Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Astra Karpytė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokuroro E. C. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2016 m. rugsėjo 28 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, BK 64-1 straipsnio pagrindu sumažinta, 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose ir neatlygintinai išdirbti 20 (dvidešimt) valandų per 2 (du) mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) 2016 m. spalio 6 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose; tęsti mokslą arba pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir per 3 (tris) mėnesius neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

3) 2016 m. spalio 10 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 64-1 straipsnio pagrindu, sumažinta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose; tęsti mokslus ir per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1dlaimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrintos bausmės, paskirtos Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. baudžiamuoju įsakymu, Kauno apylinkės teismo 2016 m spalio 6 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo 2016 m spalio 10 d. baudžiamuoju įsakymu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 (dveji) metai laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose; tęsti mokslą arba pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir per 8 (aštuonis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

4) 2017 m. gegužės 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, sumažinta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi subendrinta su 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktais, 85 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, tęsti mokslą bei nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus, įpareigojant nuteistąjį per 3 (tris) mėnesius išdirbti 30 (trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

5) 2019 m. lapkričio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi 3 (trys) metai 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 (du) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo. 2021 m. rugsėjo 8 d. paleistas iš Alytaus pataisos namų, bausmę atlikęs,

6) 2023 m. lapkričio 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64-1 straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 parų arešto bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymą atidėti 7 mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant jį gydytis priklausomybės ligas, pradėti dirbti arba mokytis arba registruotis Užimtumo tarnyboje (esant stacionariniam priklausomybės ligų gydymuisi, įpareigojimas pradėti dirbti arba mokytis arba registruotis Užimtumo tarnyboje taikytinas nuo stacionarinio gydymosi nutraukimo ar pasibaigimo), viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų,

7) 2024 m. balandžio 23 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį sumažinta 20 parų arešto bausme, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2023 m. lapkričio 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 50 parų arešto bausmė, nuosprendis neįsiteisėjęs, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. įsibrovęs į gyvenamąją patalpą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2024-07-29 apie 16.30 val., paėmęs atsarginį raktą, atrakino E. K. išsinuomoto kambario, esančio (duomenys neskelbtini), duris, įsibrovė į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagrobė svetimą, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - nešiojamą kompiuterį (duomenys neskelbtini), 700 Eur vertės.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. V. kaltė įrodoma jo paties, nukentėjusiosios E. K., liudytojų J. B., M. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

2024-08-13 apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis A. V. parodė, kad prisipažįsta pilnai padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi. Nuo šių metų liepos 20 d. iki liepos 29 d. gyveno (duomenys neskelbtini), kadangi tuo metu dirbo pas ūkininką (duomenys neskelbtini). Gyveno kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nuomojosi. Šiame kambaryje gyveno kartu su pažįstamu, kurio vardo nepamena, tačiau su juo susipažino tik atsikrausčius į šį kambarį. Priešais jų kambarį buvo kitas kambarys, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Žino, kad šiame kambaryje gyveno jam nepažįstama mergina, kurios nei vardo, nei kitų asmens duomenų nežino. Jis ją buvo matęs tik iš matymo, tačiau su ja jie nebendravo, tik kaimyniškai pasisveikindavo. Su šia mergina susipažino tik atvykęs nuomotis kambario. 2024-07-26 buvo vienas savo kambaryje, (duomenys neskelbtini), jo kambarioko tuo metu nebuvo. Tą dieną po pietų, kuri tai valanda buvo, jis nepamena, jis pagalvojo, kad jam trūksta pinigų, todėl spontaniškai nutarė pavogti iš kaimynės, gyvenančios kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), turimą kompiuterį. Kažkurią dieną anksčiau jis buvo matęs, kad ji nešasi nešiojamą kompiuterį, todėl žinojo, kad ji tokį turi. Sugalvojęs, jog vogs iš kaimynės jos kompiuterį, jis nuėjo iki name laikomų nuomojamų kambarių atsarginių raktų. Kambarių atsarginiai raktai buvo pakabinti namo (duomenys neskelbtini) koridoriuje, esančiame prie (duomenys neskelbtini). Raktai buvo pakabinti (duomenys neskelbtini) spintoje, su stumdomomis durimis, po dešine puse žiūrint į namo duris, vedančias į lauką. Nuėjęs iki atsarginių raktų, jis paėmė vieną raktą ant kurio buvo užrašytas skaičius (duomenys neskelbtini), kadangi suprato, jog tai raktas nuo jo kaimynės, gyvenančios priešais jį, kambario durų. Paėmęs šį raktą, jis nuėjo iki kaimynės kambario Nr. (duomenys neskelbtini), atsirakino kambario duris, įėjo į kambarį ir pamatė, kad ant miegamosios lovos yra padėtas nešiojamas kompiuteris „(duomenys neskelbtini)“, juodos ir šiek tiek raudonos spalvos. Tuomet jis paėmė ant lovos padėtą kompiuterį, išėjo iš kaimynės kambario, užrakino kambario duris ir kompiuterį nusinešė į savo kambarį. Kambaryje jį įsidėjo į savo kuprinę, nuėjo pakabinti atsarginio rakto į vietą, iš kurios paėmė, ir išėjo iš namų. Tada jis pavogtą kompiuterį iškart nunešė į lombardą, kurio pavadinimo nepamena, tačiau jis yra prie prekybos centro ,,(duomenys neskelbtini)“. Lombarde pridavė pavogtą kompiuterį ir už jį gavo 220 eurų. Šiuos pinigus išleido savoms reikmėms. Apie atsarginius raktus, kad tokie yra ir, kur jie padėti, jis sužinojo prieš tai kažkurią dieną, kuomet name dingo elektra. Kai dingo elektra, jie kartu su kambarioku ir (duomenys neskelbtini) aukšte gyvenančiu (duomenys neskelbtini) ieškojo elektros skydinės ir ieškodami jos, pamatė, jog yra pakabinti atsarginiai raktai. Tuo metu, kai pamatė atsarginius raktus, jis dar neturėjo minties, kad vogs. Atlieka vagystes dėl to, kad jam trūksta pinigų, iš to jis uždirba, kaip ir šį kartą. Dėl jam pareikšto įtarimo sutinka pilnai, dėl padarytos nusikalstamos veikos, kuria yra įtariamas, prisipažįsta pilnai ir gailisi, nes jis, patekęs atsarginiu raktu į kaimynės išsinuomotą kambarį, pavogė jos kompiuterį ir jį nunešė lombardui.

2024-09-02 papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis A. V. parodė, kad šioje ikiteisminio tyrimo byloje jau anksčiau yra davęs parodymus, juos prisimena, tvirtina, nekeičia, pasilieka prie ankstesnių parodymų ir prašo jais vadovautis. Su padaryta nusikalstama veika sutinka, prisipažįsta ir labai gailisi. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Taip pat šiuo metu yra susiradęs darbą (duomenys neskelbtini), yra pagalbinis darbuotojas, už atliktą darbą gauna užmokestį.

Nukentėjusioji E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024-07-29 apie 15 val. (duomenys neskelbtini), grįžo namo, atsigulė pailsėti. Po kiek laiko nusprendė apie 16 val. 30 min. nueiti pasiimti savo nešiojamąjį kompiuterį ,,(duomenys neskelbtini)“, nes norėjo pažiūrėti filmą. Nuėjus į kitą kambarį, kuriame praeitą sekmadienį, tai yra 2024-07-26 buvo ant lovos padėtas kompiuteris, jo neberado. Nuėjus į kitą kambarį, paklausė kitų gyvenančių asmenų, ar nepaliko pas juos kompiuterio, jie atsakė, jog kompiuterio neturi. Kitame kambaryje pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini) gyveno A. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuris galėjo pavogti kompiuterį, nes žino, kad jis linkęs nusikalsti ir visai nesenai nešiojo apykoję. Minėtą kambarį ji nuomojasi iš J. B., susisiekus su minėta moterimi ši paaiškino, kad ji kambario raktų ir kompiuterio nepaėmė. Su minėtu asmeniu namo šeimininkė bandė susisiekti, šis atsakė, jog kompiuteris yra seniai parduotas ir gali nebeieškoti. Turtas nedraustas, dokumentus turi namuose, (duomenys neskelbtini) mieste, kuriuos galės pateikti, minėtame kambaryje gyvena viena, įvykio vietoje vaizdo kameros neįrengtos. Už kompiuterį mokėjo 909 eurus, tačiau kompiuterį įsigijo 2022 metais, atsižvelgiant į nusidėvėjimą vertina 700 eurų.

Nukentėjusioji E. K. papildomos apklausos metu parodė, kad nuo šių metų gegužės 20 d. nuomojasi kambarį nuosavame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame iš viso yra 7 kambariai. Visi 7 kambariai dalinasi ta pačia virtuve. Jos kambarys, kurį ji nuomojasi, yra tik jos, jame gyvena viena. Įvykio metu gyvenamajame name kambarius nuomojosi ji, priešais jos kambarį yra kitas kambarys, kurį nuomojosi M. ir A. Su M. ir A. yra pažįstama, bendravo minimaliai, tik kaip kaimynai persimesdavo per dieną porą žodžių. Su M. bendravo daugiau, kadangi lanko tą pačią mokyklą, todėl atsirasdavo kažkokių mokyklos reikalų. Pavogtas kompiuteris buvo „(duomenys neskelbtini)“, tikslesnio jo modelio nežino (kompiuterio pirkimo dokumentus jau yra pateikusi prie ikiteisminio tyrimo bylos), kuris priklauso jai, tačiau jį pirko jos tėtis A. K., tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir padovanojo jai būsimų studijų proga. Tėtis kompiuterį pirko jam priklausančios įmonės vardu ,,(duomenys neskelbtini)“, todėl pinigus už kompiuterį mokėjo jos tėtis, turtinė žala padaryta yra jam, jo įmonei ,,(duomenys neskelbtini)“. Šį kompiuterį ji laikydavo savo kambaryje ir prieš įvykį ji jį buvo padėjusi ant gretimos lovos, esančios šalia jos miegamosios lovos, savo kambaryje. Penktadienį, t. y. liepos 26 d., išeidama iš nuomojamo kambario, ji pamena, kad kambario duris tikrai užrakino raktu, pasukant spyną vieną kartą. Pirmadienį (liepos 29 d.) ji kaip ir įprastai, apie 15 val. grįžo į nuomojamą kambarį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir šiek tiek pailsėjusi, sugalvojo, jog nori pažiūrėti filmą per kompiuterį, ir suprato, jog jo nebėra, pradėjo jo ieškoti, tačiau nerado. Tuomet ji nuėjo pas kaimyną M., gyvenantį priešais ją, paklausti jo, ar nepaliko pas juos kambaryje savo kompiuterio, tačiau M. pasakė, kad kompiuterio pas jį nėra, paklausė jos, kas nutiko, pasakė, jog dingo jos kompiuteris ir jis jai atsakė, kad dingo ir A. Dėl šios priežasties jie pradėjo įtarti, jog kompiuterį pavogti iš jos galėjo A. Pas kaimyną M. ėjo paklausti dėl kompiuterio todėl. kad dieną prieš (liepos 25 d.) pas jį žiūrėjo filmą per jos atsineštą kompiuterį, todėl galvojo, kad gal pas kaimynus jį paliko. Mano, kad jos kompiuteris buvo pavogtas patenkant į jos kambarį, tačiau jokių įsibrovimo žymių nebuvo, kambario durų spyna nebuvo išlaužta, taip pat kambarys po vagystės buvo paliktas užrakintas. Nuo savo kambario durų raktą turi tik ji ir namo šeimininkai, tačiau namo (duomenys neskelbtini) bendroje virtuvėje tik įėjus į ją, po (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) yra sukabinti įvairūs raktai. Mano, kad sukabinti raktai yra nuomojamų kambarių durų atsarginiai raktai, tarp jų ir jos kambario durų. Prie kiekvieno rakto yra prikabintas pakabukas, ant kurio yra užrašytas kambario numeris. Po įvykio, nuėjusi pažiūrėti prie raktų, ji matė, kad ant vieno iš jų yra užrašytas jos kambario numeris, todėl mano, kad paėmus šį atsarginį durų raktą buvo patekta į jos kambarį ir pavogtas jame buvęs jos kompiuteris. Prie sukabintų atsarginių raktų gali prieiti visi ir juos pasiimti, jie nėra saugomi, todėl patekti į kitus nuomojamus kambarius taip pat, mano, kad yra galimybė. Dėl kompiuterio vagystės ji įtaria A., kadangi jis iškart po įvykio dingo ir, kai namo savininkė paskambino A., jis pasakė jai, kad kompiuterio jau nebėra ir jis parduotas. Taip pat jai A. kažkada gyrėsi, jog yra vogęs užsienyje. Pasakė viską, kas jai yra žinoma, daugiau nieko papildyti neturi.

Liudytoja J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė. Įmonė užsiima apgyvendinimo paslaugomis. (duomenys neskelbtini), yra nuosavas namas ir jame nuomojami kambariai. Jame gyvena ir nukentėjusioji E. K., tačiau ji savaitgaliais išvažiuoja, gyvena kitame mieste, (duomenys neskelbtini) mokosi. 2024-07-29 grįžusi iš namų pastebėjo, kad jos kambaryje nebėra nešiojamojo kompiuterio. Apie tai ji jai pranešė telefonu. Joms kilo įtarimas, kad kompiuterį galėjo paimti nuomininkas A. V.. E. kambario durų spyna nebuvo išlaužta. Ar E. buvo užrakinusi kambarį, ar ne, pasakyti negali. Vaizdo kamerų įrengta nėra. Kadangi joms kilo įtarimas, jog pavogti kompiuterį galėjo A., bandė jam paskambinti telefonu. Pradžioje jis nekėlė, tada rašė SMS, bet vėliau jis atsiliepė ir pasakė, kad kompiuteris yra parduotas ir padėjo ragelį. Daugiau jis nebeatsakė į jos skambučius. Po to įvykio jis į savo kambarį nebegrįžo. Kartu su A. gyveno M.

Liudytoja J. B. papildomos apklausos metu parodė, kad E. K. kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) nuomojosi viena ir jame gyveno tik ji, todėl raktą nuo kambario turėjo tik ji. Tačiau visi kambariai, kuriuos nuomoja (duomenys neskelbtini), turi atsarginius raktus. Šie raktai reikalingi jiems nelaimės atveju ar kai reikia užeiti pakeisti patalynę, kadangi kambariai yra nuomojami su visa kambario priežiūra. Atsarginius raktus jie paima tuomet, kai nieko namuose nėra, todėl stengiasi, kad niekas nematytų tvarkymo elementų. Atsarginiai raktai yra pakabinti (duomenys neskelbtini), stumdomomis durimis, kuri yra (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) durų į ir iš jų nuomojamo namo. Norint pasiimti kurį nors kambario raktą, reikia žinoti, jog jie ten yra ir atidaryti (duomenys neskelbtini). Todėl, jei namo gyventojas A., kuris, mano, kad pavogė kompiuterį, paėmė atsarginį E. kambario raktą, turėjo prieš tai kažkada apsišniukštinėti ir rasti atsarginius raktus. Jei A. surado atsarginius raktus, tai galėjo ir pasiimti E. kambario raktą, su kuriuo pateko į kambarį, kadangi ant atsarginių raktų yra užkabinti pakabukai bei parašyti kambario skaičiai.

Liudytojas M. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad mokosi „(duomenys neskelbtini)“ mokykloje (duomenys neskelbtini). Gyvena (duomenys neskelbtini), už kambarį sumoka (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu gyvena nuo šių metų birželio 27 d. Kartu su juo, tame pačiame kambaryje, gyveno A., pavardės nežino. Kiek žino, jog jis dirbo pas ūkininką, bet kur tiksliai, pasakyti negali. Kiek žino, kad jis dirbo nelegaliai, nes turi daug baudų antstoliams. Liepos 26 d. nuėjo į mokyklą, po to grįžo ir po pietų apie 15-16 val. su draugais išvažiavo į gamtą. A. liko namie. Grįžo šeštadienį apie 15 val., bet A. jau nebebuvo. Sekmadienį ar pirmadienį pas jį atėjo kaimynė E., kuri gyveno (duomenys neskelbtini) kambaryje, ir jo paklausė, ar kartais nepaliko savo nešiojamo kompiuterio. Pasakė, jog ne. Tada ji suprato, kad pavogtas kompiuteris. Ji taip pat tą savaitgalį buvo išvažiavusi į namus. E. mokosi toje pačioje mokykloje – (duomenys neskelbtini), o kilusi iš kito miesto. Jiems kilo įtarimas, kad kompiuterį pavogė A. E. kambario durų spyna neišlaužta. Kiek žino, jog atsarginiai raktai yra (duomenys neskelbtini) aukšte, pagalbinėse patalpose. Bandė su A. susisiekti SMS žinutėmis, bet jis neatsakė. Bandė nustatyti jo buvimo vietą per programėlę snapchat. Ji rodė, kad A. yra (duomenys neskelbtini) mieste. Bet po to jis išjungė lokaciją. Kai važiavo atgal iš gamtos, jis jam dar atsiuntė nuotrauką iš jų namo kiemo, kurioje jis pats vienas gėrė lyg ir degtinę. Kai grįžo su draugais, jo nebuvo.

2024-07-30 E. K. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, jog E. K. 2024-07-29 apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), nuomojamame kambaryje ant lovos pasigedo nešiojamojo kompiuterio ,,(duomenys neskelbtini)“ bei kartu su juo buvusio pakrovėjo. Jai padaryta 700 eurų turtinė žala. Laužimo žymių nėra. Prašo nustatyti kaltą asmenį ir surasti pagrobtus daiktus.

2024-07-30 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra.

2024-07-30 vyriausiosios patrulės J. S. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, kad šių metų liepos mėn. 29 d., dirbant kartu su Šiaulių AVPK RS 2-ojo poskyrio vyr. patruliu G. B. apie 22 val. 16 min., gavo pranešimą iš Šiaulių AVPK OVS budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), savaitgalį iš užrakinto kambario, suradus raktą, buvo pavogtas kompiuteris. Pavogė name gyvenęs asmuo, pranešėjui pažįstamas. Laukia vietoje. Apie 22 val. 20 min., atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja E. K., kuri jiems paaiškino, kad savo nešiojamą kompiuterį „(duomenys neskelbtini)“ paliko 2024-07-26 ant lovos savo gyvenamajame kambaryje ir, užrakinusi savo kambarį, išvyko. Grįžusi namo 2024-07-29apie 15.30 val. mergina dar iškart nepastebėjo, kad kompiuteris yra dingęs, tačiau, nusprendusi pažiūrėti filmą, apie 16.30 val. ir, pradėjusi ieškoti nešiojamo kompiuterio, jo neberado. E. K. pagalvojusi, kad paliko kompiuterį pas priešais esančius kaimynus, taip pat nuėjo jų pasiteirauti, bet vaikinas gyvenantis (duomenų nežino) priešais, merginai minėjo, kad kompiuterio pas juos nepaliko, o kambariokas A. V. yra dingęs. E. K. šeimininkė J. B., kuri nuomoja kambarį merginai, bandė susisiekti su A. V. ir vaikinas pats prisipažino, kad kompiuteris jau senai užstatytas lombarde. Kaip mergina minėjo, kambario raktą galėjo bet kas pasiimti iš apačioje esančios spintelės, kur yra padėti kambarių raktai, kuriais naudojasi valytojos. Filmuota body kamera.

2024-08-05 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad buvo paimtas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktas nešiojamas kompiuteris ,,(duomenys neskelbtini)“.

2024-08-05 daiktų apžiūros protokole užfiksuota lombardo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateikto nešiojamojo kompiuterio ,,(duomenys neskelbtini)“ apžiūra.

2024-08-14 nutarime grąžinti daiktus užfiksuota, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., grąžintas nešiojamas kompiuteris „(duomenys neskelbtini)“ su įkrovikliu.

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo A. V. kaltė įrodyta. Kaltinamojo kaltę patvirtina jo paties byloje duoti parodymai, kuriais jis visiškai prisipažino kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką, taip pat nukentėjusiosios E. K., liudytojų J. B., M. V. parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo prisipažinimu, kurį patvirtino pirmiau išvardinti kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai. Kaltinamojo A. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką tokiu būdu laikytina įrodyta visiškai. Kaltinamasis A. V. svetimą turtą pagrobė įsibrovęs į gyvenamąją patalpą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu, A. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį ir skirti 60 parų arešto bausmę. Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir A. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kadangi paskutinis – 2024 m. balandžio 23 d. nuosprendis kaltinamojo A. V. atžvilgiu neįsiteisėjęs, bausmė su ankstesniuoju nuosprendžiu paskirta bausme nebendrintina.

Kaltinamasis A. V. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. V., teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. V. anksčiau teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam A. V. skirtina prokuroro siūloma bausmė – areštas. Kaltinamasis kaltę pripažino, bylos nagrinėjimas baigiamas teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė A. V. mažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė A. V. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir skirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. V. paskirti sumažintą 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. V. atvykimo į arešto bausmės atlikimo vietą arba jo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

A. V. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

A. V. išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3 dalimi, ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą atlikti arešto bausmės, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 4 dalimi, jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėtų nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą.

Išaiškinti A. V., jog nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme rengiamas privalomai, tačiau bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu bausmės dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje, taip pat ir griežtesnę, numatytą bausmę. Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnyje nustatyta tvarka.