- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-25
- Bylos Nr.
- I-8127-811/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01964-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- M. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė, dalyvaujant pareiškėjui M. S., viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015-04-01 gautas pareiškėjo M. S. (toliau – pareiškėjas) skundas (b. l. 1) ir 2015-04-24 gautas patikslintas skundas (b. l. 8), kuriuose pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos, taip pat 2015-06-23 Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo prašymas (b. l. 55) atnaujinti ieškinio senaties terminą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2005-01-13 buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K) nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žiauriomis sąlygomis, dėl ko patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde nurodė, jog kameros, kuriose jis buvo kalinamas nuo 2005-01-13, buvo nuolat perpildytos, kamerų plotas nesiekė 3 kv. m. ir jose buvo kalinami ne mažiau kaip 3 suimtieji, patalpose buvo nešvaru, sienos pelijo, nuo jų krito tinkas, langai buvo kiauri, sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo gyvenamųjų patalpų, rūkantieji buvo kalinami kartu su nerūkančiaisiais, dėl ko pareiškėjas kalinimo metu pradėjo rūkyti, pareiškėjui teko miegoti ant cemento, dėl ko pablogėjo jo sveikata, taip pat pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė apsipirkti kalinimo įstaigos parduotuvėje. Dėl minėtų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, depresiją, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pablogėjo sveikata, sutriko savijauta, bei visavertis gyvenimas, sumažėjo socialiniai įgūdžiai ir pasitikėjimas savimi, pareiškėjas negali ramiai miegoti, tapo dirglus, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai, patyrė psichologinį spaudimą iš Lukiškių TI-K administracijos, kadangi skundėsi netinkamomis kalinimo sąlygomis. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 10 000 Eur.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė savo skundą, nurodė, kad kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu jam suprastėjo sveikata, pabrėžė, kad kalinimo laikotarpiu rašė skundus dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K administracijai. Taip pat teismui pateikė prašymą dėl senaties termino atnaujinimo (b. l. 55) ir nurodė, kad atvykęs į Lukiškių TI-K nežinojo koks plotas jam priklauso pagal teisės aktų reikalavimus, todėl nežinojo apie jo teisių pažeidimus ir tik iš kitų kalinių sužinojęs apie jo pažeistas teises kreipėsi į teismą su skundu.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime (b. l. 18 – 23) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė 2015-03-30 dėl tariamai jam padarytų pažeidimų už kalinimo laikotarpį nuo 2005-04-21 iki 2009-12-03. Atsižvelgdama į tai, atsakovė prašo pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.
Atsakovė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi nėra būtinų Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų. Nurodė, kad pareiškėjo skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nekonkretūs. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Pažymėjo, kad maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius – 954, kuris yra nuolat viršijamas, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas. Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Esant tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Lukiškių TI-K kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame yra šalto vandens tiekimo sistema ir tualetas, kuris nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio, toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančius teisės aktus. Nurodė, kad į kameras yra išduodami valymo reikmenys ir patys suimtieji/ nuteistieji yra atsakingi už kamerų tvarką, taip pat pažymėjo, jog patys suimtieji/ nuteistieji piktybiškai niokoja kameras. Lukiškių TI-K kamerų langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.
Teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 52-53).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Žala kildinama iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų neužtikrinant pareiškėjui tinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpyje nuo 2005-04-21 iki 2009-12-03.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K atsiliepime prašė taikyti trejų metų senaties terminą pareiškėjo reikalavimams dėl ginčijamu laikotarpiu nuo 2005-04-21 iki 2009-12-03 padarytos neturtinės žalos atlyginimo, nes į teismą su skundu pareiškėjas kreipėsi tik 2015-03-30.
Byloje yra aktualus ieškinio senaties termino taikymas, todėl ginčo teisiniams santykiams svarbus CK reglamentavimas, kurio 1.124 straipsnyje nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalys reikalauja.
CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. CK neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-461-575/2015).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai inter alia yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Be to, administracinių teismų praktikoje akcentuojama ir tai, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (2012-11-28 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-520-845/2012 ir kt.).
Pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą vėliausiai sužinojo 2009-12-03 ir skundą dėl patirtos neturtinės žalos priteisimo turėjo teisę pateikti iki 2012-12-03, tačiau į teismą su skundu kreipėsi tik 2015-03-30 (b. l. 1) – praleidęs trejų metų senaties terminą reikalavimams priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinę žalą patirtą laikotarpiu nuo 2005-04-21 iki 2009-12-03.
Byloje nustatyta, kad atsakovės atstovas reikalauja taikyti ieškinio senatį. Pareiškėjui 2015-06-04 buvo įteiktas atsakovės atstovo atsiliepimas (b. l. 54), kuriame prašoma taikyti ieškinio senatį. Pareiškėjas 2015-06-23 pateikė teismui prašymą dėl senaties termino atnaujinimo, nurodydamas, kad nežinojo apie jo teisių pažeidimus. Pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, jog jo nurodomų galimų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo nurodomus teisių pažeidimus. Priešingai, pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, depresiją, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pablogėjo sveikata, sutriko savijauta, bei visavertis gyvenimas, sumažėjo socialiniai įgūdžiai ir pasitikėjimas savimi, pareiškėjas negali ramiai miegoti, tapo dirglus, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai, patyrė psichologinį spaudimą. Todėl pareiškėjas turėjo ir galėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos. Aplinkybė, jog pareiškėjas atvykęs į Lukiškių TI-K nežinojo koks plotas jam priklauso pagal teisės aktų reikalavimus nėra svarbi nagrinėjamu atveju. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Jokių kitų svarbių priežasčių, dėl kurių būtų galima atnaujinti senaties terminą, pareiškėjas nenurodė, teismas, pagal pareiškėjo pateiktą skundo, patikslinto skundo ir prašymo turinį, tokių priežasčių taip pat neturi pagrindo nustatyti.
Atsižvelgdamas į tai, kad ginčo šalis raštu reikalauja taikyti ieškinio senatį, taip pat į tai, kad teismas nenustatė jokių objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, sutrukdžiusių pareiškėjui laiku ginti savo teises, teismas taiko trejų metų ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimui priteisti laikotarpyje nuo 2005-04-21 iki 2009-12-03 jam padarytą neturtinę žalą. Ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis), todėl pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.