Kauno apylinkės teismo nutartis

2017-05-05 · Civilinė byla Nr. e2VP-3497-199/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-05
Bylos Nr.
e2VP-3497-199/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-26360-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Olga Šinkarenko
Pareiškėjas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Suinteresuotas asmuo
I. I.
Advokatai
Tomas Bukelis
Civilinė byla Nr. e2VP-3497-199/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-26360-2016-6
Procesinių sprendimų kategorija: 3.5.1(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. gegužės 5 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Olga Šinkarenko,sekretoriaujant Sandrai Poškienei,

dalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei D. Š., suinteresuotų asmenų I. I. ir L. I. atstovui advokatui Tomui Bukeliui,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolė Jurgita Žilinskaitė, I. I., L. I.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolės Jurgitos Žilinskaitės kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0161/121/00420, 0161/15/01840 bei 0061/16/02218 dėl išieškojimo iš skolininko I. I. valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), naudai. Išieškotojas prašo nustatyti I. I. nuosavybes teises į ½ dalį sutuoktinės L. I. gaunamas darbines pajamas VšĮ Kauno Dainavos poliklinikoje ir Bernardo Brazdžionio mokykloje.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodė, kad VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2016 m. gruodžio 20 d. duomenimis I. I. turi 894947,86 EUR įsiskolinimą valstybės biudžetui. Iš jų: gyventojų pajamų mokesčio 394643,46 EUR nepriemoką ir 500247,40 EUR šio mokesčio delspinigių bei 57,00 EUR ATPK baudą. VMI prie FM duomenimis, vieningame vykdomųjų dokumentų sąvade nurodytos 4 vykdomosios bylos, kuriomis iš I. I. antstoliai atlieka išieškojimo veiksmus, išieškoma suma 895113,07 EUR suma VMI prie FM naudai. Antstolės Jurgitos Žilinskaitės išieškomos skolos iš skolininko I. I. išieškotojos Valstybės naudai yra asmeninės I. I. prievolės, todėl išieškojimas gali būti vykdomas tik iš asmeninio I. I. turto ir turimo turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje dalies. Antstolė informavo pareiškėją, kad atliekant vykdomuosius veiksmus buvo nustatyta, kad skolininkas I. I. turi turto, kuris jam priklauso bendrosios jungtinė nuosavybės teise su sutuoktine L. I.. 2016 m. gruodžio 20 d. pareiškėjas gavo antstolio 2016 m. gruodžio 13 d. patvarkymą su siūlymu kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančio turto dalies nustatymo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė nurodė, kad pagal LR CPK 667 straipsnį siekiama ne turto padalijimo, o individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje iš kurios vykdomas išieškojimas. Pareiškimas dėl skolininko turto dalies nustatymo paduotas anksčiau nei buvo priimtas sprendimas dėl santuokos nutraukimo, todėl VMI prie FM mano, kad tikslinga nustatyti skolininko turto dalį nuo pareiškėjo pareiškimo pateikimo dienos iki sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos.

Atsiliepimas

Suinteresuotų asmenų I. I. ir L. I. atstovas advokatas Tomas Bukelis atsiliepime į pareiškimą ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. Nurodė, kad LR CPK 667 straipsnio 4 dalis numato, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti. LR CPK 668 straipsnio 1 dalis, apibrėžianti skolininko turtą, iš kurio negali būti išieškoma, numato, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos. Skolininko dalis jungtinėje nuosavybėje – darbinėse sutuoktinės L. I. pajamose – viršija Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos apimtį 2,5 Eur suma. VšĮ Kauno Dainavos poliklinikoje L. I. gauna 522 Eur atlyginimą (neatskaičius mokesčių), o Kauno Bernardo Brazdžionio mokykloje 234 Eur (neatskaičius mokesčių). Bendra gaunamų darbinių pajamų suma sudaro 765 Eur, o ½ dalis nuo šių pajamų sudaro 382,5 Eur. Skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, viršijanti 380 Eur minimalią mėnesinę algą sudaro 2,5 Eur. Todėl išieškojimas galės būti nukreiptas tik 2,5 Eur. Toks dydis yra pernelyg menkas ir nevertas procesinių išieškojimo išlaidų. Nesutinkama su pareiškėjos atstovės prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje nuo pareiškimo pateikimo dienos, nes tokio procesinio veiksmo nenumato įstatymas. Teismo sprendimas galioja į priekį. Įsiteisėjus sprendimui dėl santuokos nutraukimo pasekmių skolininko turto dalies jungtinėje nuosavybėje neliks.

Antstolė Jurgita Žilinskaitė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi, įstatyme garantuojama išieškotojo teisė vykdymo procese nustatyti skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje ir į ją nukreipti išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užtikrina išieškotojo teises ir pagrindinį vykdymo proceso principą – veiksmingą ir operatyvų teismo sprendimo vykdymą. Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CK 3.116 straipsnis, CPK 667 straipsnis).

Iš šalių atstovų paaiškinimų, byloje ir jos priede vykdomosiose bylose Nr 0161/121/00420, 0161/15/01840, 0061/16/02218 esančių rašytinių įrodymų matyti, kad antstolės Jurgitos Žilinskaitės kontoroje vykdomas išieškojimas iš skolininko I. I. valstybės naudai. Vykdymo proceso metu antstolis nustatė, kad skolininkas nuo 1996 m. gegužės 24 d. yra sudaręs santuoką su L. I.. Duomenų apie galiojančias vedybų ir turto padalijimo sutartis Vedybų sutarčių registre neturėjo. Antstolio duomenimis skolininko I. I. sutuoktinė L. I. dirba VšĮ Kauno Dainavos poliklinikoje ir Bernardo Brazdžionio mokykloje. 2016 m. gruodžio 13 d. antstolis priėmė Patvarkymą dėl turtinių teisių arešto, kuriuo areštavo L. I. darbo užmokestį gaunamą iš VšĮ Kauno Dainavos poliklinika ir Bernardo Brazdžionio mokyklos. Antstolė priėmė Patvarkymą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, kuriuo vykdymo proceso šalims nustatė terminą kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. 2016 m. gruodžio 23 d. pareiškėjas VMI prie FM kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti I. I. nuosavybės teisę į ½ dalį sutuoktinės L. I. gaunamo darbo užmokesčio.

Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr e2YT-7782-1041/2017 I. I. ir L. I. santuoką nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai susitarė, jog skoliniai įsipareigojimai vykdomose vykdomosiose bylose po santuokos nutraukimo yra ir lieka asmeninė I. I. prievolė. Teismo sprendimas apskųstas dalyje dėl I. I. skolos pripažinimo asmenine, kitoje dalyje sprendimas nėra apskųstas, tai reiškia, kad įsiteisėjęs, santuokos metu įgytas turtas padalintas.

Santuokos nutraukimas reiškia santuokinių – asmeninių ir turtinių – teisinių santykių pasibaigimą ar pasikeitimą, pvz., padalijamas (pasidalijamas) santuokoje įgytas turtas (CK 3.59 straipsnis), išsprendžiami vaikų ir tarpusavio išlaikymo klausimai (CK 3.72, 3.193 straipsniai), pasibaigia šeimos turto teisinis režimas (CK 3.59 straipsnis, 3.86 straipsnio 1 dalis) ir kt. Teismas, nutraukdamas santuoką, toje pačioje byloje turi išspręsti visus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu, tarp jų ir dėl santuokinio turto padalijimo (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, turto padalijimo klausimai turi būti išsprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.52 straipsnio 2 dalis, 3.53 straipsnio 3 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015).

Suinteresuotų asmenų santuoka nutraukta Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimu. CK 3.100 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia. Vadinasi, L. I. gaunamos piniginės lėšos bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams nepriklauso. Kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, viena vertus, ši nuostata logiškai išplaukia iš santuokos nutraukimo bylos esmės – tokioje byloje išsprendžiami visi su santuokos nutraukimu susiję, tarp jų – ir turto padalijimo, klausimai, kurie nurodomi susitarime dėl santuokos nutraukimo padarinių, šis susitarimas patvirtinamas teismo sprendimu ir dalytino turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nelieka/ LAT nutartsi2015-05-13 , civilinėje byloje Nr 3K-3-280-2015/. Taigi, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia kaip ir L. I. gaunamos piniginės lėšos bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams nepriklauso.

Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad prašo nustatyti skolininko I. I. turto dalį nuo pareiškimo pateikimo dienos iki santuokos nutraukimo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas pritaria suinteresuotų asmenų atstovo išsakytiems argumentams, kad toks prašymas negali būti tenkinamas, nes tokio procesinio veiksmo nenumato įstatymas. Teismo procesinis sprendimas dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, šiuo atveju dėl I. I. nuosavybes teises į ½ dalį sutuoktinės L. I. gaunamas darbines pajamas VšĮ Kauno Dainavos poliklinikoje ir Bernardo Brazdžionio mokykloje galioja į priekį (į gausimas pajams), bet ne į praėjusį laikotarpį. Teismo sprendimas galioja į priekį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja į teismą su pareiškimu dėl turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kreipėsi 2016 m. gruodžio 23 d., o santuokos nutraukimo byloje (Nr. e2YT-7782-1041/2017) 2017 m. kovo 30 d. sprendime nustatytos svarbios faktinės aplinkybės, kad suinteresuoti asmenys I. I. ir L. I. daugiau kaip vienerius metus negyvena ir neveda bendro ūkio (CK 3.53 straipsnio 1, 2 dalys). Vadinasi, sprendime nurodytas laikotarpis apima ir pareiškėjos kreipimosi į teismą datą.

Teismas, remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei materialiosios teisės normomis, nustatė, jog nėra pagrindo pareiškėjo pareiškimo tenkinti, todėl jis atmestinas/ LR CPK18str, 182str. 2p., 178str, 667str/.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 7 str., 42 str.,18str, 178 str.,182str, 185 str., 290 str., 291 str., 593 str., 667 str.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko I. I. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo su L. I., atmesti.

Nutarties kopiją siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Olga Šinkarenko