- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-24
- Bylos Nr.
- AN2-146-255/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00231-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Regina Bertašienė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 12 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 12 d. nutarimu R. N. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) ) 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 3 dalį subendrinta 1200 eurų bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams už tai, kad jis 2018 m. vasario 24 d. 7.00 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, meteorologines sąlygas, išvažiavo į priešpriešą ir atsitrenkė į du stovinčius automobilius. Eismo įvykio metu apgadinti trys automobiliai. R. N. nustatytas 1,56 promilės girtumo laipsnis. Ligoninėje jis atsisakė duoti kraujo mėginį ir pūsti į alkotesterį. Tokiais veiksmais R. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 126, 127 punktų reikalavimus. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. N. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 12 d. nutarimą ir jam paskirtą nuobaudą sušvelninti, sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą iki 9 mėnesių. Skunde nurodo, jog savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažįsta, dėl tokio savo poelgio gailisi, tačiau prašo atsižvelgti į tai, kad transporto priemonę vairavo neblaivus todėl, kad buvo užpultas ir sužalotas, taip tikėjosi pabėgti ir pasislėpti nuo užpuolikų. Taip pat skunde apeliantas nurodo, jog teisė vairuoti transporto priemonę šiuo metu jam labai reikalinga darbo paieškose ir asmeninių bei šeiminių poreikių tenkinimui.Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. N. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas prašo netenkinti R. N. apeliacinio skundo ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 12 d. nutarimą.Apeliacinis skundas atmestinas. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje, padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, t. y. apeliantas skundu prašo sumažinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones ilgesniam nei devynių mėnesių laikotarpiui.ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba vengusių neblaivumo patikrinimo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia vairuotojams baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų. Už šio nusižengimo padarymą pagal ANK 423 straipsnio 4 dalį privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų metų iki penkerių metų. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Paprastai administracinė nuobauda gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai, galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. R. N. nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį už tai, kad padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui. Skirdamas R. N. nuobaudą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusižengimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes ir už padarytus nusižengimus paskyrė R. N. atitinkamų straipsnių (jo dalių) sankcijose nustatytas minimalias nuobaudas: pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį 10 eurų baudą, pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį 1200 eurų baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejų metų laikotarpiui. Su tokiu apylinkės teismo sprendimu apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodomų argumentų ir teismo nustatytos vienos R. N. atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepakanka ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui, kadangi išskirtinėmis aplinkybėmis, suteikiančiomis galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, galėtų būti laikomas kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas. Prie išskirtinių aplinkybių, suteikiančių teisę teismui pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, galėtų būti priskiriamas ir nedidelis veikos pavojingumas, tačiau R. N. padarytas nusižengimas – automobilio vairavimas esant neblaiviam ir Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą – priskiriamas prie šiurkščiausių ir pavojingiausių nusižengimų transporto bei kelių srityje, šis jo padarytas nusižengimas nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytos mažai pavojingos veikos. Pažymėtina ir tai, kad R. N. ne tik vairavo būdamas neblaivus, tačiau dar ir nesilaikė Kelių eismo taisyklių, padarė jų pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą, t. y. jis būdamas neblaivus, vairuodamas automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių turto saugumui, neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sąlygas, išvažiavo į priešpriešą ir atsitrenkė į du stovinčius automobilius.Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, jog R. N. praeityje baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 17–20), o tai rodo, jog R. N. yra linkęs nepaisyti saugaus eismo taisyklių ir pažeidinėti Kelių eismo taisyklių reikalavimus, todėl kaip vairuotojas iš esmės charakterizuojamas neigiamai. Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad prieš prasižengdamas jis buvo užpultas ir sužalotas, o sėsdamas prie vairo neblaivus, tikėjosi pabėgti ir pasislėpti nuo užpuolikų. Šie apeliacinio skundo argumentai kelia pagrįstų abejonių, kadangi nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose R. N. kitaip aiškino įvykio aplinkybes, t. y. jis tvirtino, jog jį sumušė ir paėmė jo telefoną, tačiau prie vairo išgėręs jis sėdo ne tam, kad pabėgtų nuo užpuolikų, o priešingai, siekdamas juos pasivyti (b. l. 24–25). Apeliaciniame skunde R. N. nurodo, jog teisė vairuoti transporto priemonę jam būtina norint įsidarbinti ir užtikrinti šeimos poreikius. Tačiau apeliacinės instancijos teismo manymu, šios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas sutrumpinti R. N. skirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Pažeidėjo ir jo šeimos poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo darbines pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad R. N. skirta minimali ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bauda ir minimaliam laikotarpiui taikyta ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė ir taip yra itin švelnios, jos atitinka R. N. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Keisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 12 d. nutarimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. N. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.