Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens D. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos bankrutavusios UAB „Kaminkelio plėtros kompanija“ pareiškimą dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo; suinteresuoti asmenys: skolininkas A. A. (A. A.), D. Z., antstolis Arminas Naujokaitis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja prašė nustatyti, kad skolininko sutuoktinės (apeliantės) 1/2 dalis gaunamų pajamų yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 proc. šių pajamų priklauso skolininkui. Pareiškėja nurodė, kad antstolio A. Naujokaičio kontoroje vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. išduotas vykdomasis raštas dėl 24 415,43 Eur skolos išieškojimo iš skolininko. Antstolis 2019 m. rugsėjo 11 d. turto arešto aktu areštavo skolininko sutuoktinės lėšas. Skolininkui pasiūlyta kreiptis dėl turto dalies nustatymo, bet jis nepateikė jokio siūlymo. Atlikdamas išieškojimo veiksmus, antstolis nustatė, kad 2015 m. kovo 5 d. sudaryta skolininko ir apeliantės santuoka, Vedybų sutarčių registro duomenimis, vedybų sutartis nesudaryta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą esmė

6.2. Apeliantė pateikė naujus rašytinius įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad suinteresuoto asmens iš darbo veiklos gaunamos pajamos priklauso sutuoktiniams lygiomis dalimis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

7. Skundas tenkintinas iš dalies dėl tokių priežasčių.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

9. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Šis nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.

10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės pateiktus naujus rašytinius įrodymus – vaiko gimimo liudijimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio dėl santuokos nutraukimo trūkumams pašalinti, pažymos apie apeliantės darbo užmokestį, skolininko pareiškimo antstoliui kopijas, sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl atskirojo skundo ir ginčijamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl nauji įrodymai prijungtini prie bylos.

11. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė skolininko turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje.

12. Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolis A. Naujokaitis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. A. išieškotojos BUAB „Kaminkelio plėtros kompanija“ naudai (vykdomoji byla Nr. 0157/19/00139). Vykdymo proceso metu antstolis nustatė, kad skolininkas turi jo vardu registruotų transporto priemonių, jam taip pat priklauso (duomenys neskelbtini) akcijos. Nurodytas turtas areštuotas. Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, skolininkas nuo 2019 m. birželio 17 d. dirbo (duomenys neskelbtini), bet negavo pajamų. Antstolis nustatė, kad skolininkas 2015 m. kovo 5 d. susituokė su apeliante. Ji dirba (duomenys neskelbtini). Antstolis 2019 m. rugsėjo 11 d. turto arešto aktu areštavo skolininko sutuoktinės sąskaitas bankuose bei gautas pajamas iš darbo ir intelektinės veiklos. Tos pačios dienos patvarkymu dėl išskaičiavimo iš darbo užmokesčio, antstolis nukreipė išieškojimą į apeliantės darbo užmokestį. Antstolio 2019 m. rugsėjo 11 d. patvarkymu pasiūlyta skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti užpildytą sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu formą. Nurodyti patvarkymai, turto arešto aktas 2019 m. rugsėjo 17 d. įteikti apeliantei. Atsižvelgdamas į tai, kad skolininkas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nepateikė antstoliui pirmiau nurodyto sutikimo, antstolis 2019 m. spalio 4 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojui ir bendraturčiams per tris mėnesius nuo siūlymo galimo dienos kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo. Išieškotojas kreipėsi į teismą dėl skolininko turto, kuris yra bendras su apeliante, dalies nustatymo. Vedybų registro duomenimis, skolininkas ir jo sutuoktinė nėra sudarę povedybinės sutarties. Apeliantė 2019 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

13. CK 3.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skiriamas pagal įstatymus ir pagal sutartis nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas įtvirtintas. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis).

14. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad skolininkas ir apeliantė yra sudarę santuoką, bet nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų padalintas santuokoje įgytas turtas. Dėl to sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, kuriose reglamentuotas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, t, y. pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinio ar vieno jų darbo veiklos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

15. Išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 667 straipsnį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui nurodyto sutikimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalį.

16. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, nustatė, kokį turtą turi skolininkas, ir pirmiausia nukreipė į jį išieškojimą. Patvarkymai, kuriais antstolis areštavo skolininkės darbo užmokestį ir pasiūlė sudaryti susitarimą dėl skolininko turto dalies, įteikti apeliantei. Apeliantė neskundė nurodytų patvarkymų, nesikreipė į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad iš aptariamo skolininko turto galima išieškoti skolininko skolą. Dėl to apeliantės nurodyti argumentai, kad skolininkas turi turto (transporto priemonių, (duomenys neskelbtini) akcijas), į kurį antstolis pirmiausia turėjo nukreipti išieškojimą, bet ne į jos darbo užmokestį, taip pat, kad jai apie šią sutuoktinio skolą, jos susidarymo aplinkybes nebuvo žinoma, šioje byloje, kurioje sprendžiamas skolininko turto dalies nustatymo klausimas, nepagrįsti. Apeliantė, nesutikdama su antstolio patvarkymu, kuriuo nukreiptas išieškojimas į jos darbo užmokestį, turi teisę jį skųsti CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išieškojimo nukreipimas į skolininkui priklausančią dalį, esančią bendroje nuosavybėje su kitais asmenimis, (šiuo atveju – sutuoktinės darbo užmokestyje) vertinamas kaip išieškojimas, vykdomas iš skolininkui nuosavybės teise priklausančio turto.

17. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi skyrė pareiškėjos prašymą nustatyti skolininko turto dalį bendrame sutuoktinių turte nagrinėti rašytinio proceso tvarka, pasiūlė suinteresuotiems asmenims A. A., D. Z. ir antstoliui A. Naujokaičiui ne vėliau kaip iki 2020 m. sausio 3 d. pateikti teismui atsiliepimus į pareiškimą dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Procesiniai dokumentai, išsiųsti apeliantei gyvenamosios vietos adresu, grąžinti teismui neįteikti, nes ji jų neatsiėmė per siuntos saugojimo terminą. Be to, pirmosios instancijos teismas apie priimtą pareiškimą, paskirtą teismo posėdį bei teisę pateikti atsiliepimą į pareiškimą papildomai informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklapyje. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad apeliantei buvo žinomas antstolio priimtų patvarkymų turinys, daro išvadą, kad apeliantė nepagrįstai nurodo, jog jai nepranešta apie teisme gautą pareiškėjos prašymą, ji nebuvo informuota apie teisę pateikti atsiliepimą.

18. Teismas, spręsdamas sutuoktinių turto dalių dydžio, vadovaujasi CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, jeigu nenustato CK 3.123 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

19. Apeliantė nurodo, kad, kad antstoliui nukreipus skolos išieškojimą į jos darbo užmokestį, ji negali tenkinti nepilnamečio vaiko poreikių, sumokėti už būsto nuomą. Apeliantė nurodo, kad nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. su sutuoktiniu kartu negyvena, nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. su mažamečiu vaiku gyvena nuomojamame bute. Apeliantė į vykdomąją bylą yra pateikusi buto (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, iš kurios matyti, kad ji nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. nuomojasi nurodytą butą ir kas mėnesį moka 300 Eur nuomos mokestį. Apeliantė pateikė teismui (duomenys neskelbtini)pažymą, kurioje nurodoma, kad apeliantės mėnesinis darbo užmokestis yra 1 341 Eur (įskaitant mokesčius), Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria nustatyti ieškinio dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės trūkumai, kopiją. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas ieškovės ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės. Be kitų ieškinio reikalavimų, ieškovė taip pat prašo priteisti iš A. A. išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui (civilinė byla Nr. e2-4468-930/2020). Apeliantė nurodo, kad sutuoktinis tik kartais teikia nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 100–200 Eur per mėnesį – šios lėšos turi būti skirtos išskirtinai vaiko interesams tenkinti. Be to, kitoje Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje 2019 m. birželio 19 d. sprendimu nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su apeliante (civilinė byla Nr. Nr. e2-1460-981/2019). Jai tenka didžioji dalis atsakomybės už vaiko auginimą, tinkamų gyvenimo sąlygų užtikrinimą. Už būsto nuomą mokamas išlaidas atėmus iš apeliantės darbo užmokesčio, jai ir vaikui pragyventi lieka apie 1 000 Eur. Motinos ir vaiko poreikiams atskirai tenkinti būtina po 500 Eur (1 000 : 2 = 500). Vaiko tėvui teikiant tik kartais išlaikymą iki 200 Eur įmokomis, apeliantė prisideda prie vaiko išlaikymo mažiausiai po 300 Eur kas mėnesį. Taigi ieškovė kas mėnesį patiria mažiausia 800 Eur išlaidų savo ir vaiko poreikiams tenkinti (500 + 300 = 800 Eur). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į apeliantės turtinę būklę, nepilnamečio vaiko interesus, daro išvadą, kad yra pagrindas nukrypti nuo turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis) ir pakeisti ginčijamą nutartį, t. y. nustatyti, kad skolininkui nuosavybės teise priklauso 1/5 dalis jo sutuoktinės lėšų, gaunamų iš darbo veiklos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Tenkinti iš dalies suinteresuoto asmens D. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutarties.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartį ir nustatyti, kad skolininkui A. A. (A. A.) (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso 1/5 (viena penktoji) dalis jo sutuoktinės D. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) lėšų, gaunamų iš darbo veiklos.