Utenos apylinkės teismo sprendimas

2014-01-29 · Civilinė byla Nr. 2-34-335/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-01-29
Bylos Nr.
2-34-335/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Roma Rimkienė
Ieškovas
UAB „Molesta“
Atsakovas
V. R.
Civilinė byla Nr. 2-34-335/2014
2-30-3-00502-2013-1Proces.sprend.kateg.: 14.; 18.2.2.; 116.1.(S)MOLĖTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 29 d.Molėtai
Molėtų rajono apylinkės teismo teisėja Roma Rimkienė,sekretoriaujant Astai Kanapienienei,proceso dalyviams nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Molesta“ ieškinį atsakovui V. R. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-2537 panaikinimo iš dalies ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2013-07-09 sprendimą Nr. DGKS-2537 dalyje dėl 792,74 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti su V. R. laiką priteisimo bei iš atsakovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šiuo metu įmonei yra keliama restruktūrizavimo byla, t.y. ieškovo materialinė padėtis sunki, todėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką priteisimas yra neadekvati sankcija. Be to, nurodė, jog Darbo ginčų komisija neteisingai traktavo ir interpretavo 2013-06-20 pasirašytą susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriuo numatė, jog darbdaviui vėluojant sumokėti 6578,08 Lt sumą, darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, todėl neturėjo būti skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laiką. Į teismo posėdį atstovas neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko ir prašė Darbo ginčų komisijos sprendimą palikti galioti (b. l. 98). Į teismo posėdį jis neatvyko, apie neatvykimo priežastis šalys nepranešė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Tarp šalių 1993-10-01 buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 153, kuri nutraukta nuo 2013-06-20 pagal LR DK 125 straipsnio 1 dalį (b. l. 19-20). Byloje nėra ginčo, kad atleidimo iš darbo dieną su atsakovu nebuvo atsiskaityta (b. l. 17). Ieškovas ginčijo Darbo ginčų komisijos sprendimą DGKS-2537, prašydamas išspręsti reikalavimo pagrįstumą dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką išieškojimo.

LR DK 141 straipsnio 1 dalis numato, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo iš darbo dieną, jeigu šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbo ginčų komisija darbo byloje Nr. APS-104-10780/2013 nusprendė išieškoti atsakovo naudai 6557,68 Lt darbo užmokesčio ir 455,16 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką LR DK 141 str. 3 d. pagrindu, be to, nurodė sprendimą vykdyti skubiai dalyje dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio išieškojimo – 792,74 Lt (b. l. 14-16). Ieškovas, kaip galima suprasti, iš tikrųjų ginčija ne pastarąją sumą, nors būtent ją nurodė ieškinyje, bet 455,16 Lt sumą, argumentuodamas tai sunkia turtine padėtimi ir tuo, kad 2013-06-20 šalys esą pasirašė susitarimą, kuriuo V. R. atsisakė reikalavimo teisės į vidutinio darbo užmokesčio išmokėjimą už uždelstą atsiskaityti laikotarpį.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2013-01-16 nutartimi tik priėmė UAB „Molesta“ pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo, tačiau tokia byla dar neiškelta (b. l. 11-13). O 2013-02-01 nutartimi pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, šis teismas leido sumokėti darbo užmokestį darbuotojams (b. l. 8-10). Ieškovo minimu šalių susitarimu 2013-06-20 UAB „Molesta“ nors įsipareigojo atsiskaityti su darbuotoju V. R., tačiau ne tik su juo neatsiskaitė, bet netgi neįvykdė ginčijamo sprendimo dalyje dėl 792,74 Lt vidutinio darbo užmokesčio išieškojimo skubos tvarka (b.l. 18). Todėl akivaizdu, kad toks darbuotojui primestas buvusio darbdavio susitarimas, kuris savo esme yra nenaudingas ir pažeidžiantis darbuotojo, kaip silpnesnės šalies interesus, nebuvo įvykdytas būtent dėl darbdavio kaltės ir todėl į šį netinkamą ieškovo argumentą, sprendžiant ginčą, neatsižvelgtina.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas LR DK 141 str. 3 d., konstatavo, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Ši norma darbdaviui kilusius padarinius – pareigą sumokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką – sieja ne tik su neatsiskaitymo faktu, bet ir su darbuotojo kaltės dėl neatsiskaitymo nebuvimu. Taigi DK 141 straipsnio 3 daliai taikyti būtina nustatyti neatsiskaitymo laiku faktą ir aplinkybę, kad dėl savalaikio neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. UAB„ Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. v. UAB „ Stelalita“, bylos Nr. 3K-3-625/2008).

Taigi, byloje nustatyta, kad atsakovui jo atleidimo iš darbo dieną neišmokėta darbo užmokesčio suma – 6557,68 Lt. Darbo ginčų komisija suskaičiavo, kad nuo ieškovo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo priėmimo dienos buvo 12 darbo dienų, o V. R. vienos dienos vidutinis darbo užmokestis buvo 37,93 Lt, todėl teisingai apskaičiavo, jog atsakovui turėtų būti išieškotina 455,16 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką. Faktiniai bylos duomenys duoda pagrindą išvadai, kad dėl neatsiskaitymo laiku jokios atsakovo kaltės nėra.

Kaip minėta, darbuotojas yra silpnesnioji darbo sutarties šalis. Neatsiskaitydamas su juo atleidimo iš darbo dieną, ieškovas pažeidė ne tik įstatymo nustatytas pareigas (LR DK 35 str.), bet ir teisėtus buvusio darbuotojo (atsakovo) interesus – už atliktą darbą gauti darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas bei savarankiškai disponuoti jam priklausančiomis pajamomis, taip apribodamas jo konstitucinę teisę į nuosavybę (Konstitucijos 23 straipsnis). Todėl prašymas iš dalies panaikinti Darbo ginčų komisijos 2013-07-09 sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, negali būti tenkinamas.

LR CPK 84 str. pagrindu ieškovui buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo priėmimo dienos. Kadangi ieškinys netenkinamas, iš ieškovo priteistinas 100 Lt žyminis mokestis valstybei (b. l. 93, LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 96 str.). Pagal LR CPK 92 str., 96 str. iš ieškovo valstybei priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 13,13 Lt (b. l. 1).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259str., 268-270 str.,

nusprendžia:

UAB „Molesta“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Molesta“, j.a.k. 167553831, 13,13 Lt (trylika litų 13 ct) pašto išlaidų ir 100 Lt (vieną šimtą litų) žyminio mokesčio valstybei į VMI sąskaitą LT247300010112394300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Roma Rimkienė