Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. atstovo advokato Audriaus Stonkaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 16 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėja J. R. 2024 m. vasario 13 d. R. K. surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis 2024 m. sausio 6 d. 20.22 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš chuliganiškų paskatų, siekdamas pademonstruoti savo išskirtinumą iš kitų eismo dalyvių, esant apsnigtai ir apledėjusiai važiuojamajai kelio dangai, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių bei saugaus važiavimo greičio, tyčia stipriai akseleruodamas (padidindamas variklio galią), dėl ko automobilio galiniai varomieji ratai neteko sukibimo su kelio danga, bei staigiai keisdamas važiavimo kryptį, nerodant atitinkamos krypties įspėjamųjų posūkio signalų, privertė automobilį pastoviai slysti šonu, keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams bei kelio statiniams. Tokie R. K. veiksmai įvertinti kaip pažeidę Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 4, 9, 81, 82 punktų reikalavimus ir atitinkantys Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius.

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas M. U. 2024 m. kovo 29 d. priėmė nutarimą, kuriuo R. K. pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį paskyrė administracinė nuobaudą – 450 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių.

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. atstovo advokato A. Stonkaus skundo netenkino ir policijos 2024 m. kovo 29 d. nutarimą paliko nepakeistą.

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. atstovas advokatas A. Stonkus apygardos teismo prašo pakeisti apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutarties dalį dėl R. K. skirtos administracinio poveikio priemonės ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, jam neskirti arba sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.

4.1. Nurodo, jog R. K. neginčijo kaltės, pripažino, kad automobilių aikštelėje spustelėjo akseleratoriaus pedalą, mėgindamas įvertinti automobilio valdymą, įsitikinęs, kad nėra šalia kitų eismo dalyvių ir dėl slydimo automobilis apsisuko tik vieną kartą, niekam nesukeldamas pavojaus. Tai buvo vienkartinis neapgalvotas veiksmas, užfiksuotas policijos pareigūnų, dėl ko jis gailėjosi ir pripažino padarytą veiką. Tai turėjo būti pripažinta lengvinančiomis aplinkybėmis. Skirta administracinė nuobauda R. K. sukels labai sunkias pasekmes. Jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo funkcijų vykdymo vieta: Klaipėda, Kretinga, Palanga, darbo pobūdis – (duomenys neskelbtini) darbai. Jam būtina tarnybiniu transportu vykti į iškvietimus – vykdyti darbus, šalinti avarijas. Netekęs teisės vairuoti, jis bus atleistas iš darbo. Be to, R. K. rūpinasi senele A. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ją reikia vežti kiekvieną mėnesį į (duomenys neskelbtini) ligoninę nuolatiniams tyrimams ir gydymui, be to, jis rūpinasi jaunesniuoju broliu, kuris gyvena kartu.

4.2. Teismas nepagrįstai nurodytų aplinkybių nelaikė ekstraordinaliomis, leidžiančiomis netaikyti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismas nurodė, kad R. K. po aktualaus administracinio nusižengimo padarymo padarė dar vieną administracinį nusižengimą, yra jauno amžiaus, daug kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, nėra sumokėjęs skirtų jam administracinių baudų. Mano, kad apylinkės teismui nurodytos aplinkybės dėl būtinybės R. K. vairuoti transporto priemones yra išimtinės ir ekstraordinarios. R. K. senelės sveikatos būklė yra pablogėjusi ir ją dar dažniau reikia vežti į gydymo įstaigas. Be transporto priemonės R. K. negalės dirbti ir sumokėti ankstesnių baudų. Paskirtos administracinės nuobaudos už chuliganišką vairavimą pasekmės nelygiavertės R. K. padarytam teisės pažeidimui.

5. Policija atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Prašo apeliacinio skundo netenkinti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Mano, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Skirta R. K. nuobauda leis pasiekti administracinės nuobaudos tikslus.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Nagrinėjamu atveju R. K. neginčija kaltės dėl ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo ir už tai skirtos minimalios 450 Eur dydžio baudos. Apeliaciniame skunde keliamas tik R. K. paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas – prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

7. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog „Chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų <...>.“ Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „<...> Už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų.“

8. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

9. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai nuodugniai įvertina pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas.

10. Skiriant tiek administracines nuobaudas, tiek administracinio poveikio priemones būtina laikytis konstitucinio principo, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, privalo būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

11. Išanalizavęs bylos medžiagą, skundžiamos nutarties turinį bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, apygardos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju R. K. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, teisinio pagrindo nėra. R. K. policijos skirta administracinė nuobauda yra individualizuota tinkamai. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas, tikrindamas policijos nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, išsamiai įvertino visumą R. K. asmenybę ir jo padarytą administracinį nusižengimą apibūdinančių aplinkybių. Teismo nustatytos, R. K. asmenybę atskleidžiančios aplinkybės – jauno amžiaus, per pastarųjų 5 metų laikotarpį administracine tvarka daug kartų baustas už KET pažeidimus, vairavimo stažas nesiekia dviejų metų, o po aktualaus administracinio nusižengimo padarymo vėl padarė kitą administracinį nusižengimą – viršijo leistiną važiavimo greitį, leido teismui pagrįstai spręsti, jog jis yra neatsakingas, abejingas teisės aktų reikalavimams asmuo, todėl turi prisiimti neigiamus aktualaus administracinio nusižengimo padarinius.

12. R. K. nurodytas aplinkybes, kurias jo atstovas pakartoja apeliaciniame skunde – anksčiau nebaustas už chuliganišką vairavimą, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga, nes turi rūpintis senyvo amžiaus močiute ir jaunesniu broliu, išlaikyti turimą darbo vietą, apylinkės teismas pagrįstai nevertino kaip išimtinių ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme. Prieš darydamas aktualų nusižengimą, kaip teisingai motyvavo apylinkės teismas, R. K. galėjo ir privalėjo numatyti bei įvertinti chuliganiško elgesio kelyje pasekmes, todėl turi prisiimti neigiamus tokios veikos padarinius.

13. Apygardos teismas pastebi, kad R. K. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Jis chuliganiškai vairavo transporto priemonę mieste, automobilių stovėjimo aikštelėje. Nors nenustatyta, kad R. K. savo veiksmais padarė realią žalą ar sukėlė pavojingą situaciją eismo saugumui ar padarė kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau tai neleidžia teigti, kad toks jo elgesys nekėlė didelio ir realaus pavojaus nei jo, nei kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir net gyvybei. Minėtoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esant apsnigtai ir apledėjusiai važiuojamajai kelio dangai, R. K. privertė automobilį slysti šonu. Taigi dėl tokių jo veiksmų grėsmė tiek aikštelėje statomiems automobiliams, tiek ten einantiems pėstiesiems buvo reali. Todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad R. K. tik spustelėjo akseleratoriaus pedalą, mėgindamas įvertinti automobilio valdymą, įsitikinęs, kad nėra šalia kitų eismo dalyvių ir dėl slydimo automobilis apsisuko tik vieną kartą, niekam nesukeldamas pavojaus, vertinami kaip išgalvoti ir nepateisina tokio neatsakingo, chuliganiško jo elgesio kelyje. Tik atsitiktinumo dėka išvengta rimtesnių pasekmių, taip vairuojant žiemą mieste, slidžioje automobilių stovėjimo aikštelėje.

14. Apygardos teismo vertinimu, nėra objektyvaus pagrindo spręsti, jog dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės R. K. kilsiančios pasekmės bus neproporcingos. Skirta policijos bauda ir administracinio poveikio priemonė yra minimalaus dydžio. Policija, skirdama administracinę nuobaudą, tinkamai įvertino ir atsižvelgė į R. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, ir tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Dar labiau švelninti R. K. administracinę atsakomybę pagrindo nėra. Už tokį šiurkštų KET pažeidimą, apygardos teismo vertinimu, R. K. policijos nubaustas tinkamai. Be to, apygardos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad R. K. administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti sumažinus jam skirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ar tokios poveikio priemonės jam apskritai neskiriant. Tokia poveikio priemonė leis realizuoti ANK 22 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose numatytą administracinės nuobaudos paskirtį, o būtent, atgrasys R. K. nuo administracinių nusižengimų darymo, tinkamai jį nubaus bei atims ir apribos jam galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

15. Pritardamas apylinkės teismo priimtam procesiniam sprendimui, apygardos teismas konstatuoja, jog aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, šioje byloje nėra. Apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. atstovo advokato Audriaus Stonkaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.