Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui A. M. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinys su priedais įteikti 2019 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas nustatytu terminu be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 10 d. (duomenys neskelbtini), atsakovas, vairavęs jam priklausančią transporto priemonę Audi 100, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino transporto priemonę Toyota Corolla Verso, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo transporto priemonė eismo įvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“, veikdama ieškovo vardu pagal paslaugų teikimo sutarties Nr. 1, bei atsižvelgdama į nukentėjusiojo asmens prašymą, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino žalą, nukentėjusiai šaliai išmokėdama 1152,13 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas, vykdydamas savo sutartinius įsipareigojimus pagal paslaugų teikimo sutarties 2.1.3 punkto nuostatas, kompensavo AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtą 1152,13 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas 2019 m. sausio 25 d. ir 2019 m. balandžio 1 d. raštais kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką, tačiau atsakovas reikalaujamos sumos negrąžino ir liko skolingas ieškovui 1152,13 Eur.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis). Pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Ieškovas, atlyginęs tretiesiems asmenims padarytą žalą, įstatymo pagrindu įgijo regreso tvarka teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti patirtus nuostolius (CK 6.2 straipsnis, 6.111 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.270 straipsnis). Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad atsakovas pažeidė savo prievolę, kadangi per nustatytą terminą neatlygino ieškovui nuostolių (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas atsiliepimo nepateikė ir savo prievolės ieškovui neginčija (CPK 12 straipsnis), ieškovo reikalavimas dėl 1152,13 Eur nuostolių priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (1152,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistinas 26,00 Eur žyminis mokestis ieškovo naudai.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (3,58 Eur) priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 285 – 288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 1152,13 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (1152,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 26,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, į. k. 125709291, naudai.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,58 Eur bylinėjimosi išlaidų (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas, šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas, aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su šia byla, pareiškimą paduodančios šalies prašymas, prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas, pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.

Ieškovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.