Kauno apygardos teismo nutartis

2020-08-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-586-530/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-11
Bylos Nr.
1S-586-530/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Algirdas Remeika, Danutė Giačaitė
Nuteistasis
E. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-586-530/2020Teisminio proceso numeris nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.2. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Jankauskienės ir Algirdo Remeikos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. K. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2020 m. birželio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namų (toliau – Komisija) 2020 m. gegužės 13 d. priimtą nutarimą Nr. 357-99 taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), bausmę atlieka 2017 m. rugpjūčio 27 d. Vokietijos Federacinės Respublikos Eseno žemės teismo nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Vokietijos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį, 243 straipsnio l dalies 1 punktą, 3 punktą, 25 straipsnį 2 dalį, 53 straipsnį galutine 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausme. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 7 d. nutartimi bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalimi ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams.

2. Bausmės pradžia – 2018 m. gruodžio 17 d., bausmės pabaiga – 2024 m. sausio 20 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisija 2020 m. gegužės 13 d. priimtu nutarimu Nr. 357-99 nutarė taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 (trejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių 7 (septynių) dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. gegužės 13 d.) laisvės atėmimo bausmės. Komisija savo nutarimą motyvavo tuo, kad nuteistasis yra atlikęs daugiau kaip 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, drausmine tvarka nebaustas, už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką paskatintas du kartus. Pataisos namuose siekia prasmingo užimtumo, mokosi, kreipėsi dėl darbo. Dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, sėkmingai baigė elgesio korekcijos programą. Nuteistojo emocinė būsena stabili, jam nėra būdingas agresyvus ar savitvardos stokojantis elgesys. Finansinių įsipareigojimų jis neturi. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi sūnų, lankomas pasimatymų metu. Laisvėje planuoja įsidarbinti, pateikė (duomenys neskelbtini) pažymą, kad jis bus priimtas dirbti šioje įmonėje vairuotoju. Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyrius pateikė raštą, kad nuteistojo nurodytoje gyvenamojoje vietoje galima taikyti intensyvią priežiūrą. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo 53 balų nuosekliai mažėjo ir šiuo metu vertinama 35 balais, iš jų 25 balai dinaminiai, 10 balų yra statiniai veiksniai, kurių pokytis neįmanomas. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, Komisija sprendė, kad tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.

4. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. birželio 26 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą motyvuojant tuo, kad E. K. nors ir yra atlikęs įstatyme nustatytą bausmės dalį bei vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuteistojo elgesys ir mąstymas bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, drausmine tvarka nebaustas, turi du paskatinimus už gerą elgesį, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi pastovią gyvenamąją vietą. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, visgi jos nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, kad E. K. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra žema 35 balai, tačiau net 25 balai yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ir mąstymu ne tik gali, bet ir privalo sumažinti ar visiškai panaikinti. Be to E. K. vis dar nustatomi du kriminogeniniai veiksniai, kuriuos teismas nutartyje išsamiai aptarė ir padarė išvadą, kad nuteistąjį palankiai charakterizuojančios aplinkybės nepatvirtina esminių jo elgesio pokyčių. Apylinkės teismas atkreipė dėmesį, jog E. K. bausmę Alytaus pataisos namuose atlieka nuo 2019 m. gegužės 9 d., tačiau dėl įdarbinimo į pataisos namų administraciją kreipėsi tik 2020 m. balandžio 7 d., kas tik patvirtina, jog nuteistasis neturėjo teigiamos darbinės motyvacijos, o tai yra svarbi aplinkybė sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Apylinkės teismas taip pat pažymėjo, kad E. K. turi 288,01 Eur skolos, savanoriškai atlyginta 30,72 Eur, nors nuteistasis turėjo realią galimybę atlyginti visą skolą. Atsižvelgdamas į visas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nepadarė išvados, jog nuteistasis E. K. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir iš esmės pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kai būtent tai leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus jį iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

5. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis E. K. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2020 m. gegužės 13 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta šališkai išnagrinėjus pateiktus duomenis. Teismas visiškai nevertino, kad E. K. palaiko artimus ryšius su šeima, visos nuteistojo dedamos pastangos yra dėl sūnaus.

Žemesnės instancijos teismas

5.2. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino E. K. nusikalstamo elgesio riziką, kuri pagal OASys metodiką yra žema, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalimi (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) E. K. gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

5.3. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį į tai, kad teismas netinkamai vertino nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, kuri yra 35 balai, iš kurių 25 balai dinaminiai ir nepadarė išvados, kad E. K. atitinka visus nustatytus reikalavimus.

5.4. Taip pat nebuvo vertinta situacija, kad E. K. atlikdamas bausmę susirado pastovų darbą bei Komisijos padarytos išvados, jog E. K. tolimesnę bausmę gali atlikti neizoliuotas nuo visuomenės.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo E. K. skundas atmetamas.

7. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja BVK 157 straipsnio redakcija, tačiau sprendžiant dėl apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, neišeinant už skundo ribų, kolegija vadovaujasi įstatymo, galiojusio skundžiamos nutarties priėmimo metu, nuostatomis, t. y. BVK 157 straipsnio 2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija.

8. Laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (BVK 157 straipsnio 1 dalis, 2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija).

9. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

10. E. K. skunde pažymi, kad jis atitinka visus nustatytus reikalavimus jam taikyti lygtini paleidimą. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. K. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos skirtas rekomendacijas ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtinas materialus pagrindas. Tai yra manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, jog E. K. priklauso žemai rizikos grupei – 35 balai, kai tuo tarpu dinaminių balų skaičius 25 balai (t. y. tokių, kuriuos savo teigiamu elgesiu nuteistasis dar gali sumažinti ar visiškai panaikinti) yra didesnis už statinius – 10 balų. Todėl sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą neužtenka atitikti formaliųjų pagrindų, kaip tegia nuteistasis, šiuo atveju, būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką per visą bausmės atlikimo laikotarpį ir spręsti, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

11. Skunde nuteistasis atkreipia dėmesį, jog jo nusikalstamo elgesio rizika, pagal OASys metodiką yra žema - 35 balai, todėl E. K. gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad lygtinis paleidimas taikomas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Sprendžiant klausimą būtina visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, elgesį bausmės atlikimo metu, individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymą, pataisos įstaigos administracijos susidarytą nuomonę apie nuteistąjį bei kitas svarbias aplinkybes. Tačiau pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, motyvuotai tokios išvados nepadarė, kam visiškai pritaria ir aukštesnės instancijos teismas, o Komisijos padarytos išvados, kad E. K. tolimesnę bausmę gali atlikti neizoliuota nuo visuomenės, teismo neįpareigoja priimti nuteistajam palankų sprendimą – į Komisijos nuomonę gali būti atsižvelgiama, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas nuteistajam palankaus sprendimo priėmimui.

12. Nors aukštesnysis teismas palankiai vertina nuteistojo pastangas keisti savo elgesį pozityvia linkme – nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi sūnų bei nuolatinę gyvenamąją vietą, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, už gerą elgesį pataisos įstaigos administracijos buvo 2 kartus paskatintas, drausmine tvarka nebaustas, šiuo metu mokosi 12 klasėje, tačiau pažymėtina, kad vis tik išlieka aktualūs ir nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai, kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, kuriuos nuteistasis privalo koreguoti. Be to, iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad E. K. anksčiau teistas tris kartus, jam buvo taikytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau nuteistasis savo elgesio teigiama linkme nekoregavo bei nesistengė laikytis įstatymų imperatyvų. Šiuo metu bausmę atlieka už ne vieną nusikalstamą veiką, nors kaltę pripažino, tačiau kaltės jausmas nėra gilus. Teigia, jog yra per griežtai nuteistas, jaučiasi įvykdęs palyginus menką nusikaltimą (automobilio vagystė užsienyje). Nors šios aplinkybės negali būti laikomos savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau šie duomenys iš tikrųjų yra svarbūs sprendžiant, ar yra pagrindo manyti, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals, ir vertinami neatsiejamai su nuteistojo elgesio, mąstymo ir požiūrio viso bausmės atlikimo metu apibūdinančiomis aplinkybėmis. Tik visapusiškas šių duomenų vertinimas gali suponuoti pagrįstą manymą apie tai, ar laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, ar šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

13. Pažymėtina, jog Komisija nutarime iš esmės tik perrašė E. K. socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją, akcentuodama tik nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą pagrindžiančias, jo elgesį bausmės atlikimo metu, asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, visiškai nepasisakydama dėl tų socialinio tyrimo išvadoje nurodytų aplinkybių, kurios leidžia pagrįstai abejoti jo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Tuo tarpu socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad stebimas polinkis save pateikti daugiau iš teigiamos pusės, sumenkinti su nusikaltimu susijusius savo poelgius. Galimas ir manipuliuojantis elgesys, kadangi E. K. pateikia ribotą ir priešingą informaciją apie save nei pirmojo pokalbio su psichologu metu, nusikalstamos veikos susijusios su finansinės naudos siekimu, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog laisvėje E. K. nuolat trūko pinigų savo asmeninių poreikių tenkinimui, gauti pajamų siekė ne tik nelegaliai dirbdamas įvairius darbus, bet ir nusikalstamu būdu. Iš pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis įkalinimo vietoje nedirbo ir dėl įsidarbinimo į (duomenys neskelbtini) kreipėsi tik 2020 m. balandžio 7 d. kas rodo jo darbinės motyvacijos stoką. Nors nuteistasis ir pateikė (duomenys neskelbtini) pažymą apie galimą jo įdarbinimą vairuotoju šioje bendrovėje lygtinio paleidimo atveju, tačiau, kaip teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas, tokio pobūdžio pažymos pateikimas savaime neužtikrina to, kad nuteistasis paleistas lygtinai tikrai įsidarbins ir gaus stabilų atlygį. Tuo tarpu apeliacinio skundo argumentas, kad nebuvo vertinta situacija, jog E. K. atlikdamas bausmę susirado pastovų darbą yra nepagrįstas, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas pažymėjo, kad tokia pažyma nepatvirtina, kad ją surašiusi įmonė tikrai įdarbins nuteistąjį, o E. K. požiūris į darbą pataisos namuose kelia abejonių dėl to, kad jis išėjęs į laisvę nesieks įgyti pajamų neteisėtais būdais, juolab, kad nuteistasis bausmę atlieka už nusikaltimus nuosavybei – vagystes, anksčiau yra teistas už sukčiavimą. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė dėl pažymų (pranešimų) apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo.

14. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad E. K. turi 288,01 Eur skolą, tuo tarpu šiai dienai atlyginta 30,72 Eur, nors akivaizdu, jog nuteistasis turėjo realią galimybę atlyginti visą skolą, nes lėšų tam tikrai turėjo, kadangi vien laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 9d. iki 2020 m. balandžio 15 d. jis į savo asmeninę sąskaitą gavo 1437,49 eurus, tuo tarpu 1417,49 eurus išleido išimtinai savo reikmėms. Kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šios aplinkybės leidžia spręsti apie E. K. abejingą požiūrį į finansinių įsipareigojimų vykdymą, o tai jo asmenybę apibūdina labiau neigiamai ir kelia pagrįstas abejones dėl jo mąstymo ir nuostatų korekcijos.

15. Konstatuotina, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo jam netaikymo įvertino tiek teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, tiek neigiamai jo pataisos procesą įkalinimo įstaigoje charakterizuojančius duomenis, taip pat nuteistojo asmenybę, bei motyvuotai atsisakė taikyti E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos priimdamas teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pateiktame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl E. K. skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti be pakeitimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. K. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. birželio 26 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Danutė GiačaitėDaiva JankauskienėAlgirdas Remeika