Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Vingilė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Gudonienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ santechninių sistemų montuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta- Kaunas, (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. 2016-10-22 apie 21.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, (duomenys neskelbtini) , Kaune, konflikto su sutuoktine G. P. metu, gulint lovoje tyčia užsigulęs sutuoktinę, spaudė savo rankomis jai rankas, bandė suduoti į veidą, tačiau nepasiekė, vieną kartą sužnybė ranka į kairę šlaunį, vieną kartą sudavė rankos kumščiu į kairę blauzdą, bei vieną kartą savo kakta sudavė nukentėjusiajai G. P. į kaktą, tokiais veiksmais padarydamas G. P. poodines kraujosrūvas abiejuose dilbiuose, kairėje šlaunyje, taip nežymiai sutrikdydamas jai sveikatą, o tuo metu įėjus į kambarį nepilnametei R. P., gim. (duomenys neskelbtini) m. bei šiai bandant apginti motiną G. P., sudavė jai rankos delnu vieną kartą į sėdmenų sritį ir tokiais veiksmais sukėlė R. P. fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvena ir veda bendrą ūkį su sutuoktine G. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., dukra R. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., sūnumi L. P., gim. (duomenys neskelbtini) m. Butas priklauso jam su sutuoktine bendra šeimos nuosavybe. Su žmona gyvena kartu apie 16 metų. 2016-10-22 nuo ryto namuose(duomenys neskelbtini), Kaune, vienas vartojo alkoholį. Išgėrė maždaug apie pusę litro degtinės. Apie 21 val., jo žmona jį įžeidė, dėl to jis ant jos supyko. Konflikto smulkmenų dėl buvusio girtumo nepamena. Kaip sudavė dukrai nepamena. Pamena, kaip jį vaikai užgulė ir laikė, neleido mušti žmonos. Daugiau apie įvykį papasakoti nieko negali. Tokie konfliktai tarp jų vyksta retai. Anksčiau smurto artimoje aplinkoje atvejų jų šeimoje buvo kokie 2-3 kartai, bet policija dėl smurto artimoje aplinkoje kviesta pirmą kartą. (1 t., b. l. 61, 64).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

2016-10-23 pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame nurodyta, jog namuose, gulint lovoje V. P. smurtavo prieš savo sutuoktinę G. P., taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Be to, tuo metu įėjus į kambarį nepilnametei R. P., bei šiai bandant apginti motiną G. P., sudavė jai rankos delnu vieną kartą į sėdmenų sritį ir tokiais veiksmais sukėlė R. P. fizinį skausmą. Apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaunas (b. l. 4-5);Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės 3 kuopos 3 būrio vyr. patrulio 2016-10-22 tarnybiniu pranešimu, dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b.l. 12-15);nukentėjusiosios G. P. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2016-10-22 apie 21 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) , bute, miegamojo patalpoje, neblaivus sutuoktinis V. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyvenantis tuo pačiu adresu, pradėjo konfliktuoti. Ji tuo metu gulėjo lovoje, o jis ją užgulė ir suėmęs ją už rankų, stipriai suspaudė bei bandė smogti į veidą. Tada išgirdo triukšmą iš gretimo kambario ir atbėgo jų nepilnamečiai vaikai R. P. ir L. P.. Vaikai suėmė vienas už vienos rankos, kitas už kitos rankos ir bandė jį nuo jos atitraukti. Tada Virginijus stipriai sužnybė jai į kairę šlaunį ir vieną kartą smogė į kairę blauzdą bei vieną kartą savo kakta sudavė jai į kaktą. Konflikto metu vyras vieną kartą delnu sudavė R per sėdmenis. Ji tada liepė sūnui L kviesti policiją. Tai išgirdęs vyras pasakė, kad grįžęs užmuš ją. Dėl smurto į policiją kreipėsi pirmą kartą, tačiau smurtą patiria ne pirmą kartą. Dėl įvykio patyrė fizinį skausmą. Papildomai nurodė, kad įvykio metu tarp V. P. ir vaikų nebuvo lygios jėgos, konflikto metu dukrai nusisukus nuo jo, Virginijus rankos delnu sudavė dukrai per sėdmenis. Jai suskaudo, kadangi ji riktelėjo. Pliaukštelėjimas buvo garsus, tai buvo tik per apatinius rūbus, kadangi tas sudavimas buvo iš pykčio, todėl stiprus. Jai padaryta tik fizinė žala, turtinė nepadaryta. Šiai dienai ant jos kojos ir rankų yra mėlynės. Pas dukrą ant sėdmenų buvo paraudonavimas, tačiau sekančią dieną jau paraudonavimas buvo praėjęs (b. l. 10, 17);nukentėjusiosios nepilnametės R. P. parodymais, kuriais nustatyta, kad ji gyvena su mama, tėčiu ir broliu L, jam 12 metų. 2016-10-22 vakare, tikslios valandos nepamena, bet gal apie 23 val., ji su broliu buvo kitame kambaryje, tėtis su mama buvo miegamajame, tėtis buvo gerokai apgirtęs. Būnant kitame kambaryje išgirdo triukšmą, tėvas rėkavo, atėjo pasižiūrėti. Tada pasikvietė brolį. Tėtis rėkė ant mamos, pradėjo ją žnaibyti į kojas, tiksliai nematė. Jis lyg pradėjo trankyti mamai per kojas. Tada ji su L pradėjo jį traukti už rankų, už rūbų. Jis vis tiek bandė muštis, jie jį kažkiek atitraukė, kad nepultų ant mamos. Visiškai negalėjo atitraukti, nes jų jėgos nelygios. Ji su broliu jį paleido, susistumdė, jis jai tada rankos delnu plojo per sėdmenis bet iš kairės pusės. Jai skaudėjo tuo momentu, ar iš pat karto buvo paraudonavimas, nežiūrėjo, nes ne tas buvo svarbu. Žiūrėjo, kad mamai daugiau netektų smūgių, kad nesimuštų. Brolis visada buvo šalia, bandė tėtį laikyti iš kitos pusės. Mama liepė broliui paskambinti 112. Brolis paskambino iš mamos telefono. Tėtis tada apsiramino, suprato, kad atvyksta policija. Jai suduodamas smūgį sukėlė tik fizinį skausmą. Sekančią dieną jokios žymės, kad jai buvo suduotas smūgis, nebuvo. Dėl to į jokią gydymo įstaigą nesikreipė. Kad policija atvažiuoja į namus, tai buvo pirmas kartas, tačiau būdavo, kad mama su tėčiu susipyksta, tačiau ne iki muštynių (b. l. 27 );liudytojo L. P. parodymais, kuriais nustatyta, kad tikslios datos nepamena, bet praeitą savaitę, namuose buvo jis, mama, tėtis, sesė. Tėtis buvo gana daug išgėręs alkoholio. Mama su tėčiu buvo miegamajame, o jis su sese buvo kitame kambaryje. Tai vyko vakare, kiek buvo valandų nežino, bet ne mažiau nei 22 val. Sesė buvo nuėjusi pas tėvus į kambarį, kaip vėliau sakė išgirdo kažkokį triukšmą. Ji iš to kambario pakvietė jį. Jis tada greitai atėjo ir pamatė, kad mama sėdėjo kampe, sesė bandė laikyti tėtį už rankos. Jis tada irgi paėmė tėtį už rankos, kad jis mamai netrenktų. Tėtis mamai sužnybė į koją, laikė jos koją. Nematė daugiau kaip tėtis mušė mamą. Jis su R laikė tėtį už rankų, jį šiek tiek paleido, nes tėtis sakė, kad paleistų ir eitų į kambarį ir nelįstų. Paleidus tėtį, jis pradėjo lįsti prie mamos, laikė už jos kojų. Sesė bandė jį sulaikyti, mama jo prašė paskambinti į policiją. Jis iš mamos telefono paskambino į policiją. Kad tėtis trenktų smūgį sesei, jis nematė. Viskas vyko greitai. Kai tėtis išgirdo, kad jis skambina į policiją, jis nuo mamos atstojo. Jis pasikeikė ir išėjo į balkoną. Jis dėl šio įvykio nėra nukentėjęs. Policija į namus buvo pirmą kartą pakviesta, bet tėtis su mama jau ne pirmą kartą susipyko. Atvykus policijai tėtį išsivežė (b. l. 33 );Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2780/2016(02), kurioje nurodyta, kad G. P. padaryta poodinės kraujosruvos abiejuose dilbiuose, kairėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ranka, koja ar kitais panašaus pobūdžio daiktais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 22);pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 3058, kuriuo V. P. nustatytas 2,30 ‰ girtumas (b. l. 48);V. P. BPK 140 str. tvarka nuo 2016-10-22 23.15 val. iki 2016-10-24 14.42 val. buvo laikinai sulaikytas (b. l. 36-37);V. P. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), K. R. bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su sutuoktine G. P., dukra R. P. (b. l. 65-66).

Ikiteisminio tyrimo metu tokie V. P. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 str. 2 d. Kvalifikacija teisinga. Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. P. konflikto su sutuoktine G. P. metu, gulint lovoje tyčia užsigulęs sutuoktinę, spaudė savo rankomis jai rankas, bandė suduoti į veidą, tačiau nepasiekė, vieną kartą sužnybė ranka į kairę šlaunį, vieną kartą sudavė rankos kumščiu į kairę blauzdą, bei vieną kartą savo kakta sudavė nukentėjusiajai G. P. į kaktą, tokiais veiksmais padarydamas G. P. poodines kraujosrūvas abiejuose dilbiuose, kairėje šlaunyje, taip nežymiai sutrikdydamas jai sveikatą, o tuo metu įėjus į kambarį nepilnametei R. P., bei šiai bandant apginti motiną G. P., sudavė jai rankos delnu vieną kartą į sėdmenų sritį ir tokiais veiksmais sukėlė R. P. fizinį skausmą. Kaltė visiškai įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, bei jo paties prisipažinimu, todėl kaltinamasis baustinas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. V. P. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – laisvės apribojimu (b. l. 69-70, 72).

Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamosios asmenybę, kaltinamosios atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str.).

Kaltinamasis V. P. neteistas (b. l. 41), administracine tvarka baustas (b. l. 42-43), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto Sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 50). Kauno apskrities priklausomybės ligų centre įrašytas į priežiūros grupę nuo 2016-08-22. Diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį priklausomybės sindromas (b. l. 52). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)2016 nurodyta, kad V. P. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 56).

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatyta bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Prokurorės pasiūlyta laisvės apribojimo trukmė ir įpareigojimų rūšys, atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, veikos pobūdį, nustatytą vieną lengvinančią ir vieną sunkinančią atsakomybę aplinkybę, parinktos pagrįstai (BK 48 str.), įpareigojimas – tam tikru laiku būti namuose neskirtinas, kadangi kaltinamasis gyvena toje pačioje gyvenamojoje vietoje, kur padaryta nusikalstama veika.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ str., skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

V. P. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), K. R., bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su sutuoktine G. P., dukra R. P. (b. l. 65-66), paliktina iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktinis įrodymas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus:

- kompaktinis diskas, su nepilnamečių asmenų apklausų vaizdo įrašais (b. l. 35), esančiais byloje, paliktinas byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., ir skirti bausmę – laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, bei, vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d., 72² str., paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 (šešis) mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, bei, vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d., 72² str., paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 (šešis) mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaičiuoti laiką, V. P. išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2016-10-22 23.15 val. iki 2016-10-24 14.42 val. Vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti V. P., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), K. R. bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su sutuoktine G. P., dukra R. P. – panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Daiktinį įrodymą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus - kompaktinį diską, su nepilnamečių asmenų apklausų vaizdo įrašais, palikti byloje.

Išaiškinti V. P., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.