Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2024-05-30 · Baudžiamoji byla Nr. e1-953-729/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-05-30
Bylos Nr.
e1-953-729/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18402-2024-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Grigonienė
Kaltinamasis
D. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-953-729/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18402-2024-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6.; 2.12.1.4.
(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 30 d.Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Vidos Lūžienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono sav., įgijusi aukštąjį išsilavinimą, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) prekybos įmonėje vyr. buhaltere, neteista (teistumas išnykęs),

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. P. vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas:

ji, 2024 m. gegužės 15 d., apie 14.29 val., Klaipėdos r., Dauparų – Kvietinių sen., Eglynų k., Alksnių g., ties namu Nr. 23, vairavo automobilį „Opel Signum“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 3,54 promilių neblaivumas.

Iš įtariamosios D. P. parodymų nustatyta, kad ji kaltę padariusi nusikaltimą prisipažino, nuoširdžiai gailisi, savo veiksmus vertina kritiškai ir parodė, kad 2024 m. gegužės 15 d., 11.00 val., Palangoje jai buvo numatytas vizitas pas odontologą operacijai, dėl kurio ji labai pergyveno, todėl įsipylė 200 g degtinės ir nusinešė į savo vairuojamą automobilį „Opel Signum“; manė, kad po operacijos galės degtine praskalauti ir dezinfekuoti burną. 2024 m. gegužės 14 d. prieš miegą išgėrė 1 l 5,6 promilių stiprumo alaus, ryte prieš operaciją nieko nevalgė ir negėrė. Stomatologinio vizito metu jai buvo suleisti vaistai, kurie „užmarino“ viršutinę veido dalį, kad nejaustų skausmo, davė dar ir išgerti tris tabletes, tačiau apie tai, kad negalės vairuoti gydytoja nieko nesakė. Pas stomatologą užtruko apie 2-3 val. Po to išvažiavo namų link. Nesijautė apsvaigusi, tik labai skaudėjo viršutinį žandikaulį, kadangi buvo išrauti 5 priekiniai dantys. Kažkur ties Smilgynai – Baukštininkai – Dauparai esančia sankryža ji sustojo ir skausmui numalšinti išgėrė kelis gurkšnius degtinės. Po kurio laiko pajudėjo link namų, buvo likę apie 2 km. Kažkuriuo metu jos vairuojamą automobilį aplenkė kažkoks automobilis ir privertė šalikelėje sustoti. Iš kažkur pastebėjo, kad prie jos automobilio stovi vaikinas iš aplinkos apsaugos. Vėliau atvyko ir policijos pareigūnai. Jai patikrino neblaivumą, pamena, kad įpūtė daugiau kaip 3 promiles. Žinojo, kad vairuoti išgėrus alkoholio negalima, yra už tai ne kartą bausta ir teista, tačiau nepasimokė. Galvoja, kad priklausomybės nuo alkoholio neturi, gali kontroliuoti jo vartojimą. Pagal ankstesnius padarytus administracinius nusižengimus jai buvo sustabdyta teisė vairuoti transporto priemonę iki 2024 metų pabaigos, tačiau vis tiek vairavo automobilį, nes neturėjo kitos išeities, turėjo vykti į darbą Palangoje, kada vyras negalėdavo jos nuvežti. Vairuotojo pažymėjimas paimtas iš jos nebuvo, tik buvo sustabdyta teisė jai vairuoti, tą ji žinojo. Sutinka, kad baudžiamoji byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 128-131, 136-139).

Iš 2024 m. gegužės 15 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK tyrėjos tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2024 m. gegužės 15 d. gautas pranešimas, kad pranešėjas sulaikė moterį vairavusią automobilį „Opel“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir pavojingai manevravusią po visą kelią. Vairuotoja galimai apsvaigusi. Atvykus į įvykio vietą jas pasitiko Gargždų aplinkosaugos skyriaus vyriausiasis specialistas L. U., kuris paaiškino, kad kelyje jis pastebėjo sustabdytą automobilį „Opel Signum“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), bei šalia jo stovintį vyrą, kuris paprašė, kad stebėtų minėto automobilio vairuotoją, kuri galimai vairavo neblaivi, kol atvyks policijos pareigūnai, o pats išvyko iš įvykio vietos. Susisiekus su pranešėju R. P., jis nurodė, kad važiuodamas keliu Klaipėdos r., Eglynų k., Alksnių g., pastebėjo po kelią lėtai manevruojantį anksčiau minėtą automobilį, kuris sustojo ties namu Nr. 23. Pranešėjas nurodė, kad transporto priemonę „Opel Signum“ vairavusi moteris galimai apsvaigusi, tačiau jo akivaizdoje alkoholio nevartojo. Nustatyta, kad minėtą automobilį vairavo D. P., kuriai pirmo tikrinimo metu nustatytas 3,96 promilių neblaivumas, antro pūtimo metu nustatytas 3,54 promilių neblaivumas. D. P. sutiko, kad vairavo minėtą transporto priemonę būdama neblaivi (b. l. 1-4).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK: 0124000287690) išrašo nustatyta, kad 2024 m. gegužės 15 d., 14.25 val., pranešėjas R. P. pranešė, kad Eglynų k., Alksnių g., sulaikė moterį vairavusią automobilį „Opel Signum“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuri pavojingai manevravo po visą kelią; vairuotoja galimai apsvaigusi (b. l. 5).

Iš 2024 m. gegužės 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu Klaipėdos r., Eglynų k., Alksnių g. ties 23 namu (b. l. 10-16).

Iš 2024 m. gegužės 17 d. kitų objektų apžiūros protokolų nustatyta, kad peržiūrėti pareigūnų „body“ kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip automobilyje prie vairo sėdi moteris, kurios policijos pareigūnė prašo pasitikrinti neblaivumą. Vairuotojai alkotesteriu bandoma nustatyti neblaivumą, tačiau moteris į alkotesterį neįpučia. Moteris nurodo, kad šiandien jai atlikta dantų operacija, jai viskas užtirpę, skauda, ji negali kalbėti. Moteris vykdo pareigūnų nurodymus, tačiau į alkotesterio matuoklį oro neįpučia. Moteris palydima į tarnybinį policijos automobilį. Po kiek laiko moteriai alkotesteriu vėl patikrinimas neblaivumas, užfiksuojamos 3,96 promilės. Policijos pareigūnė nurodo, kad sekantis pūtimas bus po 15 minučių. Moteris teigia, kad dabar išgėrė vaistus, pareigūnei paklausus kokius, moteris teigia, kad tuos kuriuos davė. Tada moteris nurodo, kad gėrė žolelių užpiltinę. Policijos pareigūnė moters teiraujasi, ar tie vaistai – žolelių užpiltinė yra automobilyje, moteris tai patvirtina. Policijos pareigūnė nueina prie moters vairuoto automobilio, jį apžiūri. Matyti, kaip priekyje prie keleivio sėdynės (apačioje) yra padėtas plastikinis 1,5 l talpos butelis, kuriame yra geltonos spalvos skystis (apie 100 g). Vėl tikrinamas moters neblaivumas, moteriai pavyksta įpūsti po keleto bandymų, alkotesteriu jai nustatomas 3,54 promilių neblaivumas (b. l. 29-31, 37-39).

Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo nustatyta, kad D. P. 2024 m. gegužės 15 d. 15.12 val. nustatytas 3,96 promilių neblaivumas, 15.30 val. nustatytas 3,54 promilių neblaivumas (b. l. 40-44).

Iš VĮ „Regitra“ išrašo nustatyta, kad automobilio „Opel Signum“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), valdytojas ir savininkas yra A. P. (b. l. 47).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų sistemos išrašo nustatyta, kad automobilio „Opel Signum“, 2006 m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 1 990 Eur (b. l. 48).

Iš ikiteisminio tyrimo metu liudytojo A. P. duotų parodymų nustatyta, kad automobilis „Opel Signum“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), registruotas jo vardu, tačiau automobiliu naudojasi jo žmona D. P.. Nemano, kad ji piktnaudžiauja alkoholiu, tačiau nevengia išgerti. Kiek prisimena, 2018 m. žmona jau buvo pakliuvusi už tai, kad automobilį vairavo neblaivi (b. l. 81-83).

Iš ikiteisminio tyrimo metu liudytojo R. P. duotų parodymų nustatyta, kad 2024 m. gegužės 15 d., apie 14.20 val., važiavo savo automobiliu keliu Smilgynai – Gargždai. Važiuojant keliu pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį „Opel“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Vairuotoja mėtėsi po kelią, vinguriavo, važiavo lėtai, toks važiavimas, jam sukėlė įtarimą. Jis aplenkė automobilį, bandė sustabdyti, tačiau „Opel“ automobilis jį apvažiavo, tuo metu vos nenuvažiavo nuo kelio. Galiausiai sustabdęs šį automobilį ir priėjęs prie jo, liudytojas pamatė, kad automobilį vairuoja vyresnio amžiaus moteris, kuri važiavo viena. Vairuotoja iš pradžių neatidarė lango, kažką pasakojo per uždarytą langą, vėliau jį atidarė. Vairuotoja akivaizdžiai atrodė neblaivi, sunkiai orientavosi aplinkoje, kalbėjo nerišliai, todėl jis iškvietė policiją, susistabdė pro šalį važiuojančią Aplinkos apsaugos pareigūnus, kurių paprašė pabūti su vairuotoja, o pats išvyko. Visą tą laiką kol buvo su vairuotoja ją stebėjo, ji nieko nevartojo (b. l. 88-91).

Iš ikiteisminio tyrimo metu liudytojo L. U. duotų parodymų nustatyta, kad 2024 m. gegužės 15 d., apie 14.30 val., vykdydamas tarnybines funkcijas, važiavo Aplinkos apsaugos departamento tarnybiniu automobiliu keliu Plikiai – Smilgynai – Gargždai. Važiuojant Alksnių gatve, ties namu pažymėtu Nr. 23, priekyje pamatė stovinčius du automobilius. Šalia jų stovėjo vaikinas, kuris kalbėjo telefonu ir juos sustabdęs pasakė, kad sustabdė įtartinai važiuojantį automobilį, kurį vairavo moteris, iškvietė policiją, tačiau pats neturi laiko sulaukti, kol pareigūnai atvyks. L. U. kalbino automobilio „Opel Signum“ vairuotoją, tuo pačiu girdėjo, kaip vaikinas kalbėjo su BPC darbuotoja, nurodė savo asmens duomenis. Bendraudamas su moterimi matė, kad ji akivaizdžiai sutrikusi, kalba jos buvo nerišli, dėvėjo medicininę kaukę, sakė, kad buvo Palangoje pas odontologą, darė jai dantų operaciją. Kol laukė policijos pareigūnų, jis nematė, kad ji ką vartotų ar gertų kokį tai skystį. Automobiliu moteris važiavo viena. Moteris teigė, kad jos apsvaigimą lėmė daryta dantų operacija. Praėjus apie 10 min. atvyko policijos pareigūnai. (b. l. 96-99).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. G. iš esmės nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, kurios nurodytos Iš 2024 m. gegužės 15 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK tyrėjos tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamosios D. P. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad ji vairavo motorinę transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininkės asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamoji D. P. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuriuo sukėlė pavojų eismo saugumui ir visuomenei. Anksčiau ji teista, taip pat ir už tokią pačią nusikalstamą veiką, teistumas išnykęs, bausta administracine tvarka, jai taikyta administracinė nuobauda už tai, jog vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, paskirtas baudas sumokėjusi. Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, todėl tai pripažintina jos atsakomybe lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji yra darbingo amžiaus, dirbanti, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, į tai, jog kaltinamoji yra linkusi nusikalsti, išvadų dėl savo elgesio nedaro, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina sankcijoje nurodyta ir prokurorės pareiškime siūloma bausmės rūšis – areštas (BK 49 straipsnis), šios bausmės dydį nustatant mažesnį nei apskaičiuotas jos vidurkis, tikintis, kad tokia bausmė kartu su griežtomis įstatymo numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis sulaikys jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, D. P. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų, paskirdamas jam intensyvią priežiūrą ir/arba vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad D. P. arešto bausmė skiriama pirmą kartą, įvertinus jos asmenybę, jai paskirtos bausmės vykdymas atidedamas, neskiriant jai intensyvios priežiūros, tačiau nustatant galinčius taisomai paveikti jos elgesį apribojimus: bausmės atidėjimo laikotarpiu ji įpareigojama neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir uždraudžiama jai bausmės atidėjimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines, psichotropines medžiagas).

Taip pat kaltinamajai skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas gali būti skiriamas kartu su bausme.

BK 68 straipsnyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones skiriama, kai asmuo padaro nusikalstamą veiką, naudodamasis tokia teise. Kaltinamoji, net neturėdama teisės vairuoti, vairavo transporto priemonę, būdama sunkaus girtumo laipsnio, būdama anksčiau teista už tokio pat pobūdžio nusikalstamą veiką. Taip pat prieš tai jai buvo taikyta administracinė nuobauda už automobilio vairavimą esant neblaiviai. Įvertinus visas šias aplinkybes, siekiant užkirsti jai kelią artimiausiu metu daryti nusikalstamas veikas, D. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones; atsižvelgiant į kaltinamajai nustatytą neblaivumą bei jos piktybiškumą, pakartotinai vairuojant neblaiviai, nustatomas 3 (trijų) metų terminas.

BK 72 straipsnyje reglamentuota baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal šio straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas darant nusikalstamą veiką panaudoto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Bylos duomenimis nustatyta, jog automobilis „Opel Signum, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį neblaivi vairavo D. P., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Iš VĮ „Regitra“ duomenų nustatyta, jog automobilis registruotas kaltinamosios vyro A. P. vardu, o jis ikiteisminio tyrimo parodė, jog automobiliu naudojasi žmona D. P.. Teismas atsižvelgęs į šias aplinkybes, į suformuotą teismų praktiką, vadovaujantis BK 72 straipsniu, sprendžia, jog už D. P. padarytą nusikalstamą veiką – vairavimą neblaiviai, kai nustatytas didesnis kaip 1,51 promilių apsvaigimas – turi būti skiriamas šios nusikalstamos veikos priemonės (automobilio „Opel Signum“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priklausančio jai ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, konfiskavimas natūra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

teismas nusprendžia:

D. P. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti jai 45 parų arešto bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. P. galutinę 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 8 ir 10 punktais, D. P. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant ją bausmės vykdymo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir uždraudžiant jai bausmės atsidėjimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines, psichotropines medžiagas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu, D. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, įskaitant teisę tokią teisę įgyti, 3 (tris) metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo (2024 m. gegužės 16 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, konfiskuoti A. P. vardu registruotą automobilį „Opel Signum“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini).

2024 m. gegužės 16 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėdos rajono) prokurorės Vidos Lūžienės priimtą nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „Opel Signum”, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio automobilio konfiskavimo, o po to – panaikinti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir specialiosios teisės sustabdymas – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

D. P. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, išsiųsti į VĮ „Regitra“.

Išaiškinti kaltinamajai, kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo ji turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajai šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Teisėja Jurgita Grigonienė