Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Arūnas Bartkus, susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės Dianos Voskoboinikovos pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilnius, LR pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirba, nesimoko (pradinio išsilavinimo), turi neįgalumą (darbingumas 40%), neteistas, kaltinamas pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. 2017 m. rugsėjo mėnesį, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, bute adresu (duomenys neskelbtini), būdamas pilnametis, žinodamas, kad K. A. nėra šešiolika metų, ne mažiau kaip vieną kartą lytiškai santykiavo su K. A., gim. (duomenys neskelbtini), su jos sutikimu, tokiu būdu tenkino lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių.

Kaltinamasis R. M. ikiteisminio tyrimo metu dėl nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo mėn. buvo jo ir K. A., gim. (duomenys neskelbtini)vestuvės pagal romų tradicijas. Jis ir K. yra romai. Pagal romų tradicijas jokių dokumentų jie nepasirašo, tik atšvenčia šventę. Iš karto po vestuvių jis ir K. turėjo lytinių santykių, žino, kad K. tai buvo pirmi lytiniai santykiai. Jis žinojo, kad jai dar nėra 16 metų, bet pagal jų tradicijas tai nėra kliūtis tuoktis ir turėti lytinius santykius. Lytiniai santykiai tarp jo ir K. vyko abipusiu sutarimu, jie vienas kitą myli bei yra vyras ir žmona. Lytiniai santykiai tarp jų buvo normalūs, jie jų metu nesisaugojo, nenaudojo jokių apsaugos priemonių, nes planavo susilaukti vaikelio. Šiuo metu, ir iš karto po vestuvių, jie su K. gyvena jos tėvų namuose adresu (duomenys neskelbtini), ir toliau čia gyvens. Jis labai myli K. A., su ja laukiasi vaikelio ir kartu jį augins, nes pagal romų tradicijas yra vyras ir žmona. K. su mama buvo vaikų teisėse ir ten pasakė, kad jie turi susituokti pagal Lietuvos įstatymus. Tada jis vaikų teisėse parašė dokumentą - prašymą dėl leidimo jiems susituokti. Jis pripažįsta, kad ankščiau nežinojo, kad Lietuvos įstatymai draudžia turėti lytinius santykius su asmeniu, kuriam nėra 16 metų, dabar jau žino, kad už tai yra baudžiama. Jis pareiškė, kad pagal jam pateiktą pranešimą apie įtarimą jis savo kaltę pilnai pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu ir neprieštarauja, kad jam būtų paskirta straipsnyje numatyta bausmė - laisvės apribojimas su kažkokiais įpareigojimais. (b. l. 52-57).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo duotų paaiškinimų jo kaltę įrodo kiti byloje surinkti įrodymai.

Liudytoju apklaustas Š. A., kuriam procese leista dalyvauti kaip nepilnametės nukentėjusiosios K. A. atstovui pagal įstatymą, parodė, kad K. A. yra jo dukra, ji šiuo metu laukiasi, būsimo vaikelio tėvas yra R. M.. K. su R. čigonų tarpe skaitoma šeima, vyras ir žmona, jau buvo jų vestuvės. Kada tiksliai buvo vestuvės negali pasakyti, bet prieš kelis metus. Tada iki vestuvių K. dar buvo mergaitė, tai yra dar buvo neturėjusi lytinių santykių. Po čigoniškų vestuvių jie pas juos apsigyveno ir iki šiol gyvena. Tarp čigonų yra įprasta, kad tarp jų santuokos įvyksta anksti. Jis pats su žmona apsivedė, kai jam buvo 13, o žmonai 14 metų, tarp jų buvo tik čigoniškos vestuvės. Jokie dokumentai tarp čigonų, kai jie apsiveda nerašomi. R. K. nėra skriaudęs, jis geras vyras, rūpinasi K.. Liudytojas pats namuose augina 8 vaikus kartu su K.. R. su K. turi atskirą kambarį. Jie net nebūtų prašę leisti apsivesti, bet vaikų teisės to reikalavo. Jiems čigonams užtenka čigoniškos santuokos. K. yra baigusi 6 klases, mokosi palengvinta programa, gauna invalidumą. Šiuo metu, kai Kalima laukiasi, ji yra labai jautri, greitai verkia (b.l. 30-32).

Nukentėjusioji K. A. parodė, kad ji yra gimusi (duomenys neskelbtini), dabar jai 16 metų. Ji supranta, kad atėjo pasikalbėti apie vaikiną R. M., jam yra 24 metai, jo gimimo datos nežino. Supranta, kad atėjo pasikalbėti kad ji jį myli. Jai paaiškinta, kad kalbėsis apie tai, kaip ji laukiasi. Jai išaiškinta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 82 straipsnio 2 dalies pagrindu, liudytojas, kuris yra įtariamojo šeimos narys ar artimas giminaitis, gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus, ji sutinka duoti parodymus. Taip pat jai paaiškinta, kad už melagingų parodymų davimą ji gali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėm, t. y. gali būti nubausta. Apklausiama paaiškino, kad ji su R. M. susipažino neseniai ir pradėjo bendrauti. Ji su R. pagal romų tradicijas susituokė maždaug prieš 10 mėnesių, gali būti, kad 2017 m. rugsėjo mėn. Pagal romų tradicijas jiems užtenka atšvęsti šventę ir tampama vyru ir žmona. Jokių dokumentų jie nepasirašo, svarbiausia, kad ji būtų mergaitė, t. y. , dar neturėjusi lytinių santykių. R. M. buvo pirmas vyras su kuriuo ji turėjo lytinius santykius. Šiuo metu ji laukiasi nuo R., jis yra jos būsimo vaiko tėvas, šį nėštumą jie kartu planavo ir abu labai norėjo kūdikio. Ji planavo vaikelį ir žinojo kaip jis atsiranda ir ką reikia daryti, kad pradėtų lauktis. Kadangi jie vaikelį planavo, tai lytinių santykių metu nesisaugojo, lytiniai santykiai buvo atliekami natūraliu būdu. Po vestuvių ji su R. M. kartu gyvena pas jos tėvus adresu (duomenys neskelbtini), turi atskirą kambarį. Tame kambaryje gyvena kaip vyras ir žmona ten mylėjosi ir pradėjo vaikelį, jokios prievartos jų santykiuose nėra ir nebuvo, viskas vyko abipusiu sutarimu. Po vestuvių buvo jos pirmi santykiai ir R. M. yra jos vaikelio tėvas. Ji nežinojo, kad pagal Lietuvos įstatymus ji negalėjo gyventi su R. M. ir su juo lytiškai santykiauti. Nuo vestuvių ji visur yra kartu su R., jis jos niekur nepalieka, jį labai myli ir jis ją myli. Jie kartu eina pas gydytojus. R. yra labai geras, ją myli, gražiai su ja elgiasi, nėra jos nuskriaudęs, ji džiaugiasi kad yra su juo ir jie kartu laukia vaikelio. Ji pareiškė, kad R. M. yra jos vyras pagal romų tradicijas, ankščiau nežinojo, kad pagal Lietuvos įstatymus negali gyventi su R. ir su juo lytiškai santykiauti dėl jų amžiaus skirtumo, dabar jau žino. Jos ir R. lytiniai santykiai buvo abipusiu sutarimu, jokios prievartos jis nenaudojo, viskas buvo savanoriškai. Ji R. M. jokių pretenzijų neturi, jį labai myli ir nori su juo toliau gyventi ir auginti jų bendrą vaikelį. Ji nenori kad R. būtų baudžiamas, nes jis nieko blogo nepadarė, yra labai geras, ji nori su juo ramiai ir taikiai gyventi, laukia dukrytės, kartu ją augins (b. l. 35-38).

Vaiko teisių apsaugos skyriaus prašyme nurodyta, kad 2018-05-28 į Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių kreipėsi K. A., gim. (duomenys neskelbtini), su prašymu dėl santuokinio amžiaus sumažinimo. Jai nustatytas 30 savaičių nėštumas (b. l. 9).

Iš medicininio pažymėjimo matyti, kad K. A., gim. 2001-12-29, nustatytas 30 savaičių nėštumas (b. l. 16).

Išdėstyti rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad R. M., žinodamas, kad K. A. nėra šešiolika metų, ne mažiau kaip vieną kartą lytiškai santykiavo su ja, su jos sutikimu, tokiu būdu tenkino lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, todėl jo veiksmai teisingai kvalfikuoti pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

R. M. padarė apysunkį nusikaltimą, anksčiau neteistas (b. l. 58), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 62-63), nedirba (b. l. 61). Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti už nusikaltimą skyrus baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 str.), paskiriant įpareigojimus. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,

nusprendė:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 151¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. M. skirti galutinę sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu bei 5 punktu, R. M. įpareigoti būti namuose nuo 23 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu, bei neatlygintinai išdirbti per 3 mėnesius 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.