Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-1626-374/2017 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ pareiškimą skolininkei J. K. dėl skolos, nesumokėtų metinių palūkanų, delspinigių, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Kreditorė UAB „Kapitalo valda“ pateikė teismui pareiškimą išduoti teismo įsakymą dėl 301,05 Eur skolos, 350,74 Eur nesumokėtų metinių palūkanų, 1005,05 Eur delspinigių, 20,30 Eur už Gyventojų registro pažymą, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės J. K..

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 15 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės UAB „Kapitalo valda“ pareiškimą ir jį grąžino kreditorei; pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti UAB „Kapitalo valda“ 9 Eur žyminį mokestį.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skolininkė yra fizinis asmuo – vartotoja, ir, sudarydama sutartį, buvo silpnesnioji sutarties šalis bei turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat į bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, sprendė, kad kreditorės prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli, net 3 kartus didesni nei pagrindinė skola, neatitinka šalių interesų pusiausvyros, be to, kreditorė ilgą laiką nesiėmė aktyvių veiksmų išieškoti skolą, todėl kreditorės pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Kreditorės reikalavimai negali būti tenkinami visiškai, o CPK XXIII skyriaus nuostatose nėra numatyta teismui galimybė priimant teismo įsakymą, tenkinti kreditoriaus pareiškimą iš dalies.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu kreditorė UAB „Kapitalo valda“ prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - priimti kreditorės UAB „Kapitalo valda“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei J. K. (M.) bei išduoti teismo įsakymą pilna apimtimi. Atskirąjį skundą kreditorė grindžia šiais argumentais:Teismo nutartis neatitinka teisingumo, objektyvumo, teisės taikymo principų ir teismų praktikos. Teismas tokio pobūdžio civilinėse bylose savo iniciatyva negali ginti (t. y. būti aktyvus) nesąžiningos, siekiančios išvengti įsipareigojimų įvykdymo, proceso šalies. Skolininkė 2006 m. spalio 24 d. pasiskolino kreditorės lėšas, jas naudoja iki dabar, pareigų bei prievolių pagal kredito sutartį nevykdo. Reikalavimas priteisti skolą, palūkanas pagal sutartį ir sutartines netesybas pats savaime nėra aiškiai nepagrįstas.Spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, o kreditorius teismo įsakymą gali gauti ir nepateikęs jokių savo reikalavimą pagrindžiančių įrodymų. Skolininkui yra suteikiama galimybė pareikšti prieštaravimus net nenurodant prieštaravimo pagrindo ir tokiu būdu gintis nuo kreditoriaus pareikštų reikalavimų priteisti ne tik skolą, bet ir delspinigius.Teismas nepagrįstai delspinigių dydį vertino pagal pagrindinę skolą, tačiau visiškai ignoravo nesumokėtų palūkanų dydį bei tą aplinkybę, kad delspinigiai turi būti skaičiuojami ne tik nuo pagrindinės skolos, bet ir nuo priskaičiuotų, bet nesumokėtų palūkanų. Todėl teismo nutartis yra nepagrįsta ir neobjektyvi bei neteisinga kreditorės atžvilgiu.Apeliantės paskaičiuoti delspinigiai nėra aiškiai per dideli, kadangi skolininkės pradelsta skola, nuo kurios turi būti skaičiuojami delspinigiai, yra 651,79 Eur. Paskaičiuodama delspinigius, apeliantė vadovavosi Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi ir delspinigių dydį savo iniciatyva nuo 0,2 proc. sumažino iki 0,05 proc.Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo pirmosios instancijos teismo 2017 m. vasario 15 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kreditorė UAB „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti iš skolininkės J. K. 301,05 Eur skolos, 350,74 Eur nesumokėtų metinių palūkanų, 1005,05 Eur delspinigių, 20,30 Eur už Gyventojų registro pažymą, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas apeliantės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo laikė aiškiai nepagrįstu ir atsisakė priimti pareiškimą. Civilinio proceso kodekso (CPK) XXIII skyriuje įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir su nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. CPK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų). Prašydamas išduoti teismo įsakymą kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (CPK 433 str. 3 d.), o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 str. 3 d.).Vadovaujantis CPK 435 straipsnio 2 dalimi, teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka šio Kodekso 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. CPK 437 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata, jog, išdavęs teismo įsakymą, teismas informuoja skolininką, kad nebuvo tikrinamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumas, pati savaime nepaneigia įstatyminės galimybės atsisakyti priimti pareiškimą dėl aiškaus jo nepagrįstumo. Sistemiškai aiškinant teisės normas, reglamentuojančias CPK XXIII skyriuje numatytą teismo įsakymo išdavimo tvarką, darytina išvada, jog, viena vertus, pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo stadijoje teismas nevertina pareikštų reikalavimų pagrįstumo, įrodymų egzistavimo ar pakankamumo, taip pat sutartinių sąlygų sąžiningumo, o pasisako tik dėl pareikštų reikalavimų galimumo iš esmės, t. y. jų atitikimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Kita vertus, teismo įsakymo instituto specifika nulemia tai, jog tuo atveju, jeigu pareiškimo patenkinimas pilna apimtimi pažeistų teisės aktais įtvirtintą teisinį reguliavimą, o galimybės neišduoti teismo įsakymo ar išduoti jį tik dėl dalies reikalavimų nėra, toks pareiškimas nepriimamas dėl jo aiškaus nepagrįstumo (CPK 435 str. 2 d.).Nagrinėjamu atveju kreditorė prašo priteisti iš skolininkės 1005,05 Eur delspinigių, skaičiuojamus po 0,05 procentų nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Kreditorė savo reikalavimą grindžia tarp šalių sudaryta 2006 m. spalio 24 d. Ūkio banko lizingo kortelės su kredito limitu sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentais, kad kreditorės pareikštas reikalavimas priteisti vartojimo kredito sutartyje numatytus ir įstatyme nustatyto dydžio delspinigius pats savaime nėra aiškiai nepagrįstas (CK 6.261 str.). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.). Tai reiškia, kad atsakovui (skolininkui) nereikalaujant teismas ieškinio senaties (jos taikymo) klausimo nesprendžia, o iš esmės nagrinėja pareikštą reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kaip aiškiai nepagrįstą, šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo, be to, teismas šiuo atveju nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, jog kreditorė ilgą laiką nesiėmė aktyvių veiksmų išieškoti skolą.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kreditoriaus kreipimasis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo įstatyme nustatyta tvarka yra vienas iš teisėtų jo pažeistų teisių gynybos būdų skolininkui laiku negrąžinant skolą. Be to, skolininkui yra suteikiama galimybė pateikti prieštaravimus net nenurodant prieštaravimo pagrindo ir tokiu būdu gintis nuo kreditoriaus pareikštų reikalavimų priteisti ne tik skolą, bet ir delspinigius (CPK 439 str.). Akivaizdu, kad skolininko teisė pateikti prieštaravimus garantuoja jo teisių apsaugą nuo nepagrįsto ar ginčytino kreditoriaus reikalavimo pareiškimo. Priešingas aiškinimas nepagrįstai suvaržytų kreditoriaus teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynybos būdą, kreipiantis į teismą su tokiais reikalavimais įstatyme nustatyta tvarka, tai nepagrįstai didintų byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo išlaidas ir pažeistų CPK 435 straipsnio 3 dalies nuostatas.Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė proceso teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimą (CPK 435 str.). Kadangi pagal civilinio proceso kodekso nuostatas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis naikintina ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartį ir kreditorės UAB „Kapitalo valda“ pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.