- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-24
- Bylos Nr.
- 1S-425-768/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Donatas Jatužis
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. liepos 27 d. nutarties, kuria patvirtintas Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimas ikiteisminį tyrimą E. L. atžvilgiu nutraukti jam susitaikius su nukentėjusiuoju ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 1 metų laikotarpiui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. vasario 18 d. Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d. dėl to, kad E. L. 2015 m. vasario 18 d. apie 7.15 val. Panevėžyje, Nemuno gatvėje, ties pastatu Nr. 72, esančioje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, vairuodamas automobilį Chevrolet Tacuma, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 30 p. reikalavimus – artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ tam, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą pėsčiųjų perėjoje išėjusį pėsčiąjį, nesustojo ir pėsčiojo nepraleido, dėl ko partrenkė per pėsčiųjų perėją jam iš kairės pusės ėjusį pėsčiąjį J. Č., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdyta J. Č. sveikata – jam nustatytas dešinės kojos šeivikaulio lūžis.
Skundžiama 2015 m. liepos 27 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja patvirtino Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės 2015 m. liepos 16 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą E. L. atžvilgiu kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju J. Č. ir paskyrė E. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė vairuoti kelių transporto priemones 1 metų laikotarpiui.
Šalies argumentai
Skundu E. L. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. liepos 27 d. nutartį ir panaikinti nutarties dalį, kuria jam paskirta su draudimu vairuoti transporto priemones susijusi baudžiamojo poveikio priemonė, šią baudžiamojo poveikio priemonę visai panaikinant arba ją pakeičiant kita – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nurodo, kad labai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kuri yra neatsargi ir atsitiktinė. Šios aplinkybės apylinkės teismui leido patvirtinti prokurorės nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Sutinka, kad yra padaręs daug administracinių teisės pažeidimų, susijusių su KET reikalavimų nevykdymu, tačiau daugumą šių pažeidimų yra nekeliantys didesnio pavojaus eismo saugumui. Pažymi, kad per visą laikotarpį, kada buvo padaryti pažeidimai, dirba profesionaliu vairuotoju, transporto priemonę vairuoja kasdien, todėl natūralu, kad kartais padaro klaidų. Baudas, paskirtas už KET pažeidimus, tikrai moka, nes jos kiekvieną mėnesį išskaičiuojamos iš gaunamų pajamų. Iš karto sumokėti paskirtų baudų negali, nes neturi pakankamai pinigų. Mano, kad šiuo atveju svarbu įvertinti ne tik paskirtas administracines nuobaudas, bet ir jo asmenybę, ko apylinkės teismas nepadarė. Nurodo, kad yra neįgalus, nustatytas tik 40 procentų darbingumas dėl diabeto ir kitų lėtinių ligų. Sveikatos būklė neleidžia dirbti bent kiek sunkesnio fizinio darbo, taip pat darbo, susijusio su pasilenkimais, vaikščiojimu, stovimo darbo. Vienintelis darbas, kurį sugeba ir gali dirbti yra vairuotojo darbas, todėl dirba taksi vairuotoju. Netekęs teisės vairuoti, neturės galimybės dirbti ir išlaikyti ne tik save, bet ir nepilnametę dukrą, taip pat negalės rūpintis kitoje vietovėje gyvenančia savo mama. Mano, kad viso šios aplinkybės patvirtina, kad skirta baudžiamojo poveikio priemonė yra per griežta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį – baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu turi būti siekiama to paties rezultato, kurio siekiama bausme, t. y. asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo ir t. t. (BK 67 str. 1 d.). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (BK 67 str. 2 d.). Įstatyme teismui paliekama diskrecijos teisė skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemones, parinkti tinkamiausias baudžiamojo poveikio priemones, jų skaičių bei dydį.
BK 68 str. 1 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialiomis teisėmis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis šiomis specialiomis teisėmis. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Svarbiausia, kad baudžiamojo poveikio priemonės darytų maksimalų poveikį asmeniui, kuriam jos skiriamos.
Aukštesnysis teismas sutinka su skundo argumentu, jog sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą yra reikšminga, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai, E. L. prisipažino kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, nuoširdžiai gailėjosi, susitaikė su nukentėjusiuoju, eismo įvykį sukėlė būdamas blaivus. Reikšminga ir tai, kad teismų praktikoje uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tačiau negalima sutikti su skundo argumentu, jog E. L. sukeltas eismo įvykis buvo daugiau atsitiktinumas, o ne dėsninga jo vairavimo pasekmė ir jis nėra piktybinis KET pažeidėjas.
Iš byloje esančios Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro pažymos apie asmens baustumą (63-75 b.l.) matyti, jog E. L. praeityje už įvairius KET pažeidimus buvo baustas administracine tvarka 20 kartų, taip pat ir už greičio viršijimą, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Šie aptarti duomenys apibūdina E. L. asmenybę ir rodo, kad jis linkęs pažeidinėti KET bei išvadų dėl savo elgesio nedaro. Kita vertus, duomenys apie E. L. KET pažeidimus patvirtina, kad jis eismo taisykles pažeidinėja sistemingai, piktybiškai ir kelyje elgiasi pavojingai, keldamas grėsmę ne tik savo paties, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ir net gyvybei. 2014-05-30 nubaustas administracine tvarka už tai, kad viršijo leistiną greitį 26 km/val., po šio nubaudimo jokių išvadų nepadarė ir 2014-07-04 vėl viršijo leistiną greitį jau 30 km/val., už ką taip pat buvo nubaustas administracine tvarka. Nežiūrint to, nagrinėjamu atveju E. L., pažeisdamas KET, vėl vairavo itin pavojingai – artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ tam, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą pėsčiųjų perėjoje išėjusį pėsčiąjį, nesustojo ir pėsčiojo nepraleido, ko pasėkoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas pėsčiasis J. Č..
Taikant atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas nusikaltimas turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Todėl aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir pagrįstai paskyrė sistemingai KET pažeidinėjančiam bei pavojingai vairuojančiam E. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė vairuoti transporto priemones vienerių metų laikotarpiui.
E. L. skunde nurodyti argumentai, susiję su jo pagalba silpnos sveikatos mamai, galimybėmis atlikti darbines funkcijas, negali būti vertinamos kaip aplinkybės, dėl kurių baudžiamosios poveikio priemonės turėtų būti netaikomos, nes aplinkybės, susijusios su pareiškėjo poreikiu vairuoti ir tam tikrais nepatogumais pareiškėjui, negali turėti prioriteto prieš visuomenės teisę į saugų eismą, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ar jo šeimai savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo prasmė yra būtent poreikis suvaržyti ir apriboti nusikalstamą veiką padariusio asmens galimybes atlikti tam tikrus veiksmus.
Nepagrįstas yra ir pareiškėjo prašymas paskirti jam kitą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Tokią išvadą aukštesnysis teismas daro atsižvelgdamas į paties pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad jis dėl sunkios materialinės padėties iš karto net negali sumokėti jam už administracinius teisės pažeidimus paskirtų baudų. Taigi nesant jokių duomenų, iš kur pareiškėjas ketina gauti piniginių lėšų įmokai į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, skirti prašomą baudžiamojo poveikio priemonę nėra tikslinga.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemonę įstatymo numatytam minimaliam vienerių metų laikotarpiui, tinkamai vadovavosi baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindais, tinkamai parinko tiek jos rūšį, tiek ir jos trukmę. Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. liepos 27 d. nutartis skundo ribose yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos b audžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
atmesti E. L. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. liepos 27 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.