. Nukentėjusiųjų M. G. civilinis ieškinys, o A. K. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos pagrįsti ir įrodyti, duomenų, kad jie atlyginti nėra, todėl tenkintini, turtinė žala solidariai priteistina iš visų kaltinamųjų. A. K. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos, teismo vertinimu, nepagrįstas, nes, nėra įrodymų, kad nusikalstamais veiksmais buvo padaryta žala asmens sveikatai. Kaltinamieji padarė turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kurios pasekmių, liekamųjų reiškinių nukentėjusiojo sveikatai, teismo manymu, neturėjo, nėra pakankamai duomenų, kad nukentėjusysis dėl to, kad automobilis nebuvo išnuomotas patyrė didelį stresą, nepatogumus, kurį teismas galėtų įvertinti pinigais, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje atmestinas, kaip nepagrįstas.

Nukentėjusiojo A. L. civilinis ieškinys taip pat tenkintinas iš dalies, iš kaltinamųjų solidariai priteistina 300 Eur turtinė žala ir 80 Eur už teisines paslaugas ruošiant civilinį ieškinį, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Visų pirma, byloje nėra įrodymų, kad nukentėjusysis sumokėjo 304 Eur avansą, nes jis pats teigia, kad grynais pinigais sumokėjo 300 Eur, be to nepagrįstas reikalavimas priteisti 19,78 Eur turtinę žalą, kurią sudaro delspinigiai. Teismo nuomone, nepakankami argumentai ir dėl neturtinės žalos. Nukentėjusiojo teiginiai, kad jis patyrė išgyvenimus dėl finansinių lėšų stygiaus, dėl būtinybės vykti į apklausas ir panašiai, nėra pakankami neturtinei žalai pagrįsti, juo labiau, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad kaltinamųjų nusikalstamais veiksmai buvo pakenkta nukentėjusiojo sveikatai, reputacijai, emocinei būsenai ir panašiai.

Baudžiamojoje byloje taip pat buvo gautas nukentėjusiojo E. P. pareiškimas dėl 200 Eur turtinės žalos atlyginimo, jis pripažintas civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 121, 122), tačiau bylos nagrinėjimo eigoje buvo gautas jo pareiškimas, kad žala atlyginta (6 t., b. l. 10), todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

Baudžiamojoje byloje taip pat buvo gauti nukentėjusiųjų M. L., A. V. pareiškimai, kad žala jiems atlyginta, civilinių ieškinių jie nebuvo pareiškę, kiti nukentėjusieji jokių prašymų, pareiškimų, civilinių ieškinių byloje nepareiškė, tai nekliudo jiems civilinius ieškinius reikšti civilinio proceso tvarka, jei kaltinamieji piniginių lėšų negrąžins gera valia.

VIII. Kiti nuosprendžiu spęstini klausimai

Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitų išrašais (3 t., b. l. 123), paliktinas saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

P. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiojo A. L.), ir skirti jam bausmę – 50 MGL (2500 Eur) baudą.

P. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiojo M. V.), ir skirti jam bausmę – 50 MGL (2500 Eur) baudą.

P. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (dėl nukentėjusiosios G. O.), ir skirti jam bausmę – 15 MGL (750 Eur) baudą.

P. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (dėl nukentėjusiojo A. M.), ir skirti jam bausmę – 15 MGL (750 Eur) baudą.

P. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiojo G. R.), ir skirti jam bausmę – 50 MGL (2500 Eur) baudą.

P. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (dėl nukentėjusiojo M. L.), ir skirti jam bausmę – 15 MGL (750 Eur) baudą.

P. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiojo M. G.), ir skirti jam bausmę – 50 MGL (2500 Eur) baudą.

P. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiojo R. Ū.), ir skirti jam bausmę – 50 MGL (2500 Eur) baudą.

P. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (dėl nukentėjusiojo A. K.), ir skirti jam bausmę – 15 MGL (750 Eur) baudą.

P. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiojo A. V.), ir skirti jam bausmę – 50 MGL (2500 Eur) baudą.

P. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (dėl E. P.), ir skirti jam bausmę – 15 MGL (750 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, prie griežtesnės bausmės pridėti dalis švelnesnių bausmių ir skirti P. K. subendrintą bausmę – 90 Eur (4500 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti P. K. bausmę – 60 MGL (3000 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, jas visiškai sudedant ir skirti P. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus, jei tai susiję su darbu, ir neatlygintinai išdirbti 80 val. per 8 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir 60 MGL (3000 Eur) baudą, į bausmės laiką įskaitant bausmę, iš dalies atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 12 d. baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti P. K. laikiname sulaikyme išbūtą laiką – vieną dieną, tai yra nuo 2019 m. balandžio 26 d. 01 val. 40 min. iki 2019 m. balandžio 26 d. 15 val. 15 min.

P. K. išaiškinti, jog, vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 punktais, asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

P. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

T. O. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiojo A. L.), ir skirti jam bausmę – 50 MGL (2500 Eur) baudą.

T. O. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiojo M. V.), ir skirti jam bausmę – 50 MGL (2500 Eur) baudą.

T. O. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (dėl nukentėjusiosios G. O.), ir skirti jam bausmę – 15 MGL (750 Eur) baudą.

T. O. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (dėl nukentėjusiojo A. M.), ir skirti jam bausmę – 15 MGL (750 Eur) baudą.

T. O. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiojo G. R.), ir skirti jam bausmę – 50 MGL (2500 Eur) baudą.

T. O. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (dėl nukentėjusiojo M. L.), ir skirti jam bausmę – 15 MGL (750 Eur) baudą.

T. O. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiojo M. G.), ir skirti jam bausmę – 50 MGL (2500 Eur) baudą.

T. O. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiojo R. Ū.), ir skirti jam bausmę – 50 MGL (2500 Eur) baudą.

T. O. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (dėl nukentėjusiojo A. K.), ir skirti jam bausmę – 15 MGL (750 Eur) baudą.

T. O. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiojo A. V.), ir skirti jam bausmę – 50 MGL (2500 Eur) baudą.

T. O. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (dėl E. P.), ir skirti jam bausmę – 15 MGL (750 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, prie griežtesnės bausmės pridėti dalis švelnesnių bausmių ir skirti T. O. subendrintą bausmę – 90 Eur (4500 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti T. O. bausmę – 60 Eur (3000 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 MGL dydžio bauda, jas visiškai sudedant ir skirti T. O. galutinę subendrintą bausmę – 90 MGL (4129,80 Eur (3000+1129,80)) baudą, į bausmės laiką įskaitant bausmės dalį, iš dalies atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 14 d. baudžiamąjį įsakymą.

T. O. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

D. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiojo A. L.), ir skirti jam bausmę – 50 MGL (2500 Eur) baudą.

D. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiojo M. V.), ir skirti jam bausmę – 50 MGL (2500 Eur) baudą.

D. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (dėl nukentėjusiosios G. O.), ir skirti jam bausmę – 15 MGL (750 Eur) baudą.

D. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (dėl nukentėjusiojo A. M.), ir skirti jam bausmę – 15 MGL (750 Eur) baudą.

D. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiojo G. R.), ir skirti jam bausmę – 50 MGL (2500 Eur) baudą.

D. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (dėl nukentėjusiojo M. L.), ir skirti jam bausmę – 15 MGL (750 Eur) baudą.

D. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiojo M. G.), ir skirti jam bausmę – 50 MGL (2500 Eur) baudą.

D. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiojo R. Ū.), ir skirti jam bausmę – 50 MGL (2500 Eur) baudą.

D. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (dėl nukentėjusiojo A. K.), ir skirti jam bausmę – 15 MGL (750 Eur) baudą.

D. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiojo A. V.), ir skirti jam bausmę – 50 MGL (2500 Eur) baudą.

D. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (dėl E. P.), ir skirti jam bausmę – 15 MGL (750 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, prie griežtesnės bausmės pridėti dalis švelnesnių bausmių ir skirti D. R. subendrintą bausmę – 90 Eur (4500 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti D. R. bausmę – 60 MGL (3000 Eur) baudą.

Vadovaujantis 64 straipsnio 1, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie neatliktos 145 MGL baudos pridedant visą bausmę, paskirtą šiuo nuosprendžiu, ir skirti D. R. galutinę subendrintą bausmę – 205 MGL (3000+5460,70=8460,70 Eur baudą).

D. R. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Įpareigoti P. K., T. O. ir D. R. per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Nukentėjusiojo M. G. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir solidariai iš kaltinamųjų P. K., T. O. ir D. R. priteisti 300 Eur turtinė žalą.

Nukentėjusiojo A. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir solidariai iš kaltinamųjų P. K., T. O. ir D. R. priteisti 200 Eur turtinė žalą, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo A. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir solidariai iš kaltinamųjų P. K., T. O. ir D. R. priteisti 380 Eur turtinė žalą, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Procesą dėl nukentėjusiojo E. P. civilinio ieškinio nutraukti.

Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitų išrašais, palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti kaltinamiesiems, kad jie turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Teisėja Indrė Averkienė