Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-12-14 · Administracinė byla Nr. I-11628-629/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-14
Bylos Nr.
I-11628-629/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02134-2014-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Milda Vainienė, Irena Paulauskienė, Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
R. J.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos
Advokatai
Virgilijus Kaupas, Mindaugas Kukaitis
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-11628-629/2015(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02134-2014-0)Procesinio sprendimo kategorija 1.16.4; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Paulauskienės, Arūno Kaminsko, dalyvaujant pareiškėjo R. J. atstovui advokatui Mindaugui Kukaičiui, atsakovės Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atstovui advokatui Virgilijui Kaupui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl įsakymo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

R. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–12) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2014 m. kovo 7 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro (toliau – ir Ministras) įsakymą Nr. K-50 (toliau – ir Įsakymas Nr. K-50), kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Pareiškėjo nuomone, skundžiamas įsakymas yra neteisėtas, prieštaraujantis teisės normoms bei teisingumo ir teisėtumo principams. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pažymėjo, kad konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nurodyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Komisija turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Pareiškėjo teigimu, komisijos, sudarytos jo galimam tarnybiniam nusižengimui tirti, išvada yra neišsami, neobjektyvi. Komisija ir Ministras neatskyrė ir sutapatino pareiškėjo tarnybinių pareigų ėjimą ir asmeninės nuomonės turėjimą ir jos išreiškimą, jo išsakytus teiginius ir jų interpretavimą žiniasklaidos priemonėse. Tyrimas atliktas subjektyviai, paviršutiniškai, viršijant tarnybinių pareigų ribas. Pareiškėjo įsitikinimu, interviu davimas ir asmeninės nuomonės išreiškimas savaime nėra draudžiamas ir baudžiamas. Komisija neatskleidė kaip ir kuo remiantis pareiškėjas galimai pažeidė valstybės tarnautojo veiklos etikos principą gerbti valstybę, jos institucijas ir įstaigas, o tik padarė subjektyvų pareiškėjo nuomonės įvertinimą. Pareiškėjo nuomone, jis nepažeidė jokių tarnybinių pareigų, todėl nuobauda jam skirta neteisėtai.

Be to, pasak pareiškėjo, komisija netyrė ir nenustatė, kokius konkrečius teiginius jis iš tikro pareiškė, o kuriuos interpretavo žurnalistai. Pareiškėjo teigimu, vertinat jo pasakytus žodžius yra būtina atskirti nuomonę nuo žinios skleidimo. Žiniai taikomas tiesos kriterijus netaikomas nuomonei. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. įtvirtinta teisė skleisti informaciją, kuri neįžeidžia ir nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. Anot pareiškėjo, jis bendravo su žiniasklaida kaip žmogus, o ne kaip valstybės tarnautojas, einantis tarnybinę užduotį. Atsakydamas į klausimus išsakė savo asmeninę nuomonę, kuri susidarė dėl tuo metu susiklosčiusių įvykių.

Paaiškino, 2013 m. liepos 8 d. svetainėje www.youtube.com buvo paviešinti trys pokalbių telefonu įrašai, kuriuose, kaip nurodoma, galimai figūruoja Lietuvos diplomatai, tarp kurių pareiškėjas. Tyrimą dėl ambasadorių pokalbių atliko Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovė, Ministerija, URM) Generalinė inspekcija ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD), tačiau nė su vieno tyrimo išvadomis pareiškėjas nebuvo supažindintas. „Youtube“ portale paskelbtų garso įrašų autentiškumas oficialiai nebuvo patvirtintas, tačiau iš viešai prieinamos informacijos susidaro nuomonė, kad įrašai yra padaryti neteisėtai, todėl tokius įrašus vertinant teisine prasme jie buvo niekiniai, neteisėti ir jie negalėjo būti laikomi įrodymais. Diplomatas yra karjeros valstybės tarnautojas, o ne politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojas, todėl asmeninio pasitikėjimo reikalavimas jam netaikytinas, tačiau Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas A. B. 2013 m. rugpjūčio 19 d. viešai pareiškė, kad pasiklausymo aukomis tapę ambasadoriai prarado pasitikėjimą, ir to pasekoje 2013 m. rugpjūčio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą teikti Lietuvos Respublikos Prezidentei pareiškėjo atšaukimą iš Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus pareigų, o 2013 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė priėmė dekretą, kuriuo atšaukė pareiškėją iš Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Vengrijos Respublikoje, Serbijos Respublikai, Bosnijos ir Hercegovinai ir Juodkalnijai, Makedonijos Respublikai pareigų. Pažymėjo, kad dėl galimai neteisėtų veiksmų (asmens susižinojimo neliečiamumo pažeidimo, neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo, neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimo ar panaudojimo) jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą. Žiniasklaidos priemonės, sužinojusios apie šį kreipimąsi ir atliekamą tyrimą, kreipėsi su klausimais į pareiškėją. Pasak pareiškėjo, jis 2014 m. sausio 7 d. televizijos „LNK“ laidoje „Žinios“ ir radijuje „Žinių radijas“ teikė interviu, kuriuose išsakė savo nuomonę ir abejones, kurias turi ištirti ir išsklaidyti atliekamas tyrimas, tačiau neteigė, kad VSD įrašė ir paviešino internete pareiškėjo ir tuometinio ambasadoriaus Azerbaidžane A. Ž. pokalbius. Pareiškėjo manymu, laidoje „Žinios“ jo išsakyti žodžiai yra nuomonė, o ne išvados, juolab, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris ir nustatys, kaip viskas buvo, ir panaikins visas abejones. Iki tol nei VSD, nei kuri nors kita valstybės institucija nebuvo atskleidusi, kas įrašė aukšto rango diplomatų pokalbius ir kas juos paviešino, nors pagal paviešintus duomenis pareiškėjas buvo atšauktas iš nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus pareigų. Pareiškėjas pabrėžė, kad tik 2014 m. kovo mėn. VSD paviešino savo išvadą, jog įrašus padarė Rusijos specialiosios tarnybos, todėl VSD atlikus tyrimą ir apie jį nepateikiant jokių duomenų, kyla įvairių minčių ir interpretacijų, kuriuos ir siekė išsklaidyti pareiškėjas, kreipdamasis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą. Pareiškėjas taip pat pabrėžė, jog „Žinių radijo“ interneto portalo straipsnyje „Įtarimai apie slaptus pasiklausymus tik stiprėja, sako diplomatas“ išsakyti duomenys yra nuomonė, o ne faktų dėstymas, už kurios pasakymą negali būti persekiojama ir baudžiama drausmine tvarka. Pareiškėjo teigimu, jis nėra tiesiogiai atsakingas už tai, kaip jo žodžius interpretavo žiniasklaidos priemonės. „LRT“ televizijos laidoje „Savaitė“, anot pareiškėjo, jis taip pat neišsakė jokių kaltinimų VSD atžvilgiu, o išsakė savo asmeninę nuomonę, nes jai susidaryti pagrindas buvo kilęs iš aukščiau nurodytų aplinkybių.

Nurodė, kad darbdavys, tirdamas tarnybinių pareigų vykdymą ir jų pažeidimą, aplinkybes privalo ištirti objektyviai ir tik esant visiems pažeidimo sudėties elementams daryti išvadą, jog buvo pažeistos konkrečios tarnybinės pareigos. Šiuo atveju 2014 m. kovo 3 d. komisijos, sudarytos tirti pareiškėjo tarnybinį nusižengimą, išvadoje (toliau – ir Išvada) pacituoti teiginiai yra išimti iš konteksto. Tai, kad išvada yra subjektyvi, pareiškėjo nuomone, įrodo ir tai, kad joje kalbama apie Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 3 str. 2 d. 1 p. pažeidimą, tačiau darant išvadą šis punktas nebetaikomas. Išvadoje tiesiogiai kalbama, jog pareiškėjas pažeidė valstybės tarnautojo etikos standartus, tačiau, kuriuos teisės aktus jis pažeidė, nenurodoma. Išvadoje teigiama, kad pareiškėjas paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, nesusijusią su darbdaviu, o susijusią su VSD. Pačioje išvadoje nėra aiškios kaltinimo dėl tarnybinio nusižengimo ribos ir apimtis, todėl šis aktas iš esmės ydingas. Be to, pareiškėjas yra kaltinamas ne tiesioginių pareigų netinkamu vykdymu, o netinkamai pasisakęs ne darbo metu ir ne apie darbdavį. Darbdavys gali bausti už tiesioginių pareigų netinkamą vykdymą, o ne už nuomonę apie trečius asmenis.

Atsiliepimas

Atsakovė Ministerija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 20–25).

Nurodė, kad Ministerija laikėsi VTĮ 29 str. nustatytų sąlygų ir reikalavimų tarnybinei nuobaudai skirti bei VTĮ 30 str. nustatytos tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos. Pažymėjo, kad VTĮ 15 str. tarp valstybės tarnautojo pareigų nurodo ir tokias kaip laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 p.), tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas (4 p.), laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių (5 p.). VTĮ 3 str. 1 d. nustato, jog Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo, atsakomybės už priimtus sprendimus ir kitais šioje teisės normoje išvardintais principais. Tarp VTĮ 3 str. 2 d. nurodytų valstybės tarnautojų veiklos svarbiausių etikos principų yra ir pagarbos valstybei principas, pagal kurį valstybės tarnautojas privalo gerbti Konstituciją, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus (1 p. ), pavyzdingumo principas, pagal kurį valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas, būti nepriekaištingos reputacijos, tolerantiškas, pagarbus (8 p.). Pabrėžė, jog pagal Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymą (toliau – ir Diplomatinės tarnybos įstatymas) Lietuvos Respublikos diplomatinė tarnyba yra valstybės tarnybos dalis, o už tarnybinius nusižengimus diplomatui galimos skirti tarnybinės nuobaudos.

Atsakovės nuomone, pateikti rašytiniai įrodymai bei aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad pareiškėjas, 2014 m. sausio mėn. žiniasklaidos priemonėms pateikdamas informaciją apie VSD bei URM tam tikrus veiksmus, kuriuos pavadino neteisėtais ir nusikalstamais, buvo statutinis valstybės tarnautojas, todėl jam keliami aukštesni reikalavimai ne tik tarnyboje, bet ir ne tarnyboje. URM Komisijos išvadoje nurodytais pareiškėjo pareiškimais buvo žeminamas URM ir VSD autoritetas, žlugdomas visuomenės pasitikėjimas šiomis institucijomis, menkinami konstituciniai valstybės pagrindai. Jo išsakytos frazės negali būti tapatinamos su diplomato saviraiška ar pozityvia kritika, nes viešai išsakyta kritika neturi kenkti valstybinės valdžios institucijų prestižui ir neperžengti lojalumo Konstitucijai ribos. Atkreipė dėmesį, kad 2014 m. sausio 7 ir 8 d. VSD viešai žiniasklaidos priemonėse nurodė, kad kategoriškai atmeta žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, esą saugumiečiai turėjo skandalą sukėlusius iš postų atleistų ambasadorių pokalbių įrašus ir galbūt netgi prisidėjo prie skandalo sukūrimo, tačiau pareiškėjas 2014 m. sausio 12 d. „LRT“ laidoje „Savaitė“ pareiškė, jog arba VSD pats padarė nusikalstamą veiklą, arba žinojo kas tai padarė ir dengia, slepia tuos, kurie padarė. Toks pareiškėjo elgesys, atsakovės įsitikinimu, laikytinas diskredituojančiu valstybės tarnybą VTĮ 29 str. 6 d. 1 p. taikymo prasme, nes pareiškėjo teiginiuose žiniasklaidos priemonėse yra įžvelgtini nepagarbos VSD ir URM, kaip savo darbdaviui, pasireiškimai, kurie traktuojami kaip valstybės tarnautojo etikos principų pažeidimas. Etikos principų pažeidimas laikomas tarnybiniu nusižengimu, o nagrinėjamu atveju komisijos išvadoje nurodyti pareiškėjo nepagarbūs atsiliepimai apie kitus asmenis (VSD ir URM) pagrįstai pripažinti valstybės tarnautojo veiklos etikos principų pažeidimu.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 113–116).

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas ir Ministerija 1999 m. balandžio 15 d. sudarė Diplomato tarnybos sutartį Nr. 266, kuria pareiškėjas įsipareigojo vykdyti diplomato pareigas, nustatytas Lietuvos Diplomatinės tarnybos įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose (b. l. 26–27). Lietuvos Respublikos Prezidentės dekretais pareiškėjas buvo paskirtas Lietuvos Respublikos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Vengrijos Respublikoje, Serbijos Respublikai, Bosnijai ir Hercegovinai, Juodkalnijai ir Makedonijos Respublikai.

2013 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos Respublikos Prezidentės Dekretu Nr. IK-1553 pareiškėjas buvo atšauktas iš Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Vengrijos Respublikoje, Serbijos Respublikai, Bosnijai ir Hercegovinai ir Juodkalnijai, Makedonijos Respublikai pareigų (b. l. 28).

2014 m. sausio 28 d. Ministerijos generalinis inspektorius tarnybiniu pranešimu informavo Ministrą, kad pareiškėjas, teikdamas interviu, aktyviai piršo mintį, kad už jo pokalbių įrašymą ir paviešinimą internete gali būti atsakingos Lietuvos institucijos – URM, VSD ir Lietuvos Respublikos Prezidentūra, o tokia aktyvi statutinio valstybės tarnautojo, aukšto rango diplomato – ambasadoriaus veikla žiniasklaidoje skatina visuomenės nepasitikėjimą ne tik diplomatine tarnyba, bet ir pačia Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, nepagrįsti vieši kaltinimai, prieštaringi pareiškimai gali neigiamai veikti Lietuvos įvaizdį pasaulyje. Ministerijos generalinis inspektorius dėl minėtų aplinkybių siūlė Ministrui sudaryti komisiją, kuri įvertintų ambasadoriaus pasisakymus žiniasklaidoje ir išsiaiškintų, ar pareiškėjas nepažeidė etikos principų (b. l. 29).

2014 m. vasario 4 d. Ministras įsakymu Nr. V-18 sudarė komisiją pareiškėjo galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti (b. l. 30).

2014 m. vasario 12 d. pareiškėjas 2014 m. vasario 11 d. pranešimu informuotas apie įtariamą tarnybinį nusižengimą, t. y. kad jis 2014 m. sausio mėn. teikdamas interviu žiniasklaidai ir kaltindamas VSD ir Ministeriją jo telefoninių pokalbių įrašymu ir paviešinimu internete, galimai pažeidė valstybės tarnautojo veiklos etikos principą gerbti valstybę, jos institucijas ir įstaigas. Pareiškėjui pasiūlyta pateikti paaiškinimą iki vasario 18 d. (b. l. 31).

2014 m. vasario 18 d. paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad jam pateikta pranešimo apie įtarimą tekstas neleidžia jam pateikti išsamaus paaiškinimo, nes nenurodyta, koks konkretus interviu galimai pažeidė etikos principus, todėl prašė nurodyti tiriamą interviu. Taip pat pažymėjo, kad interviu davimas savaime nėra draudžiamas pagal jo pareigybinius nuostatus, o vertinant bet kokius asmens veiksmus yra būtina atskirti nuomonę nuo žinios skleidimo. Pareiškėjas taip pat akcentavo, kad interviu davė ne kaip valstybės tarnautojas, nes tuo metu jokių tarnybinių užduočių nevykdė ir žurnalistams, atsakydamas į klausimus, išsakė savo nuomonę (b. l. 32).

Kaip matyti iš 2014 m. vasario 26 d. vykusio komisijos posėdžio protokolo (b. l. 33), pranešimo apie padarytą tarnybinį nusižengimą trūkumai buvo pašalinti minėtame posėdyje, kuriame dalyvavo ir pareiškėjas, aptariant medžiagą iš įvairių žiniasklaidos priemonių ir paprašius pareiškėjo pakomentuoti savo pasisakymus (b. l. 33).

2014 m. kovo 3 d. Komisija parengė išvadą (b. l. 7–10), kurioje konstatavo, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė VTĮ 2 d. 1 ir 8 p. numatytus etikos principus, išreiškė nepagarbą valstybei bei nesilaikė valstybės tarnautojui privalomo tolerantiškumo bei pagarbumo t. y. pareiškėjas savo veiksmais diskreditavo valstybės tarnybą. Be to, išvadoje konstatuota, jog savo iniciatyva žiniasklaidoje ne kartą skleidęs tikrovės neatitinkančias žinias apie Lietuvos valstybines institucijas, padarė tarnybinį nusižengimą, atlikdamas veiksmus numatytus VTĮ 29 str. 6 d. 10 p. ir pažeisdamas VTĮ 3 str. 2 d. 6 ir 8 p. Išvadoje siūloma pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Ministras, atsižvelgdamas į minėtą Išvadą, 2014 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. K-50 skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą (b. l. 17).

Taigi pareiškėjas kaltinamas pažeidęs pagarbos žmogui ir valstybei principą (VTĮ 3 str. 2 d. 1 p.), pagal kurį valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises bei laisves, Konstituciją, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus ir teismų sprendimus, atsakomybės principą (VTĮ 3 str. 2 d. 6 p.), pagal kurį valstybės tarnautojas asmeniškai atsako už savo sprendimus ir atsiskaito už juos visuomenei bei pavyzdingumo principą (VTĮ 3 str. 2 d. 8 p.), pagal kurį valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, būti nepriekaištingos reputacijos, tolerantiškas, pagarbus ir tvarkingas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su konstatuotu pažeidimu, teigia, jog pasisakydamas žiniasklaidoje dėstė savo kaip privataus asmens nuomonę, atsakovės vertinti teiginiai yra paimti iš konteksto ir jais pareiškėjas nediskreditavo nei diplomatinės tarnybos, nei valstybės institucijų.

Kaip matyti iš Išvados turinio, tiriant pareiškėjo veiklą buvo vertinamos pareiškėjo citatos iš „LNK“ laidos „Žinios“, „Žinių radijo“ interneto portalo, „LRT“ laidos „Savaitė“, „BNS“, „delfi.lt“, „15min.lt“ bei „alfa.lt“ internetinių portalų (b. l. 35–46).

Nustatyta, kad „LNK“ televizijos 2014 m. sausio 7 d. laidos „Žinios“ reportaže apie įtarimus, jog ambasadorius seka VSD, pareiškėjas, kalbėdamas apie internete paviešintus jo pokalbius, teigė: „Buvo tuo metu įtarimų, kad tai galbūt užsienio spec. žvalgybų darbas, bet krenta šešėlis ir ant Lietuvos ir čia ne vien aš tų sugalvojau. Tik manau, ištyrus deramai Lietuvoje, galima bus grįžti prie užsienio valstybių vaidmens šitoje istorijoje“.

„Žinių radijo“ interneto portalo 2014 m. sausio 7 d. straipsnyje „Įtarimai apie slaptus pasiklausymus tik stiprėja, sako diplomatas“ rašoma: „Nors šiai dienai tyrimas vis dar nebaigtas yra keliamos dvi slapto pasiklausymo versijos: viena, kad tai darė suinteresuotos Rusijos Federacijos tarnybos, kita – Valstybės saugumo departamentas (VSD)“ bei „Pasak R. J., nežinia, koks scenarijus būtų liūdnesnis: sužinoti apie mūsų struktūrų pasiklausymą, ar – apie mūsų saugumo struktūrų bendradarbiavimą su kitų šalių saugumo struktūromis“.

2014 m. sausio 12 d. „LRT“ laidoje „Savaite“ pareiškėjas teigė: „Tai reiškia, kad arba VSD pats padarė šitą nusikalstamą veiklą, arba žino, kas tą padarė, ir dengia, slepia tuos kurie padarė“.

Pažymėtina, kad po minėtų pareiškėjo pasisakymų, žiniasklaidoje pasirodė straipsniai pavadinimais: „Diplomatų pokalbių skandalą galėjo įžiebti Lietuvos žvalgyba?“ („BNS“), „Ambasadorius įtaria, kad jį iš posto iškrapštė ne rusai, o saviškiai“ („delfi.lt“), „Diplomatų pokalbių pasiklausymo skandalo auka R. J.: pokalbiai gali būti įrašyti Lietuvoje“ (,,15min.lt“), „J. ragina ištirti Lietuvos tarnybų vaidmenį diplomatų pokalbių skandale“ bei „Iš ambasadoriaus pareigų atšauktus J. įtaria, kad jį sekė ir įrašus padarė Lietuvos žvalgybos institucijos“ („alfa.lt“) (b. l. 37–46).

Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu buvo peržiūrėti Išvadoje aptartų laidų „Žinios“, „Savaitė“, „Alfa savaitė“ įrašai, taip pat „Žinių radijo“ laidos įrašas. Teismas, įvertinęs minėtų laidų turinį, kritiškai vertina pareiškėjo teiginius, kad Išvadoje aptariamos ir vertinamos citatos yra paimtos iš konteksto. Teismo vertinimu, pareiškėjo televizijos laidose skleista informacija / žinia visiškai atitinka Išvadoje minimas citatas, jų prasmė Išvadoje nėra iškreipta ar pateikta taip, kad jos būtų suprantamos kitaip nei pateikta peržiūrėtose laidose.

Pagal Diplomatinės tarnybos įstatymo 3 str. diplomatas yra diplomatinį rangą turintis Lietuvos Respublikos pilietis. Jis yra statutinis valstybės tarnautojas, dirbantis pagal diplomato tarnybos sutartį ar terminuotą diplomato tarnybos sutartį. Kaip matyti iš minėto įstatymo 2 d., Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos teisinį pagrindą, be kita ko, sudaro VTĮ, kuris diplomatams taikomas tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nenustato Diplomatinės tarnybos įstatymas. Atkreiptinas dėmesys, kad Diplomatinės tarnybos įstatyme nėra įtvirtinti diplomatams taikytini etikos principai, taip pat nėra priimtas ir diplomatų etikos kodeksas ar kita specialus aktas, reglamentuojantis diplomatų etiką, todėl diplomatams taikytini VTĮ 3 str. įtvirtinti etikos principai, tarp kurių ir pagarbos žmogui ir valstybei (VTĮ 3 str. 2 d. 1 p.), atsakomybės (VTĮ 3 str. 2 d. 6 p.) bei pavyzdingumo (VTĮ 3 str. 2 d. 8 p.).

Pagarbos žmogui ir valstybei principas reiškia, kad valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises bei laisves, Konstituciją, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus ir teismų sprendimus. Šio principo esmė atskleista ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu patvirtintose Nr. 968 Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklėse (toliau – ir Etikos taisyklės). Pagal Etikos taisyklių 2 p. vadovaudamasis šiuo principu, valstybės tarnautojas privalo: gerbti žmogų, jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, teismų sprendimų reikalavimų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vidaus tvarkos taisyklių; elgtis taip, kad visuomenė pasitikėtų viešuoju administravimu ir valstybės tarnautojais; tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku vykdyti pavedamas užduotis, laikydamasis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir valstybės tarnautojų etikos principų; vykdyti savo pareigas, vadovaudamasis valstybės valdžios institucijų suformuotais tikslais ir kryptimis. Valstybės tarnautojas privalo elgtis politiškai neutraliai, nežlugdyti valstybės valdžios institucijų sprendimų ar veiksmų; vykdyti savo pareigas rūpestingai ir atsakingai, atsižvelgdamas į visuomenės interesus.

Pagal VTĮ atsakomybės principas reiškia, kad valstybės tarnautojas asmeniškai atsako už savo sprendimus ir atsiskaito už juos visuomenei. Etikos taisyklių 7 p. nustatyta, kad, vadovaudamasis šiuo principu, valstybės tarnautojas privalo: asmeniškai atsakyti už savo sprendimus; įstaigos vadovo reikalavimu atsiskaityti už savo veiklą; atsakyti už jo naudojamos informacijos, dokumentų tinkamą naudojimą ir konfidencialumą.

Pavyzdingumo principas VTĮ 3 str. apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo prievolė deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, būti nepriekaištingos reputacijos, tolerantišku, pagarbiu ir tvarkingu. Pagal Etikos taisyklių 9 p., vadovaudamasis šiuo principu, valstybės tarnautojas privalo: būti nepriekaištingos reputacijos, gebėti deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulintis; būti mandagus, malonus, paslaugus ir tvarkingas; savo pareigas atlikti laiku, efektyviai, atidžiai ir profesionaliai; būti tolerantiškas, pagarbiai elgtis su kitais valstybės tarnautojais, kitais žmonėmis; visose situacijose veikti profesionaliai ir humaniškai, teikti tą informaciją, pagalbą ar paslaugą, kuri yra būtina, bet kartu gebėti teisingai ir taktiškai atmesti neteisėtus prašymus; suteikti žmonėms informaciją apie jų teises, pareigas, galimybes ir galimus padarinius, nedarydamas įtakos žmogaus apsisprendimui ir jo interesams; konfliktinėmis aplinkybėmis elgtis objektyviai ir nešališkai, išklausyti abiejų pusių argumentus ir ieškoti objektyviausio sprendimo; pripažinti savo klaidas ir jas taisyti arba siūlyti taisyti.

Teismas, be kita ko, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas buvo aukščiausio rango diplomatas, pritaria Išvados teiginiui, kad pareiškėjui keliami aukščiausi tarnybinės etikos ir moralės reikalavimai, kadangi šias pareigas einantis asmuo demonstruoja visos valstybės požiūrį tam tikrais klausimais. Todėl pareiškėjas privalėjo griežtai laikytis minėtų VTĮ įtvirtintų principų. Pažymėtina, kad pareiškėjo teiginiai, jog komisija nevertinto jo statuso ginčo laidose ir straipsniuose, vertintini kritiškai, kadangi Išvadoje nurodoma, jog visose televizijos laidose, agentūrų ir kitų žiniasklaidos priemonių pranešimuose pareiškėjas pristatomas ne Lietuvos Respublikos piliečiu, bet diplomatu, buvusiu ambasadoriumi, ambasadoriumi ar buvusiu ambasadoriumi Vengrijoje, dabar Politikos planavimo departamento ambasadoriumi ypatingiems pavedimams. Teismas pažymi, kad nė vienoje laidoje pareiškėjas nenurodė, kad jo išsakyti teiginiai yra tik asmeninė jo, kaip eilinio Lietuvos piliečio, nuomonė. Tačiau net ir tokiu atveju, jei būtų galima pripažinti, kad pareiškėjas dėstė savo, kaip eilinio Lietuvos gyventojo mintis, atsižvelgiant į pareiškėjo užimamas pareigas, toks elgesys, vertinat pasisakymų turinį, vis tiek būtų nesuderinamas su tarnybine etika, nes tokio rango diplomatas negali nepaisyti aukščiausių etikos standartų vertindamas Lietuvos Respublikos valstybinių institucijų darbą bei teikdamas savo komentarus viešojoje erdvėje net ir privačiame gyvenime.

Nagrinėjamu atveju teismas sutinka, kad pareiškėjo laidose išsakyti teiginiai apie VSD ar kitų Lietuvos Respublikos institucijų galimai neteisėtą veiklą (diplomatų pokalbių pasiklausymą ir paviešinimą) kenkia valstybės, jos institucijų reputacijai, todėl yra nesuderinami su pagarbos valstybei principu. Pareiškėjas turėjo ir galėjo suvokti savo veiksmų neigiamų pasekmių atsiradimo galimybę, tačiau neigiamų savo viešų pasisakymų padarinių nepripažįsta, neprisiima atsakomybės už juos, todėl tai nesuderinama su atsakomybės principu. Be to, teismo vertinimu, vieši kaltinimai VSD nesuderinami ir su reikalavimu elgtis profesionaliai, todėl pripažintini ir pavyzdingumo principo pažeidimu.

Teismas pažymi, kad Išvada, kurios pagrindu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda ir kuri iš esmės yra Įsakymo Nr. K-50 sudedamoji (motyvuojamoji) dalis, yra pakankami motyvuota, joje nustatytas konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Išvadoje pareiškėjui siūlyta skirti švelniausią nuobaudą – pastabą, tuo tarpu Ministras skundžiamu Įsakymu Nr. K-50 pareiškėjui paskyrė griežtesnę nuobaudą – papeikimą.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 13 p. motyvuotoje išvadoje pateiktas pasiūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui neprivalomas. Taigi Ministras turi teisę nuobaudą tiek švelninti, tiek griežtinti, tačiau svarbu, kad vieno ar kito sprendimo priėmimas būtų motyvuotas ir pagrįstas. Nagrinėjamu atveju jokių motyvų, kodėl Ministras pareiškėjui nusprendė skirti griežtesnę nuobaudą nei buvo siūlyta Išvadoje, Įsakyme Nr. K-50 nėra, į bylą taip pat nepateikta jokių duomenų, kad Ministras būtų papildomai vertinęs Išvadoje pateiktus faktus. Todėl, Ministrui nepagrindus griežtesnės nuobaudos skyrimo, tačiau konstatavus, kad tarnybinis nusižengimas buvo padarytas, yra pagrindas nagrinėjamu atveju skirti pareiškėjui švelnesnę tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Taigi teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, t. y. Ministro Įsakymas Nr. K-50 keistinas paskiriant pareiškėjui švelnesnę tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str. , 88 str. 1, 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Tenkinti pareiškėjo R. J. skundą iš dalies.

Pakeisti 2014 m. kovo 7 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro įsakymą Nr. K-50 ir paskirti pareiškėjui švelnesnę tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Milda VainienėArūnas KaminskasIrena Paulauskienė