Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžio, kuriuo T. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktą – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 260 straipsnio l dalį – 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio l ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 7 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. R. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011 m. kovo 16 d. iki 2011 m. gegužės 17 d., ir nuo 2015 m. balandžio 17 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)" civilinis ieškinys tenkintas ir iš T. R. priteista 62 268,30 Eur (215 000 Lt) turtinės žalos atlyginimo. Ši suma iš T. R. priteista solidariai su S. R., K. Ž., T. E. ir P. Ž.. Iš T. R. priteista 384,58 Eur (1327,88 Lt) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. R. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupė, visuotinai pavojingu būdu sunaikino didelės vertės svetimą turtą, t. y. S. R. 2010 m. rugpjūčio 17 d. prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), T. R. ir K. Ž. pažadėdamas 579,24 Eur (2000 Lt) atlygį palenkė juos padegti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius sunkvežimius-betono maišykles. T. R. ir K. Ž. padegti sunkvežimius-betono maišykles susitarė su T. E. ir P. Ž. ir 2010 m. rugpjūčio 18 d., apie 4 val., jie T. E. vairuojamu automobiliu „Opel Vectra“ atvyko prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), kur T. E. liko laukti automobilyje, T. R. ir K. Ž. prie namo tvoros saugojo aplinką, o P. Ž. apipylęs benzinu padegė namo kieme stovėjusius 10 136,70 Eur (35 000 Lt) vertės sunkvežimį-betono maišyklę „Iveco 26E27“ ir 57 055,14 Eur (197 000 Lt) vertės sunkvežimį-betono maišyklę „Mercedes-Benz 3235“.

T. R. nuteistas už tai, kad kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu dėl chuliganiškų paskatų sužalojo žmogų ir dėl to nukentėjęs asmuo ilgai sirgo, t. y. T. R. 2011 m. vasario 22 d., apie 2 val., (duomenys neskelbtini), namo iš fabrikinės gamybos 6 mm kalibro revolverio „ALFA model 640“ iššovė ne mažiau kaip 4 šūvius į J. C. (J. C.), ranka sudavė keletą smūgių į veidą bei įvairias kūno vietas, dėl to J. C. sveikata buvo sutrikdyta ilgam laikui.

T. R. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ir jas pardavė, t. y. T. R. iki 2011 m. kovo 15 d., turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 13,36 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,907 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kuriuos laikė butuose, adresais (duomenys neskelbtini). 2011 m. kovo 15 d. bute, adresu (duomenys neskelbtini), T. R. apie 20.25 val. 0,745 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,183 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, už 11,58 Eur (40 Lt) pardavė R. N., apie 21.10 val. 2,729 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,358 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, už 34,75 Eur (120 Lt) pardavė A. Z., po to pasiėmė 9,886 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,339 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ir juos gabeno, kol apie 21.35 val. namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas pagrįstai T. R. pripažino kaltu ir jo nusikalstamai veikai taikė tinkamą baudžiamąjį įstatymą. Apeliaciniu skundu neginčijamos teismo išvados dėl kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tik nesutinkama su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme.

Pirmosios instancijos teismas T. R. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį paskyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktą – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 260 straipsnio l dalį – 6 metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaudamasis BK 63 straipsnio l ir 4 dalimis, paskyrė subendrintą 7 metų laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu sumažino vienu trečdaliu ir T. R. paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 metams 8 mėnesiams. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl neteisingai paskirtos bausmės keistinas (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Kolegija sutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas jam paskyrė savo dydžiu aiškiai per griežtą bausmę. Bausmės paskirtis BK 41 straipsnio 2 dalyje apibūdinama per jos skyrimo tikslų – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punktą aprašomojoje nuosprendžio dalyje motyvuodamas konkrečią bausmę, teismas turi aprašyti byloje nustatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, įvertinti kiekvienos jų reikšmę ir nurodyti, kurios ir kaip nulemia bausmės rūšį ir dydį.Tačiau šio reikalavimo, surašant skundžiamą teismo nuosprendį, nebuvo laikomasi. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nemotyvuotas konkrečios bausmės už atskirą nusikalstamą veiką skyrimas. Teismas, apsiribojęs BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų pakartojimu, nė vienos iš įstatyme nurodytų aplinkybių nesusiejo su nagrinėjamos bylos konkrečiomis nustatytomis aplinkybėmis, svarbiomis individualizuojant bausmę. Tokiu būdu, kolegijos nuomone, apylinkės teismas pažeidė ne tik BK nuostatas, reikalaujančias skiriant bausmę atsižvelgti į visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, bet ir BPK nuostatas, reikalaujančias motyvuoti konkrečios bausmės skyrimą.

Taigi įvertinusi šioje byloje nustatytų reikšmingų bausmės skyrimui aplinkybių visumą, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas BK įtvirtintų bausmės individualizavimo nuostatų, T. R., kuris padarė du apysunkius ir vieną sunkų nusikaltimą, pripažinęs nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę dėl visų jo padarytų nusikalstamų veikų, dėl dviejų veikų nustatęs po vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, paskyrė savo dydžiu per griežtas bausmes, todėl nuosprendis keistinas.

Nuteistojo T. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl visų veikų yra tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas. Nustatyta T. R. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog jis BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), BK 138 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose numatytą nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). BK 138 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktų ir BK 260 straipsnio l dalies sankcijose numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai T. R. skyrė laisvės atėmimo bausmę ir už nusikaltimą numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.

Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas T. R. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, BK 138 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktą, 260 straipsnio l dalį paskirdamas didesnes už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmes nesilaikė BK 54 straipsnio ir 61 straipsnio nuostatų. BK 61 straipsnis numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Nuteistasis T. R. padarė du apysunkius ir vieną sunkų nusikaltimą. Skiriant bausmę T. R. už visuotinai pavojingu būdu didelės vertės svetimo turto sunaikinimą, atsižvelgiama į šio turto vertę, kuri yra žymiai didesnė už BK 190 str. nurodytą didelės vertės ribą (250 MGL), turto sunaikinimo būdo pavojingumą, nuteistojo vaidmenį šio nusikaltimo padaryme, jis nebuvo šio nusikaltimo iniciatorius ir pagrindinis vykdytojas, savo kaltę pripažino, jo parodymais teismas rėmėsi nagrinėdamas kitų bendrininkų bylą. T. R. atsiprašė nukentėjusiojo ir sutiko atlyginti žalą. Skiriant bausmę T. R. už J. C. sužalojimą dėl chuliganiškų paskatų, žmonių gyvybei pavojingu būdu, atsižvelgiama į šio nusikaltimo padarymo laiką ir vietą, jis padarytas naktį, vasario mėnesį, nenustatyta, kad toje vietoje buvo kitų žmonių, be to tokiu metu jų ir neturėtų būti, todėl pavojus kitų žmonių gyvybei nebuvo didelis. Nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškė. Nuteistasis padarė sunkų nusikaltimą, t. y. neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ir pardavė. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas psichotropinės medžiagos – metamfetamino nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,2 g, o didelis kiekis daugiau kaip 20 g. šios medžiagos. Nustatyta, kad T. R. neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 13,36 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,907 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, t. y. įgytas narkotikų kiekis nors ir viršijo rekomendacijose nustatytą nedidelio kiekio ribą, bet buvo žymiai mažesnis už didelį šios medžiagos kiekį, dalį šių medžiagų T. R. pardavė dviem asmenims. Turimais duomenimis paskutinį kartą T. R. buvo nuteistas 2005 m. spalio 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo už nusikaltimą numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje laisvės atėmimu 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su 2004 m. gegužės 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir skirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2008 m. vasario 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi T. R. nuo bausmės buvo atleistas. Kitų duomenų apie po to buvusius T. R. teistumus byloje nėra, jų nenurodo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, todėl teismo išvada, kad T. R. padarė nusikaltimus, turėdamas neišnykusį teistumą, prieštarauja BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatoms. Nustatyta, kad T. R. nusikaltimų padarymo metu nebuvo teistas, nes teistumas už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas jam buvo išnykęs (t. 4, b. l. 50-63).

Teisėjų kolegija, įvertinus aptartas BK nuostatas ir nustatytų reikšmingų bausmės skyrimui bylos aplinkybių visumą, įvertinus kiekvienos aplinkybės reikšmę sprendžia, kad T. R. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, BK 138 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktą, 260 straipsnio l dalį skirtinos mažesnės už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmės. Todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas ir T. R. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė mažintina iki 2 metų laisvės atėmimo, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktą – iki 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo, pagal BK 260 straipsnio l dalį – iki 3 metų laisvės atėmimo.

Šiuo nuosprendžiu T. R. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, BK 138 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktą, 260 straipsnio l dalį sušvelninus paskirtas bausmes, iš naujo sprendžiamas šių bausmių bendrinimo tarpusavyje klausimas. Paskirtos bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi tokia pat tvarka ir tokiomis pat proporcijomis, kaip ir buvo bendrinama skundžiamu nuosprendžiu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas įvertinęs bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą sprendžia, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors teistumas T. R. yra išnykęs, bet tai, kad jis buvo ne vieną kartą teistas ir jam būdavo atidedamas bausmės vykdymas, bet jis ir vėl nusikalsdavo, charakterizuoja jį, kaip asmenį linkusį nusikalsti, rodo, kad bausmės tikslai nebuvo pasiekti, o padaryti nusikaltimai už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nėra atsitiktinio pobūdžio. T. R. padarė du apysunkius ir vieną sunkų nusikaltimus, po nusikaltimų padarymo nuo teismo pasislėpė, nesistengė atlyginti padarytos žalos, kritiškai nevertino savo elgesio, nesiekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, todėl BK 75 str. nuostatų taikymas T. R. prieštarautų teisingumo principui, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus.

Apeliaciniame skunde prašoma įskaityti nuteistajam į bausmės laiką Šiaurės Airijoje sulaikyme išbūtą laiką. Šis prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyba 2014 m. liepos 23 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad T. R. 2014 m. liepos 21 d. buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje (t. 8, b. l. 113). Pirmosios instancijos teismas į T. R. paskirtos bausmės laiką neįskaitė Jungtinėje Karalystėje išbūto laiko nuo 2014 m. liepos 21 d. iki 2015 m. balandžio 16 d. (t. 8, b. l. 145-147), todėl skundžiamas nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 4 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės pakeisti:

T. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 2 metų.

T. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktą paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 2 metų 4 mėnesių.

T. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio l dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 3 metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, prie paskirtos griežčiausios 3 metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti švelnesnes bausmes ir skirti T. R. subendrintą bausmę laisvės atėmimą 4 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei paskirti T. R. galutinę bausmę laisvės atėmimą 2 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, į T. R. paskirtos bausmės laiką įskaityti Jungtinėje Karalystėje sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. liepos 21 d. iki 2015 m. balandžio 16 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.