- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-09-27
- Bylos Nr.
- I-3369-244/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01465-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- SIA „Parex brokeru sistema“
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie LR finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus teritorinei muitinei
- Advokatai
- Marius Urbelis
- Kategorijos
- 10.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, vertėjaujant Eleonorai Pikulik, dalyvaujant pareiškėjos atstovams advokatui Mariui Urbeliui ir E. J., atsakovo atstovei Nijolei Jurevičienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Janinai Meškevič, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos SIA „Parex brokeru sistema“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie LR finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Latvijos bendrovė SIA „Parex brokeru sistema“ skunde (b. l. 1–8) prašo panaikinti Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2012-05-04 sprendimą Nr. 1A-144 ir Vilniaus teritorinės muitinės 2012-02-22 sprendimą Nr. 18KP-20-109 „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“. Taip pat prašo tuo atveju, jeigu teismui aiškinant ir taikant atitinkamus Europos Komisijos 1993-07-02 reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą įgyvendinimo nuostatas (toliau – Įgyvendinimo nuostatos) 366 straipsnio ir Bendrijos muitinės kodekso 92, 96, 203 bei 204 straipsnius, kiltų klausimų dėl šių Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo, kreiptis į Europos Teisingumo Teismą su prašymu priimti preliminarų nutarimą šių Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo klausimu ir prašo pateikti šiuos klausimus: 1. Ar Įgyvendinimo nuostatų 366 straipsnio 1 dalies ir Bendrijos muitinės kodekso 92, 96, 203 bei 204 straipsniai turi būti suprantami ir aiškinami taip, jog Bendrijos muitinės tranzito procedūrų vykdytojui pateikus muitinės duomenų sistemos duomenis, patvirtinančius, jog muitinio tranzito procedūra buvo uždaryta, yra pakankamas teisinis pagrindas konstatuoti, jog Bendrijos muitinės tranzito procedūrų vykdytojas tinkamai įvykdė prievoles, susijusias su Bendrijos tranzito procedūra, ir jam neatsiranda skola muitinei? 2. Teigiamai atsakius į pirmąjį klausimą, ar Bendrijos muitinės tranzito procedūrų vykdytojas turi būti laikomas tinkamai įvykdžiusiu prievoles, susijusias su Bendrijos tranzito procedūrą tuo atveju, jeigu po to, kai jis tinkamai pristatė muitinio tranzito procedūroje deklaruotas prekes į paskirties muitinės įstaigą ir dėl to buvo uždaryta muitinio tranzito procedūrą, paaiškėjo, jog minėtos prekės nebuvo išvežtos iš Bendrijos muitų teritorijos ir už šių prekių neišvežimą iš jos muitinės tranzito procedūrų vykdytojas nėra laikomas atsakingu? Jeigu teismui, aiškinant ir taikant atitinkamus Įgyvendinimo nuostatų 366 straipsnio ir Bendrijos muitinės kodekso 92, 96, 203 bei 204 straipsnius bei teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus, kiltų klausimų dėl šių Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo, prašo pateikti šiuos klausimus: 1. Ar Bendrijos muitinės tranzito procedūrų vykdytojas, pateikęs muitinės duomenų sistemos duomenis, patvirtinančius, jog muitinio tranzito procedūra buvo uždaryta, turi teisę pagrįstai remtis teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo bei teisinio saugumo principais? 2. Teigiamai atsakius į pirmąjį klausimą, ar Bendrijos muitinės tranzito procedūrų vykdytojui, remiantis teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo bei teisinio saugumo principais, šie principai turi būti suprantami taip, jog Bendrijos muitinės tranzito procedūrų vykdytojas turi būti laikomas tinkamai įvykdžiusiu prievoles, susijusias su Bendrijos tranzito procedūra, tuo atveju, jeigu po to, kai jis pateikė muitinės duomenų sistemos duomenis, patvirtinančius, jog muitinio tranzito procedūra buvo uždaryta, paaiškėjo, jog minėtos prekės nebuvo išvežtos iš jos ir už šių prekių neišvežimą iš Bendrijos muitų teritorijos muitinės tranzito procedūrų vykdytojas nėra laikomas atsakingu? Jeigu teismui, aiškinant ir taikant atitinkamus Bendrijos muitinės kodekso 201–205 bei 232 straipsnius bei proporcingumo principą, kiltų klausimų dėl šių Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo, pareiškėja teismo prašo pateikti tokius klausimus, kurių atžvilgiu būtų prašoma Europos Teisingumo Teismo pateikti preliminarų nutarimą: 1. Ar Bendrijos muitinės kodekso 201–205 straipsniai bei 232 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad delspinigiai ir baudos, kaip susiję su baudžiamuoju poveikiu Bendrijos muitinės tranzito procedūrų vykdytojui, pastarajam gali būti taikomi tik esant nustatytai Bendrijos muitinės tranzito procedūrų vykdytojo kaltei už Bendrijos muitinės tranzito procedūrų pažeidimą? 2. Ar vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 201–205 straipsniais bei 232 straipsniu delspinigių ir baudos skyrimas Bendrijos muitinės tranzito procedūrų vykdytojui neprieštarauja proporcingumo, teisingumo ir protingumo principams, kai be skolos muitinei iš Bendrijos muitinės tranzito procedūrų vykdytojo reikalaujama sumokėti priskaičiuotus delspinigius ir baudą, nors dėl Bendrijos muitinės tranzito procedūrų pažeidimo nėra šių procedūrų vykdytojo kaltės?
Pareiškėja skunde paaiškino, kad tinkamai įvykdė įsipareigojimus, numatytus Bendrijos muitinės kodekse, susijusius su Bendrijos tranzito procedūros užbaigimu. Vilniaus teritorinė muitinė ir Muitinės departamentas netinkamai taikė Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio ir Įgyvendinimo nuostatų 366 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pareiškėja, siekdama įrodyti, jog transporto priemonė (automobilis „Ford Expedition“), kuriai buvo įforminta Bendrijos tranzito procedūra pagal tranzito deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini) (2010-09-17), buvo pateikta muitinės paskirties įstaigai, Vilniaus teritorinei muitinei ir Muitinės departamentui pateikė rašytinius išrašus iš muitinės duomenų sistemos MCC/ECN. Juose nurodyta, jog prekės gabenimo procedūra 2010 m. rugsėjo 20 d. buvo užbaigta Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio poste ir nurodytas IE045 kodas, tai reiškia, kad minėta transporto priemonė buvo laiku, t. y. iki nustatyto termino pabaigos, pristatyta į paskirties įstaigą – Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio postą, ir pateikti tai patvirtinantys įrodymai. Be to, Vilniaus teritorinė muitinė ir Muitinės departamentas skundžiamuose sprendimuose pripažino, jog tranzito procedūra pagal tranzito deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini) muitinės duomenų sistemoje MCC/ECN 2010 m. rugsėjo 20 d. buvo užbaigta Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio poste, todėl dėl šios faktinės aplinkybės ginčo nėra. Įrašą muitinės duomenų MCC/ECN sistemoje apie prekės – automobilio – gabenimo procedūros užbaigimą padarė muitinės pareigūnas, ir tik tada, kai ši prekė buvo pateikta į paskirties įstaigą. Įrodymų, paneigiančių tokią išvadą, skundžiamuose sprendimuose nėra. Vadinasi, pareiškėja savo prievoles, susijusias su tranzito procedūros taikymu, įvykdė. Tai, kad prekė nebuvo pateikta paskirties įstaigai, atsakovas grindžia Rusijos Federacijos Kaliningrado muitinės 2011-04-19 raštu Nr. 211-09/2199, kuriame nurodyta, jog minėta transporto priemonė nebuvo įvežta į Rusijos Federacijos teritoriją. Tačiau nei Bendrijos muitinės kodeksas, nei Įgyvendinimo nuostatos neįpareigoja pareiškėjos, kaip muitinės tranzito procedūrų vykdytojos, išvežti muitinės deklaracijoje nurodytą prekę į trečiąją šalį (Rusijos Federaciją). Įrodžius, kad prekės nustatyta tvarka buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, įrodinėti prekių išvežimo iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos fakto nebereikia, kadangi įsipareigojimų, susijusių su muitinio tranzito procedūros taikymu, tinkamas įvykdymas panaikina prievolę mokėti importo mokesčius. Šiame ginče taip pat taikytini konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, kurie laikytini Europos Bendrijos teisės sistemos dalimi. Nei Vilniaus teritorinė muitinė, nei Muitinės departamentas nepateikė jokių įrodymų, jog Lietuvos muitinės pareigūnai, atlikę įrašus muitinės duomenų sistemoje MCC/ECN apie minėtos tranzito procedūros uždarymą, būtų pažeidę teisės aktų nustatytus reikalavimus, todėl nėra jokio pagrindo abejoti įrašų muitinės duomenų sistemoje MCC/ECN apie minėtos tranzito procedūros uždarymą teisingumu. Be to, Bendrijos tranzito procedūra pagal tranzito deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini) (2010-09-17) buvo pradėta be pareiškėjos žinios ir sutikimo. Paskirta bauda ir pridėtinės vertės mokesčio delspinigiai yra paskirti pažeidžiant proporcingumo principą, kuris yra vienas iš bendrųjų Europos Sąjungos teisės principų, pripažįstamų Europos Teisingumo Teismo praktikoje, kuris reikalauja, jog Bendrijos teisės nuostata nustatytos priemonės būtų tinkamos tikslui įgyvendinti ir neviršytų to, kas būtina jį pasiekti. Delspinigių ir baudos, turinčios baudžiamojo poveikio elementų, skyrimas viršija Bendrijos muitinės kodekso 201–205 straipsniuose nustatytų priemonių tikslų įgyvendinimą ir todėl prieštarauja proporcingumo principui. Pareiškėja neatliko įformintos tranzito procedūros sukčiavimo veiksmų, neprisidėjo prie jų atlikimo ir jos veiksmuose nėra jokios kaltės dėl Lietuvos muitinės pareigūno atliktų įrašų į MCC/ECN sistemą pagal tranzito deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini) (2010-09-17).
Atsiliepimas
Atsakovas Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 61–64) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovas paaiškino, kad pareiškėja nei Kauno teritorinei muitinei, nei Muitinės departamentui dokumentų, įrodančių Bendrijos / bendrosios tranzito procedūros pagal tranzito dokumentą MRN (duomenys neskelbtini) (2010-09-17) užbaigimą, nepateikė. Konstatuojant tranzito procedūros užbaigimą, paskirties muitinės įstaigos patvirtinimas nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas, nes turi būti įvertinami visi muitinės turimi duomenys. Pareiškėjos teiginius dėl tranzito procedūros pagal tranzito dokumentą MRN (duomenys neskelbtini) (2010-09-17) užbaigimo bei automobilio „Ford Expedition“ išgabenimą iš Bendrijos paneigia Rusijos Federacijos muitinės tarnybos pateikta informacija. Muitinė negali būti atsakinga už tai, kad tranzito deklaraciją pareiškėjos vardu pateikė tariamai šios teisės neturėjęs asmuo. Pareiškėjai Latvijos Respublikos valstybinė pajamų tarnyba 2010 m. gegužės 1 d. išdavė atleidimo nuo prievolės pateikti garantiją sertifikatą TC 33 Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nėra nurodyti asmenys, įgalioti pasirašyti Bendrijos / bendrojo tranzito deklaracijas viršininko vardu, o tai reiškia, kad už tokios teisės suteikimą bei atitinkamų kodų naudojimą buvo atsakinga pareiškėja. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų apie transporto priemonės „Ford Expedition“ gabenimo tranzitu aplinkybes, t. y. nenurodo, kokiomis aplinkybėmis ir sąlygomis įsigijo minėtą automobilį, kas jį turėjo nugabenti į paskirties muitinės įstaigą, kam turėjo būti perduotas automobilis. Tiek delspinigiai, tiek paskirta pareiškėjai bauda, gali būti ir turi būti taikomi kartu su įpareigojimu skolininkui sumokėti importo mokesčius. Muitinė neturi duomenų, kad tranzitu gabento automobilio pareiškėja neteko dėl nusikalstamos trečiųjų asmenų veiklos, todėl mokestinis pažeidimas buvo tyčinis. Taip pat nenustatyta ir aplinkybių, dėl kurių pareiškėją būtų galima atleisti nuo baudos bei delspinigių vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 100 straipsnyje ir 141 straipsnyje išdėstytais pagrindais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į skundą (b. l. 58–60) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad muitinė pagrįstai pareikalavo pateikti dokumentus, numatytus Įgyvendinimo nuostatų 366 str. 2 d., tačiau tokie įrodymai muitinei nebuvo pateikti. Pareiškėja siekdama įrodyti, kad procedūrą įvykdė tinkamai, pateikė tik išrašą iš kompiuterinės duomenų sistemos. Tačiau įrašų kompiuterinėje MCC/ECN sistemoje tikrumą paneigia Kauno teritorinės muitinės Kriminalinės tarnybos atliktas tyrimas ir Rusijos Federacijos federalinės muitinės tarnybos 2011-04-19 raštas Nr. 24-09/2199, atskleidžiantys, kad pagal Valstybinės sienos apsaugos tarnybos sistemos duomenis tranzitu gabenta minėta transporto priemonė per Kybartų pasienio postą į Rusijos Federaciją nebuvo išvežta. Įrašas muitinės elektroninėje MCC/ECN sistemoje apie automobilio „Ford Expedition“ pristatymą į paskirties įstaigą bei jo patikrinimą negali būti besąlygiškas pagrindas konstatuoti, kad tranzito procedūrą užbaigta, kadangi, patvirtinant arba paneigiant minėtą faktą, turi būti įvertinami visi muitinės turimi duomenys. Prekės gavimas paskirties muitinės įstaigoje ir jos neišgabenimas į trečiąją valstybę, laikantis visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, yra neįmanomas. Vilniaus teritorinė muitinė, apskaičiuodama mokestines prievoles ir skirdama baudą, griežtai laikėsi Europos Bendrijos ir nacionalinių teisės aktų reikalavimų. Kadangi pagal tranzito deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini) (2010-09-17) apskaičiuota importo mokesčiu mokestinė prievolė laikoma pagrįsta, remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 96 str. 1 d. 2 punkto, 97 str. ir 139 str. nuostatomis, už šią nepriemoką apskaičiuoti delspinigiai bei skirta bauda taip pat laikytini atitinkančiais teisės aktų reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas byloje yra kilęs dėl Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos 2012-05-04 sprendimo Nr. 1A-144 ir Vilniaus teritorinės muitinės 2012-02-22 sprendimo Nr. 18KP-20-109 teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus teritorinė muitinė 2012-02-22 sprendimu Nr. 18KP-20-109 „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“ dėl neįvykdytos muitinio tranzito procedūros pagal tranzito deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini) (2010-09-27) pareiškėjai apskaičiavo 4 600 Lt muito mokesčio, 10 626 Lt PVM mokesčio, 1 673 Lt PVM delspinigių bei skyrė 1 523,00 Lt baudą (b.l. 15-20).
Pareiškėja, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatu 366 straipsnio 1 dalimi bei Bendrijos muitinės kodekso 92 ir 96 straipsniais, teigia, kad įvykdė savo prievoles, susijusias su tranzito procedūros taikymu ir todėl nėra pagrindo Muitinės departamento išvadai, kad pagal Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio nuostatas pareiškėjai atsirado importo skola, o skolininke laikytina pareiškėja.
Vilniaus teritorinė muitinė gavo Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus 2011-01-26 raštą Nr. 16T-7.34/21-178, kad Kauno skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-1-240-10 pagal LR BK 200 str. 1 dalį, kurio metu surinkti duomenys patvirtina, kad, siekiant išvengti importo mokesčių pagal tranzito deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini), fiktyviai buvo užbaigta tranzito muitinės procedūra. Deklaracijoje nurodyta transporto priemonė automobilis „Ford Expedition“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo išvežtas iš Europos Bendrijos muitų teritorijos.
Tyrimo metu nustatyta, kad iš JAV į Europos Bendrijos muitų teritoriją atgabentai transporto priemonei Kauno teritorinėje muitinėje pagal MRN (duomenys neskelbtini) (2009-11-20) buvo įforminta ekonominį poveikį turinti sąlyginio neapmokestinimo laikinojo įvežimo perdirbti procedūra. Laikantis minėtos procedūros atlikimo tvarkos, Vilniaus teritorinės muitinės Žirmūnų krovinių poste 2010-09-17 laikinojo įvežimo perdirbti procedūra buvo užbaigta ir tą pačią dieną reeksportuojamam automobiliui įforminta tranzito deklaracija Tl MRN (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytas tranzito atlikimo terminas - 2010-09-27, paskirties muitinės įstaiga - Kybartų kelio postas (LT). Procedūros vykdytoja - SIA „Parex brokeru sistema“, turinti leidimą, patvirtinantį vykdytojo atleidimą nuo prievolės pateikti garantiją muitinio tranzito procedūroms vykdyti. Tranzito procedūra pagal MRN (duomenys neskelbtini) kompiuterizuotoje tranzito sistemoje MCC/ECN, skirtoje deklaracijų duomenims apdoroti, užbaigta 2010-09-20 Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio poste.
Remiantis 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau - BMK), 92 str. nuostatomis, išorinio tranzito procedūra baigiama ir jos vykdytojo įsipareigojimai įvykdomi, kai prekės, kurioms buvo įforminta procedūra, ir atitinkami dokumentai pateikiami paskirties muitinės įstaigai, vadovaujantis atitinkamos procedūros nuostatomis.
Vilniaus teritorinė muitinė, gavusi informacijos apie fiktyvų tranzito procedūros užbaigimą kompiuterinėje sistemoje, apie pradėtą tyrimą 2011-02-01 raštu Nr. 2B-18.8/20-2066 informavo procedūros vykdytoją SIA „Parex brokeru sistema“ bei paprašė pateikti dokumentus, įrodančius, kad automobilis „Ford Expedition“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo išvežtas iš Bendrijos muitų teritorijos. Bendrovė muitinės reikalaujamų dokumentų nepateikė. Vilniaus teritorinė muitinė raštu Nr. 2B-18.8/19-3328 (2011-02-21) dėl tranzitu gabento automobilio „Ford Expedition“ įvežimo į Rusijos Federacijos muitų teritoriją per Muitinės departamentą pateikė užklausą Rusijos muitinei, iš kur buvo gautas 2011-04-19 atsakymas Nr. 24-09/2199, kad minėtas automobilis į Rusijos Federaciją nebuvo įvežtas.
Vilniaus teritorinė muitinė, atsižvelgdama į Kauno kriminalinės tarnybos raštą dėl fiktyvaus tranzito procedūros užbaigimo ir gavusi atsakymą iš Rusijos Federalinės muitinės tarnybos, 2012-02-22 priėmė sprendimą Nr. 18KP-20-109, kuriuo procedūros vykdytojai SIA „Parex brokeru sistema“ už neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą pagal tranzito deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini) įregistravo 4 600 Lt muito, 10 626 Lt PVM ir 1 673 Lt PVM delspinigių mokestines prievoles bei skyrė 1 523 Lt baudą.
SIA „Parex brokeru sistema“ 2012-02-22 Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą Nr. 18KP-20-109 apskundė Muitinės departamentui, kuris 2012-05-04 sprendimu Nr. 1A-144 minėtą Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą patvirtino ir sustabdė 4600 Lt muito išieškojimą iki bus išspręstas mokestinis ginčas.
SIA „Parex brokeru sistema“, Muitinės departamento sprendimą apskundusi Vilniaus apygardos administraciniam teismui, teigia, kad ji, laikydamasi Bendrijos muitinės kodekso 92 ir 96 str. bei Įgyvendinimo nuostatų 366 straipsnio reikalavimų, tinkamai įvykdė įsipareigojimus, susijusius su Bendrijos tranzito procedūros užbaigimu, ir tai patvirtina išrašai iš muitinės duomenų sistemos MCC/ECN. Skunde teigiama, kad šiuos duomenis elektroninėje sistemoje galėjo įvesti tik muitinės pareigūnas ir tai yra pakankamas teisinis pagrindas konstatuoti, kad procedūros vykdytojas tinkamai atliko savo pareigas, nes prekė buvo pristatyta paskirties muitinės įstaigai. Teigiama, kad ji, kaip procedūros vykdytoja, įstatymais nėra įpareigotas išvežti tranzito procedūrai deklaruotą prekę į trečiąją šalį, todėl Rusijos muitinės atsakymas jos atžvilgiu neturėtų sukelti neigiamų teisinių pasekmių. Pareiškėjos nuomone, ginčijami muitinės institucijų sprendimai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui (teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams). Taip pat pareiškėja nesutinka su muitinės priskaičiuotais delspinigiais ir paskirta bauda.
Pažymėtina, kad pareiškėja, norėdama įrodyti automobilio išgabenimą iš Europos Bendrijos muitų teritorijos pateikė vienintelį įrodymą - kad tranzito deklaracija sistemoje yra pažymėta kaip užbaigta. Jokių kitų įrodymų, kad tranzitu gabenta prekė buvo pateikta paskirties įstaigai ar šią prekę gavo gavėjas trečiojoje šalyje, pareiškėja nepateikė. Nepateikiami duomenys, kas prekę įsigijo. Pareiškėja tapatina tokio įrašo minėtoje sistemoje buvimą su prekės išgabenimu, tačiau įrašas apie prekės pateikimą muitinės paskirties įstaigai neįrodo prekės pateikimo fakto.
Pagal Bendrijos muitinės kodekso 96 str. 1 d. už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas. Jis atsako: a) už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties įstaigą deramai prižiūrint, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių indentifikavimo priemonės; b) už nuostatų, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra, laikymąsi. Po atlikto tyrimo išaiškėjus naujoms aplinkybėms muitinė pagrįstai pareikalavo pateikti dokumentus, numatytus Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 366 str. 2 dalyje. Pagal minėto straipsnio 2 dalį, Bendrijos tranzito procedūra laikoma užbaigta, jei vykdytojas muitinei priimtinu būdu pateikia vieną iš šių dokumentų: a) trečioje šalyje išduotą dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad prekėms įforminamas sankcionuotas veiksmas; b) trečioje šalyje išduotą ir šios šalies muitinės antspaudu patvirtintą dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad prekės laikomos išleistos į laisvą apyvartą atitinkamoje trečiojoje šalyje. Tačiau atžymų kompiuterinėje MCC/ECN sistemoje tikrumą paneigia Kauno teritorinės muitinės Kriminalinės tarnybos atliktas tyrimas ir Rusijos Federacijos muitinės tarnybos 2011-04-19 raštas Nr. 211-09/2199, atskleidžiantis, kad transporto priemonė į Rusijos Federacijos teritoriją įvežta nebuvo.
Pareiškėja yra tranzito procedūros vykdytoja, todėl yra atsakinga už prievolių, numatytų BMK 96 straipsnyje, atlikimą ir mokestinių prievolių sumokėjimą. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 203 str. 1 ir 2 dalies nuostatas, skola muitinei atsiranda neteisėtai paėmus importo muitais apmokestinamas prekes iš muitinės priežiūros jų paėmimo momentu. Pagal 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 92 str. nuostatas, išorinio tranzito procedūra baigiama ir jos vykdytojo įsipareigojimai įvykdomi, kai prekės, kurioms buvo įforminta procedūra ir atitinkami dokumentai pateikiami paskirties muitinės įstaigai, vadovaujantis atitinkamos procedūros nuostatomis. Pažymėtina, kad pareiškėja, kaip tranzito procedūros vykdytoja, turėtų žinoti visas aplinkybes, susijusias su tranzito procedūra. Nėra įrodymų, kad tranzitu gabentas automobilis buvo pateiktas paskirties įstaigai, todėl pareiškėjos nurodytos LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. P(l)-25-2005 ir Nr. P (l)-32-2005 šiam procesui nėra svarbios.
Pagal Bendrijos muitinės kodekso 37 str. į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo momento yra prižiūrimos muitinės. Jų muitinį tikrinimą galima atlikti vadovaujantis galiojančiomis nuostatomis. Ne Bendrijos prekės lieka muitinės prižiūrimos tol, kol pakeičiamas prekių statusas.
Remiantis Bendrijos muitinės kodekso 84 str. nuostatomis, išorinio tranzito procedūra yra sąlyginio neapmokestinimo procedūra, todėl prekė, įforminus jai muitinio tranzito procedūrą pagal tranzito deklaraciją, laikoma importuota preke, kuriai sąlyginai atidedamas importo mokesčių mokėjimas, iki procedūra bus baigta.
Skolos muitinei atsiradimas sietinas su Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsniu, kurio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas: (a) punkte apibrėžta procedūros vykdytojo atsakomybė už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą, deramai prižiūrint, kad nebūtų pažeistos prekių identifikavimo priemonės; (b) punktu jam priskiriama atsakomybė už nuostatų, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra, laikymąsi. Ginčo atveju transporto priemonė „Ford Expedition“, kuri turėjo būti gabenama su minėta tranzito deklaracija, nebuvo pateikta paskirties muitinės įstaigai, kaip to reikalauja BMK 96 str. nuostatos.
Po atlikto tyrimo, išaiškėjus naujoms aplinkybėms, muitinė pagrįstai pareikalavo pateikti dokumentus, numatytus Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 366 str. 2 dalyje, tačiau tokie įrodymai muitinei nebuvo pateikti. Pareiškėja siekdama įrodyti, kad procedūrą įvykdė tinkamai, pateikė tik išrašą iš kompiuterinės duomenų sistemos, tačiau įrašų kompiuterinėje MCC/ECN sistemoje tikrumą paneigia Kauno teritorinės muitinės Kriminalinės tarnybos atliktas tyrimas ir Rusijos Federacijos muitinės tarnybos 2011-04-19 raštas Nr. 24-09/2199, atskleidžiantys, kad pagal Valstybinės sienos apsaugos tarnybos sistemos duomenis, tranzitu gabenta minėta transporto priemonė per Kybartų pasienio postą į Rusijos Federaciją nebuvo išvežta.
Muitinės departamentas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad įrašas muitinės elektroninėje MCC/ECN sistemoje apie automobilio „Ford Expedition“ pristatymą į paskirties įstaigą bei jo patikrinimą negali būti besąlygiškas pagrindas konstatuoti tranzito procedūros užbaigimą, nes, patvirtinant arba paneigiant minėtą faktą, turi būti įvertinami visi muitinės turimi duomenys.
Pagal Bendrijos muitinės kodekso 203 str. 1 ir 2 dalies nuostatas skola muitinei atsiranda neteisėtai paėmus importo muitais apmokestinamas prekes iš muitinės priežiūros jų paėmimo momentu. Pagal to paties BMK straipsnio 3 dalies 4 įtrauką skolininku laikomas asmuo, turėjęs vykdyti prievoles, susijusias su laikinuoju prekių saugojimu arba su prekėms įformintos muitinės procedūros taikymu. Šiuo atveju pareiškėja yra tranzito procedūros vykdytoja, todėl yra atsakinga už prievolių, numatytų BMK 96 straipsnyje atlikimą ir mokestinių prievolių sumokėjimą.
Procedūros vykdytojas, kaip Bendrijos išorinio tranzito procedūrą vykdantis asmuo, yra atsakingas už skolą muitinei, kuri atsirado dėl šios procedūros nuostatų nesilaikymo. Tokia procedūros vykdytojui nustatyta atsakomybe siekiama užtikrinti kruopštų ir vienodą skolos muitinei išieškojimo nuostatų taikymą tam, kad būtų apsaugoti Bendrijos ir jos valstybių narių finansiniai interesai (Europos Teisingumo Teismo 2008-04-03 sprendimas byloje Nr. C-230/06 (48-51 p). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos teisėti lūkesčiai negali atsirasti, tinkamai neįvykdžius teisės aktais nustatytų tranzito procedūros įvykdymo sąlygų už kurių vykdymą ji yra atsakinga.
Kadangi pagal tranzito deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini) (2010-09-17) apskaičiuotą importo mokesčiu mokestinę prievolę yra pagrįsta, pagal Mokesčių administravimo įstatymo 96 str. 1 d. 2 punktą, 97 str. ir 139 str. nuostatas, už šią nepriemoką apskaičiuoti delspinigiai bei skirta bauda taip pat laikytini atitinkančiais teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina, kad pareiškėjai 1 523 Lt bauda buvo skirta remiantis LR mokesčių administravimo nuostatomis, o 1 673 PVM delspinigiai buvo apskaičiuoti pagal LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas, todėl pareiškėjos teiginys dėl baudos ir delspinigių neproporcingumo, nes ji nekaltinama sukčiavimu, nepagrįstas.
Pareiškėja tvirtina, kad jai pateikus įrodymus apie muitinės tranzito procedūros uždarymą ir pačioms Lietuvos muitinės įstaigoms pripažinus šį faktą, nebegali kilti neigiamų teisinių padarinių iš minėtos muitinės procedūros. Mano, kad turi būti atsižvelgiama į teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus. Teismas pažymi, kad vien įrašo padarymas muitinės įstaigoje apie muitinės procedūros užbaigimą negalėjo sukelti teisėtų lūkesčių, sukurti teisinio tikrumo ar teisinio saugumo, nes vien jis neįrodo automobilio pristatymo į muitinės paskirties įstaigą ir išgabenimo už Europos Bendrijos muitų teritorijos ribų.
Pareiškėja prašo tuo atveju, jeigu teismui, aiškinant ir taikant atitinkamas Europos Sąjungos teisės normas, kiltų klausimai dėl jų aiškinimo, kreiptis į Europos Teisingumo Teismą su prašymu priimti preliminarų nutarimą dėl tokių normų aiškinimo sprendžiant ginčą pagal šios bylos faktines aplinkybes. Tokių klausimų teismui nekyla.
Teismas daro išvadą, kad Muitinės departamento 2012-05-04 sprendimas Nr. 1A-144 ir Vilniaus teritorinės muitinės 2012-02-22 sprendimas Nr. 18KP-20-109 yra priimti išnagrinėjus ir įvertinus visus turimus įrodymus bei teisingai pritaikius teisės aktus, todėl naikinti juos ir tenkinti pareiškėjos skundą nėra pagrindo.
Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
Pareiškėjos SIA „Parex brokeru sistema“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.