Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eugenija Morkūnienė, sekretoriaujant Antanui Leikui, dalyvaujant ieškovui A. Z., jo atstovei advokatei Liubovei Šiušienei, atsakovui M. K., jo atstovui advokatui Linui Žukauskui, atsakovo Sergejaus Kononenkos (Sergej Kononenko) atstovui advokatui Zigmui Pečiuliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-185-159/2009 pagal ieškovo A. Z. patikslintą ieškinį atsakovams bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų prekyba“ administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Kononenko ir ko“, Sergejui Kononenkai ir M. K., tretiesiems asmenims V. P. ir uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų Baltijos korporacija“ dėl reikalavimo teisės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo niekine.

Aprašomoji dalis

Teismas nustat ė:

Buvęs pagrindinis BUAB „Vakarų prekyba“ akcininkas trečiasis asmuo V. P. 2003 m. vasario 19 d. sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį su BUAB „Vakarų prekyba“ ir su UAB „Vakarų Baltijos korporacija“, nes turėjo tikslą įskaityti priešpriešinį vienarūšį reikalavimą, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2004 m. kovo 19 d. sprendimu pripažino negaliojančia 2003 m. vasario 19 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią BUAB „Vakarų prekyba“ perleido V. P. teisę reikalauti iš A. Z. 1 712 209, 79 Lt, ir pripažino negaliojančiu 2003 m. vasario 19 d. tarpusavio skolų įskaitymo aktą, kuriuo BUAB „Vakarų prekyba“ įskaitė V. P. prievolei įvykdyti 1 712 209,79 Lt, BUAB „Vakarų prekyba“ gautus iš UAB „Vakarų Baltijos korporacija“. Pripažino BUAB „Vakarų prekyba“ teisę reikalauti iš A. Z. 1 712 209,79 Lt žalai atlyginti. Trečiasis asmuo V. P. nuo 2002 metų dirbtinai siekia įskaityti savo asmeninę 1 550 000 Lt skolą ieškovui A. Z., teisme yra neišnagrinėtas J. Pociuvienės ieškinys dėl skolos sutarties nuginčijimo. Atsakovas S. Kononenko apie 2007 m. kovo 9 d. sudarytą Sutartį ieškovui nepranešė, tik teisme nagrinėjant kitą bylą 2007 m. rugsėjo mėnesį ieškovas sužinojo apie ginčo Sutartį. Atsakovas M. K. yra ne tikroji ginčijamo sandorio šalis, o apsimestinio sandorio dalyvis ir UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ statytinis, jis neturi būti UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ teisių perėmėju. M. K. neturėjo finansinių galimybių pagal 2007 m. kovo 9 d. Sutartį sumokėti 360 000 Lt, UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ į M. K. sąskaitą pervedė 275 000 Lt ir šią pinigų sumą M. K. sumokėjo pagal Sutartį. Trečiasis asmuo UAB „Vakarų Baltijos korporacija“, kurios generalinis direktorius yra trečiasis asmuo V. P., yra tikroji sandorio šalis, tačiau V. P. negalėjo pirkti reikalavimo teisės. 2007 m. kovo 9 d. Sutartimi atsakovo S. Kononenkos veiksmai buvo nukreipti BUAB „Vakarų prekyba“ kreditorių – trečiųjų asmenų V. P. ir UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ interesams apginti, nes UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ per statytinį M. K. sumokėjus už reikalavimo teisės į A. Z. skolą perleidimą, V. P. galėtų padengti asmeninę 1 550 000 Lt skolą A. Z.

Už pirktas reikalavimo teises į A. Z. pagal žodinį susitarimą sumokėjo savo motinos 140 000 Lt lėšomis, jai pardavus nekilnojamąjį turtą, ir dviejų draugų, jų pavardžių nenurodė, investuotais 100 000 Lt ir 30 000 Lt. Nepripažino, kad buvo UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ statytinis, nes pats pasirinko tokį pinigų investavimo būdą ir tokiu būdu tikėjosi užsidirbti pinigų. Šie pinigai deklaruoti nebuvo. 2007 m. kovo 9 d. Sutarties sudarymo metu nebuvo iki galo išnagrinėtos bylos dėl 904 805,61 Lt ir dėl 725 627,24 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo iš A. Z. Vykdymo procese vykdomas jam pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį priteistų, iš viso 800 000 Lt su palūkanomis išieškojimas iš A. Z.

Atsakovė BUAB „Vakarų prekyba“ 2007 m. gruodžio 7 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

Trečiasis asmuo V. P. ir trečiojo asmens UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ atstovas į teismo posėdį neatvyko. Tretiesiems asmenims tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Trečiasis asmuo UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant jo atstovui. Atsiliepimu į patikslintą ieškinį trečiasis asmuo UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ prašo atmesti A. Z. patikslintą ieškinį (t. 2, b. l. 84–89).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš patikslinto ieškinio turinyje suformuluoto ieškinio reikalavimo matyti, kad A. Z. prašydamas teismą pripažinti 2007 m. kovo 9 d. reikalavimo teisės pirkimo–pardavimo sutartį niekine ir negaliojančia nurodė tokius minimo reikalavimo pagrindus: 1) kad 2007 m. kovo 9 d. Sutartis sudaryta pažeidus imperatyvias teisės normas – CK 1.80, 1.81 straipsnius; 2) kad prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei; 3) kad atsakovas S. Kononenko, būdamas bankrutavusios UAB „Vakarų prekyba“ administratorius, tinkamai neatstovavo visų kreditorių interesams, bankroto procedūros metu nesiekė surinkti kuo daugiau lėšų ir reikalavimo teisę pardavė žymiai mažesne kaina, kad jo veiksmai buvo nukreipti patenkinti buvusio UAB „Vakarų prekyba“ pagrindinio akcininko V. P. ir UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ interesus, nuo kreditoriaus A. Z. sąmoningai slėpė 2007 m. kovo 9 d. Sutarties pasirašymo aplinkybes, elgėsi nesąžiningai ir pažeidė Įmonių bankroto įstatymą. V. P. 2003 m. vasario 19 d. sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartis su BUAB „Vakarų prekyba“ ir su UAB „Vakarų Baltijos korporacija“, nes turėjo tikslą įskaityti priešpriešinį vienarūšį reikalavimą, taip pat ir įgytą reikalavimą į skolą A. Z., tačiau ši sutartis buvo panaikinta. Teismuose nuo 2002 metų vykstantys teisminiai procesai patvirtina, kad buvęs pagrindinis UAB „Vakarų prekyba“ akcininkas V. P. turi tikslą nesugrąžinti A. Z. skolos; 4) kad atsakovas M. K. neturėjo finansinės galimybės sudaryti 2007 m. kovo 9 d. Sutartį ir pagal Sutartį sumokėti 360 000 Lt, nes jis turi didelių įsipareigojimų bankams, moka draudimo įmokas, nėra profesionalus investuotojas, pagal pateiktas į bylą mokesčių ir turto deklaracijas turi nedideles pajamas; 5) kad 2007 m. kovo 9 d. Sutartis yra apsimestinis sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu. Sandorio tikroji šalis buvo ne M. K., o UAB „Vakarų Baltijos korporacija“, kurios generalinis direktorius yra V. P. 275 000 Lt pervedimas iš UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ sąskaitos į M. K. sąskaitą neatitiko nei tikrojo sandorio tikslo, nei mokėjimo pavedime nurodytos pinigų pervedimo paskirties, nes M. K. patvirtino, kad UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ pervesti į jo sąskaitą 275 000 Lt buvo sumokėti už nupirktas reikalavimo teises; 6) kad 2007 m. kovo 9 d. Sutartis prieštarauja CK 6.101 straipsnio 1 daliai, 5 daliai, CK 6. 102 straipsnio 1 daliai, 3 daliai, nes A. Z. yra reikalavimo teisės perleidėjo pardavėjo – atsakovės BUAB „Vakarų prekyba“ kreditorius, perleisti buvo galima tik galiojančią reikalavimo teisę, nes 2007 m. kovo 9 d. Sutarties sudarymo metu neegzistavo reikalavimo teisės objektas, nes reikalavimas dėl 904 805,61 Lt nuostolių atlyginimo teisme buvo nuginčytas, o 2007 m. kovo 9 d. Sutartimi parduota reikalavimo teisė į 725 627,24 Lt nuostolių atlyginimą teismų sprendimu buvo sumažinta 70 000 Lt, naujasis kreditorius – M. K. pagal ginčijamą sutartį neperėmė skolos, todėl įgijo daugiau teisių, nei turėjo pradinis kreditorius. Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartimi A. Z. buvo patvirtintas BUAB „Vakarų prekyba“ kreditoriumi, jo reikalavimas patenkintas nebuvo. Kadangi prievolė buvo dvišalė, t. y. pradinis ginčijamos sutarties kreditorius, neturėjęs aiškios reikalavimo teisės, buvo ir skolininkas, todėl reikalavimo teisės perleidimas reiškė ir skolos perkėlimą, todėl buvo reikalingas kitos šalies sutikimas ir reikalavimo teisė turėjo būti perleista, vadovaujantis ir laikantis CK 6.115–6.122 straipsnių reikalavimų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2003 m kovo 18 d. nutartimi UAB Vakarų prekyba“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Kononenko ir ko“. 2007 m. kovo 9 d. BUAB „Vakarų prekyba“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Kononenko ir ko“ įgalioto asmens S. Kononenkos, – pardavėjas ir M. K. – pirkėjas sudarė reikalavimo teisės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pirkėjas M. K., vadovaujantis BUAB „Vakarų prekyba“ kreditorių 2007 m. vasario 26 d. nutarimu, už 360 000 Lt nusipirko teisę reikalauti iš A. Z. 904 805,61 Lt nuostolių, padarytų be pagrindo pagerinant svetimą nekilnojamąjį turtą, vykdant žinomai nuostolingus nuomos sandorius, be pagrindo mokant nuomos mokestį ir sugadinant svetimą nekilnojamąjį daiktą, atlyginimo, procesinių palūkanų nuo šios sumos ir bylinėjimosi išlaidų (toliau tekste 904 805,61 Lt nuostolių atlyginimas), taip pat teisę reikalauti iš A. Z. 725 627,24 nuostolių, padarytų dėl pinigų paėmimo iš pardavėjo be teisėto pagrindo, atlyginimo ir palūkanų bei delspinigių nuo be pagrindo paimtų pinigų mokėjimo bankui atlyginimo, procesinių palūkanų nuo šios sumos ir bylinėjimosi išlaidų (toliau tekste 725 627,24 Lt nuostolių atlyginimas). Sutartyje buvo nurodyta, kad Sutartis sudaryta atsižvelgus į tai, kad jos sudarymo dieną Lietuvos Respublikos teisminėse instancijose yra nagrinėjamos civilinės bylos pagal pardavėjo – BUAB „Vakarų prekyba“ reikalavimus skolininkui – A. Z. dėl pirmosios ir antrosios reikalavimo sumos, taip pat kad nagrinėjamos civilinės bylos pagal pardavėjo pareikštus reikalavimus, užtikrinančius Sutarties 1.1 punkte nurodytų reikalavimų įvykdymo galimumą, atsakovams skolininkui A. Z. ir J. Z. dėl turto pasidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir atsakovams skolininkams A. Z., S. D., UAB „Senega“ dėl UAB „Senega“ akcininko sprendimo, akcininkų susirinkimo nutarimų ir akcijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiais (t. 1, b. l. 10–13).

Iš 2006 m. lapkričio 14 d. ir 2007 m. vasario 26 d. BUAB „Vakarų prekyba“ kreditorių komiteto posėdžio protokolų Nr. 9, 10 nustatyta, kad 2006 m. lapkričio 3 ir 14 dienomis buvo organizuotos dvejos varžytynės dėl 904 805,61 Lt ir 725 627,24 Lt A. Z. padarytos žalos atlyginimo reikalavimo teisės pardavimo. Pirmose varžytynėse buvo nustatyta bendra pardavimo kaina – 800 000 Lt, neįvykus pirmosioms, antrose varžytynėse nustatyta kaina – 560 000 Lt. Neatvykus nė vienam pirkėjui, neįvyko skelbtos antros varžytynės. 2006 m. lapkričio 14 d. BUAB „Vakarų prekyba“ kreditorių komitetas priėmė nutarimą, juo įmonės bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo buvo įpareigotas tęsti reikalavimo teisės į A. Z. skolą pardavimą be varžytynių už ne mažesnę kaip 448 000 Lt kainą. Apie reikalavimo teisės pardavimą dienraščiuose „Šiaulių naujienos“, „Lietuvos rytas“, „Vakarų ekspresas“ ir kt. iš viso buvo paskelbta 13 kartų. 2007 m. vasario 7 d. buvo gautas UAB „Vėjoras“ pasiūlymas pirkti parduodamą reikalavimo teisę už 300 000 Lt. Buvo nutarta nuo 2007 m. vasario 26 d. sumažinti reikalavimo teisės į 904 805,61 Lt ir 725 627,24 Lt A. Z. padarytos žalos atlyginimą pardavimo kainą iki 360 000 Lt, pardavimą vykdyti be varžytynių iki 2007 m. kovo 15 d., apie pardavimą skelbti spaudoje; nuo 2007 m. kovo 15 d. nepardavus reikalavimų teisės už 360 000 Lt, sumažinti reikalavimų teisės į A. Z. dėl 904 805,61 Lt ir 725 627,24 Lt žalos atlyginimo pardavimo kainą iki didžiausios pasiūlytos kainos, bet ne mažiau kaip iki 360 000 Lt, pardavimą vykdyti be varžytynių iki 2007 m. balandžio 1 d., apie pardavimą skelbti spaudoje (t. 1, b. l. 80–83).

Įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, t. y. minėtus 2006 m. lapkričio 14 d. ir 2007 m. vasario 26 d. BUAB „Vakarų prekyba“ kreditorių komiteto nutarimus, dienraščiuose „Šiaulių naujienos“, „Lietuvos rytas“, Vakarų ekspresas“ ir kt. paskelbtus skelbimus apie BUAB „Vakarų prekyba“ parduodamą reikalavimo teisę į 1 630 462,85 Lt dydžio A. Z. skolą už pradinę 448 000 Lt kainą, aplinkybę, kad 2007 m. vasario 2 d. buvo gautas vienintelis UAB „Vėjoras“ pasiūlymas už 300 000 Lt pirkti reikalavimo teises į A. Z. skolą, teismui yra pagrindas padaryti išvadą, kad BUAB „Vakarų prekyba“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo S. Kononenko nepažeidė Įmonių bankroto įstatymo, reikalavimo teisės į A. Z. skolą žymiai mažesne kaina nepardavė, nesielgė nesąžiningai, nes vykdė bankrutuojančios įmonės priimtus kreditorių komiteto nutarimus Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punkto nustatyta tvarka, reikalavimo teisės į A. Z. skolą buvo parduotos per keturių mėnesių laikotarpį, ieškovas A. Z. teismui pripažino, kad jam buvo žinoma apie parduodamas reikalavimo teises.

Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu iš dalies buvo patenkintas BUAB „Vakarų prekyba“ ieškinys ir iš atsakovo A. Z. ieškovei BUAB „Vakarų prekyba“ priteista 566 819,34 Lt be pagrindo įgytam turtui grąžinti bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos, apskaičiuotas pagal priteistą sumą, nuo 2002 m. spalio 22 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Patenkinta BUAB „Vakarų prekyba“ ieškinio dalis dėl žalos už palūkanų mokėjimą pagal faktoringo sutartis atlyginimo priteisimo ir priteista iš atsakovo A. Z. ieškovei BUAB „Vakarų prekyba“ 73 449,95 Lt žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos, apskaičiuotas pagal priteistą sumą, nuo 2002 m. spalio 22 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Kitos ieškinio dalys dėl 65 181,65 Lt nepagrįstai išmokėto darbo užmokesčio, dėl 20 206,4 Lt žalos, nepagrįstai sumokėjus valstybinio socialinio draudimo įmokas, atlyginimo priteisimo atmestos. Iš A. Z. BUAB „Vakarų prekyba“ priteista 32 013,46 Lt žyminio mokesčio.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškovės LUAB „Vakarų prekyba“ (procesinių teisių perėmėjas M. K.) ieškinys A. Z., palikta nepakeista (t. 2, b. l. 130–133, 154–160).

Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gegužės 3 d. sprendimu buvo atmestas BUAB „Vakarų prekyba“ ieškinys atsakovui A. Z. dėl 904 805,61 Lt nuostolių atlyginimo, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 12 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gegužės 3 d. sprendimas paliktas nepakeistas, todėl teismui yra pagrindas konstatuoti, jog 2007 m. kovo 9 d. Sutarties sudarymo metu BUAB „Vakarų prekyba“ ieškinys dėl 904 805,61 Lt nuostolių atlyginimo iš A. Z. priteisimo buvo atmestas (t. 1, b. l. 134–152). Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 27 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gegužės 3 d. sprendimas ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 12 d. nutartis buvo panaikinti ir byla perduota iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui (t. 2, b. l. 140–150), byla Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 2 d. nutartimi sustabdyta, iki bus išnagrinėta ši nagrinėjama byla (t. 1, b. l. 84).

Atsižvelgus į paminėtus teismų priimtus procesinius sprendimus civilinėse bylose pagal BUAB „Vakarų prekyba“, jos procesinių teisių perėmėjas – M. K., ieškinius atsakovui A. Z. dėl 904 805,61 Lt ir 725 627,24 Lt žalos atlyginimo ir į bylos nagrinėjimo metu nustatytą aplinkybę, kad iš A. Z. vykdomas apytiksliai 800 000 Lt žalos atlyginimo ir priskaičiuotų palūkanų išieškojimas M. K., teismui yra pagrindas padaryti išvadą, kad 2007 m. kovo 9 d. Sutartis nepažeidė ieškovo A. Z. patikslintame ieškinyje nurodytų imperatyvių įstatymo normų ir neprieštarauja CK 6.101 straipsnio 1 daliai, 5 daliai, CK 6. 102 straipsnio 1 ir 3 dalims. CK 6.101 straipsnio 1 dalis kreditoriui suteikia teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, kad kreditoriaus asmuo jam turi esminės reikšmės (CK 6.101 straipsnio 5 dalis). Teismas konstatuoja, kad 2007 m. kovo 9 d. Sutartimi BUAB „Vakarų prekyba“ perleista M. K. teisė reikalauti iš A. Z. 904 805,61 Lt ir 725 627,24 Lt nuostolių atlyginimo neatsiejamai nesusijusi su kreditoriaus asmeniu, todėl perleista reikalavimo teisė nepriskirtina CK 6.102 straipsnio 3 dalyje nurodytiems perleidžiamų reikalavimų draudimams. Ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo sutartimi yra perleistas tokio pobūdžio reikalavimas, dėl kurio negalimas išieškojimas (CK 6.102 straipsnio 1 dalis). Nors 2007 m. kovo 9 d. Sutartimi perleista reikalavimo teisė į 725 627,24 Lt nuostolių atlyginimą Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu buvo sumažinta, o dėl perleistos reikalavimo teisės į 904 805,61 Lt nuostolių atlyginimą byla dar yra neišnagrinėta, tačiau bylos neišnagrinėjimo faktas nesudaro pagrindo teismui konstatuoti, kad perleista reikalavimo teisė į 904 805,61 Lt nuostolių atlyginimą apskritai yra bevertė ar šios reikalavimo teisės ateityje nebus galima visos ar iš dalies realizuoti. CK 6.101 straipsnio 3 dalis nedraudžia perleisti būsimo reikalavimo.

Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 29 d. sprendimu buvo pripažinta, kad UAB „Vakarų prekyba“ , įmonės kodas 4167811, veikla pasibaigė, ir buvo patvirtintas galutinis patikslintas nepatenkintų UAB „Vakarų prekyba“ kreditorių reikalavimų sąrašas. Nustatyta, kad į trečiosios eilės nepatenkintų kreditorių reikalavimų sąrašą eilės Nr. 278 įrašytas trečiasis asmuo – UAB „Vakarų Baltijos korporacija“, jos nepatenkintas 4 684 284,75 Lt kreditinis reikalavimas, eilės Nr. 311 įrašytas trečiasis asmuo – V. P., jo nepatenkintas 1 802 854,88 Lt kreditinis reikalavimas, eilės Nr. 329 įrašytas ieškovas A. Z. – jo nepatenkintas 122 803,25 Lt kreditinis reikalavimas (t. 1, b. l. 1–28).

Įvertinus tas aplinkybes, kad nebuvo patenkinti bankrutavusios UAB „Vakarų prekyba“ įrašytų į kreditorių sąrašą ne tik įkaito turėtojo – pirmosios eilės kreditoriaus AB banko „Snoras“ 156 095, 05 Lt, bet ir darbuotojų ir įrašytų į antrosios ir į trečiosios eilės kreditorių sąrašą kreditorių kreditiniai reikalavimai, kad pagal 2007 m. kovo 9 d. Sutartį dalis gautų pinigų už parduotas reikalavimo teises, t. y. 229 270 Lt buvo sumokėta BUAB „Vakarų prekyba“ įkaito turėtojui pirmosios eilės kreditoriui AB bankui „Snoras“ daliniam kreditiniam reikalavimui padengti, likę pinigai buvo sumokėti bankroto administratoriui administravimo išlaidoms padengti, teismui nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista ieškovo A. Z. teisė įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus ir kad likviduojant UAB „Vakarų prekyba“, sutapus ir skolininkui, ir kreditoriui, ieškovas A. Z. būtų turėjęs įskaitymo teisę ir jo skola įmonei būtų sumažėjusi 122 803,25 Lt, nes Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnyje yra nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka.

Įvertinęs ieškovo A. Z. nurodytus apsimestinio sandorio negaliojimo pagrindus, t. y. kad sandoris buvo sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu ir kad tikroji šalis buvo ne M. K., o UAB „Vakarų Baltijos korporacija“, teismas konstatuoja, kad toks sandoris galiotų ir pagal ginčijamą 2007 m. kovo 9 d. Sutartį trečiasis asmuo UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ įgytų reikalavimo teisę į nuostolių atlyginimą iš A. Z. Atsižvelgęs į tai, kad A. Z. nepareiškė ieškinio reikalavimo dėl UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ pripažinimo tikrąja ginčijamo sandorio šalimi ir kad UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ būtų perkeltos pirkėjos teisės, teismas daro išvadą, kad patikslintame ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis nėra pagrindo patenkinti ieškinio reikalavimą ir pripažinti 2007 m. kovo 9 d. reikalavimo teisės pirkimo–pardavimo sutartį niekine, nes patenkinus tokį reikalavimą, A. Z. teisinis interesas – kad 122 803,25 Lt suma sumažėtų jo skola BUAB „Vakarų prekyba“ ir jis išvengtų 800 000 Lt piniginės prievolės vykdymo M. K., nebūtų realizuotas. Teismo nuomone, esminę reikšmę turi pinigų, t. y 360 000 Lt, sumokėjimo pagal ginčijamą sutartį ir įkaito turėtojui pirmosios eilės kreditoriui – AB bankui „Snoras“ 229 270 Lt dalinio kreditinio reikalavimo padengimo faktai, todėl nesant pareikšto reikalavimo dėl UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ pripažinimo tikrąja ginčijamo sandorio šalimi, šiuo aspektu teisiškai nereikšmingos atsakovo M. K. pinigų gavimo ir sumokėjimo aplinkybės pagal ginčijamą 2007 m. kovo 9 d. Sutartį.

Teismui taip pat yra pagrindas konstatuoti, kad šios bylos atveju restitucijos taikymas negalimas, nes 2007 m. gruodžio 7 d. UAB „Vakarų prekyba“ buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro, todėl UAB „Vakarų prekyba“ kaip juridinis asmuo pasibaigė ir nebegali atsakyti pagal ieškinį (CK 2.95 straipsnio 3 dalis). Pagal ieškinį neprivalo atsakyti UAB „Kononenko ir ko“ ir S. Kononenko, nes pasibaigus juridiniam asmeniui, pasibaigė bet kokie asmenų, turėjusių teisę veikti šio asmens vardu, įgalinimai (CK 2.147 straipsnio 1 dalis 4 punktas).

Esant tokiems įrodymams bei aplinkybėms A. Z. patikslintas ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui.