- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-20
- Bylos Nr.
- 2A-41-485/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- (nepasirinktas)
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Arūnas Rudzinskas, Albinas Čeplinskas
- Ieškovas
- R. J. J., N. G. J.
- Atsakovas
- I. R. G.
- Trečiasis asmuo
- J. R., S. M., R. V., J. K., A. K., R. K., V. C. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, Palangos miesto savivaldybės administracijai, UAB „Salveda“, Teritorijų planavimo
- Advokatai
- Raimondas Lignugaris, Romanas Lupeika
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko ir Albino Čeplinsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. R. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-395-584/2010 pagal ieškovų R. J. J., N. G. J. ieškinį atsakovei I. R. G., tretiesiems asmenims J. R., S. M., R. V., J. K., A. K., A. K., R. K., V. C. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos ( atstovaujamai Klaipėdos teritorinio žemėtvarkos skyriaus ) , Palangos miesto savivaldybės administracijai, UAB „Salveda“, Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos dėl pažeistų teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai patikslintu ieškiniu (t. 2, b. l. 74-78) prašė įpareigoti atsakovę I. R. G. savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą pertvarą rekonstruojamose poilsio patalpose 2K2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esančią antro aukšto bendro naudojimo koridoriaus patalpose, skiriančią dvi koridoriaus patalpas, pažymėtomis indeksais 2-38 (13,20 kv. m.) ir 2-42 (7,77 kv. m.) ir priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai nurodė, jog ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės pagrindu priklauso poilsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymimos indeksais 2-22, 2-23, 2-24 su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 2-38 (1/5 iš 19,76 kv. m.), 2-13 (1/7 iš 15,16 kv. m.), atsakovei I. R. G. nuosavybės teise priklauso poilsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 2-38 (1/5 iš 19,76 kv. m.), 2-13 (1/7 iš 15,16 kv. m.). VĮ Registrų centro 2007-12-04 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše atsakovei I. R. G. nuosavybės teise priklausančios patalpos neišskirtos atskirais indeksais. Tretiesiems asmenims: J. R. nuosavybės teise priklauso poilsio patalpos unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 2-38 (1/5 iš 19,76 kv. m.), 2-13 (1/7 iš 15,16 kv. m.); R. V. - poilsio patalpos nuo 2-28 iki 2-37, 2-21: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); J. K. 40/100, A. K. 40/100, A. K. 10/100, R. K. 10/100 poilsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis, pažymėta indeksu 2-13 (2/7 iš 15,16 kv. m.); V. C. K. poilsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: 2-38 (1/5 iš 19,76 kv. m.), 2-13 (1/7 iš 15,16 kv. m.); S. M. - poilsio patalpos, pažymėtos indeksais 2-18, 2-19, 2-20, su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis indeksais 2-38 (1/5 iš 19,76 kv. m.), 2-13 (1/7 iš 15,16 kv. m.), 2-42 (1/5 iš 7,77 kv. m.). Atsakovė nuo 2006-05-10 iki 2006-05-12, rekonstruojamo pastato 2K2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), antrame aukšte pakartotinai neteisėtai atliko savavališkus statybos darbus, kurių metu bendro naudojimo patalpoje koridoriuje, pažymėtu indeksu 2-38, įrengė mūrinę pertvarą ir įstatė duris, tokiu būdu bendro naudojimo patalpos, kurios bendrasavininkiai esą tiek ieškovai, tiek atsakovė, tiek tretieji asmenys, plotas sumažėjo nuo 19,76 kv. m. iki 13,20 kv. m.. Atsakovė neteisėtai padidino savo nuosavybės teise valdomą plotą bendro naudojimo patalpų sąskaita, tuo pažeisdama ieškovų teises ir teisėtus interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 9 d. sprendimu (t. 3, b. l. 116-122) ieškinį tenkino, įpareigojo atsakovę per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą pertvarą pastate 2K2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esančią antro aukšto bendro naudojimo koridoriaus patalpose, skiriančią dvi koridoriaus patalpas, pažymėtas indeksais 2-38 (13,20 kv. m.) ir 2-42 (7,77 kv. m.); priteisė ieškovams iš atsakovės po 2348,71 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės valstybei 339,01 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2006-05-10 iki 2006-05-12, rekonstruojamo pastato 2K2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), antrame aukšte pakartotinai neteisėtai atliko savavališkus statybos darbus, kurių metu bendro naudojimo patalpoje koridoriuje, pažymėtu indeksu 2-38, įrengė mūrinę pertvarą ir įstatė duris, tokiu būdu bendro naudojimo patalpos(2-38), kurios bendrasavininkiai yra tiek ieškovai, tiek atsakovė, tiek tretieji asmenys, plotas sumažėjo nuo 19,76 kv. m. iki 13,20 kv. m., atsirado nauja patalpa 2-42 ,kuri yra žymima S. M., atsakovei priklausančių patalpų registruose. Patalpos 2-42 bendrasavininkiais išliko tiek ieškovai, atsakovė ir tretieji asmenys, tačiau naujai suformuota patalpa 2-42 naudojasi tik atsakovė. Atsakovė neteisėtai padidino savo valdomą plotą bendro naudojimo patalpų sąskaita, tuo pažeisdama ieškovų teises ir teisėtus interesus. Tai, kad atsakovė neteisėtai įrengė pertvarą bendro naudojimo patalpoje 2-38 patvirtina 2006-08-17 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Statybos patikrinimo aktas Nr. 3, kuriame konstatuota, kad pažeidžiant rekonstrukcijos projekto sprendinius, antrame aukšte bendro naudojimo koridoriuje įrengta neprojektinė pertvara. Teismas pažymėjo, kad bendro naudojimo patalpos turi būti valdomos bendraturčių sutarimu, patalpų rekonstravimui turi būti bendraturčių sutikimas, kuris šioje byloje nėra gautas. Suformavus iš patalpos 2-38 dvi patalpas 2-38 ir 2-42 bendroji dalinė patalpų 2-38 ir 2-42 nuosavybė neišnyko, tiek ieškovai, tiek atsakovė, tretieji asmenys liko šių patalpų bendraturčiais, tačiau ieškovai ir tretieji asmenys šia daline nuosavybe (patalpa2-42) negali naudotis, nes ja naudojasi viena atsakovė. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad tarp atsakovės ir E. Č. buvo žodinis susitarimas, kad jis pastatys pertvarą ir sutvarkys visus dokumentus ir prieš pasirašant pirkimo dokumentus, pertvara buvo pastatyta, todėl ji yra teisėta.
Šalies argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu (t. 3, b. l. 145-150) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su teismo sprendimu dėl šių motyvų:
pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kad UAB „Salveda“ buvo statytoja, kuriai buvo išduotas statybos leidimas, kuri ir įrengė pertvarą tarp patalpos 2-38 ir 2-42 dar prieš sudarant sutartį, įrengiant pertvarą, pastato savininku buvo UAB „Salveda“ ir tuomet nebuvo jokių bendraturčių, t. y. nereikėjo bendraturčių sutikimo. Taip pat teismas nevertino įrodymų ar nebus pažeistos atsakovės teisės, patenkinus ieškinį, kodėl atsakovei reikšminga pertvara ir kodėl pertvaros įrengimas turėjo atsakovei esminės reikšmės perkant poilsio patalpas;teismas nevertino įrodymų, kad ne vieną kartą buvo atliekama poilsio patalpų projekto korektūra su Palangos miesto vyriausia architekte R. V.. Taip pat teismas nevertino aplinkybės, kad tretysis asmuo J. R. patvirtino, kad jai buvo siūloma pirkti atsakovės patalpą su ginčo pertvara, nors ji pasiūlymo atsisakė dėl per didelės kainos;pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, sprendimą priėmė šališkai, dėl ko pažeistas CPK 21 straipsnyje įtvirtintas nešališkumo principas;apeliantės teigimu, ieškovai niekada nereikalavo, kad jiems būtų leista naudotis ginčijama patalpa, ieškovams buvo siūlomas raktas nuo ginčijamos patalpos, tačiau jie rakto atsisakė, ieškinyje nėra nurodyta, kaip ieškovai nori naudotis ginčijama patalpa, kad nebūtų pažeistos jų teisės ar įstatymo saugomi interesai, nes ginčijama patalpa yra galas 3 m ilgio koridoriaus, kuriame yra durys į jai priklausančią patalpą;teismo sprendimas yra priimtas pažeidžiant išimtinio teismingumo taisykles, todėl yra pagrindas pripažinti jį negaliojančiu, vadovaujantis absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais;apeliantė nesutinka dėl ieškovams teismo priteistų patirtų bylinėjimosi išlaidų, kadangi jos nuomone, teismo posėdis 2008-06-10 ir 2008-07-10 buvo atidėtas ieškovų prašymu, po ko ieškovai pateikė papildomus du kvitus po 250,00 Lt už advokato pagalbą.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo R. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 157) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Tretysis asmuo nurodo, kad atsakovės reikalavimai yra nepagrįsti, atsakovė, siekdama savo tikslų, savivaliauja, nesiskaito su bendrasavininkiais. Atsakovės savavališkai pastatyta pertvara buvo priverstinai nugriauta, tačiau atsakovė pakartotinai ją atstatė toje pačioje vietoje.
Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 158-164) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovai nesutinka su apeliaciniu skundu dėl šių motyvų:
Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje 2004-04-20 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kur konstatuota, kad I. R. G. bendro naudojimo patalpose savavališkai įrengė pertvaras ir įstatė duris. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros specialistas A. T. 2004-12-22 raštišku pranešimu Nr. 210 nurodė UAB „Salveda“ direktoriui E. Č. nugriauti neteisėtai pastatytas pertvaras. Taigi, nors apeliantė teigia, kad pertvaros buvo pastatytos prieš sudarant jai pirkimo -pardavimo sutartį, tačiau valstybinių institucijų rašytinių įrodymų pagrindu galima daryti išvadą, kad pertvaros buvo pastatytos neteisėtai be bendraturčių sutikimo;laikotarpyje nuo 2006-05-10 iki 2006-05-12, kai apeliantė savavališkai atstatė nugriautą pertvarą, poilsio patalpose egzistavo bendraturčiai ir bet kokiu atveju buvo reikalingi šių asmenų sutikimai, tai įrodo byloje esantys išrašai iš VĮ Registrų centro duomenų banko. Anksčiau už apeliantę 2000-09-20 patalpas korpuso 2K2p, (duomenys neskelbtini), antrame aukšte jau buvo įsigijusi J. R. su 1/5 iš 19,76 kv.m. bendro naudojimo patalpos, pažymėtos indeksu 2-38, ir Virginija C. K. su 1/5 iš 19,76 kv.m. bendro naudojimo patalpos pažymėtos indeksu 2-38, ir tai pagrindžia teismui pateikti rašytiniai įrodymai. Todėl darytina išvada, kad bendraturčių sutikimas, kuomet apeliantė laikotarpyje nuo 2006-05-10 iki 2006-05-12 įrengė nugriautą pertvarą, poilsio patalpose bendraturčių sutikimai buvo reikalingi;byloje yra įrodymai, konstatuojantys faktą apie savavališkai pastatytas pertvaras (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2004-04-20 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros pranešimas UAB „Salveda“ direktoriui E. Č. nugriauti neteisėtai pastatytas pertvaras, 2006-08-17 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros „Statybos patikrinimo aktą Nr. 3“, kuriame konstatuota, kad pažeidžiant rekonstrukcijos projekto sprendinius, antrajame ir trečiajame aukštuose, bendro naudojimo koridoriuose neteisėtai įrengtos neprojektinės pertvaros);teismas tinkamai išnagrinėjo bylą ir priėmė teisingą sprendimą, pagrįstą byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, o tai reiškia, kad teismas nepažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalies, kur numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu;ieškovai kartu su trečiais asmenimis į pažymėtą patalpą indeksu 2-42, niekada neturėjo jokių teisių, nes šioje patalpoje apeliantė įrengė komunikacijas ir patalpą naudojo išimtinai savo interesų patenkinimui. Apeliantė pati sau prieštarauja, teigdama, kad gali duoti raktus nuo ginčo patalpos, kad nebuvo reikalauta leisti naudotis ginčo patalpa, kai iš kitos pusės ji jau teigia, kad ieškovų teisė naudotis bendro naudojimo patalpa nėra pagrįsta ir ji gali būti ribojama;ieškovai Palangos miesto apylinkės teismui 2007-06-12 įteikė ieškinį atsakovei I. R. G., tretiesiems asmenims J. R., R. V., J. K., R. K., A. T., V. C. K., Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Palangos miesto savivaldybės administracijai, UAB „Salveda“ dėl pažeistos teisės gynimo. Palangos miesto apylinkės teismo 2007-10-02 nutartimi ieškinys perduotas nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui. Nutartį gavo visos bylos šalys, nei viena iš šalių šios nutarties neginčijo, nutartis įsiteisėjo. Laikytina, kad apeliantė galimai neįsigilino į šios nutarties esmę, tuo siekdama, kad byla dar būtų vilkinama,ieškovai teismui teikė ieškinį, vėliau patikslintus ieškinius, ir ta teisė reglamentuota CPK 141 straipsnyje. Bylos nagrinėjimas buvo vilkinamas tik apeliantės iniciatyva — jos atstovo negalėjimas dalyvauti posėdyje, prašymas išreikalauti baudžiamąją bylą iš Palangos miesto apylinkės teismo, pateikimas posėdžio metu dokumentų, kurių susipažinimui ir patikrinimui buvo reikalingas protingas laikas, bylos sustabdymas, o vėliau kitoje byloje pareikštas ieškinys, tikslinami ieškiniai, vėliau nors ir atsisakius ieškinių, buvo teikiami apeliaciniai skundai. Todėl darytina išvada, kad ne dėl ieškovų valios ir priežasčių byla buvo nagrinėjama nuo 2007-06-12 iki 2010-03-09.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad 2010-03-09 Kauno miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovų R. J. J. ir N. G. J. ieškinį atsakovei I. R. G., tretiesiems asmenims J. R., S. M., , R. V., J. K., A. K., A. K., R. K., V. C. K., Klaipėdos apskrities viršininko administracijai ( dabar Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos ( atstovaujamai Klaipėdos teritorinio žemėtvarkos skyriaus ), Palangos miesto savivaldybės administracijai, UAB „ Salveda“ dėl pažeistų teisių gynimo. Minėtos dienos sprendimu ieškinys buvo patenkintas. Atsakovė I. R. G. įpareigota per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą pertvarą pastate 2K2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esančią antro aukšto bendro naudojimo koridoriaus patalpose, skiriančią dvi koridoriaus patalpas, pažymėtas indeksais 2-38 ( 13,20 kv. m. ) ir 2-42 ( 7,77 kv. m. ).
Priteista ieškovams N. G. J. ir R. J. J. iš atsakovės I. R. G. po 2348,78 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteista iš atsakovės I. R. G. valstybės naudai 339,01 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ( t. 3, b. l. 116-122 ).
Atsakovė ( apeliantė ) su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Savo skunde ji nurodo, kad pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje sprendimo dalyje nurodė, kad vadovaujasi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normomis. Apeliantės teigimu, UAB „ Salveda“ vykdė rekonstrukcijos darbus pagal 2000-07-17 išduotą leidimą vykdyti statybos darbus, ji ginčo pertvarą pastatė 2000 metais, Palangos miesto vyr architektė R. V. UAB „ Salveda“ suderino projekto korektūrą – pertvarą antrame aukšte, poilsio patalpas ji nusipirko 2001-03-02. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas taikė netinkamas materialinės teisės normas. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2 str. numatyta, kad Civilinis kodeksas įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d., o 4 str. 1 d. numatyta, kad Civilinis kodeksas taikomas civiliniams teisiniams, atsirandantiems jam įsigaliojus. Kaip nustatyta, ieškovai reiškia ieškinį dėl atsakovės savavališkai pastatytos pertvaros laikotarpyje nuo 2006-05-10 iki 2006-05-12, nugriovimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šią bylą pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normomis, Tokiu būdu šie apeliantės argumentai pripažintini nepagrįstais.
Be to, apeliantė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Ji nurodo, kad teismas nevertino įrodymų, jog statytojas buvo UAB „ Salveda“, jai buvo išduotas statybos leidimas, ji ir įrengė pertvarą tarp patalpų 2-38 ir 2-42. dar prieš sudarant pirkimo – pardavimo sutartį. Be to, tuo metu nebuvo jokių bendraturčių, todėl nereikėjo iš jų gauti ir jokio sutikimo. Kaip matyti iš 2004-04-20 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 2, jame konstatuota, kad 2003 m. gegužės mėn. atsakovė R. I. G. (duomenys neskelbtini) poilsio namuose 2K2p bendro naudojimo patalpose - koridoriuje 2-42 įrengė ir įstatė duris, atitverdama dalį bendro naudojimo patalpos be bendraturčių sutikimo ( t. 1, b. l. 35 ). Iš 2004-12-22 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyr. specialisto A. T. rašto Nr. 210 matyti, kad rekonstruojamame pastate 2K2p, (duomenys neskelbtini) neteisėtai atitvertos 2-me ir 3-me aukštuose bendro naudojimo patalpos. Todėl UAB „ Salveda“ direktorius E. Č. įpareigotas šias savavališkai pastatytas pertvaras iki 2005-01-22 išgriauti ( t. 3, b. l. 165 ). Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pertvaros buvo pastatytos savavališkai, be bendraturčių sutikimo. Be to, kaip nustatyta, apeliantė laikotarpyje nuo 2006-05-10 iki 2006-05-12 pakartotinai atstatė anksčiau savavališkai pastatytą ir nugriautą pertvarą. Tuo metu poilsio patalpose buvo bendraturčiai ir bet kokiu atveju buvo reikalingi jų sutikimai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teisėjų kolegija šiuos apeliantė argumentus pripažįsta nepagrįstais.
Be to, apeliantė savo skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino įrodymų, ar nebus pažeistos atsakovės teisės patenkinus ieškinį, kodėl atsakovei buvo reikšminga pertvara ir kodėl pertvaros įrengimas turėjo atsakovei esminės reikšmės perkant poilsio patalpas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2006-05-10 iki 2006-05-12 atsakovė I. R. G. rekonstruojamo pastato 2K2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), antrame aukšte pakartotinai neteisėtai atliko savavališkus statybos darbus, kurių metu bendro naudojimo patalpoje koridoriuje , pažymėtu indeksu 2-38, įrengė mūrinę pertvarą ir įstatė duris, tokiu būdu bendro naudojimo patalpos ( 2-38 ) , kurios bendrasavininkiai yra tiek ieškovai, tiek atsakovė, tiek ir tretieji asmenys, plotas sumažėjo nuo 19,76 kv. m. iki 13,20 kv. m., atsirado nauja patalpa 2-42, kuri yra žymima S. M. , atsakovei priklausančių patalpų registruose. Taip pat nustatyta, kad naujai suformuota patalpa 2-42 naudojasi išimtinai tik atsakovė. Ji neteisėtai padidino savo valdomą plotą bendro naudojimo patalpų sąskaita, tuo pažeisdama ieškovų teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neprivalėjo vertinti anksčiau apeliantės paminėtų įrodymų.
Be to, apeliantė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus dėl rekonstrukcijos projekto pakeitimo. Projekto korektūros buvo atliekamos ne vieną kartą I ir II aukštuose, pertvarų įrengimas buvo suderintas su Palangos m. vyr architekte R. V.. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas savo sprendime šiuos įrodymus vertino ir nurodė, kad atsakovė argumentuoja, jog 2001-03-02 Palangos m. vyr architekto pavaduotoja R. V. yra suderinusi naujų durų įrengimą ir užmūrijimą, tačiau vadovaujantis Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2006-11-30 raštu Nr. 14.2-422 ( 14.12 ) pastebėtina, kad patikrinus ginčo patalpų rekonstrukcijos projekto originalą, nustatyta, kad pertvaros bendro naudojimo koridoriuje antrame aukšte nenumatytos ir nėra su jomis susijusių pakeitimų (t.1 ,b. l. 11, 29 ). Tokiu būdu teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus pripažįsta nepagrįstais.
Be to, apeliantė savo skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino trečiojo asmens J. R. patvirtinimo, jog jai buvo siūlomos pirkti atsakovės patalpos su ginčo pertvara, tačiau ji šio pasiūlymo atsisakė dėl per didelės kainos. Kaip nustatyta, iki savavališkai pastatytos pertvaros nugriovimo, t. y. iki 2005-04-13 nei atsakovė, nei tretysis asmuo J. R. pirkimo – pardavimo sutartimi nebuvo įgijusios bendrojo naudojimo patalpos dalies. Todėl teisėjų kolegijos nuomone toks siūlymas neturi esminės reikšmės nagrinėjant šią bylą.
Be to. skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų byloje surinktų įrodymų, todėl sprendimas šioje byloje priimtas šališkai, pažeidžiant CPK 21 str. įtvirtintą nešališkumo principą. Įstatymas numato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ( LR CPK 185 str. 1 d. ). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertino byloje surinktus įrodymus, išsiaiškino bylai svarbias aplinkybes, priėmė motyvuotą sprendimą. Todėl teiginys, kad sprendimas priimtas šališkai, yra visiškai nepagrįstas.
Be to, apeliantė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovai ieškinį grindžia ta aplinkybe, jog jie, atseit, negali naudotis ginčijama patalpa pažymėta indeksu 2-42. Ši aplinkybė yra nepagrįsta, nes ieškovai niekada nereikalavo, kad jiems būtų leista naudotis ginčijama patalpa, jiems buvo siūlomas raktas nuo ginčo patalpos, tačiau jie rakto atsisakė, ieškinyje nėra nurodyta, kaip ieškovai nori naudotis ginčijama patalpa, kad nebūtų pažeistos jų teisės. Kaip nustatyta, tiek ieškovai, tiek atsakovė, tiek ir tretieji asmenys yra anksčiau minėtų poilsio patalpų bendraturčiai. Patalpa koridorius pažymėta indeksu 2-38 yra bendro naudojimo. 2006-08-17 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Statybos patikrinimo aktu Nr. 3 konstatuota, kad pažeidžiant rekonstrukcijos projekto sprendinius, antrame aukšte bendro naudojimo koridoriuje įrengta neprojektinė pertvara ( t. 1, b. l. 23 ). Taip pat nustatyta, kad pastato 2K2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), antrame aukšte bendro naudojimo patalpoje koridoriuje, pažymėtu indeksu 2-38, įrengta mūrinė pertvara ir įstatytos durys, tokiu būdu bendro naudojimo patalpos ( 2-38 ) plotas sumažėjo nuo 19,76 kv. m. iki 13,20 kv. m. , atsirado nauja patalpa 2-42 ( 7,77 kv. m. ), t. y. benro naudojimo patalpa koridorius buvo padalintas į dvi patalpas. Patalpa, pažymėta indeksu 2-42 naudojasi išimtinai tik atsakovė I. R. G. .Įstatymas numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu ( CK 4.75 str. 1 d.) Tokio sutarimo tarp šalių nėra. Minėtą pertvarą savavališkai pastatė atsakovė I. R. G., tokiu būdu kiti bendraturčiai neteko galimybės pilnai valdyti, naudotis ir disponuoti bendro naudojimo patalpa koridoriumi. Tuo yra pažeidžiamos jų teisės Be to, pažymėtina, kad ieškovai yra pareiškę ieškinį dėl neteisėtai pastatytos pertvaros nugriovimo, o ne dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybės, jog ieškovai niekada nereikalavo leisti jiems naudotis patalpa, pažymėta indeksu 2-42, jiems buvo siūlomas raktas nuo tos patalpos, tačiau jie jo atsisakė, ieškinyje nėra nurodyta kaip ieškovai nori naudotis ginčo patalpa, šiai bylai yra teisiškai nereikšmingos.
Be to, apeliantė savo skunde nurodo, kad buvo pažeistos išimtinio teismingumo taisyklės ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Kaip nustatyta, ieškovai savo ieškinį pateikė Palangos miesto apylinkės teismui ( t. 1, b. l. 3-6 ). 2007-10-02 Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi ši civilinė byla buvo perduota nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui ( t.1, b. l. 105 ). Ši nutartis apskųsta nebuvo, ji yra įsiteisėjusi. Įstatymas numato, kad kiekvieną bylą, iš vieno teismo perduotą kitam šio Kodekso 34, 35 straipsniuose nustatyta tvarka, turi besąlygiškai priimti savo žinion tas teismas , kuriam ji perduota, ir jokie ginčai dėl to tarp teismų neleidžiami ( CPK 36 str. 1 d. ). Teisėjų kolegija minėtos 2007-10-02 Palangos miesto apylinkės teismo nutarties revizuoti negali. Todėl šie apeliantė argumentai pripažintini nepagrįstais.
Taip pat skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas ieškovams iš atsakovės priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais sutinka. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro 100 Lt žyminio mokesčio, 4 500 Lt advokato atstovavimo išlaidos ir kitos išlaidos – 97,42 Lt. Šias išlaidas teismas, vadovaudamasis CPK 93 str. 1 d. priteisė ieškovams iš atsakovės po lygiai, t. y. po 2 348,71 Lt. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas R. J. J. pateikdamas teismui ieškinį sumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio ( t. 1, b. l. 2 ), už advokato paslaugas sumokėjo 3 000 Lt ( t. 2, b. l. 108-109., t. 3, b. l. 26, 42, 106 ), kitos bylinėjimosi išlaidos sudaro 95,44 Lt ( t. 2, b. l. 103-107 ), iš jų ieškovės N. G. J. išlaidos yra 51,83 Lt. Iš viso to seka, kad ieškovo R. J. J. bylinėjimosi išlaidas sudaro 3 143,61 Lt, o ieškovės N. G. J. bylinėjimosi išlaidas sudaro 51,83 Lt. Teisėjų kolegijos nuomone, advokato išlaidos, kurios sudaro 3 000 Lt, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, jos nagrinėjimo trukmę bei apimtį, yra pagrįstos. Tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskaičiavo ir paskirstė tarp šalių priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Kaip jau minėta, teismas nurodė, kad iš viso bylinėjimosi išlaidos sudaro 4 697,42 Lt, tuo tarpu byloje yra duomenys, kad ieškovų bylinėjimosi išlaidos yra 3 195,44 Lt. Be to, kaip jau minėta, žyminį mokestį, išlaidas už advokato pagalbą ir dalį kitų išlaidų sumokėjo ieškovas R. J. J.. Todėl atmetus apeliacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos tik R. J. J.. Gi pirmosios instancijos teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas abiems ieškovams po lygiai. Ši teismo sprendimo dalis keistina.
Be to, ieškovai prašo priteisti iš atsakovės 1 000 Lt išlaidas advokato pagalba apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą Šioms išlaidoms pagrįsti yra pateiktas pinigų priėmimo kvitas (t. 3, b. l. 166). Teismo posėdyje ieškovų advokatas pateikė prašymą dar priteisti 1 000 Lt už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Taigi, ieškovai prašo priteisti 2 000 Lt išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Kolegija pažymi, jog nors CPK 93 straipsnio pirmoji dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies bylinėjimosi išlaidas, tačiau pabrėžia, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteisiamos atsižvelgiant į patį ginčą, pateiktų dokumentų kiekį, atstovavimą teismo posėdžiuose, ginčo sudėtingumą ir kitas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4/2007). Taip pat priteisiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti atsižvelgtina ir į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovų atstovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą bei ieškovus atstovas dalyvavo keturiuose teismo posėdžiuose. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8 punkte įtvirtintus maksimalius priteistinus užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydžius, laikytina, jog ieškovų prašymas priteisti 2 000 Lt atstovavimo išlaidas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą, materialinės ir procesinės teisės normų nepažeidė, teisingai vertino surinktus įrodymus bei priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskaičiavo ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas ieškovams, apeliacinės instancijos teismas šią sprendimo dalį pakeičia (CPK 236 str. 1 d. 3 p.)
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimą pakeisti, nurodant, kad iš atsakovės I. R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistina 3 143,61 Lt (trys tūkstančiai šimtas keturiasdešimt trys litai 61 ct) ieškovui R. J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir 51,83 Lt (penkiasdešimt vienas litas 83 ct) ieškovei N. G. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės I. R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui R. J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 000 Lt (du tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.