- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-08-14
- Bylos Nr.
- e1-1095-1199/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27492-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liudmila Larionova
- Kaltinamasis
- I. P.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-tojo skyriaus prokurorės Jūratės Žvironienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. P. vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2024 m. liepos 18 d., 0.30 val., Vilniaus r. sav., Medininkų sen., Medininkų k., Pasieniečių g., Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir LR VRM) Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos Medininkų pasienio kontrolės punkte, vairavo jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę Renault Megane Scenic, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,16 promilių neblaivumas.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir veikos kvalifikavimas
Kaltinamasis I. P. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi. Nurodė, kad savo nuosava transporto priemone Reno, kurią įsigijo 2023 m. Baltarusijoje už 2 700 dolerių, 2024 m. liepos 16 d. ryte su savo draugu J. Ž. atvyko į Lietuvą. Tą dieną savo noru išėjo iš darbo Lietuvoje. Norėjo pakeisti įmonę ir toliau planavo dirbti Lietuvos logistikos įmonėje, tolimųjų reisų vairuotoju. Antradienį, dienos metu, būdamas Kaune, nuvyko į Migracijos tarnybą susitvarkyti dokumentus, pranešti dėl pasikeitusios darbo vietos. Būdamas Kaune su savo draugu, susitiko su jo pažįstamu vardu A.. Kaune pernakvojo ir kitą dieną, 2024 m. liepos 17 d., vyko į Vilnių. Atvykęs į Vilnių, tvarkėsi savo reikalus. Būdamas Vilniuje, alkoholio nevartojo. Apie 16–17 val. kartu su A. automobiliu išvyko iš Vilniaus ir važiavo link pasienio posto. 17.40 val. atvykus į pasienio postą, pamatė, kad buvo ilga eilė. A. kuris važiavo kartu su juo turėjo alkoholinių gėrimų, vieną butelį viskio ir alaus. Kartu su juo sėdėdami automobilyje vartojo alkoholį. Išgėrė apytiksliai 200 gramų viskio ir 2 litrus alaus. Apie 0.00 val. privažiavo pasienio postą. Praėję muitines postą, privažiavo pasų kontrolę. Pasienio pareigūnams patikrinus pasus, priėjo prie pasienyje esančio langelio, kur ketino pasiimti savo pasą ir pasienio pareigūnė užuodė iš jo sklindantį alkoholio kvapą, pareikalavo pasitikrinti blaivumą. Alkotesteriu pasienio pareigūnams patikrinus neblaivumą pirmuoju kartu jam buvo nustatytas 2,20 promilių girtumas, antrą kartą patikrinus neblaivumą, jam buvo nustatytas 2,16 promilių girtumas. Maždaug po 20?30 minučių atvyko policijos pareigūnai ir išsivežė jį į areštinę. Žino, kad transporto priemonę vairuoti neblaiviam yra draudžiama, bet buvo labai pavargęs ir nenorėjo ilgiau stovėti pasienio punkte. Dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi (el. b. l. 100–103).
Kaltinamojo I. P. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja Emilija Siavro parodė, kad dirba Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos jaunesniąja specialiste. 2024 m. liepos 18 d., apie 0.30 val., prie patikros punkto, pažymėto numeriu 10, kuriame dirbo ji, atvažiavo automobilis Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtu automobiliu važiavo du asmenys. Jai priėjus prie minėto automobilio, vairuotojo vietos, vairuotojo paprašė pateikti transporto priemonės ir asmens tapatybės dokumentus. Vyriškis, vairavęs transporto priemonę, jai nedelsiant pateikė paprašytus dokumentus. Paaiškėjo, jog minėtą automobilį vairavo - I. P., gim. (duomenys neskelbtini). Jai bendraujant su I. P., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, jis sunkiai orientavosi aplinkoje. Įtariant, jog I. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, paprašė su ja nueiti iki budėtojų dalies, kurioje yra saugomas alkoholio kiekio matuoklis. Jai su I. P. nuėjus iki budėtojų dalies ir nurodžius ten dirbančiam jaunesniajam specialistui Andžej Sinkevič, apie įtarimą, jog I. P. vairavo transporto priemonę neblaivus, jis budėtojų dalyje įrengtu alkotesteriu Alcotest Drager 5820 Nr. ARMJ-0612 patikrino I. P. blaivumą. 2024 m. liepos 18 d. 0.44 val. I. P. pirmuoju tikrinimu buvo nustatytas 2,20 promilių neblaivumas. Nustačius minėto asmens neblaivumą, jaunesnysis specialistas A. Sinkevič apie įvykį pranešė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriui. Antru patikrinimo metu 1.12 val. alkotesteriu I. P. buvo nustatytas 2,16 promilių neblaivumas. I. P. minėtu automobiliu vyko su keleiviu, kaip vėliau nustatė, (duomenys neskelbtini) piliečiu A. K.. (el. b. l. 15–18).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. K. parodė, kad jis į Lietuvą atvyko 2024 m. liepos 16 d. su autobusu iš Lenkijos, Varšuvos, į Kauną. Jo pažįstamas jam pasakė, kad jo bendradarbis, kuris taip pat yra (duomenys neskelbtini) pilietis, dirba Lietuvos įmonėje, tolimųjų reisų vairuotoju. Jis susitarė su šiuo asmeniu susitikti, kadangi jam yra šiuo metu atostogos, norėjo pasinaudoti proga apsilankyti Lietuvoje, kadangi iki šiol nėra čia buvęs ir minėtas asmuo galėjo jam aprodyti žinomas Lietuvos vietas. Laiką leido Kauno mieste, buvo išsinuomojęs butą. Iš Kauno su I. vyko į Vilnių su automobiliu Reno, vairavo automobilį taip pat I.. 2024 m. liepos 17 d. apie 15 val. atvyko į pasienio punktą, kur eilė buvo didelė ir stovėti teko ilgai, protarpiais automobilyje miegojo, kartais iš automobilio išeidavo pabendrauti su kitais Baltarusijos piliečiais. Kad I. vartotų alkoholinius gėrimus nematė, be to laukiant eilėje I. buvo išėjęs iš automobilio pabendrauti su kitais tolimųjų reisų vairuotojais. Laukiant eilėje jis taip pat vartojo alkoholį, alų, kurį buvo prieš tai nusipirkęs parduotuvėje, dėl to nuo I. sklindančio alkoholio kvapo nepajautė ir nesuprato, jog jis būtų vartojęs alkoholį. I. iki šio įvykio nepažinojo, atvykęs į Lietuvą pamatė jį pirmą kartą, kadangi jis buvo jo draugo pažįstamas, I. pasitikėjo, kadangi jis vairavo transporto priemonę, net nebūtų pagalvojęs, kad I. galėtų vartoti alkoholinius gėrimus, nes automobilio eilei pajudėjus, jiems reiktų nedelsiant važiuoti. Yra šokiruotas ir pasipiktinęs tokiu I. elgesiu, kadangi dėl jo kaltės privalėjo būti Lietuvoje ilgiau nei planavo ir negalėjo laiku grįžti namo. Apie 0.00 val. nakties privažiavo prie pasienio punkto patikros posto, prie jų priėjusi pasienietė pajautė iš automobilio sklindantį alkoholio kvapą ir paklausė jų, ar jie vartojo alkoholį, jis pasakė, jog kol buvo pasienio punkto eilėje gėrė alų. Pasienietė pakvietė I. pasitikrinti blaivumą, kaip suprato, jam buvo nustatytas girtumas, kiek I. tiksliai buvo nustatytas girtumas nežino (el. b. l. 88–91).
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM jaunesniojo specialisto Andžej Sinkevič tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. liepos 18 d. 0.30 val. Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Medininku PKP, priemonių plano ,,Filtras C“ metu, iš Lietuvos Respublikos vyko (duomenys neskelbtini) pilietis I. P., gim. (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini) bei vairavo lengvąjį automobilį Renault MEGANE SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Privažiavęs prie VSAT patikrinimus vykdančių pareigūnų (darbo vieta Nr. 10), tikrinant minėtą transporto priemonę, pareigūnei E. Siavro kilo įtarimas, kad minėtas vairuotojas galimai yra neblaivus (nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, sunkiai orientavosi aplinkoje, kalba nerišli), užsienietis buvo pristatytas į budėtojų dalį, 0.44 val. alkotesteriu Drager 5820 Nr. ARMJ-0612, patikros sertifikatas Nr. NMS-2024-0045383, buvo patikrintas neblaivumas, asmuo įpūtė 2,20 promiles. 1.10 val. Informuotas Vilniaus AVPK OB. 1.12 val. antru pūtimu asmuo įpūtė 2,16 promilės, iki atvykstant Policijos ekipažui, asmuo iš akiračio dingęs nebuvo, alkoholio nevartojo. 1.45 val. atvyko Policijos ekipažas Nr. 1744. Medininkų PKP nėra galimybes atspausdinti alkotesterio patikrinimo šaknelių (el. b. l. 70).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus aps. VPK) reagavimo valdybos tyrėjo tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2024 m. liepos 18 d. 0.30 val. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos Medininkų pasienio kontrolės punkte, (duomenys neskelbtini) pilietis I. P., gim. (duomenys neskelbtini), vairavo savo nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,16 promilių girtumas (el. b. l. 1–7).
2024 m. liepos 18 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys patvirtina, kad I. P. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai. Įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija, pėda po pėdos gali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo 2024 m. liepos 17 d. apie 18 val. buvo atliktas tikrinimas prietaisu Alcotest Drager 5820 Nr. ARMJ-0612, patikros sertifikatas Nr. NMS-2024-0045383. Pirmuoju tikrinimu 0.44 val. nustatytas 2,20 promilių girtumas, antruoju tikrinimu 1.12 val. nustatytas 2,16 promilių girtumas. I. P. su tikrinimo rezultatais sutiko (el. b. l. 183).
2024 m. liepos 18 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad įvykio vietos apžiūros objektas yra Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Padvaronių pasienio užkardos Medininkų pasienio punkto teritorija. Priėjus prie teritorijos, matoma, kad ji filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis, praėjus pro užtvarus, matomas raudonos spalvos automobilis kuris pagal koordinates stovi priparkuotas (54.546526, 25.693366). Priėjus prie automobilio, matoma, kad automobilis yra Renault Megane Scenic markės, valst. Nr (duomenys neskelbtini), automobilis iš išorės neapgadintas. Automobilis yra su mechanine pavarų dėže. Vairuotojo pusės durelių apmušale guli ledo grandiklis. Ant vairuotojo kilimėlio guli plastikinis permatomas butelis, ant galinio kairės pusės keleivio sėdynės pakabintas mėlynos spalvos rankšluostis. Ant kilimėlio stovi popierinis rudos spalvos maišas, kurio viduje yra stiklinė su agurkais, plastikinis rudos spalvos butelis, plastikinis maišas, įvairūs statybiniai įrankiai. Automobilio bagažinėje matome žalios spalvos striukė, po ja guli juoda plastikinė dėžė su statybiniais įrankiais, dešiniau guli mėlynas rankšluostis, plastikinis butelis viduje su mėlynos spalvos skysčiu, ir dar viena mėlynos spalvos plastikinė tara. Galinio dešinės pusės keleivio sėdynėje daiktų nėra, priekyje keleivio pusės durelių apmušale matomi įvairūs popieriniai čekiai. Daugiau tyrimui reikšmingų daiktų nerasta ir nepaimta. Automobilis priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (el. b. l. 36–43).
2024 m. liepos 18 d. I. P. savanoriškų daiktų pateikimo protokolu pateikė transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (registracijos liudijimas yra Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK tyrėjos V. Mechovič žinioje) (el. b. l. 155–158).
Transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad automobilio Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra I. P. (el. b. l. 195–196).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje I. P. kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo yra įrodyta visiškai. Byloje neginčijamai nustatyta, to neneigia ir pats kaltinamasis, kad 2024 m. liepos 18 d. 0.30 val., Vilniaus r. sav., Medininkų sen., Medininkų k., Pasieniečių g., jis vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės, t. y. 2,16 promilių, neblaivumas. Be paties I. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jo kaltę patvirtina pirmiau aptarti įrodymai: jaunesniojo specialisto A. Sinkevič tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, jog I. P. nustatytas 2,16 promilių girtumas; ikiteisminio tyrimo metu apklaustų kaip liudytojų E. Siavro ir A. K. parodymai; neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys. Taigi, I. P. veiksmai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai, nes jie atitinka visus šio kaltinamajam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.
I. P. pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad dėl siūlomos bausmės rūšies ir dydžio sutinka. Prašė leisti sumokėti jam skirtiną baudą per dvejus metus (el. b. l. 143–146).
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę I. P., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. I. P. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. I. P. anksčiau neteistas (el. b. l. 68–69), administracine tvarka penkerių metų laikotarpiu nebaustas (el. b. l. 73–74), pasak I. P., šiuo metu jis nedirba. Byloje nėra duomenų apie I. P. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, prokurorės pasiūlyto dydžio ir rūšies bausmę – 60 MGL (3 000 eurų) dydžio baudą. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo neteisėtais veiksmais sau ir aplinkiniams keltą pavojų, yra teisinga ir proporcinga įvykdytam nusikaltimui.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, I. P. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant jam 40 MGL (2 000 eurų) dydžio baudą.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (šiuo atveju – nuo teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Taigi įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę, įvertinus sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, nustatyti kaltinamajam ilgesnį savanoriško baudos mokėjimo terminą. Atsižvelgdamas į I. P. paskirtos baudos dydį, jo turtinę padėtį, tą aplinkybę, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, šioje byloje kaltinamajam skirtinas baudžiamojo poveikio priemones, teismas sprendžia, jog I. P. paskirtos baudos sumokėjimas per įstatyme nustatytą dviejų mėnesių laikotarpį būtų per didelė finansinė našta. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamajam nustatytinas ilgesnis, 2 (dvejų) metų, baudos mokėjimo terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme.
Pažymėtina, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tas faktas, jog I. P. nusikalstamos veikos padarymo metu elgėsi tyčia, nepaisė transporto eismo saugumo reikalavimų, kėlė pavojų ne tik sau bet ir aplinkiniams, sudaro pagrindą išvadai, jog, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, I. P. tikslinga uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis).
Nustatant uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kad, bylos duomenims, I. P. iškvėptame ore nustatyta etilo alkoholio koncentracija – 2,16 promilės alkoholio, viršijo alkoholio koncentracijos ribą, jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų tuo metu, kai ketino kirsti Lietuvos valstybės sieną ir tęsti važiavimą, jo vairuotame automobilyje buvo kitų asmenų. Taigi tai, kad nagrinėjamu atveju pavyko išvengti sunkesnių padarinių, tėra tik laimingas atsitikimas. Įvertinus minėtas aplinkybes, kaltinamajam nustatytinas 2 (dvejų) metų uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 18 d. (el. b. l. 139–142), t. y. nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo, I. P. paskyrimo dienos.
BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.
To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023). BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad I. P. vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 195–196). Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir vadovaujantis pirmiau aptartomis teisės normomis ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika, automobilis Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) iš I. P. konfiskuotinas. Taip pat konfiskuotinas šio automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini).
Kiti klausimai
Į I. P. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. liepos 18 d. 1.12 val. iki 2024 m. liepos 18 d. 15.51 val. (el. b. l. 55– 63; 77–79) (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudai.
2024 m. liepos 18 d. prokurorės nutarimu laikinai apribotos I. P. nuosavybės teisės į automobilį Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą (el. b. l. 128–135). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio Renault Megane Scenic, valstybinis numeris. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančio I. P. konfiskavimas, laikinas I. P. nuosavybės teisių apribojimas į pirmiau nurodytą automobilį, paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikintinas.
I. P. paskirtos kardomosios priemonės –specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos, dokumentas – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas Lietuvos kelių policijos tarnybai dėl perdavimo į Užsienio reikalų ministeriją.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
I. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3 000 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti I. P. 40 MGL (2 000 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, įskaityti į paskirtą bausmę I. P. taikyto laikino sulaikymo laiką laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 18 d. 1.12 val. iki 2024 m. liepos 18 d. 15.51 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir nustatyti, kad galutinės I. P. skirtinos baudos dydis yra 38 MGL (1 900 eurų), įpareigojant I. P. šią baudą sumokėti per 2 (dvejus) metus nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti I. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 18 d.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, pranešti apie šią I. P. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti I. P. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio Renault Megane Scenic, valstybinis numeris. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir šio automobilio registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.
I. P. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į Renault Megane Scenic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – panaikinti.
I. P. paskirtas kardomąsias priemones specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti nepakeistas iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, I. P. dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti Lietuvos kelių policijos tarnybai dėl perdavimo į Užsienio reikalų ministeriją.
1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 2 (dvejus) metus nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas;
2) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;
3) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;
4) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
5) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
6) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
7) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
8) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
9) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.