Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Jurgitos Mačionytės ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant prokurorei Kristinai Rekertienei (vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemonėmis),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo R. G. (R. G.) skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. G. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 30 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. G. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su Č. S. ir M. Č., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, panaudojant nukentėjusiosios atžvilgiu fizinį smurtą ir grasinant tuoj pat jį panaudoti, prieš nukentėjusiosios A. T. valią tenkino lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu ir oraliniu būdu, tęsiant bendrus veiksmus, prieš nukentėjusiosios valią lytiškai su ja santykiavo bei pagrobė svetimą, A. T. priklausantį turtą, o būtent:

1.1. 2020 m. birželio 27 d., laikotarpiu nuo 22 val. iki 2020 m. birželio 28 d., 3 val., tiksliau nenustatytu laiku, Č. S. gyvenamojoje vietoje – name, esančiame (duomenys neskelbtini), M. Č. liepė nukentėjusiajai A. T. nusirengti, šiai atsisakius, siekdamas palaužti jos valią, pradėjo jos atžvilgiu naudoti fizinį smurtą: sugriebė už plaukų, sukeldamas fizinį skausmą, ir atsegė jos suknelę, tokiais veiksmais palaužė nukentėjusiosios valią. Jai nusirengus, nusirengė pats ir trynė savo nuogą lytinį organą nukentėjusiajai į nugarą, taip kitokio fizinio sąlyčio būdu tenkindamas savo lytinę aistrą. Po šių veiksmų M. Č. iš kito kambario atvedė R. G. ir liepė nukentėjusiajai A. T. klauptis ant kelių ir tenkinti jo (R. G.) lytinę aistrą oraliniu būdu, sakydamas „čiulpk jam“. Nukentėjusiajai A. T. atsisakius tai daryti, M. Č. koja spyrė jai į pilvą, sugriebęs už plaukų pasodino, pagrasino, kad ją užmuš, paėmė rankinę su A. T. daiktais: mobiliojo ryšio telefonu „Xiaomi Mai“, 150 eurų vertės, 1 kvepalų buteliuku „Chanel“, 3 eurų vertės, 2 kvepalų buteliukais „Escada“, bendros 6 eurų vertės, įvairia kosmetika, bendros 60 eurų vertės, 2 pakeliais cigarečių „Rothmans“ ir 1 pakeliu cigarečių „LM“, bendros 6 eurų vertės bei 60 eurų grynųjų pinigų, tokiu būdu pagrobiant svetimą, A. T. priklausantį bendros 285 eurų vertės turtą.

1.2. Tęsiant bendrus nusikalstamus veiksmus, jis (R. G.) grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą sakydamas nukentėjusiajai, kad ši „gyva iš namo neišeis“ ir liepė „čiulpti“. Šiais veiksmais ir grasinimais palaužus nukentėjusiosios valią, ji pradėjo čiulpti R. G. lytinį organą, taip R. G. prieš nukentėjusiosios valią oraliniu būdu tenkino savo lytinę aistrą. Tuo metu į kambarį grįžęs M. Č. liepė nukentėjusiajai sakyti, kur pinigai, ir spyrė jai koja į veidą. Nukentėjusiajai pasakius, kad pinigai yra rankinėje, cigarečių „Rothmans“ pakelyje, M. Č. iš kambario vėl pasišalino, liepdamas toliau čiulpti R. G. lytinį organą. R. G. tęsiant lytinės aistros tenkinimą, vėl į kambarį grįžęs M. Č. koja spyrė nukentėjusiajai A. T. į šoną, į petį ir liepė toliau čiulpti R. G. lytinį organą.

1.3. Tęsiant bendrus nusikalstamus veiksmus, M. Č. į kambarį atvedė Č. S., R. G. liepė iš kambario išeiti, o nukentėjusiajai liepė oraliniu būdu tenkinti Č. S. lytinę aistrą. Č. S. atsigulė ant lovos, nukentėjusioji, kurios valia buvo palaužta bendrininkų grasinimo tuoj pat panaudoti fizinį smurtą bei fizinio smurto naudojimo, čiulpė Č. S. lytinį organą, tokiu būdu Č. S. prieš nukentėjusiosios valią oraliniu būdu tenkino savo lytinę aistrą. Po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, Č. S. liepė nukentėjusiajai gultis ant nugaros, užgulė ją savo kūnu ir įvedęs lytinį organą į jos makštį, taip prieš nukentėjusiosios A. T. valią su ja lytiškai santykiavo.

1.4. Tęsiant bendrus nusikalstamus veiksmus, į kambarį sugrįžo M. Č. ir R. G., Č. S. liepė išeiti iš kambario. R. G. pagrasino nukentėjusiajai, kad jei ji kreipsis į policiją, jų draugai su ja susidoros ir liepė oraliniu būdu tenkinti jo lytinę aistrą. M. Č. iš namo pasišalinus, R. G. tęsė nusikalstamus veiksmus, grasino nukentėjusiajai A. T. paskandinti ją upelyje, grasinimais palaužęs jos valią, toliau tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, įkišęs savo lytinį organą nukentėjusiajai į burną bei pats laižydamas jos lytinius organus.

1.5. Tokiu būdu, bendrais veiksmais, grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, taip pat panaudojus fizinį smurtą, pasireiškusį tampymu už plaukų ir fizinio skausmo sukėlimu, smūgių sudavimu – ne mažiau 8 trauminių poveikių atlikimu, kurių pasekoje nukentėjusiajai A. T. padarytos poodinės kraujosruvos veido, juosmens, rankų ir kojų srityse, nukentėjusiosios užgulimu, R. G. kartu su bendrininkais Č. S. ir M. Č. prieš nukentėjusiosios A. T. valią ją seksualiai prievartavo oralinio ir kitokio fizinio sąlyčio būdu, prieš jos valią lytiškai su ja santykiavo – taip ją išžagino ir pagrobė jos bendros 285 eur. vertės turtą. Šiais savo veiksmais R. G. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 2 dalyje, 150 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje.

2. R. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas 2020 m. birželio 30 d., 16.30 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 30 d. Nutartyje nurodyta, kad suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra išnykęs ar pasikeitęs. Nutartyje nurodyta, kad iš baudžiamosios bylos matyti, jog buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį dėl poveikio nukentėjusiajai, kuris vėliau buvo nutrauktas, tačiau tai nepaneigia galimybės, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bandyti siekti susiekti su nukentėjusiąja. Nurodyta, kad baudžiamoji byla teisme gauta 2020 m. lapkričio 20 d., įrodymų tyrimas nėra pradėtas, nukentėjusioji teisminio nagrinėjimo metu nėra dar apklausta, ji ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, o R. G., būdamas laisvėje, gali daryti įtaką nukentėjusiajai, kad ji pakeistų kaltinamajam nepalankius parodymus apie nusikaltimų padarymo aplinkybes ir tokiu būdu trukdyti procesui. Taip pat nurodyta, kad R. G. kaltinamas 3 nusikaltimu padarymu, byloje reikalinga apklausti 3 kaltinamuosius, nukentėjusiąją, 2 liudytojus, ištirti rašytinę bylos medžiagą, kurią sudaro 4 tomai, todėl suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams.

5. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

R. G. skundas tenkinamas

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo argumentus, susipažinusi su reikšmingais skundo nagrinėjimui baudžiamosios bylos duomenimis bei išklausiusi teismo posėdyje išsakytus argumentus, vertina, kad suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra išnykęs, todėl suėmimas yra keičiamas kita – švelnesne kardomąją priemone.

7. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas) tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytam pagrindui. BPK 122 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, o BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

8. R. G. kaltinamas padaręs BK 149 straipsnio 2 dalyje (pagal BK 11 straipsnio 5 dalį priskiriamas sunkiems nusikaltimams), 150 straipsnio 2 dalyje (pagal BK 11 straipsnio 5 dalį priskiriamas sunkiems nusikaltimams), 180 straipsnio 1 dalyje (pagal BK 11 straipsnio 4 dalį priskiriamas apysunkiams nusikaltimams) numatytas nusikalstamas veikas. Už BK 149 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 10 metų, už BK 150 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų, už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų, taigi yra suėmimo sąlyga, numatyta BPK 122 straipsnio 8 dalyje.

9. Skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas, vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte (trukdys procesui) numatytu pagrindu.

10. Kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme (BPK 122 straipsnio 3 dalis).

11. Nors kaltinamasis skunde nurodo, kad jis nesislapstė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir netrukdė procesui, tačiau pastebėtina, kad suėmimo terminas jam pratęstas ne todėl, kad būtų suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo), kadangi minėtas suėmimo pagrindas buvo panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartimi. Skunde nurodomi teiginiai, susiję su kaltinamojo sveikatos būkle, nėra nauji, medicininiai išrašai yra 2015-2017 metų, t. y. jie buvo ir galimai nusikalstamų veikų padarymo metu. Skunde nurodomi teiginiai, susiję su kaltinamojo tėvų sveikatos būkle, taip pat nėra nauji: jo motinai nustatyti sveikatos sutrikimai fiksuoti nuo 2017 metų, tuo tarpu duomenų, kada jo tėvui buvo nustatyti sveikatos sutrikimai, nėra (2020 m. rugsėjo 24 d. išraše nenuodyta, kada nustatytos diagnozės). Be kita ko, kaltinamojo tėvas iki 2020 m. balandžio 29 d. dirbo. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad R. G. padarė minėtame straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką tėvo atžvilgiu (ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis BK 38 straipsniu, t. y. susitaikius). Atitinkamai išdėstyti skundo argumentai, įskaitant ir tai, kad iki sulaikymo kaltinamasis gaudavo pašalpą ir yra charakterizuojamas teigiamai, teisiškai nėra reikšmingi, sprendžiant, ar nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas.

12. Baudžiamojoje byloje yra duomenų, kad kaltinamasis grasino nukentėjusiajai, jog ji nebandytų kreiptis į policiją, nes kaltinamieji matė jos pasą ir adresą ant raktų, žino kur ji gyvena, teigė, jog kiti jų draugai atvažiuos ir susidoros su visa jos šeima. Nepaisant to, nukentėjusioji kreipėsi į policiją su pareiškimu, atitinkamai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nors kaltinamasis ir nurodo, kad nukentėjusiosios atžvilgiu jokios agresijos neišreiškė, tačiau pastebėtina, kad poveikis gali būti daromas ne tik fiziniais veiksmais, tačiau ir kitais aktyviais veiksmais. Pastebėtina, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas kitų asmenų (ne kaltinamųjų) atžvilgiu pagal BK 233 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu su nukentėjusiąja siekė bendrauti kiti asmenys dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo. Prokurorės 2020 m. lapkričio 6 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal BK 233 straipsnio 1 buvo nutrauktas, nustačius, kad nepakanka duomenų konstatuoti BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo. Iš minėto nutarimo matyti, jog kaltinamojo motina siekė bendrauti su nukentėjusiąja dėl žalos atlyginimo, kaip pati nurodė, tikėdamasi galbūt išvengti teismų. Visgi nenustatyta, kad to ji siekė bet kokiu būdu siekdama nukentėjusiąją paveikti. Duomenų, kad būtent kaltinamasis prašė motinos susisiekti su nukentėjusiąja, nėra. Be to, ir asmenys, kurie siekė susisiekti ir bendrauti su nukentėjusiąja, patvirtino, kad tai darė dėl to, kad M. G. (kaltinamojo motina) nori susisiekti su nukentėjusiąja. Asmenys, kuriame buvo pareikšti įtarimai, yra susiję būtent su M. G.. Visgi nukentėjusioji atsisakė bendrauti su bet kokiais asmenimis ir dėl to parašė dar vieną pareiškimą. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad R. G. šiuo metu bet kokiu būdu siektų paveikti nukentėjusiąją ir taip trukdytų procesui. Be kita ko, pastebėtina, kad, nors R. G. jau teistas už nusikaltimą teisingumui (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nuosprendžiu R. G. kartu su kitu kaltinamuoju M. Č. nuteistas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį), tačiau šioje proceso stadijoje daryti išvados, jog suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nėra neišnykęs, negalima. Užtikrinti, kad R. G. nesiektų bendrauti su nukentėjusiąja dėl nagrinėjamos baudžiamosios bylos ir taip trukdytų bylos nagrinėjimui, galima paskyrus namų areštą su įpareigojimu su nukentėjusiąja nebendrauti. Be kita ko, įpareigojus nebendrauti ir su kitais kaltinamaisiais, siekiant, kad nebūtų bandoma daryti poveikio nukentėjusiajai. Pastebėtina, kad gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė bei tai, kad baudžiamojoje byloje dar nepradėtas įrodymų tyrimas (neapklausta nukentėjusioji), negali būti pagrindas laikyti asmenį suimtą.

13. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija vertina, kad dabartiniame proceso etape vienas iš kardomųjų priemonių tikslų, numatytų BPK 119 straipsnyje, o būtent netrukdomas bylos nagrinėjimas teisme, gali būti pasiektas R. G. paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę – namų areštą su atitinkamais įpareigojimais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimi pratęstą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti kita kardomąja priemone, kaltinamajam R. G. (R. G.), gim. (duomenys neskelbtini), paskiriant namų areštą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant R. G. (R. G.):

1) būti savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), nuo 18.00 val. iki 7.00 val.,

2) nebendrauti ne tik tiesiogiai (pačiam), bet ir per kitus asmenis, nei gyvai, nei naudojantis vaizdo, garso ir (ar) elektroninio ryšio priemonėmis su šiais asmenimis: kaltinamaisiais Č. S. ir M. Č. bei nukentėjusiąja A. T..

Įspėti R. G. (R. G.), kad už namų arešto sąlygų pažeidimą jam gali būti paskirtas suėmimas arba intensyvi priežiūra, jei tam būtų pagrindas (BPK 132 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamąjį R. G. (R. G.) nedelsiant paleisti iš suėmimo.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.