Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-10-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1463-753/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-10-22
Bylos Nr.
1-1463-753/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05319-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Civilinis ieškovas
G. B.
Kaltinamasis
V. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1463-753/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05319-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.10.3; 1.2.14.5.1;1.2.18.3; 21.15.3;3.2;2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 22 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė,sekretoriaujant Tatjanai Daugirdienei,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus (Kaišiadorys) prokurorei Jurgitai Česienei,

nukentėjusiajai, civilinei ieškovei G. B. ir jos atstovui advokatui L. K.,gynėjui advokatui R. P.,kaltinamajam V. J.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, faktinė gyvenamoji vieta adresu – (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. J., veikdamas kartu su A. B., turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, neteisėtai atliko finansines operacijas pasinaudojant svetimais elektroninės bankininkystės duomenimis, o būtent, įgijus nukentėjusiosios G. B. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis: vartotojo kodą ir slaptažodžius, būtinus finansinėms operacijoms inicijuoti, ir pasinaudojus duomenimis bei pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos duomenis, t.y. save identifikuojant kaip teisėtą duomenų naudotoją, per interneto banką prisijungus prie internetinės bankininkystės sistemos ir nukentėjusiosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Luminor Bank“, atlikus neteisėtas finansines operacijas pervedė 21 800 Eurų iš nukentėjusiosios sąskaitos į A. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Luminor Bank“ banke, tokiu būdu neteisėtai savo ir A. B. naudai įgyjo svetimą - G. B. priklausantį - turtą, 21 800 Eurų.

Be to, jis veikdamas kartu su A. B., turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, 2016 m. birželio 27 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pasinaudodami įgytais nukentėjusiosios G. B. elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis neteisėtai nukentėjusiosios vardu inicijavo ir atliko finansinę operaciją, tai yra, kaip teisėtas banko AB „Luminos Bank“ naudotojas, kuriam priklauso atsiskaitomoji sąskaita Nr.(duomenys neskelbtini), pervedė į A. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 7000 Eurų, tokiu būdu apgaule savo ir A. B. naudai įgyjo svetimą turtą - G. B. priklausančius 7000 Eurų ir padarė tokio dydžio turtinę žalą.

Be to, jis veikdamas kartu su A. B., turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, 2016 m. rugsėjo 16 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pasinaudodami įgytais nukentėjusiosios G. B. elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis neteisėtai nukentėjusiosios vardu inicijavo ir atliko finansinę operaciją, tai yra, kaip teisėtas banko AB „Luminos Bank“ naudotojas, kuriam priklauso atsiskaitomoji sąskaita Nr.(duomenys neskelbtini), pervedė į A. B. banko sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) 5000 Eurų, tokiu būdu apgaule savo ir A. B. naudai. įgyjo svetimą turtą - G. B. priklausančius 5000 Eurų ir padarė tokio dydžio turtinę žalą.

Be to jis, veikdamas kartu su A. B., turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, 2016 m. lapkričio 3 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pasinaudodami įgytais nukentėjusiosios G. B. elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis neteisėtai nukentėjusiosios vardu inicijavo ir atliko finansinę operaciją, tai yra, kaip teisėtas banko AB „Luminos Bank“ naudotojas, kuriam priklauso atsiskaitomoji sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pervedė į A. B. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) 3000 Eurų, tokiu būdu apgaule savo ir A. B. naudai įgijo svetimą turtą - G. B. priklausančius 7000 Eurų ir padarė tokio dydžio turtinę žalą.

Be to jis, veikdamas kartu su A. B., turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, 2017 m. lapkričio 17 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pasinaudodami įgytais nukentėjusiosios G. B. elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis neteisėtai nukentėjusiosios vardu inicijavo ir atliko finansinę operaciją, tai yra, kaip teisėtas banko AB „Luminos Bank“ naudotojas, kuriam priklauso atsiskaitomoji sąskaita Nr.(duomenys neskelbtini), pervedė į A. B. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) 1200 Eurų, tokiu būdu apgaule savo ir A. B. naudai įgijo svetimą turtą - G. B. priklausančius 1200 Eurų ir padarė tokio dydžio turtinę žalą.

Be to jis, veikdamas kartu su A. B., turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, 2017 m. sausio 13 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pasinaudodami įgytais nukentėjusiosios G. B. elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis neteisėtai nukentėjusiosios vardu inicijavo ir atliko finansinę operaciją, tai yra, kaip teisėtas banko AB „Luminos Bank“ naudotojas, kuriam priklauso atsiskaitomoji sąskaita Nr.(duomenys neskelbtini), pervedė į A. B. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) 4000 Eurų, tokiu būdu apgaule savo ir A. B. naudai įgijo svetimą turtą - G. B. priklausančius 4000 Eurų ir padarė tokio dydžio turtinę žalą.

Be to jis, veikdamas kartu su A. B., turėdamas tiks apgaule užvaldyti svetimą turtą, 2017 m. kovo 4 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku (vietoje, pasinaudodami įgytais nukentėjusiosios G. B. elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis neteisėtai nukentėjusiosios vardu inicijavo ir atliko finansinę operaciją, t. y., kaip teisėtas banko AB „Luminos Bank“ naudotojas, kuriam priklauso atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), pervedė į A. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 1600 Eurų, tokiu būdu apgaule savo ir A. B. naudai įgijo svetimą turtą - G. B. priklausančius 1600 Eurų ir padarė tokio dydžio turtinę žalą.

2019 m. rugsėjo 10 d. teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. J. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (6 nusikalstamas veikas) pripažino iš dalies. Paaiškino, kad A. B. yra jo buvusi mergina, su kuria susipažino 2015 metais ir kartu gyveno apie vienerius metus, tai yra pilnai vienerių metų kartu jie neišgyveno. Jie kartu gyveno nuomojamame būste, adresu (duomenys neskelbtini). Tuomet jis ir A. studijavo, abu nedirbo, o pinigų reikėjo. A. B. turėjo prisijungimo duomenis prie savo mamos G. B. bankinės sąskaitos (buvo TAN kodai). Pastaroji žinojo, kad motinos G. B. bankinėje sąskaitoje yra pinigų, kurie nuo bankinės sąskaitos buvo nuimami abiejų, tai yra A. B. ir jo inicitayva. Nuosprendžiu jam yra priteista 15 000 Eurų žala iš kalto asmens, tačiau ji buvo mokama tik kelis kartus (bendroje sumoje yra gavęs 400 Eurų iš kalto asmens). Jis tikėjosi gauti minėtus priteistus pinigus ir pirkti automobilį, tačiau priteisti pinigai nebuvo mokami. Tikėjosi, kad gavęs priteistus pinigus, jis grąžins A. nuimtus pinigus nuo jos motinos piniginės sąskaitos, tačiau taip nesigavo. Pradžioje buvo nuimta 7000 Eurų nuo G. B. piniginės sąskaitos, jis pats pridėjo prie minėtos sumos 1000 Eurų. Už 8000 Eurų sumą buvo nupirktas automobilis „Lexus“. Tikėjosi, kad priteista žala jam bus grąžinta, tuomet pinigus grąžins A. mamai. Su A. jis svajojo apie namus, norėjo pasilengvinti sau gyvenimą, išeiti kartu gyventi į kitą būstą. Nors A. savo vardu turėjo automobilį „Nissan“, tačiau jis buvo senesnis. Jis ptas naudojosi minėtais dviem automobiliais. Automobilis „Nissan“ taip pat buvo įkeistas 2015 m. ir suteikta paskola. Kaltinamasis nepamena, kokia pinigų suma buvo nuimta antrą kartą nuo G. B. bankinės sąskaitos, tai nepamena dėl praėjusio ilgo laiko tarpo, gal buvo nuimta 4000 Eurų ar 5000 Eurų piniginė suma. A. prie savęs turėjo savo mamos G. B. bankinės sąskaitos PIN kodus. Pastaroji prisijungdavo prie G. B. bankinės sąskaitos, kuomet mokėdavo komunalinius mokesčius už savo mamą. Jis neturėjo G. B. bankinės piniginės sąskaitos PIN kodų, prisijungdavo prie G. B. elektroninės bankinės sąkaitos A. Prasidėjus nesutarimams su A dėl pinigų, jų draugystė nutrūko. Pirktą automobilį „Lexus“ jis paliko A., kadangi pastarosios vardu buvo registruota minėtas automobilis. 2016 m. lapkričio mėnesį jis jau negyveno su A. 2017 metų žiemą jis buvo susitikęs su A., kalbėjosi dėl pinigų grąžinino, tačiau pastaroji norėjo, kad jis grąžintų visus pinigus. Kaltinamojo V. J. paaiškinimu, automobilis „Lexus“ buvo jų įkeistas 2016 metais, suteikta 3000 Eurų paskola A. vardu, kuria turėjo sumokėti per 5 metus. Šiuos pinigus jie išleido bendroms reikmėms, buvo ižvažiavę į Palangą, Druskininkus, pinigus išleido pragyvenimui ir pramogoms. Gyveno gerai, nieko nestokodami. Paskolos grąžinimui reikėjo mokėti po 180-200 Eurų per mėnesį. Paskola buvo mokama abiejų lygiomis dalimis, mokant po 100 Eurų kiekvienas kas mėnesį, kuri buvo grąžinama iki 2017 m. kovo mėnesio. Kaltinamojo V. J. paaiškinimu, kas mėnesį jam tėvai duodavo 200-300 Eurų pragyvenimui. Paskolų padengimui jis su A. sumokėdavo po 300 Eurų per mėnesį, faktiškai jie abu pragyveno iš suteiktų paskolų. Kuomet gyveno su A., jis tikėjosi pradėti automobilių pardavimo verslą, su draugu buvo nusipirkęs porą automobilių, pardavė, neprisimena kiek tuomet jis uždirbo pinigų. A. jis yra minėjęs apie savo problemas, dėl kurių reikėdavo pinigų. Kaltinamojo teigimu, su A. B. buvo kalba apie tai, kad ji padegs gautas paskolas už atomobilius. Įkeitus automobilius, paskolos buvo suteiktos A. vardu. Sutinka atlyginti nukentėjusiajai G. B. tik dalį, tai yra pusę prašomo priteisti civilinio ieškinio (b. l. 140-141).

Nukentėjusiosios, civilinės ieškovės G. B. parodymu, A. B. yra jos dukra. Dukrai pradėjus sudijuoti Vilniaus universitete, ji su sutuoktiniu išnuomojo butą, mokėjo buto nuomą ir komunalinius mokesčius, o taip pat kas mėnesį jai duodavo po 200-300 Eurų pragyvenimui. Pradžioje jie nežinojo, kad dukra gyvena su V. J.. Tokią aplinkybę jie sužinojo, kuomet pastarieji buvo atvykę automobiliu „Lexus“ pas juos į svečius, tai yra tuomet dukra pristatė V. kaip draugą. Tai galėjo būti 2016 m. vasarą. Kuomet A. draugavo su V. J., ji, tai yra nukentėjusioji yra paskolinusi pastarajam 2000 Eurų. Šis sakė, kad grąžins paskolintus pinigus. Prieš porą metų ji norėjo pirkti už 12000 Eurų sumą žemės sklypą. Nuėjusi į banką, ji sužinojo iš darbuotojos, kad jos banko sąskaitoje yra tik 1000 Eurų, nors sąskaitoje turėjo būti 22 700 Eurų. Pasitikrinus bankinę sąskaitą, paiaškėjo, kad pinigai nuo sąskaitos buvo nuimti per metus laiko. Į jos bankinę sąskaitą atsiųsdavo pinigų sutuoktinis, tačiau ji pati šia bankine sąskaita nesinaudojo, nes turėjo pinigų pragyvenimui (sutuoktinis, dirbantis užsienyje, palikdavo jai grynų pinigų pragyvenimui). Paskambinusi telefonu dukrai A., sužinojo, kad reikėjo pinigų V. Dukra verkė, pastaroji sakė, kad jam reikėjo pinigų. Po šio įvykio ji su dukra nebendravo, buvo susipykę, tačiau per pastarosios gimtadienį, jos susitaikė. Dukra paaiškino, kad jis grąžins pinigus. Nukentėjusiosios paaiškinimu, kuomet dukra A. draugavo su V., ji būdavo be nuotaikos, nepatenkinta, apie metus laiko su ja nebuvo galima susišnekėti, paskui viskas išaiškėjo. Po to dukra išvyko gyventi ir dirbti į Angliją.

Nukentėjusiosios parodymu, ji nemokėjo naudotis kompiuteriu, todėl namo komunalinius miokesčius ji buvo pavedusi sumokėti dukrai A., kuri turėjo jos banko „Luminor“ piniginės sąskaitos elektroninės bankininkytės prisijungimo kodus. Dukra prisijungimus prie jos bankinės sąskaitos galėjo padaryti būdama tik pas ją namuose, nes į jos, tai yra nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefoną būdavo atsiunčiamas kodas, kuriuo tvirtinamas mokėjimas, ir tikėtina, kad dukra šią žinutę ištrindavo. Apie dukros A. B. įkeistą automobilį „Nissan“, kuris 2015 m, galimai 2016 m. buvo jai padovanotas, ji sužinojo tuomet, kai sužinojo apie pinigus esančius savo bankinėje sąskaitoje. Iki tol ji nieko nežinojo apie dukrai A. nuosavybės teise priklausančio automobilio „Nissan“ įkeitimą. Ji pasitikėdavo dukra, todėl netikrindavo savo bankinės sąskaitos. G. B. paaiškinimu, kaltinamasis jos netsiprašė, negrąžino dalies pinigų, prašė priteisti iš pastarojo 10 900 Eurų žalą ir byloje patirtas išlaidas teisinei pagalbai, atstovaujant jos interesus, apmokėti (b. l. 141-142).

2019 m. spalio 8 d. teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja A. B. parodė, kad kaltinamasis V. J. yra buvęs draugas, su kuriuo ji gyveno apie vienerius metus nuo 2015 n. rugsėjo mėnesio. Tuomet ji studijavo Vilniaus m., o kuomet neteko nuomojamo būsto, ji pradėjo dirbti (2017 metų pavasarį). Kuomet ji gyveno kartu su V. nuomojamame būste, pastarasis niekur nedirbo, dirbo nelegaliai (nežinanti ką šis dirbo), jis nuolatinio darbo neturėjo. V. neturėdavo piginų, nebent iš tėvų ar jos gaudavo mažas pinigų sumas, tai yra po 10-20 Eurų. Pragyvenimui ji gaudavo iš tėvų po 500 Eurų per mėnesį, iš kurių po 200 Eurų mokėdavo nuomą bei komunalinius buto mokesčius, kurie žiemą sudarydavo bendroje sumoje ir apie 300 Eurų, o iš likusių pinigų pragyveno. Tuomet buvo nuomojamas vieno kambario butas Pašilaičių mikrorajone, Vilniuje. V. jai duodavo retkarčiaus 20 Eurų, o viskas buvo mokama už jos pinigus. Liudytojos teigimu, jie niekur nekeliavo ir jokioms pramogoms pinigų neleido.

Liudytojos A. B. parodymu, ji buvo įsimylėjusi V., todėl pastaruoju tikėjo, kad šis grąžins pinigus. Pastarasis ją įtikino įkeisti automobilį, kas nebuvo lengva, nes tuomet ji nedirbo. V. J. sakydavo, kad gaus pinigų iš avarijos (priteistus pinigus) apie 30 000 Eurų, o taip gaus pinigų iš savo darbelių (įmonių pirkimo), automobilių varinėjimo, viską grąžins jai, todėl pastaruoju ji patikėjo, nes buvo žadama tai padaryti. 2015 m. rudenį jai nuosavybės teise priklausantis automobilis „Nissan“ buvo įkeistas už 4000 Eurų. Liudytojos A. B. parodymu, ji turėjo mamos – G. B. bankinės sąskaitos (elektroninės bankininkystės) prisijungimo kodus, pastarosios sutikimu, tikslu apmokėti komunalinius mokesčius. Prisijungimus ji atlikdavo pas namą – G. B. namuose, o gautą kodą į mamos mobiliojo ryšio telefoną, nufotografavusi, ji nusiųsdavo V. Bankinius pavedimus atlikdavo V., su jos, tai yra A. žinia. Vi. ja manipuliavo, įkalbėdavo tai daryti, sakydamas, kad pinigus grąžins, sakydavo, kad ieškos to vyro, kuris turintis jam sumokėti 30 000. Ji matė, kad V. prsijunginėdavo prie užsienio (nelietuviško) banko, vis laukdavo pinigų, tačiau jie neateidavo. Pastarasis sakydavo, kad jam reikia pinigų dėl automoblių varinėjimo, ji atgaus pinigus, kuo ji patikėjo. V. jai yra rodęs kažkokius žemės sklypo dokumentuis Vilniaus m., sakė sutvarkęs dokumentus ją parduos, todėl pastaruoju ji tikėjo. Skolos prasidėjo nuo automobilių įkeitimo, kurios tik augo. Dėl susidariusių skolų, ji neišgalėjo nuomotis būsto, sumokėti nuomos ir pragyventi, net neturėjo pinigų pavalgymui ar važiuoti visuomeniniu transportu. Liudytojos A. B. parodymu, ji neturėjo pasirinkimo, pastarasis sakydavo, kad jam reikia pinigų dalies, kad jam parvarytų mašiną. Be to, pastarasis sakė turintis butą, kurį parduos. V. J. įkalbėjo įkeisti ją automobilį „Lexus“, kurį sakė nusipirko pardavęs butą, kurį įregistravo jos vardu, sakydamas, kad taip bus geriau. Taip pat V. J. įkalbėjo įkeisti ir jos turimą automobilį „Nissan“, už kurį buvo gauta 4500 Eurų. Pinigai buvo atiduoti V. J., panaudoti tikrai ne jų reikmėms. Tai, kad nuo mamos G. B. bankinės piniginės sąskaitos buvo nuimti pinigai, ji sužinojo nuėjusi į banką. Ji turėjo mamos G. B. bankinės sąskaitos prisijungimus prie elektroninės bankininkystės, nes kas mėnesį sumokėdavo mamai komunalinius mokesčius. Nuo 2018 m. liepos mėnesio ji gyvena ir dirba užsienyje. Ji mamai po truputį atlygino padarytą žalą. Liudytojos A. B. parodymu, nors 2017 m. ji negyveno su kaltinamuoju, tačiau jausmai pastarajam dar buvo išlikę, susitikus, jis sakydavo „man reikia skristi ten ir ten, reikia sumokėti pinigus, parsiveš pinigus ir viską sumokės“. Gal vienas iš pavedimų buvo atlikti Vilniuje, tačiau kiti buvo padaryti Žiežmariuose.

Nors kaltinamasis V. J. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį pripažino iš dalies, tačiau jo kaltę įrodo nukentėjusiosios, civilinės ieškovės G. B. ir liudytojos A. B. duoti parodymai ikiteisminiame tyrime, teisme ir rašytinė bylos medžiaga.

2019 n. vasario 27 d. nukentėjusioji G. B. kreipėsi pareikškimu dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsmį jai priklausdančių 21800 Eurų užvaldymo iš banko sąskaitos apgaulės būdu pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų baudžiamojo kodekso 182 ir 215 straipnsiuose (b. l. 1-2).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro G. V. priimtu nutarimu atskirtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 (G. B. priklausančių pinigų užvaldymas) buvo atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą (b. l. 3-4).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-čiojo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-05319-19, buvo nustatyta, kad iš G. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į A. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) m. birželio 27 d. buvo pervesta 7000 Eurų, 2016 m. rugsėjo 16 d. buvo pervesta 5000 Eurų, 2016 m. lapkričio 3 d. buvo pervesta 3000 Eurų, 2016 m. lapkričio 17 d. buvo pervesta 1200 Eurų, 2017 m. sausio 13 d. buvo pervesta 4000 Eurų, 2017 m. kovo 4 d. buvo pervesta 1600 Eurų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes tikslinga atlikti ikiteisminį tyrimą pagal nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 1 dalies, požymius (b. l. 7).

Šalies argumentai

Ikiteisminiame tyrime A. B., atstovaujama advokato L. K., pareiškime nurodė aplinkybę, kad 2015 m. pavasarį per bendrus pažystamus ji susipažino su V. J., po ko tarp jų užsimezgė artimi santykiai, kurie tęsėsi iki 2016/2017 metų žiemos, o visiškai su V. J. pareiškėja nustojo bendrauti 2017 m. rugpjūčio mėnesį. Pareiškime nurodė, kad V. J., pasinaudodamas artimais santykiais su pareiškėja, įgijo jos pasitikėjimą, tai yra 2015 m. pabaigoje nurodęs aplinkybę, kad jis turi problemų su teisėsauga, bet už 7000 Eurų jas galintis išspręsti, nes priešingu atveju sės į kalėjimą. Pasinaudodamas apgaule ir įgytu pasitikėjimu, V. J. įtikino A. B. įkeisti jos nuosavybės teise valdoma automobilį „Nissan Pathfinder“, valstybinis Nr, (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei „Paskolų partneriai“ už 4000 Eurų paskolą, kuriuos pareiškėja atidavė V. J., tikėdama pastarojo pasakojimu apie problemas su teisėsauga ir išsipirkimo galimybe. Tęsdamas galimai nusikalstamą veiką, V. J. toliau piktnaudžiaudamas įgytu A. B. pasitikėjimu, 2016 m. vasarą įtikino pareiškėją už paskolą įkeisti ir antrą jai nuosavybės teise priklausantį automobilį. Abiem atvejais, tai yra 2015 m. gruodžio 4 d. ir 2016 n. liepos 7 d. pareiškėja su uždaraja akcine bendrove „Paskolų partneriai“ sudarė turto išperkamosios nuomos sutartį, o minėtu antru atveju pareiškėjai už automobilį „Lexus IS 220“ buvo išmokėta 4500 Eurų. Gautus pinigus pareiškėja iš karto atidavė V. J.. Pastarasis pradžioje mokėjo lizingo įmokas į uždarosios akcinės bendrovės „Paskolų partneriai“ už abu automobilius, žadėjo sumokėti visas įmokas, tačiau greitai nustojo mokėti įmokas. Abu automobiliai yra atimti iš pareiškėjo A. B. už paskolų įmokų nemokėjimą. Be to pareiškėja A. B. dar liko skolinga uždarajai akcinei bendrovei „Paskolų partneriams“ palūkanas už minėtus du automobilius, automobilio „Lexus“ remintą, kadangi V. J. dėka šis tapo nevažiuojantis, nors įkeičiant automobilis buvo tvarkingas. Tęsdamas galimai nusikalstamą veiką, V. J., pasinaudodamas įgytu pareiškėjos pasitikėjimu ir matydamas, kad pareiškėja disponuoja savo mamos G. B. prisijungimo prie banko sąskaitos ir elektroninės bankininkystės duomenimis, naždaug nuo 2016 m. vasaros pradėjo A. B. pasakoti, kad turi verslo reikalų Rygoje, jam reikia pinigų kelionei ir pragyvenimui, uždirbęs daugiau, atiduos pinigus. Pareiškime nurodyta, kad 2016 m. birželio 27 d. buvo pervesta 7000 Eurų, 2016 m. rugsėjo 16 d. – 5000 Eurų, 2016 m. lapkričio 3 d. – 3000 Eurų, 2016 m. lapkričio 17 d. - 1200 Eurų, 2017 m. sausio 13 d. – 4000 Eurų, 2017 m. kovo 4 d. -1600 Eurų, ką patvirtina G. B. banko sąskaitos išrašas (priedas Nr. 3). Grįžęs iš neva verslo keliuonių Latvijoje, V. J. toliau meluodavo, jog kažkas nesigavo, kad jį apgavo, dingo kažkos žmogus, pinigų uždirbti nepavyko. Pareiškime nurodyta, kad nuo 2017 m. kovo mėnesio pas V. J. buvo pareiškėjos A. B. banko kortelė „Visa Debit“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurią pareiškėja davė V. J., kad šis nuimtų 2017 m. kovo 4 d. iš mamos G. B. sąskaitos į jos, tai yra A. B. sąskaitą pervestus 1600 Eurų. 2017 m. kovo 6 d. A. B. tėtis K. B. perdevė į jos banko sąskaitą 500 Eurų (pinigai pervesti M. Š. vardu), kuriuos V. J., pasinaudodamas tuo, kad minėtu laikotarpiu valdė A. B. bankinę kortelę, 2017 m. kovo 17-19 dienomis nuėmė pastarajai priklausančius pinigus ir juos pasisavino (pateiktas A. B. banko sąskaitos išrašas) (b. l. 8-12, 20-24).

Ikiteisminiame tyrime apklausta liudytoja A. B. parodė, kad su V. J. ji gyveno kartu nuo 2015 metų rugsėjo mėnesio iki 2016 metų rudens. Ji gyveno nuomojamame bute Vilniuje, tačiau V. negyveno pastoviai su ja, tik laikas nuo laiko atvažiuodavo ir kelias dienas būdavo pas ją. Jis nebūdavo pas ją ilgiau savaitės, po to išvažiuodavo į Žiežmarius ar kitur. Buto nuomos sutartis buvo sudaryta jos vardu, už buto nuomą ir komunalines paslaugas mokėjo ji, V. J. duodavo jai pinigus mokesčiams. Kol draugavo su V. J. jis oficialiai niekur nedirbo, pastovaus darbo neturėjo. Kiek jai yra žinoma, pastarasis užsiimdavo automobilių pirkimu ir pardavimu. Iš Vilnius pasakojimno žinoma, kad iš JAV buvo gabenami automobiliai į Latviją, kuriuos jis parduodavo. Kol jie kartu draugavo, pastarasis nei vieno automobilio negavo ir nepardavė. Pastarasis sakė, kad dėl kažkokių kliūčių automobiliai neatkeliauja. Taip pat V. J. pasakojo, kad užsiima įmonių pirkimu ir pardavimu, tačiau išsamiai apie tai nieko nepasakojo. Kartais kildavo jai mintys, kad V. J. verčiasi neteisėta veikla, bet jis tai sakė, kad viskas gerai. Kartą ji matė V. J. draugus, kurie atrodė įtartinai, jie buvo žymiai vyresni už V., apie 40 metų amžiaus. V. pats juos vadino „bandiugom“. Kai pirmą kartą V. J. paprašė jos pinigų, sakė, kad turintis problemų su teisėsauga, turi sumokėti kažkokią baudą. Jis sakė neturintis iš ko pasiskolinti pinigų, prašė padėti. Kadangi V. buvo jai labai artimas draugas (jos vaikinas), 2015 m. gruodžio 4 d. jie nuėjo į uždarąją akcinę bendrovę „Paskolų partneriai“, kur ji pasirašė išperkamosios sutarties sutartį dėl automobilio „Nissan Pthfinder“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) V. jai duodavo pinigų, kad sumokėtų įmokas, kuomet jis neturėdavo pinigų įmokas, ji mokėjo įmokas. V. sakė, kad parduoda kažkokį butą Žirmūnų ar Žvėryno mikrorajone, o pirkėjas davė jam kaip užstatą automobilį „Lexus IS 220“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį pastarasis užregistravo jos vardu. Kaip šis tai padarė nežino, nes jokių dokumentų ji nepasirašinėjo. Po to V. J. pasakė, kad turi važiuoti į užsienį dėl kažkokių reikalų, kelionei ir pragyvenimui jam reikia pinigų, bet jų neturi, paprašė jos vėl kreiptis į uždarąją akcinę bendrovę „Paskolų partneriai“, tikslu užstatyti minėtą automobilį „Lexus“. V. įkalbėjo ją pasirašyti sutartį, žadėjo, kad tikrai mokės paskolos įmokas, o paskolos pinigai padės jam uždirbti daugiau pinigų. 2016 m. liepos 7 d. ji pasirašė antrą sutartį su uždaraja akcine bendrove „Paskolų partneriai“ užstatant automobilį Lexus. Kiek žino buto pastarasis nepardavė. V. J. sakė jai, kad pirkėjas, palikęs kaip užstatą minėtą automobilį „Lexus“ dingo, atjungė telefoną ir niekaip nesigauna su pastaruoju susisiekti, kitų klientų jis neieškojo. Paskui pastarasis sakė, turintis žemės sklypą Pilaitės mikrorajone, net rodė jai kažkokius dokumentus, kurį įgijo perleidimo būdu, tai buvo susiję su kažkokiais jo kaip suprato neteisėtais darbais. A. B. parodymu, mama G. B. davė jai savo sąskaitos visus prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis. Ji turėjo padėti mamai, per elektroninę bankinkystę mokėti už komunalines paslaugas namo Kaišiadoryse, nes mama nemokėjo naudotis elektronine bankininkyste. Mokant už paslaugas, kai mokestis viršijo 30 Eurų, mamai į mobiliojo ryšio telefoną ateidavo SMS žinutė su kodu, kurį mama pasakydavo jai telefonu. Mama leido jai naudotis jos sąskaita savo reikmėm, bet ji tuo nedarė. V. J. sužinojo, kad ji gali naudotis mamos sąskaitą, todėl pradėjo prašyti jos pervesti kažkiek pinigų į savo sąskaitą, o paskui pinigus išgryninti. Tuomet jie niekur nedirbo, neturėjo pinigų nei buto nuomai, paslaugoms ar paskolos įmokoms sumokėti. V. J. pavyko įkalbėti ją pasinaudoti mamospinigine sąskaitą. Pastarasis žadėjo, kad greit pavyks jam užsidirbti pinigų, tada grąžins visus pinigus jos tėvams. Jie sugalvojo, kad ji važiuos pas tėvus, tuomet kai svečiuosis, jis prisijungs prie mamos elektroninės bankininkystės, padarys pavedimą iš mamos sąskaitos į jos sąskaitą, o kai į mamos telefoną ateis SMS žinutė su kodu, ji slaptai nuo mamos paims pastarosios telefoną ir sudiktuos jam kodą, po ko ištrins žinutę. Dėl pervedimo sumų jie susitardavo, tai yra V. J. visada pasakydavo kokią sumą perves į jos sąskaitą, ji su tuo sutikdavo. Tokiu būdu iš mamos sąskaitos į jos sąskaitą pinigus pervedė šešis kartus per laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 n. kovo 4 d. Apie tai mama nieko nežinojo. Pervestus pinigus ji išgrynindavo ir paduodavo V. J., kuris sakė, kad juos panaudos kažkokiame neteisėtame darbe, uždirbs daug pinigų, tačiau nieko neuždirbo, ir labai retai jai duodavo kažkiek pinigų. Nors V. J. negrąžindavo pinigų, ji vistiek sutikdavo daryti pavedimus iš mamos sąskaitos į savo bankinę sąskaitą, nes V. įkalbėdavo ją tai daryti, sakydamas, kad tai paskutinis kartas ir greit turės pinigų, viską grąžins. Kuomet buvo padarytas paskutinis pavedimas iš mamos sąskaitos, ji pervedė 400 Eurų įmoką uždarajai akcinei bendrovei „Paskolos, partneriai“, o neturėdama galimybės išgryninti pinigus, ji davė savo banko kortelę ir PIN kodą Vil., kuris išgryninęs visus pinigus, juos pasiėmė sau. V. J. banko kortelės jai negrąžino, tačiau jos negrąžino. Tuo laikotarpiu tėvas buvo padaręs pavedimą 500 Eurų sumos į jos bankinę sąkaitą, kuriuos V. J. išgrynino. Tai ji sužinojo vėliau, prisijungusi prie elelektroninės bankininkystės pamatė, kad kortelėje nėra pinigų. Pirmas užstatytas automobilis, imant paskolą iš uždarosios akcinės bendrovės „Paskolų partneraiai“ buvo registruotas jos vardu, tačiau pirktas tėvų. 2017 m. liepos mėnesį V. J., būdamas pas ją bute, adresu (duomenys neskelbtini), pamatė jos auksinius žiedus, padovanotus jai mamos, kurių ji nenaudojo (b. l. 27-28).

Ikiteisminiame tyrime papildomai apklausta A. B. parodė dėl automobilio „Lexus IS 220“, kuris buvo registruotas jos vardu, tai yra, jog V. J. 2016 m. vasarą, tikslios datos nepamena, telefonu pranešė jai, kad jos vardu įsigijo ir užregistravo minėtą automobilį. Automobilio „Lexus IS 220“ pirkimo metu, registravimo metu VĮ „Regitra“ ji nedalyvavo. Iš kur V. J. žinojo jos duomenis, tai yra asmens kodą, ji nežino, galimai pastarasis galėjo pamatyti jos dokumentą, jį nufotografuoti kol ji nematė ar net paimti, nors ji nepastebėjo, kad šis dokumentas būtų dingęs. Asmens tapatybės kortelę ji laiko savo piniginėje. Kuomet gyveno su V. J., pastarasis galėjo paimti jos piniginę (ji nedrausdavo imti piniginę), dokumentą nufotografuoti ar laikinai paimti. Į valstybinę įmonę „Regitra“ dėl minėto automobilio „Lexus IS 220“ ji kreipėsi du kartus, tai yra vienas iš jų buvo Kaišiadoryje, tai galėjo būti tą pačią dieną, kai V. pranešė jai apie automobilio įsigijimą, tuomet ji galvojo, kad keičiami automobilio valstybiniai numeriai, o ne vyskta automobilio registracija jos vardu. Kokie dokumentai, išskyrus jos asmens dokumentų, buvo teikiami valstybinei įmonei „Regitra“, ji neprisimena. Ir antrą kartą kreipėsi į valstybinę įmonę „Regitra“Vilniaus filialą po to, kai buvo pasirašyta sutartis su uždaraja akcine bendrove „Paskolų partneriai“ ir minėtas automobilis „Lexus IS 220“ buvo perregistruotas šios įmonės vardu. Ir pirmą ir antrą kartą V. J. buvo kartu su ja (b. l. 29).

Ikiteisminiame tyrime apklausta G. B. parodė, kad santykiai su dukra A. yra labai geri, nors pastaroji niekada neatvirauja ir daug apie savo asmeninį gyvenimą nepasakoja. Iki kol A.susipažino su V. J., jos santykiai su dukra buvo geresni, bet paskui sublogėjo, pykosi dėl jos draugo V., nes jis pasirodė nepatikimas. Dukrai A. ji davė savo sąskaitos prisijungimo prie elektroninės bankinkystės duomenis, tam, kad ji padėtų apmokėti komunalines paslaugas Kaišiadorių namo. Ji dukra visiškai pasitikėjo ir negalvojo, kad pastaroji gali pasinaudoti sąskaitą jai nepranešus. A. ji duodavo pinigų studijom ir pragyvenimui. Pinigų duodavo pakankamai ir daugiau ji neprašė. Paskui, kai ji susipažino su V., pastarasis atvažiavo pas juos namo, prašė paskolinti 1700 Eurų. Ji sutiko paskolinti, nes pastarasis žadėjo grąžinti po savaitės. V. J. pinigų negrąžino, o kai jam skambino dėl pinigų, šis vis žadėjo grąžinti visą sumą, grąžino tik 100 Eurų. 2017 metais balandžio mėnesį, kuomet turėjo atsiskaityti už pirktą žemę, sužinojojo, kad jos sąskaitoje (iš kurios buvo mokami aukščiau nurodyti mokesčiai) nėra pinigų: Ji paskambino dukrai, tikslu sužinoti kur dingo pinigai. A. pradėjo verkti, sakė, kad viską susitvarkys, ir iki 2017 m. rugpjūčio mėnesio jie nieko nežinojo, kur dingo pinigai iš banko sąskaitos. Jai pinigai nebuvo grąžinti. Paskui sužinojo, kad A. jai nežinant, pervedinėjo iš jos sąskaitos pinigus į savo sąskaitą, kuriuos vėliau atiduodavo V. Visų smulkmenų iki šiol nežino, todėl negali pasakyti kokiems tikslams buvo panaudoti jos pinigai. Netiki, kad A. galėjo paimti jos pinigus, nes pastaroji niekada neprašė daugiau pinigų nei duodavo net, kai siūlė ir klausė A. ar jai netrūksta pinigų, pastaroji sakydavo, jog užtenka ir nieko nereikia. Automobilį „Nissan“ jie nupirko A. dovanų, registravo jos vardu. Vėliau sužinojo, kad A. šio automobilio neturi, kur automobilis nieko nežino, nes dukra nieko nepasakojo. Ji davė nešioti A. du auksinius žiedus, kiek žino žiedai dingo, tačiau kokiomis aplinkybėmis jie dingo, negalinti papasakoti. A. susipažinusi su V. tapo visiškai uždara. Iki kol patikrino savo sąskaitą, ji pamatė, kad buvo padaryti didelių sumų pavedimai iš bankinės sąskaitos. Iki tol ji nieko neįtarė ir nebuvo pastebėjusi. Kuomet dukra A. mokėjo iš banko sąskaitos mokesčius, į savo mobiliojo ryšio telefoną ateidavo SMS žinutės su kodu, kuris reikalingas darant pavedimą. Ji nesigilinino ir netikrindavo už ką moka, nes visiškai pasitikėjo dukra, sudiktuodavo jai kodą. Ji neturi pretenzijų dukrai A., nors dukra ją apgaudinėjo. Mano, kad dėl V. įtakos pastaroji taip elgėsi, todėl pretenzijas turi tik pastarajam (b. l.30).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-čiojo skyriaus tyrėjos I. K. nutarimu G. B. pripažinta nukentėjusiąja, civiline ieškove (b. l. 33).

Byloje nukentėjusioji G. B. pareiškė civilinį ieškinį 21800 Eurų sumai padaryta turtinei žalai atlyginti (b. l. 32).

Nukentėjusiajai G. B. dalį turtinės žalos 10 900 Eurų atlygino dukrta A. B., atsiprašė jos dėl paradytos nusikalstamos veikos, todėl atsiprašymą priėmė ir neturinti dukrai A. jokių pretenzijų (b. l. 34).

Ikiteisminiame tyrime 2019 m. vasario 28 d. pasirašytas įtariamosios ir nukentėjusiosios susitaikymo protokolas, kurį pasirašė nukentėjusioji G. B. ir įtariamojiu A. B. ( b. l. 65-66).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro G. V. 2019 m. kovo 7 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-5319-19 A. B. atžvilgiu kaltininkei ir nukentėjusiajai susitaikus, kuris buvo patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo V. B. rezoliucija ( b. l. 68-71).

Apklaustas ikiteisminiame tyrime V. J. parodė, kad pažinojo A. B. nuo 2015 metų, palaikydavo artimus draugiškus santykius ir gyveno kartu, bet nepastoviai, nes kartais jis išvažiuodavo pas tėvus. Tuomet jie gyveno kaip sugyventiniai, mylėjo vienas kitą, planavo vestuves ir ateitį. Tuo metu A. nuomuodavo butą Vilniuje, Pašilaičių mikrorajone, kur jie gyveno. Jie kartu vedė bendrą turtą ir bendrus finansus. A. niekur nedirbo, ji studijavo, o pinigus pragyvenimui jai duodavo tėvai. Už buto nuomą mokėjo A., nuoma buvo sudaryta jos vardu, o jis padėdavo finansiškai, duodavo jai pinigus už kuriuos ji maistą ir kitus reikmenis. Tuomet jis užsiimdavo automobilių pardavimais, tai yra atveždavo juos iš Vokietijos ir parduodavo, taip užsidirbdavo pinigus pragyvenimui. Kuomet verslas nesisekė, A. padėdavo jam finansiškai, tai yra duodavo pinigus. 2015 metais žiemą, tikslios datos neprisimena, jis turėjo finansinių sunkumų, jiems neužtekdavo pinigų pramogoms. Buvo jauni, norėjo daug kur lankytis - klubai, kavinės, keliauti. A. tėvų nenorėjo prašyti daugiau pinigų negu pastarajai duodavo (kiek tėvai duodavo A. pinigų nežino), o atsitiktinai pamačius uždarosios akcinbės bendrovės „Paskolų partneriai“ skelbimą, juokaudamas kelis kartus pasiūlė užstatyti automobilį „Nissan Pathefinder, kurį A. nupirko tėvas. Pradžioje A. iškart nepalaikė šį pasiūlymą, bet vėliau pasitarė ir nusprendė užstatyti automobilį, tokiu būdu palengvinti sau gyvenimą, turėti daugiau pinigų, kuriuos leistų pramogoms ir gyventi neskaičiuojant pinigų. A. pasirašė sutartį su uždarąja akcine bendrove „Paskolų partneriai“, ar jis dalyvavo sutarties pasirašymo metu nepamena. Jis neprašė A. išgryninti tam tikrą sumą ir atiduoti jam, visi pinigai buvo pas ją, tiesiog jie kartu disponavo pinigais. Pradžioje paskola buvo mokama iš tų pačių pinigų, kuriuos A. gavo už automobilį „Nissan Pathefinder“. Pasibaigus pinigams, už paskolą mokėjo kartu, nes jis gaudavo pinigų iš tėvų ir juos duodavo A., kuri grynais pinigais mokėjo už paskolą. Kiek pastaroji įnešė pinigų už minėto automobilio paskolą, negalintis pasakyti. V. J. parodymu, atsitiktinai sužinojo, kad A. turi savo mamos G. B. elektroninės bankininkystės kodus. Tai jis išgirdo, kai A. telefonu kalbėjo su pussesere D. ir sakė, kad reikia pervesti pinigus iš motinos sąskaitos. 2016 metais vasarą, tikslios datos neprisiminė, jie norėjo pirkti automobilį „Lexus“, tačiau visos sumos įsigyti automobilį neturėjo, tuomet A. pasakė, kad ji perves pinigus iš motinos sąskaitos į savo sąskaitą automobiliui įsigyti, o paskui jie šiuos pinigus grąžins. Jis iškart nesutiko, sakė A., kad gerai pagalvotų, bet ji pasakė, kad viskas bus gerai ir jis palaikė jos mintį, juolab, kad jis tuo metu turėjo didelį užsakymą dėl automobilių atvežimo iš Vokietijos ir jų pardavimo. Jis galvojo, kad gerai užsidirbs pinigų ir greitai grąžins pinigus, pervestus iš A. motinos sąskaitos. Kokią sumą pervedė A. tiksliai pasakyti negalintis, bet ne mažiau 7000 Eurų. Jis negalintis nurodyti visos pinigų pervedimo eigos, būtent kokius kodus motinos elektroninės bankininkystės turėjo A. ir kaip pervedė pinigus. A. išgryninusi pinigus, juos perdavė jam tikslu įgyti automobilį, nes ji nieko neišmanė apie automobilius. Po to jis internete rado skelbimą apie parduodamą automobilį „Lexus IS 220“, nuvažiavo jį apžiūrėti, o kadangi jis atitiko visus reikalavimus, prie A. duotų pinigų, jis pridėjo savo pinigus, kiek pasakyti negalintis, nes pritrūko pinigų. Jis nupirko minėtą automobilį. Kaip minėjo, A. buvo išvykusi, todėl automobilio pirkime dalyvauti negalėjo. Jis pranešė A., jog rado skelbimą dėl automobilio ir važiuoja apžiūrėti, jei tiks pirks, tam ji neprieštaravo. Kadangi pinigai buvo jos, automobilis buvo įgyjamaspastarosios vardu, A. žinojo, kad automobilis bus perkamas vardu, tai yra žinojo, kad transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje bus nurodyti jos duomenys, todėl parašė jos asmens kodo, bei žinojo, kad sutartyje už ją pasirašys jis. Paskui, kai automobilis „Lexus IS 220“ buvo nupirktas, jie kartų nuvyko į valstybinę įmonę „Regitra“ filialą, lygtais Kaišiadoriuose, kur A. užregistravo minėtą automobilį savo vardu. Registruojant automobilį, A. pati pateikė transproto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Visi dokumentai automobilio „Lexus IS 220“ buvo pas A.. Nepasisekus sandoriui dėl kelių automobilių pirkimo-pardavimo, jis negavo pinigų ir neturėjo pinigų grąžinti A. mamai bei sumokėti paskolą, dėl automobilio „Nissan Pathefinder“, o pinigų jie visai neturėjo, tada jis pasiūlė užstatyti automobilį „Lexus IS 220“ ir atsiskaityti už skolas. A. sutiko. Tuomet jis galvojo, kad gaus pinigus, kurie buvo priteisti jam, kaip nukentėjusiajam, dėl eismo įvykio. Jie kartu nuvyko į uždarąją akcinę bendrovę „Paskolų partneriai“, kur A. pasirašė sutartį dėl automobilio „Lexus IS 220“ užstatymo. Visi pinigai, gauti už automobilį „Lexus IS 220“ buvo pas A. Tačiau jam reikėjo pinigų. Jis paprašė A. paskolinti pinigus, kokia sumą pasakyti negalintis, nes nepamena, tačiau mažiau 800 Eurų ir ne daugiau 1000 Eurų. A. išgryninusi pinigus, padavė jam. Kitais pinigais gautais už automobilį „Lexus IS 220“ jie disponavo kartu. Pinigai buvo pas A. A. mamai pinigų negrąžino, kitų skolų nesumokėjo, nes norėjosi pramogauti. Visus pinigus išleido ant savęs. V. J. paaiškinimu, už automobilio „Lexus IS 220“ paskolas jie mokėjo kartu kaip ir anksčiau. Ar A. mokėjo pinigus gautus iš tėvų ar jis duodavo jai grynaisiais, tačiau būdavo, kad nei vienas iš jų neturėjo pinigų, todėl vėlavo su mokėjimais. A. iš savo mamos sąskaitos, pastarajai nežinant, kelis kartus pervedinėjo į savo sąskaitą pinigus. Kokiomis sumomis pastaroji tai darė, negalintis pasakyti, nes tai buvo daroma jam nežinant. Tik po pinigų pervedimo jis apie tai sužinodavo, tačiau A. nieko nesakė, pinigus leisdavo kartu bendriems interesams. Visi pinigai būdavo pas A., jis neprašė pastarosios išgryninti pinigus ir atiduoti jam. Žinojo, kad pinigų pervedimai iš A. sąskaitos yra neteisėti, bet abu buvo jauni ir iki galo gerai nesuvokdavo, kad už tokius pavedimus gresia baudžiamoji atsakomybė, o be to jie tikėjosi ir žadėjo grąžinti pinigus A. mamai. Jo su A. tarpusavio santykiai buvo labai artimi, pasitikėjo vienas kitu, todėl neskaičiavo kas už kieno pinigus gyvena, visus turimus pinigus, kuriuos turėjo leisdavo kartu bendriems interesams. Kuomet reikėjo pinigų ar atsiskaityti už ką nors, ar pati A. negalėjo nuvykti iki parduotuvės ar išgryninti pinigus, pastaroji duodavo savo mokėjimo kortelę jam (pasakydavo kortelės PIN kodą) ir leisdavo atsiskaityti jos kortele ar išgryninti pinigus. Tuomet A. visada žinojo už ką jis atsiskaitė, kiek išgrynino pinigų. Be A. leidimo jis pastarosios mokėjimo kortele nesinaudojo. Paskui jie susipyko, tarpusavio santykiai nutrūko, Dar kelis kartus jie buvo susitaikę, bet galiausiai išsiskyrė, tai įvyko 2017 metų rugsėjo mėnesį. Kartu jie negyveno nuo 2016 metų gruodžio mėnesio. A. pradėjo reikšti, kad jis kaltas ir atsakingas už tai, kad buvo užstatyti aukščiau minėti automobiliai ir nesumokėtos paskolos, taip pat kaltas ir atsakingas jis už tai, kad buvo pervesti pinigai iš jos motinos sąskaitos ir turintis grąžinti visus pervestus pinigus. Po tokių tarpusavio ginčų jų bendravimas nutrūko ir nebuvo galimybės susitarti dėl paskolų mokėjimo bei pinigų grąžinimo jos mamai. Jis matė, kad A. turėjo auksinius papuošalus (jų išvardinti negalintis), tai yra žiedus, auskarus ir grandinėles, kuriuos laikė specialioje papuošalų dėžutėje ir ant papuošalų stovo, tačiau papuošalų jis nelietė ir neėmė. Kodėl A. nurodė, kad jis pavogė auksinius žiedus, jis nežino ir negalintis paiaškinti. Paaiškino, kad jis nevertė A. užstatyti automobilius. Tai buvo jų bendras sprendimas, paskolą mokėjo kartu, jis nevertė pastarosios pervedinėti pinigų iš jos motinos sąskaitos, net ne visada žinojo apie pavedimus, o pinigus jie leisdavo kartu bendriems interesams. Jis norėtų grąžinti A. mamai pinigus, tačiau nežino kokią pinigų sumą jis turėtų grąžinti, nes A. taip pat pervedinėdavo pinigus iš mamos sąskaitos sau (b. l. 35-36).

Ikiteisminiame tyrime papildomai apklaustas V. J. parodė, kad jis pasirašė automobilio „Lexus IS 220“ pirkimo-pardavimo sutartį už A., nes pinigai buvo įgyti bendrai naudai, tai yra jais disponavo kartu su A., tačiau pinigus jis norėtų grąžinti A. mamai (b. l. 37). 2019 m. vasario 25 d. apsklaustas įtariamuoju V. J. dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekos 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, kaltę pripažino visiškai. Jis pasiliko prie naksčiau duotų parodymų, juos tvirtindamas. Nurodė, kad norėtų atlyginti žalą nukentėjusiajai ir pastarosios atsiprašyti (b. l. 45).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo gautas A. B. ir V. J. susirašinėjimas, pagal kurį buvo nustatyta, kad nukentėjusioji A. B. gauna SMS žinutę iš „Paskolų partneriai“ dėl skolos: „Sveiki skola 910.09 kada bus pavedimas?..“, į šią SMS žinutę V. J. atrašo: „Parašyk kad iki 14day bus pervesta 1200 eur. ... O as iki tos dienos viską sutvarkysiu...“, A. B. atsiunčia V. J. nuotrauką su elektroninės bankininkystės kodais, praneša pastarajam, kaip nežinant mamai paims jos mobiliojo ryšio telefoną, kad reikės ištrinti SMS žinutę, kurioje atsiųstas kodas: „Dar žinai kas gali pasirodyti įtartinai? Tai, kad gaus kodą, as istrynsiu tas sms ir pamatys rytoj, nes jei trint tai reiks ne viena kodukas, o visa ta chata banko...“, V. J. SMS žinutė: " Krc rytoj kaip mokėsi mokesčius tada darysim...“ (16-18).

Teisme kaltinamojo V. J. paaiškinimas, kad pinigus su A. žinia skolinosi, tikėdamasis grąžinti skolą, byloje pateiktas rašytinis įrodymas – vykdomasis raštas dėl jam priteistos 13974,16 Eurų žalos neturtinei žalai atlyginti, kurią jis tikėjosi atgauti iš kaltininko, o gautus pinigus grąžinti nukentėjusiajai, teismas laiko kaltinamojo pasirinka ginybine versija išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, nes jis tą laikotarpį niekur nedirbo, neatlygino nukentėjusiajai bent dalies padarytos turtinės žalos.

Byloje V. J. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini)), įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, registruotis kiekvieną antradienį nuo 8.00 val. iki 16.00 val., Kaišiadorių rajono policijos komisariates, adresu Bažnyčios g. 3, LT-56121 Kaišiadorys, dokumentų - asmens tapatybės kortelės paėmimas (b. l. 46-47,48-50).

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. liepos 18 d. nutarimi panaikinta V. J. 2018 m. lapkričio 22d. Vilniaus AVPK kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-čiojo skyriaus nutarimu ikiteisminiame tyrime paskirtos kardomosios priemonės – dokumento - asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos (duomenys neskelbtini) Kauno AVPK Migracijos skyriaus Kiašiadorių grupė (63), paėmimas (b. l. 126-127).

Motyvuojamoji dalis

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnyje numatytą sukčiavimą kvalifikuojantis požymis – turto vertė, nustatomas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnio 1 dalyje pateiktą turto vertės išaiškinimą (pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį veika kvalifikuojama, kai turto vertė viršija 5 MGL, bet yra ne didesnė nei 250 MGL dydžio suma).

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus kaltinamojo V. J. parodymus, nukentėjusiosios G. B. ir liudytojos A. B. parodymus, kurių teigimu šiuo atveju buvo pasinaudota A. B. pasitiklumu, nes laikotarpiu nuo 2015 metų rugsėjo mėnesio iki 2016 metų rudens ši gyveno faktinėje šeimoje su kaltinamuoju V. J. (sugyventiniai) bei ištirtus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme surinktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veikos tinkamai kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (šešios nusikalstamas veikas), nes jis, veikdamas kartu su A. B., iš nukentėjusiosios G. B. apgaule, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, savo naudai įgijo svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL ir neviršija 250 MGL (Vyriausybės nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės. V. J. už padarytas nusikalstamas veikas pagal baudžiamojo kodekso 182 staraipsnio1 dalį ( šešias nusikalstamas veikas) skirtinos bausmės – laisvės apribojimas (baudžiamojo kodekso 48 staipsnis).

Baudžiamojon atsakomybėn pagal baudžiamojo kodekso 215 straipsnį atsako asmuo, kuris neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Byloje liudytojos A. B. parodymais duotais ikiteisminiame tyrime ir teisme yra pilnai įrodyta šis kaltinamojo V. J. padarytas apysunkis nusikaltimas, už kurį jam skirtina bausmė, numatyta sankcijos ribose, bauda.

Skiriant bausmę V. J., atsižvelgtina į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, yra priskiriami prie nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 182 starispnio 1 dalį) ir apysunkį (BK 215 straipsnio 1 dalį), nusikalstamais veiksmais padaryta žala, šiuo atveju padaryta 10 900 Eurų turtinė nukentėjusiajai G. B., kuri nėra atlyginta. Likusią dalį, tai yra 10 900 Eurų turtinės žalos nukentėjusiajai atlygino dukra A. B.. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis neatsiprašė nukentėjusiosios G. B., jis nedirba, registruotas (duomenys neskelbtini) skyriuje (b. l. 160), neteistas (b. l. 56-57). Byloje nėra pateikta duomenų, kad V. J. būtų įrašytas į psichikos ir priklausomybės ligų sergančių asmenų sąrašus.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis V. J. padarė šešis nesunkius nusikalstimus pagal baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir vieną apysunkį nusikaltimą (pagal baudžiamojo 215 straipnsio 1 dalį), tai yra padarė septynias nusikalstamas veikas.

Kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką pagal baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda (nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. bazinis bausmių ir nuobaudų dydis sudarė 37,66 Eurų).

Kaltinamajam paskyrus bausmes už padarytas nusikalstamas veikas pagal baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį,182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį,182 straipsnio 1 dalį, skirtinos minėto straipsnio sankcijoje sumatytos bausmės – laisvės apribojimai, taikant baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas, taikant dalinį ir visišką bausmių sudėjimą, pridedant bausmę, skirtą pagal baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį -30 MGL (1129,80 Eurų) dydžio baudą, skirtina galutinė subendrinta bausmė.

Nukentėjususioji G. B. byloje pareiškė 21800 Eurų sumai civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo. Dalį civilinio ieškinio, tai yra 10 900 Eurų jai atlygino dukra A. B., o liksusią dalį žalos – 10 900 Eurų turtinės žalos ji prašė priteisti iš kaltinamojo V. J., o taip pat byloje patirtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, advokatui L. K., atstovaujant jos interesus, kurios bendroje sumoje sudarė 575,23 Eurų (b. l. 147-158). Civilinis ieškinys yra pagrįstas byloje esančiais duomenimis, pagrindas nustatytas analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus. Atsižvelgiant į išdėstytą, civilinis ieškinys 10 900 Eurų sumoje ir patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti tenkintini pilna apimtimi ir priteistini iš kaltinamojo V. J. nukentėjusiosios G. B. naudai.

V. J. byloje paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje (registruotis kiekvieną ketvirtadienį antradienį nuo 8.00 val. iki 16.00 val. Kauno vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariate, adresu Bažnyčios g. 3, Kaišiadoryse) paliktinos iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 305, 307 ir 310 straipsniais,

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį – 30 MGL(1129,80 Eurų) dydžio baudą baudą;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį – 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo, per paskirtos bausmės laikotarpį įpareigojant neatlygintinai išdirbti iki 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį – 5 (penkis) mėnesius laisvės apribojimo, per paskirtos bausmės laikotarpį įpareigojant neatlygintinai išdirbti iki 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, per paskirtos bausmės laikotarpį įpareigojant neatlygintinai išdirbti iki 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį – 7 (septynis) mėnesius laisvės apribojimo, per paskirtos bausmės laikotarpį įpareigojant neatlygintinai išdirbti iki 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, per paskirtos bausmės laikotarpį įpareigojant neatlygintinai išdirbti iki 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, per paskirtos bausmės laikotarpį įpareigojant neatlygintinai išdirbti iki 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis

nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir visiškai pridėti bausmę skirtą pagal baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį, ir paskirti V. J. galutinę subendrintą bausmę – 1 m. 6 mėn. (vienerus metus šešis mėnesius) laisvės apribojimo ir 30 MGL (1129,80 Eurų) dydžio baudą, per paskirtos bausmės laikotarpį įpareigojant V. J. neatlygintinai išdirbti iki 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotris policijos įstaigoje, registruotis kiekvieną ketvirtadienį antradienį nuo 8.00 val. iki 16.00 val. Kauno vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariate, adresu Bažnyčios g. 3, Kaišiadoryse, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti teismo nuosprendį, jas panaikinti.

Bausmės pradžią V. J. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Priteisti iš V. J. m. gegužės 31 d., 10 900 (sešimt tūkstančių devynis šimtus eurų) Eurų patirtai turtinei žalai atlyginti ir 575,23 (penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 0,23 ct) Eurų patirtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti nukentėjusios G. B. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Rasa Balsevičienė