Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.4.8;1.4.9; 1.5.1; 1.5.3; 1.5.4; 1.5.5; 14.14; 21.9.4; 21.9.10.

2022 m. sausio 28 d.

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. P., gimęs (duomenys neskelbtini)., gyvenantis (duomenys neskelbtini).,.,traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. pažeidė Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 1997 m. lapkričio 6 d. Nr.(duomenys neskelbtini) 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-11-04 įsakymu Nr. B-ĮV-1122 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių 37, 39 , 41 punktus, t. y. laikė savo atviroje namų valdoje nepririštus savo šunis, dėl ko 2021 m. gegužės 21 d. apie 20.20 val. adresu (duomenys neskelbtini).,., važiuojant gatve dviračiu, mažamečiui M. T., gim. (duomenys neskelbtini).,., įkando į dešinės kojos blauzdos sritį jo šuo, bei tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 346 straipsnio 4 dalyje.

Teisminio nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas R. P. kaltu visiškai neprisipažino, bei parodė, kad tuo momentu jo nebuvo namuose, nes buvo išvažiavęs. Buvo atėjęs jo darbuotojas. Kol jo laukė, kaip vėliau išsiaiškinęs, buvo pasileidęs jo jauną kalytę iš voljero. Ar įkando, ar ne, jis nežinantis, nes jo paties nebuvo. Jis gyvenantis G. D. J. kaip ūkininkas dažnai išvykstantis. Sodyba nėra aptverta, vienkiemis. Jis turintis tik vieną šunį, tą 6 mėn. kalytę kaukazietišką aviganę su dokumentais, kiti šunys tėvų. Savo šunį laikantis voljere. Paleidžiantis be antsnukio palakstyti, nes vienkiemis, aplink nėra žmonių. Aplink laksto svetimų šunų, nes žmonės juos paleidžia prie jo sodybos. Tėvų trys šunys - aviganiai, jie pririšti, voljere, jų nepaleidžiantis. Tuo metu buvo išvykęs iš namų su reikalais, namie buvo darbininkas R. M., kuriam jis išnuomavęs butą, nes jis karantinavosi grįžęs iš užsienio. Jis ateina paklausti, ar turėsiąs darbo, atidirbinėja už butą. Jis atėjo jam nesant, ir pasileido tą šunį, tik po to pasakė. M. sakė, kad jis sutiktų, jog jis šunį paleido. Ar šuo ką padarė, jis nežinantis, kai grįžęs ant kelio stovėjo ir laukė, matė, kad jo nebuvo nukentėjęs, kuris stovėjo su dviračiu. Tuo metu jo šuo jau buvo uždarytas, kitų svetimų šunų jau nebuvo. Jie ėda iš tų pačių indų. Po to jam parodė, kad vaikui įkasta į koją, tačiau tas vaikas nerodė jokių emocijų, kad skaudėtų jam, neverkė. Matęs, kad vienu dantimi įkasta. Vaikui apie 5 metai. Kuris šuo įkando, nežinantis. Nukentėjęs jam nepažįstamas, kaip sužinojęs, neseniai atsikraustė. Buvo vaikas ir jo tėvas, policija vėliau atvažiavo. Jis kaltės nepripažinęs, nežinojęs kokios aplinkybės, buvo vėlus vakaras. Darbininkas norėjo pasidžiaugti šunimi, pasileido. Daugiau namie nieko nebuvo, vienas gyvenantis. Tėvai kitur gyvena, jie atvažiuoja, šeria šunis, ūkis bendras. Kiti šunys buvo ne jo. Pro jo sodybą yra viešas kelias, prie pat, gal 20 metrų, artimiausias kaimynas už 0,5 km., keliu važiuoja mašinos, bet retai. Išvykęs prieš pusvalandį, šuo buvo voljere, kiti pririšti. Jis nebuvo susitaręs, kad ateis darbininkas, jis dažnai ateina, padeda prie ūkio dirbti už butą, nėra įdarbintas (2021 m. birželio 14 d. teismo posėdžio protokolo – garso įrašo 8 min. 00 sek.---16 min. 56 sek.). Jis išvažiavęs darbininkams alaus. Važiavo dar du žmonės, vieną paleidęs namo, o kitas grįžo kartu. O dar vienas sėdėjo ir laukė sodyboje, po to dar visi gėrė butelį. Darbininkas nepaleido visų 4 šunų, ten buvo svetimi. Policija buvo kieme, buvo visi šunys. Darbininkas visus šunis, jam grįžus buvo užsidaręs. Jo šunys nekanda, gal ir pririšo. Grįžtant jokio šuns nematęs ant kelio. Nežinantis ar jo šuo įkando, ar koks kaimyno, jokio šuns nematęs ant kelio. (2021 m. birželio 14 d. teismo posėdžio protokolo – garso įrašo 34 min. 53 sek.---36 min.10 sek.). L. M. pamiršo paminėti, kad ir jis pasileidžia kalytę, ji yra jauna, jis ją mokina, yra su dokumentais, belgų aviganis, reikia priežiūros. Liudytojas matydavo, kai jis ją paleisdavęs, jam nenurodęs paleisti, bet išvažiuodamas jo nepalikdavęs palaidos. Ji cypia, nori laisvės. Liudytojas nesakęs, kad jam skambino. Jis buvo pas jį ant kiemo, paklausė, kada jis grįš, sakęs tuoj. Tuo metu išvežiojęs žmones ir važiavęs gėrimų. Dar vežęs V. A. (2021 m. rugpjūčio 4 d. teismo posėdžio protokolo – garso įrašo 18 min. 31 sek.---20 min. 35 sek.). Jis iš karto policijai kaltės nepripažinęs. Policija patys sakė, kad jis taikytųsi, nereiks pareiškimų rašyti, kam bėdų. Jis sakęs, kad jam bėdų irgi nereikia, taręsis su nukentėjusiojo atstovu, bet šis sakė ne, pradėjo runkeliais vadinti, sakęs susitariam gražiuoju. (2021 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio protokolo – garso įrašo 53 min. 00 sek.---53 min. 30 sek.). Vaizdo įraše matyti prie pavėsinės Ž.. Matomas šuo yra jo. Nukentėjusiojo atstovas nebuvo atėjęs, pats namie nebuvęs. Jis iš pradžių gražiai, ant jo jis šoko, pykęsi, jis pasakęs, atsiprašau jeigu taip, jam ir policija sakė taikytis ir viskas. Jis kaltės tuo nepripažinęs. Jis ten sakęs, kad vieną šunelį paleidžiantis, bet jis nebuvo paleistas, nesakęs, kad paleidžiantis kartais šunis. (2022 m. sausio 14 d. teismo posėdžio protokolo – garso įrašo 8 min. 37 sek.---14 min. 50 sek.).

Įstatyminis nukentėjusiojo atstovas R. T. teismo posėdyje parodė, kad nepažinojęs R. P.. Jis gyvenantis B.k., gretimame kaime. Jis visą laiką ten važinėjantis su sūnumi Mantvydu, gim. 2015 m., dviračiais. Kelias, kuriuo tą kartą važiavę, veda iš B. k. į pagrindinį kelią link (duomenys neskelbtini)., pro R. P. namus. Tuo keliu važiuoja automobiliai, ir žmonės eina. Kaimynai yra arčiau, negu pasakė R. P.. Kelias eina pro pat sodybą, kuri neaptverta, 4 šunys nepririšti. Jei ten svetimi šunys, tai kaip jis juos prisirišo. Gegužės 21 d. po 9 valandos vakare jie važiavę ten dviese. Vaikas priekyje važiavo, žiūri išbėga dideli 4 vilkiniai šunys iš sodybos. Jis pamatęs, kaip jie vaiką guldo. Jis nematęs iš šoko, pamatęs puolantį vaiką, ar šunys buvo su antkakliais. Sūnus važiavo gal 10 metrų priekyje. Vaikas spėjo atsisukti ir sušukti gelbėti, ir apvirto, ar buvo apverstas, gulėjo ant žemės. Pribėgo prie vaiko visi tie 4 šunys. Kuriuo momentu vaikui buvo įkasta nežinantis, kuris šuo nežinantis, prie pat nebuvęs. Viskas vyko ant kelio. Šunys vaikui įkando į dešinę blauzdą, iš vienos pusės buvo kastinė žaizda, iš kitos paviršutinė. Vaikas iš išgąsčio nieko nesakė. Po to vaikas pasakė, kad jam bėga kraujas, skauda, tada pamatęs, kad įkasta. Iškvietęs policiją, kuri atvažiavo maždaug po pusvalandžio. Ten jos laukę. Kai grįžo R. P., jis šunis pririšo. Po vaiko užpuolimo, šunys toliau buvo palaidi kieme, kai pradėjęs rėkti, jie grįžo visi į kiemą. Jis ėjęs į sodybą ieškoti šeimininko, bet ten nieko nebuvo, jis tuo pat parvažiavo. Jis nuėjęs iki kiemo, jokio darbininko nematęs, pabeldęs į namą, nieko nebuvo. Tuo metu šunys buvo kieme, dar lojo, buvo tie patys 4 šunys, kurie išbėgo į gatvę, ten kitų šunų nebuvo, tušti voljerai, po to tie patys šunys buvo pririšti. Matęs vieną ar dvi būdas, voljerų nematęs. Jis į kiemą nėjęs. P. grįžo tuoj pat, gal jam pranešė tas jo minėtas darbininkas, kurio jis nematęs. Kai jie važiavę, tai prasilenkę su P. visureigiu, kuris tuoj pat grįžo po šuns įkandimo praėjus 6-10 min, bei prisirišo šunis. Nežinantis, ar jis pats, ar darbininkas pririšo. Policijos nebuvo dar. Kai beldęs į duris, šunys lojo, bet niekas neišėjo. Atvažiavę 2 policijos pareigūnai – vyrai, aiškinosi aplinkybes, jie ėjo į sodybą, kalbėjo su . Jis girdėjęs, kad P.neigė, sakė gal vaikas erzino šunis. Ant pabaigos lyg sutiko, klausė kiek sumokėti. Paskui pareigūnai nuvažiavo pas P., sakė, kad jis vėl neigia. Jis matęs, kad buvo dar vienas žmogus, kai su pareigūnais ėję į kiemą, jis jau buvo. Kiek žmonių buvo P. automobilyje ir išlipo, negalintis pasakyti. Kai važiavę link sodybos, prasilenkus automobilyje buvo du žmonės, grįžtant nematęs, nes stovėję toliau. Tą žmogų jis nelabai įsidėmėjęs. Po to su pareigūnais nuvažiavę į jo paties kiemą, nes turėjo atvažiuoti greitoji. Pas jį supildė protokolą, ir važiavo pas P.Su juo jis asmeniškai nekalbėjęs. Vaiką vežiojęs pas gydytojus, vaistai, išlaidos, jo išgąstis. Dar neskaičiavęs nieko. Gydymas dar nebaigtas. Gydymas tikrai truko iki 10 dienų, antibiotikai, perrišimai. Dėl žalos sumos dar negalvojęs. Prieš tai jie atvažiuodavę iki kito kaimyno ir apsisukdavę. Tą vakarą vaikas pasakė važiuoti toliau. Tada nežinojęs, kad ten šunys laksto, visi vietiniai pasakoja, kad toj sodyboje ilgą laiką šunys palaidi, išbėga ir puola (2021 m. birželio 14 d. teismo posėdžio protokolo – garso įrašo 18 min. 27 sek.---34 min. 47 sek.).

L. R. M.teismo posėdyje parodė, kad R. P. jo kaimynas, iš jo butą nuomojantis, jį seniai pažįstantis. Kovo pradžioje grįžęs iš užsienio atostogų. Pas jį užeinantis dažnai, nes butą nuomoja Ž. kaime. Pas mamą gyvenęs tame pačiame kaime, bet ten negrįžęs, nes gyvena sesuo su šeima. P. gyvena B. kaime, G. 2d, skiria 2 km. Su P. seniai pažįstamas, viename kaime užaugęs, pas jį anksčiau dirbdavęs, grįžęs pas jį užeinantis į svečius. Paskutinį kartą grįžęs pas jį nedirbęs. Gegužės 21 d. atėjęs apie 5 val. vakaro, pačio R. nebuvo namuose. Žinantis, kad nukentėjusiojo atstovas kaime nusipirkęs namą, bet jis jo nepažįstantis. Prieš įvykį nebuvo matęs nukentėjusiojo. Atėjęs ir matęs kalytę jauną voljere, ją pasileidę, tai daręs ne kartą. Šunys tie sulojo, jis riktelėjęs, ir kalytę pusės metų uždaręs į voljerą. Jis ateina, ji unkščia, ir tada paleidžiantis. Tai daryti nei leidęs, nei nurodęs P. nebuvo. Namuose tada nieko nebuvo, Redui paskambinęs, jis sakė tuoj grįš, ir grįžęs iš miesto. Kalytė iš kiemo nebuvo išlėkus, jis po kiemą vaikščiojęs, ir R. laukęs. Jis grįžo su jo pusbroliu M. Ž.. Jis buvęs ant kiemo, kai policija atvažiavo, buvo ir pusbrolis, kuris gyvena E. gatvėje. Ar kas nors buvo atėjęs jam esant, nukentėjusysis, jis nematęs, nes buvęs ant kiemo, kuris yra neaptvertas. Dar buvo trys šunys pririšti, o šita kalytė voljere. Kiti šunys paprasti be veislės. R. P. šunis laikydavo pririštus, nepaleisdavo. Kai būna rujos, tai kaime daug šunų matantis. Tą dieną sodyboje ir aplink ją jokių šunų kitų nematęs. Pasakė tik tada, kai grįžo R. ir atvažiavo policija, kad įkando šuo, jis nematęs, nei kada, nei kur. Jo paleista kalytė lakstė tik kieme. Jis pats augina šunį pas mamą. Jis tikrai atėjęs, kai nebuvo R. namie, jam prieš tai skambinęs eidamas iš mobilaus, sakė tuoj grįžta, savo mobilaus telefono numerio nežinantis. (2021 m. rugpjūčio 4 d. teismo posėdžio protokolo – garso įrašo 9 min. 5 sek.---22 min. 40 sek.).

L. M. Ž. teismo posėdyje parodė, kad R. P. pažįstantis, o nukentėjusiojo atstovo ne, matęs tik per įvykį. Su R. P. jie pažįstami, draugai daug metų, pas jį dirbęs labai seniai. Jis pats nedirbantis dėl invalidumo. R. M. pažįstantis, jis jo antros eilės pusbrolis. Su jais jo santykiai geri, bendraujantis. Jis susiskambinęs gegužės mėnesį tą vakarą su R. P. norėjęs išgerti butelį, nuėjęs, ir su juo išvažiavę į parduotuvę. Dar tamsu nebuvo. P. R. buvo R. M.. A. V. pažįstantis, jo nebuvo. Kai nuėjęs, dar R. nebuvo grįžęs, buvo tik R.. Ten jis buvęs ne kartą. P. R. yra keturi pririšti šunys, ir ta kalytė jauna, kur būna uždaryta voljere arba name, iš viso penki. Voljeras vienas, kiekvienam šuniui po būdą yra. Manantis, kad šunys priklauso R., bet tiksliai nežinantis. Šunys yra mišrūnai, jie didesni. Ta kalytė yra malinukė, belgų aviganė, juodu snukiu, ruda, dabar daugiau kaip pusę metų. R. ją parsivežė namo prieš Naujus metus, dažnai lankosi, ir matęs. Su R. P. buvo susiskambinęs, jis jam sakė, kad grįžinėja namo, už tai nuėjęs pas jį. R. buvo pasileidęs kalytę ir su ja žaidė. Kiti šunys matęs buvo pririšti. Ateidavęs gyvenvietėje matęs palaidų šunų, mažiau kaip už kilometro. Matęs du šunis, mažiukus, didesnių nematęs, jie jį aplojo, nekando jam. L. R. 5-10 minučių. Tuo metu jokio įvykio nebuvo. Sodyba prie kelio, bet tuo metu niekas nebuvo atėjęs, negirdėjęs, kad šunys lotų. Buvęs vidiniame kieme, kelias matėsi per tarpą. P. R., turi Audi ir BMW, nežinantis su kuria buvo. Su juo buvo A. V., sėdėjo gale. Jis įsėdęs į mašiną, ir išvažiavę į parduotuvę. R. turėjo matyti, kad palaida kalytė, nes įvažiavo į kiemą. Maždaug po 10 minučių grįžęs, nes iki parduotuvės 2 km. Pirkę degtinės butelį ir užkasti. Redui niekas neskambino. A. V. negrįžo, paleido prie kryžiaus, jam alaus nupirko. Grįždami prie įvažiavimo matę nukentėjusio atstovą su nedideliu vaiku. Važiuodamas į parduotuvę jų nematęs. Grįžtant matęs, kad jie kažkur mynė su dviračiais nuo kaimo link kelio Kybartai Naumiestis, jie buvo jau už sodybos, tikrai važiavo, mynė, buvo gal už 50 m. Sodyboje išlipę, susėdę prie pavėsinės, netrukus atvažiavo policija. Šunys buvo pririšti, kalytė uždaryta, turėjo tai padaryti R., nes kai grįžę, ji jau buvo uždaryta. Policija atvažiavo gal už 15 min, buvo išgėrę po 1-2 taureles. Atvažiavo du vyrai policininkai, su nukentėjusio atstovu, kuris pradėjo rėkauti, kad jį šunys užpuolė. Sakė , kad turi prisifilmavęs kaip šunys vaiką puola, tačiau medžiagos nepateikė. Tai ne R.šunys, jei puolė ant kelio, nes jo kalytė tikrai nepuola, per daug nori žaisti. R. savo kaltės nepripažino. Nematęs, kad pareigūnai fotografuotų, jie prie kelio ant žvyrkelio rado šunų pėdsakus, sako tai tavo šuo, ant įvažiavimo pėdsakų nebuvo. Pareigūnai nežiūrėjo kaip laikomi šunys, tik iš tolo pažiūrėjo, kad jie pririšti ir viskas, prie šunų nėjo. Po to jie išvažiavo. Jis turėjęs probaciją, turėjęs būti namie iki 22:00 val., todėl, kas toliau buvo nežinantis, išėjęs namo pusę dešimt. Jis teistas už vagystes, už melagingus parodymus ne. Kai rodė žaizdą, jam panašu, kad ten ne šuns įkasta, nes keturių dantų nebuvo, jam atrodė, kad įdurta. Jis nusifotografavęs įkandimą vaikui, nes vaikas lakstė po kiemą, jam keistai atrodė. Jam išėjus, liko tik R. (2021 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio protokolo – garso įrašo 9 min. 5 sek.---27 min. 22 sek.). Policijos pareigūnai galėjo nematyti trečio asmens, nes už pavėsinės buvo padėtas stalas, ir ten jie gėrė, o jie ten nebuvo nuėję, o jiems nuo kelio nebuvo matyti. (2021 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio protokolo – garso įrašo 54 min. 50 sek.---55 min.14 sek.).

L. Ž. G. parodė, kad jis 2021 m. gegužės mėnesį dirbęs Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono komisariate vyresniuoju tyrėju. Tą dieną dirbęs su kolega D. A., gavę pranešimą, kad neprižiūrimi šunys įkando vaikui B. k. K.sen.. Prieš tai R. P. nepažinojęs. R. T. nepažinojęs. Dėl tų šunų nebuvęs niekada. Įvykis buvo ,,C“ kategorijos, turėję sureaguoti per 1 val., per tą laiką nuvykę, nes atžymima. Atvažiavus, pasitiko vyras su vaiku, buvo su dviračiais. Vyras paaiškino, kad iš sodybos atbėgę šunys įkando vaikui. Visas bendravimas buvo įrašytas kūno kameromis, turėjo būti tarnybinis, bet nežinanti tiksliai, bet į teismą rašantys. Jie laukė policijos už sodybos kelio važiuojant nuo kaimo, nuo sodybos 50-70 m. Vaikas buvo išsigandęs, susijaudinęs, buvo matyti, kad jam įkasta. Kvietę medikus, kurie atvažiavo ir apžiūrėjo. Jis negalintis pasakyti, kad žaizda būtent šuns, nes ne medikas. Kiek buvo žaizdų, neprisimenantis. Daugiau bendravę su tėvu, jis viską matė, ką su vaiku gali bendrauti. Su vaiku nelabai bendravę. Buvo jiems pasakyta, kad keli šunys lakstė. Jiems abejonės nekėlė, nes tolėliau nuo gyvenvietės yra namų valda, iš kurios galimai išbėgo. Prie namų įvažiavimo ant važiuojamosios kelio dangos parodė, kad galimai vaikas nukrito nuo dviračio, matėsi šunų pėdsakai, dviračio pėdsakai, kad važiuota, lyg matėsi, kad nukrista. Todėl jiems nekėlė abejonės. Prie sodybos yra žolės danga, ant žvyruotos dangos matėsi šunų pėdsakai, kurie nevedė link gyvenvietės, ar dar kur nors. Sodyba ribojasi su žvyruota kelio danga, teritorija nėra aptverta. Žmogus norėjo rašyti pareiškimą dėl šuns įkandimo, todėl jį priėmę. Aiškintis ėję iš karto į sodybą. Važiuojant jokių lakstančių šunų kaime nematęs, atvažiavę nuo Kybartų pusės. Į sodybą aiškintis ėjo ir vaikas, ir jo tėvas. Grįžo pažeidėjas į namus. Sodyboje buvo dar vienas asmuo, buvo liudytojas M. Ž., esantis teismo salėje, kitų nematęs. Iš pradžių lyg pažeidėjas puolė, po to bandė taikytis. Bandė lyg pripažinti kaltę, kad lyg pabėga šunys, turi būti kūno kameros įraše. Šunys buvo pririšti ant kiemo, arčiau nebuvo priėjęs, 4-5 šunys. Ar buvo voljerai, neprisimenantis. Nebandę aiškinis, kuris šuo galėjo įkasti. Protokolą surašė iš karto vietoje, su pažeidimu nesutiko. Dėl ko nėra paaiškinimo, nežinantis. Abu bendravę su pažeidėju. Apklausę nukentėjusįjį, važiavę pas jį, reikėjo jo asmens dokumento, paėmę pareiškimą, po to grįžę pas pažeidėją, surašę protokolą. Ką sakė gydytojas, nesigilinęs, neatsimenantis, ar buvo ginčas, kad ne šuns įkandimas. Buvęs konfliktas tarp jų. Jis pats nerašęs tarnybinio, nes jį surašo tas, kas rašo protokolą, o jį rašė kolega. D. A. išvažiavęs į Vokietiją visam laikui, išėjo iš policijos. (2021 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio protokolo – garso įrašo 33 min. 7 sek.---54 min.44 sek.).

Ekspertizės aktu Nr. EG514/2021(09) nustatyta, kad M. T. klinikiniais duomenimis konstatuota plėštinė žaizda dešinės blauzdos srityje, šuns įkandimas buvo padarytas kontaktuojant su kietu bukabriauniu ar aštrabriauniu daiktu, galimai įkandant šuniui. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2021-05-21, galimai nurodytomis aplinkybėmis, vienu poveikiu. Sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes sveikata sutrikdyta ne ilgesniam kaip 10 d. laikotarpiui (b. l. 58).

Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pateiktame policijos pareigūnų kūno vaizdo kamerų įraše užfiksuota, kaip atvykę policijos pareigūnai į įvykio vietą. Įrašo pradžia 2021-05-21 20:54:40 val., pabaiga 20:58:41 val.. Peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti ir girdėti, kad jame užfiksuota, kaip nukentėjusiojo atstovas telefone policijos pareigūnui rodo jo telefonu nufilmuotus šunis R. P. namuose. Matosi žvyrkelyje dviračio vėžės, kurios praeina pro žvyrkelio dešinį kraštą, R. P. sodyba yra toliau priekyje, nes važiuojama policijos automobiliu. Matyti, kad yra sodas, dešinėje pusėje ant žolės guli dviratis, vienas pastatytas ant šalikelės, sode yra žolė, teritorija nėra aptverta, į kiemą einama žole per sodą. Yra mūrinis namas, kurio kairėje toliau yra pavėsinė, iš kurios išeina vyriškis, t. y. R. P.. Šis sako, kad ne jo šunys laisvi bėgioja. Priekyje prie ūkinio pastato už pavėsinės matosi būda, pririštas šuo, kuris loja. R. P. policijos pareigūnui sako, kad atbėga kaimynų šunys. Jis sako, kad turi 5 šunis, kurie pririšti visi. Matėsi iš pavėsinės išeinantis vienas vyras su kauke, mėlyna striuke. Priekyje matosi tik viena būda su pririštu šunimi. Matosi už pavėsinės stalas. R. P. sako, kad pasileido tas šuo, jis nežinanti, tik įtariantis, jie nepasileidžia nei vienas. R. P. kalbasi su R. T., R. P. priekaištauja, kad jie važinėja dviračiais, mėto akmenis į šunis, specialiai važinėja ir trinasi, neigia, kad tai jo šunys, nes jo šunys visi pririšti, sako ar specialiai vaikui įkando, gal ne jo tie šunys, kiti įkando. Policijos pareigūnas sako, kad pripėduota yra dideli šunys. Tada R. P. sako, tai nukentėjusieji specialiai trynėsi, turėjo jam pasakyti, nes jis grįžęs. R. T. sako, kad buvo atėjęs, nieko nerado, į ką R. P. atsako, kad nebuvo namie, išvažiavęs, iš laukų grįžęs. Jis sakė, kad to šunio kaklas nugedęs, jis jį paleidžiantis (tas kuris matyti lojantis), į ką R. T. atsako, kad ne tas, ir rodo savo telefone, sako visi šunys yra. Policijos pareigūnas sako geriau nesiginčyti, atsiprašyti, tada R. P. sako R. T., kad gerai, atsiprašantis, daugiau taip nebus, R. T. nepriima atsiprašymo. (b. l. 50, 53).

2021-08-04 prie bylos nukentėjusiojo atstovas R. T. pateikė USB kuriame yra vaizdo įrašas. Įrašas darytas iš R. P. kiemo nuo namo iš toli. Jame matyti, kad priekyje šalia pavėsinės, kur policijos pareigūnų padarytame vaizdo įraše matomas pririštas šuo, yra dar trys šunys. Vienas šuo rudas juodu snukiu yra arčiau filmuojančio šalia krūmo, aiškiai matosi, kad jis nėra pririštas. Kiti šunys yra taip pat nepririšti, kadangi matosi be grandinių, vaikščioja vienoje vietoje.

ANK 346 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į tam tikrus teisės aktus, kurių pažeidimas ir užtraukia administracinę atsakomybę. Šio pažeidimo sudėtis yra materiali, t. y. yra veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Veika yra teisės aktų pažeidimas, kuris gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Padariniai yra padaryta žala turtui ar sveikatai. 1997 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr 3 straipsnio 10 dalies 2 punkte nustatyta, kad savivaldybių administracijos, vadovaudamosis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintu gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašu, tvirtina gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisykles ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos. To paties įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų; 3 punkte nustatyta, kad privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo reikalavimus pažeidę asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Gyvūnų laikymo Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių, patvirtintų Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. B-ĮV-1122, 37 p. nustatyta, kad voljeras, narvas ar kita laikymo įranga, kuriuose laikomi šunys, turi būti įrengti taip, kad juose laikomi šunys, priklausomai nuo jų dydžio, negalėtų iš jų iššokti ar kitu būdu pabėgti; 39 p. nustatyta, kad kai šuo laikomas pririštas, jis turi būti rišamas taip, kad neišeitų už žemės valdos, kurioje laikomas, ribos; 41 p. nustatyta, kad uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs; tokiu atveju matomoje vietoje turi būti pakabintas ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu, pvz., „Atsargiai, šuo!“, o prie uždaros žemės valdos vartų rekomenduojama įrengti skambutį valdos savininkui pakviesti.

Nukentėjusiojo įstatyminio atstovo R. T. parodymais nustatyta, kad jam važiuojant su sūnumi M. T. 2021 m. gegužės 21 d. K. k., Vilkaviškio r. sav. pro administracinėn atsakomybėn traukiamo R. P. sodybą, prie jų atbėgo keturi šunys, iš kurių vienas įkando jo vaikui į koją, po to šunys nubėgo atgal į sodybą. Jo parodymus patvirtina ekspertizės aktas, kuriame konstatuota, kad vaikui padaryta plėštinė žaizda dešinės blauzdos srityje, galimai įkandant šuniui, sužalojimas galėjo būti padarytas 2021-05-21 nurodytomis aplinkybėmis, vienu poveikiu, jis sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Greitosios pagalbos kvietimo kortele nustatyta, kad ji iškviesta 21:12 val.. GMP atvyko 21:25 val., bei nustatė, kad vaikui 6 metai, jam konstatuotas minkštųjų audinių sužalojimas dešinėje kojoje (b. l. 45). Gydytojo išrašu nustatyta, kad M. T. 2021-05-21 23:01 val. nustatyta blauzdos žaizda, šuns įkandimas (b. l. 46). Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pateiktame policijos pareigūnų kūno vaizdo kamerų įraše matyti, kad jie atvyko ir filmavo įvykio vietoje 20:54:40 val. --- 20:58:41 val.. Tą aplinkybę, kad įvykio metu M. T. koja buvo sužalota, neginčytinai patvirtina ne tik minėti rašytiniai įrodymai, bet ir liudytojo policijos pareigūno Ž. G. parodymai, kad jiems atvykus vaikas buvo išsigandęs, susijaudinęs, buvo matyti, kad jam įkasta, buvo kviesti medikai, kurie žaizdą apžiūrėjo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. P. taip pat patvirtino, kad jam parodė, jog vaikui įkasta, matęs, kad vienu dantimi įkasta. Kad matė žaizdą patvirtino ir kiti liudytojai M. Ž. ir R. M.. Teismas įvertinęs visus šiuos paminėtus duomenis, jų visumą, daro išvadą, kad jie įrodo neginčytinai, kad M. T. buvo sužalotas šuns prie administracinėn atsakomybėn traukiamo R. P. sodybos.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. P. neigė, kad nukentėjusiajam M. T. įkando jo šuo, tačiau pripažino, kad jis turi penkis šunis, bei kad jo sodyba nėra aptverta. Faktą, kad sodyba nėra aptverta patvirtino ir R. T., policijos pareigūnas Ž. G., bei patvirtina policijos pareigūnų kūno kameros įrašas. R. T. teigė, kad šunys atbėgo iš R. P. sodybos, ir kaip tai patvirtinantį faktą pateikė vaizdo įrašą. Policijos pareigūnas Ž. G. teismo posėdyje patvirtino, kad įvykio vietos duomenys rodė, kad šunys turėjo atbėgti iš sodybos, kadangi matėsi šunų pėdsakai, dviračio pėdsakai, kad važiuota, lyg matėsi, kad nukrista, prie sodybos yra žolės danga, ant žvyruotos dangos matėsi šunų pėdsakai, kurie nevedė link gyvenvietės ar dar kur nors. R. T. pateiktu vaizdo įrašu nustatyta, kad R. P. sodyboje prie ūkinių pastatų šalia pavėsinės buvo palaidi 4 šunys, iš kurių vienas rudas juodu snukiu buvo arčiau gyvenamojo namo. Policijos pareigūnų body kameros įrašu nustatyta, kad toje vietoje, kurioje R. T. nufilmavo palaidus šunis, jau šunų nebuvo, buvo tik vienas pririštas, kai atvažiavo policijos pareigūnai. Iš policijos pareigūnų Body kameros įrašo matyti, kad policijos pareigūnui R. T. rodė tą patį vaizdo įrašą apie nufilmuotus šunis, kurį jis pateikė prie bylos medžiagos. Teismo posėdyje liudytojai R. M. ir M. Ž. taip pat patvirtino, kad R. P. turi 4-5 šunis. Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. P. neneigė, kad šuo, įkandę M. T., galėjo atbėgti iš jo sodybos, tačiau teigė, kad tai galėjo būti atėję svetimi šunys. R. T. negalėjo tiksliai pasakyti kuris šuo įkando jo sūnui, tačiau tvirtino nuosekliai, kad jie atbėgo iš R. P. sodybos, ir ten sugrįžo. Teismas įvertinęs šiuos įrodymus daro išvadą, kad jų visuma pagrindžia, jog M. T. įkando vienas iš R. P. šunų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. P. teisminio nagrinėjimo metu, teismo vertinimu, siekdamas išvengti ne kiek atsakomybės, o kiek galimo civilinio ieškinio, bandė suversti kaltę liudytojui R. M., iš kurio išsieškoti padarytą žalą būtų žymiai sunkiau, nes jo teigimu jis gyvena užsienyje, Lietuvoje nedirba, nuomojasi butą, kas rodo, jog neturi jokio nekilnojamo turto, iš kurio būtų galima išieškoti turtinę ir neturtinę žalą. R. P. teisminio nagrinėjimo metu pareiškė, kad ,, M. sakė, kad jis sutiktų, jog jis šunį paleido“, bei prašė baigiamojoje kalboje, kad būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn R. M.. Teisminio nagrinėjimo metu R. P. teigė, kad turintis kaukazietišką aviganę kalytę, o vėliau jau teigė, kad belgų malua aviganį, pripažino, kad jis ją pats paleidžiantis palakstyti, nes nėra aplink žmonių. L. R. M. pripažino, kad paleidęs buvo kalytę, tačiau ji lakstė kieme, niekam ji neįkando, kiti šunys taip pat buvo pririšti. L. M. Ž. teigė, kad R. M. buvo pasileidęs tą kalytę kieme. R. P. pripažino, kad jis tą kalytę paleisdavęs, tai matydavo R. M., tačiau jis jam jos nebuvo liepęs paleisti. Teismas tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo R. P., bei liudytojų R. M. bei M. Ž. parodymus laiko neteisingais, kaip siekį padėti išvengti administracinės atsakomybės, juos laiko nepatikimais, kadangi jie yra visi draugai, patys patvirtino, kad įvykio metu vakare vartojo alkoholinius gėrimus kartu. R. M. ir M. Ž. yra pusbroliai. R. M. yra priklausomas nuo R. P., kadangi pas jį nuomuoja butą, ir kaip minėjo R. P. už jį turi jam atidirbti. Tokie jų parodymai vis tiek iš esmės prieštarauja R. T. parodymams, kad iš sodybos buvo atbėgę keturi šunys, iš kurių vienas įkando, o ne vienas šuo, bei jo pateiktam vaizdo įrašui, kuriame matyti, kad sodyboje yra keturi palaidi šunys.

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas teismo nustatytas aplinkybes tiek atskirai, tiek visumoje, daro išvadą, kad R. P. laikydamas savo sodyboje palaidus šunis, pažeidė1997 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr.(duomenys neskelbtini) 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimą, nes neužtikrino, kad jo laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; Gyvūnų laikymo Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių, patvirtintų Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. B-ĮV-1122, 37 punktą, kuriame nustatyta, kad voljeras, narvas ar kita laikymo įranga, kuriuose laikomi šunys, turi būti įrengti taip, kad juose laikomi šunys, priklausomai nuo jų dydžio, negalėtų iš jų iššokti ar kitu būdu pabėgti; 39 punktą, kuriame nustatyta, kad kai šuo laikomas pririštas, jis turi būti rišamas taip, kad neišeitų už žemės valdos, kurioje laikomas, ribos; 41 punktą, kuriame nustatyta, kad uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs, t. y. laikė šunis savo atviroje namų valdoje nepririštus. Administracinėn atsakomybėn traukiamo R. P. padaryta veika yra pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, kadangi jis padarė aukščiau minėtų Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, dėl ko atsirado žalos asmens sveikatai. Teismo nustatytos aplinkybės atitinka administracinio nusižengimo protokole išdėstytas aplinkybes ir protokole nurodytą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą veiką. Teismo ištirtų ir įvertintų rašytinių įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad R. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalyje, todėl jis pripažintinas kaltu ir jam skirtina administracinė nuobauda.

ANK 346 straipsnio 4 dalies sankcija numato baudą nuo 150 iki 300 eurų. Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

Pagal savo pobūdį padarytas administracinis nusižengimas nėra itin šiukštus. Pažeidėjas turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 7- 11 ). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Remiantis šiomis aplinkybėmis jam skirtina bauda nežymiai mažesnė negu jos vidurkis, t. y. 200 eurų bauda. Tuo bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, nustatyti ANK 22 straipsnio 2 dalyje, t. y. atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti juos, atimti ar apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės (ANK 27 straipsnio 1 dalis). Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, padarymą gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės - gyvūno konfiskavimas, pareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose) (ANK 346 straipsnio 20,21 d.). Turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Turto konfiskavimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą administracinį nusižengimą (ANK 29 straipsnio 3 dalis). Teismas atsižvelgdamas, kad šuns nėra privaloma konfiskuoti, konkretus šuo nebuvo nustatytas, šuo didelės žalos nepadarė, jo padarytą žalą lėmė jo savininko elgesys, ne paties šuns elgsena, nėra duomenų apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ankščiau padarytus šuns laikymo taisyklių pažeidimus, sprendžia, kad šioje byloje šuo nekonfiskuotinas.

Siekdamas plačiau taikyti alternatyvaus pobūdžio nerepresines administracinio poveikio priemones, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) kartu su administracine nuobauda gali skirti asmeniui įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). Skiriant šią administracinio poveikio priemonę, nustatomas jos įvykdymo terminas (ANK 30 straipsnio 1 dalis) Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kitas bylos aplinkybes ir į tai, ar tai padėtų geriau įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį, turi teisę motyvuotu nutarimu neskirti administracinės nuobaudos ir asmeniui paskirti tik administracinio poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose) (ANK 30 straipsnio 2 dalis). Įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose) skiriamas tik asmens sutikimu. Asmens sutikimas dalyvauti atitinkamose alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose) laikomas lengvinančia aplinkybe skiriant administracinę nuobaudą (ANK 30 straipsnio 3 dalis).Teismas atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, daro išvadą, kad paskirta administracinė nuobauda - bauda pasieks savo tikslus, netaikant šios aukščiau paminėtos administracinio poveikio priemonės.

Teismas, remdamasis virš išdėstytu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 str., 25 str., 34 str., 35 str., 36 str., 346 str. 4 d., 635 str. 1 d.1 p., 4 d., 636 str., 646 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 200 EUR (dviejų šimtų eurų) baudą.

Pažeidėjui išaiškinti, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų http://www.vmi.lt/cms/web/guest/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 21134012182. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą 40 kalendorinių dienų terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis). Laiku nesumokėjus baudos, išieškojimą vykdančios institucijos (VMI prie LR FM) nutarimas perduodamas antstoliui priverstiniam baudos išieškojimui, dėl ko padidės vykdymo išlaidos.

USB raktą, nutarimui įsiteisėjus, gražinti nukentėjusiojo įstatyminiam atstovui R. T..

M. T. medicininius dokumentus gražinti VŠĮ ,,Vilkaviškio ligoninė“, byloje paliekant kopijas.

Nutarimo nuorašą registruotu paštu per tris darbo dienas nuo šio nutarimo paskelbimo (priėmimo) dienos išsiųsti Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK ir išsiųsti (išduoti) R. P., R. T...

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos

gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.