Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. S. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato (toliau – Institucija) 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 23-ANR_N-703-2020 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. rugpjūčio 11 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariate priimtas nutarimas, kuriuo J. S. paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas už tai, kad J. S. (duomenys neskelbtini), šaukė, konfliktavo su savo sutuoktiniu E. S. savo mažamečių vaikų – G. S., gimusios (duomenys neskelbtini) ir A. S., gimusios (duomenys neskelbtini) akivaizdoje, dėl ko vaikai išsigando. Tokiais veiksmais panaudojo savo valdžią priešingai vaikų interesams ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalyje (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams).

J. S. su priimtu nutarimu nesutinka ir pateiktu skundu teismo prašo jį panaikinti.

Skunde nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 5 d. vakare sutuoktinis E. S. smurtavo prieš ją ir grasino jai mažamečių vaikų akivaizdoje, elgėsi agresyviai, trankė daiktus, dėl ko ji iškvietė policijos pareigūnus. Minėtą vakarą atėjusi sportuoti į garažą, rado treniruoklį surištą virve. Pasiėmė peilį tam, kad nupjauti virvę, o E. S. prasibrovė pro ją, užtrenkė prieš pat ją garažo duris, nors šalia jos stovėjo dukra, kuri su ašaromis sakė, kad bijo. Vėl pabandžius įeiti į garažą, E. S. vėl puolė prie durų ir jas labai stipriai trenkė, klykdamas, kad ji neitų. Pareiškėja užsidėjo svorius ir užlipo ant treniruoklių, o E. S. atėjęs jai už nugaros stipriai spyrė į treniruoklį, dėl ko treniruoklis buvo apgadintas. Ji išsigandusi iškvietė policiją. E. S. siekė įbauginti ją, sukėlė stresą ir stiprius neigiamus išgyvenimus. Tokie jo veiksmai atlikti nepilnamečių vaikų akivaizdoje.

Teismo posėdyje skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Prašymų negauta, neatvykimo priežastis nežinoma.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis).

Šioje administracinio nusižengimo byloje Institucija priėmė nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, tačiau nenurodė jokio teisės akto ir konkrečios teisės akto normos, reglamentuojančios vaiko teisių ir interesų apsaugą ar tėvų valdžios panaudojimo (ar nepanaudojimo) ribas, kuri nagrinėjamu atveju galimai ir buvo pažeista. Taigi toks Institucijos surašytas administracinio nusižengimo protokolas negali būti pripažįstamas kaip atitinkantis ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus.

Tėvų valdžia gali būti suprantama ir aiškinama kaip tėvų teisių ir pareigų, susijusių su savo nepilnamečiais vaikais, visuma. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje yra reglamentuotas tėvų valdžios turinys. Pagal CK 3.155 straipsnio 2 dalį, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Už netinkamą tėvų valdžios panaudojimą tėvai traukiami administracinėn atsakomybėn.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panemunės policijos komisariato veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja D. K. surašė J. S. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį. Iš nutarimo turinio matyti, kad jis suformuluotas tik bendrais bruožais nurodant, kad atsakomybėn patrauktas asmuo savo mažamečių vaikų akivaizdoje konfliktavo su savo sutuoktiniu E. S., vaikai išsigando, t. y. savo mamos valdžią panaudojo priešingai vaikų interesams. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad kvietė policijos pareigūnus, kadangi dėl vykusio konflikto su sutuoktiniu, dėl jo agresyvaus elgesio ji išsigando, jautėsi nesaugiai. Jos mažametės dukros išsigando ne pačio konflikto vykusio tarp sutuoktinių, bet dėl to, jog į namus atvyks policijos pareigūnai ir gali būti iš namų išvežtas jų tėtis.

Byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, kad 2020 m. rugpjūčio 5 d. tarp sutuoktinių J. S. ir E. S. kilo žodinis konfliktas matant jų mažametėms dukroms G. S. ir A. S.. Iš 2020 m. rugpjūčio 5 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), namuose blaivus agresyvus vyras tranko duris, mėto daiktus, taip gąsdindamas vaikus (administracinio nusižengimo bylos ROIK:20120902612 medžiagos 6 lapas). E. S. pareiškime dėl netinkamo sutuoktinės elgesio nurodė, kad J. S. jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, garsiai šaukė, taip išgąsdindama vaikus (administracinio nusižengimo bylos ROIK:20120902612 medžiagos 4 lapas). J. S. pareiškime dėl netinkamo vyro elgesio taip pat nurodė, kad vyras elgėsi agresyviai, trankėsi mažamečių dukrų akivaizdoje (administracinio nusižengimo bylos ROIK:20120902612 medžiagos 5 lapas). 2020 m. rugpjūčio 10 d. priimtas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas ir E. S. paskirta nuobauda – įspėjimas, už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 5 d. 22.30 val., (duomenys neskelbtini), garsiai šaukė ant savo sutuoktinės J. S., trankė duris ko pasekoje jų bendri vaikai: G. S., gimusi (duomenys neskelbtini) ir A. S., gimusi (duomenys neskelbtini) labai išsigando, t. y. savo tėvų valdžią panaudojo priešingai vaikų interesams.

Aktualu ir tai, kad šiuo metu tarp sutuoktinių vyksta skyrybų procesas. Tarp sutuoktinių pastaruoju metu nusistovėję konfliktiški santykiai, todėl būtina itin atidžiai vertinti situaciją. Šiuo atveju nepilnametės mergaitės, viso konflikto metu įvykio vietoje nebuvo, tačiau girdėjo, jog tarp tėvų vyksta nesutarimas ir girdėjo kaip tėvai konfliktuoja. Iš pareiškėjos paaiškinimų teisme matyti, jog mergaitės labiau išsigando pačio fakto, jog bus kviečiama policija ir gali būti išvežtas tėtis iš namų, o ne dėl to, kad namuose vyksta tėvų konfliktas. Teismas vertina, kad negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą. Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Šiuo atveju nebuvo nustatyta, kad mamos elgesys mažametėms G. S. ir A. S. būtų sukėlęs kokį nors poveikį, ar J. S. būtų to siekus. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių duomenų, kad J. S. veiksmai būtų neigiamai įtakoję jos mažametes dukras. Iš pareiškėjos paaiškinimų matyti, jog dėl agresyvaus sutuoktinio elgesio ji jautėsi nesaugiai, buvo išsigandusi dėl savo ir savo mažamečių dukrų saugumo, todėl ėmėsi priemonių ir kvietė policijos pareigūnų pagalbą. J. S. veiksmai nebuvo nukreipti į mamos valdžios panaudojimą priešingą savo vaikų interesams. Pareiškėja neneigia tos aplinkybės, kad tarp jos ir sutuoktinio vyko konfliktas, kad galėjo kalbėti pakeltu tonu, tačiau tokie jos veiksmai pasireiškė dėl patirto išgąsčio ir pakeltas tonas nebuvo nukreiptas į jos mažametes dukras, ji neturėjo tyčios panaudoti savo kaip mamos valdžią priešingai vaikų interesams.

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Jeigu asmens veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Minėto ANK 73 straipsnio 1 dalyje administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis – kad yra tam tikri konkretūs veiksmai arba susilaikymas nuo tam tikrų veiksmų atlikimo. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis. Tėvai, nevykdydami įstatymuose nustatytų pareigų, savo vaikams daro žalą, kadangi neužtikrina teisės į gyvenimo sąlygas, būtinas jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi.

Teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus bei teismo posėdyje išklausęs pareiškėją, įvertinęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus, mano, jog skundžiamas nutarimas buvo surašytas netinkamai bei priimtas, nesurinkus pakankamai įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjos kaltę.

Asmens kaltė gali būti konstatuota tik tada, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad nesurinkta objektyvių duomenų, kurie neginčytinai patvirtintų, jog J. S. 2020 m. rugpjūčio 5 d., panaudojo savo valdžią priešingai vaikų interesams ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje.

Esant nurodytoms aplinkybėms J. S. atžvilgiu administracinio nusižengimo byla nutrauktina, nesant pakankamai įrodymų patvirtinančių jos veiksmuose ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties (ANK 591 straipsnio 1 dalies l punktas) bei teismui nustačius, kad Institucijos surašytas administracinio nusižengimo protokolas neatitinka ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamų reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

J. S. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą Nr. 23-ANR_N-703-2020 bei administracinio nusižengimo teiseną J. S. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.