Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2022-07-22 · Civilinė byla Nr. 2-6355-1130/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-07-22
Bylos Nr.
2-6355-1130/2022
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-00596-2022-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erlandas Stanislovaitis
Ieškovas
B. M.
Atsakovas
G. S., S. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-6355-1130/2022Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00596-2022-3Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 22 d.Šalčininkai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis,sekretoriaujant Rimantei Jurgienei,dalyvaujant ieškovei B. M.,vertėjai Oksanai Tereščenko,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. M. ieškinį atsakovams G. S. (G. S.) ir S. S. dėl namo su ūkiniais pastatais pripažinimo asmenine R. S. nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė B. M. (toliau – B. M., ieškovė) prašo pripažinti, kad jos motina R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su ūkiniais pastatais, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įgijo asmeninės nuosavybės teise, todėl minėtas turtas priklauso jai asmeninės nuosavybės teisėmis.

Atsiliepimas

Atsakovas S. S. (toliau – G. S., S. S., atsakovai) per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka.

Atsakovas G. S. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutinka, nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kurias ieškinyje nurodė ieškovė.

Šalies argumentai

Ieškovė ieškinyje nurodė, teisme paaiškino, kad yra R. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir M. S. (M. S.), gimusio (duomenys neskelbtini), dukra. Nurodė, kad jos tėvas M. S. mirė (duomenys neskelbtini), o motina R. S. mirė (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad 2022 m. vasario 22 d. Šalčininkų rajono antrojo notaro biuro liudijimas patvirtina, kad ji priėmė po motinos R. S. mirties likusį palikimą. Paaiškino, kad jos tėvai R. S. ir M. S. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), santuokos liudijime yra įsivėlusi klaida – motinos vardas ir gimimo data vietoje „R., gim. (duomenys neskelbtini)“ nurodytas „I., gim. (duomenys neskelbtini)“, tačiau visi kiti dokumentai patvirtina, kad čia tas pats asmuo. Pabrėžė, kad po santuokos sudarymo, jos tėvams dar gyvenant (duomenys neskelbtini), gimė du sūnūs: G. S., gimęs (duomenys neskelbtini), ir S. S., gimęs (duomenys neskelbtini). Teigia, kad tėvai maždaug 1961 metais atvažiavo nuolat gyventi į Lietuvą su dviem vaikais, šeimai reikėjo kažkur gyventi, todėl jie pradėjo statyti namą (duomenys neskelbtini), šiuo metu esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pažymėjo, kad tėvai pakankamai lėšų šeimai gyventi tinkamo namo statyboms neturėjo, todėl praktiškai įsirengė vieną kambarį, kuriame glaudėsi visi kartu, todėl gyvenimo sąlygos buvo labai kuklios, vėliau, (duomenys neskelbtini) metais, tėvams gimė pareiškėja, kai paaugo, mama jai pasakojo, kad jai su tėvu atvykus gyventi į Lietuvą labai truko pinigų, todėl teko verstis kaip yra. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini), kai jai buvo (duomenys neskelbtini), mirė jų tėvas M. S., po tėvo mirties motina R. S. liko su trimis vaikas gyventi name viena, „vertėsi“ kaip galėjo. Pabrėžė, kad kai tėvas mirė, motina buvo dar jauna, jai buvo (duomenys neskelbtini) metai, motina po tėvo mirties visas gaunamas lėšas investavo į namą, esantį (duomenys neskelbtini), kad užbaigtų jo statybas. Teigia, kad motina R. S. visą gyvenimą dirbo, nuo (duomenys neskelbtini) metų dirbo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), gaudavo su darbo santykiais susijusias pajamas, kurias investavo į namo statybų užbaigimą. Nurodė, kad iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniai pastatai unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), įregistruoti R. S. vardu. Pažymėjo, kad mirusysis M. S., būdamas gyvas, beveik neprisidėjo prie namo statybų, kadangi tuomet šeima su dviem nepilnamečiais vaikais tik atvyko iš (duomenys neskelbtini) gyventi į Lietuvos Respubliką, lėšų namo statyboms neturėjo, vėliau gimė trečias vaikas, t. y. pareiškėja, dėl ko namo statybos faktiškai po M. S. mirties dar tęsėsi 20 metų ir jas vykdė ir užbaigė R. S. savo asmeninėmis lėšomis. Paaiškino, kad praėjus (duomenys neskelbtini) metų po tėvo mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), motina atliko gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinių pastatų unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių kadastrinius matavimus. Pabrėžė, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) ištekėjo už savo sutuoktinio F. M. (F. M.), po santuokos sudarymo likome gyventi motinos R. S. name, pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) deklaravo ir iki šiol deklaruoja čia savo gyvenamąją vietą, su šeima gyvenau šiame name, sutuoktinis deklaravęs čia savo gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) ir taipogi faktiškai gyvena iki šiol. Teigia, kad tiek pati, tiek sutuoktinis padėjo motinai namo statybose: pirko statybines medžiagas, dažus, tvarkė statybines atliekas, viskam vadovavo ir viską apmokėdavo motina R. S., sutuoktinis, kaip vyras, padėjo jos motinai namo statybose, kadangi čia gyveno. Pabrėžė, kad nors gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) pradėtas statyti motinos santuokos su tėvu M. S. metu, tačiau faktiškai pagrindinė jo dalis buvo pastatyta ir baigta statyti po jo mirties ir tik 1991 metais, t. y. po tėvo mirties praėjus (duomenys neskelbtini) metų, todėl, faktiškai tik 1991 metais motina R. S. užbaigė savo jėgomis ir sąskaita, padedant jiems, t. y. pareiškėjai ir jos sutuoktiniui, gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų statybas. Nurodė, kad 1991 m. spalio 10 d. pagal 1991 m. rugpjūčio 22 d. Vyriausiojo architekto pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1991 m. spalio 10 d. Statinio priėmimo naudoti aktu motina R. S. pridavė baigtą statybą gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų statybas. Pabrėžė, kad broliai G. S. ir S. S. pritars ieškiniui, kadangi yra vyresni už ją ir žino faktinę situaciją, jog būtent jų motina R. S. savo asmeninėmis lėšomis, po tėvo mirties, pastatė gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini), todėl jis jai turi priklausyti asmeninės nuosavybės teise.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad R. S. ir M. S. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

M. S. mirė (duomenys neskelbtini), o R. S. mirė (duomenys neskelbtini).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad gyvenamasis namas (statybos pabaigos metai – 1961), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniai pastatai unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos pabaigos metai – 1976), Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos pabaigos metai – 1976), Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos pabaigos metai – 1961), kiemo statinys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos pabaigos metai – 1960), esantys (duomenys neskelbtini), įregistruoti R. S. vardu.

1991 m. spalio 10 d. pagal 1991 m. rugpjūčio 22 d. Vyriausiojo architekto pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1991 m. spalio 10 d. Statinio priėmimo naudoti aktu R. S. pridavė baigtą gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų statybą, šiuos pastatus ieškovė prašo pripažinti jos motinos asmenine nuosavybe.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad CK, įsigaliojusio 2001 m. liepos 1 d., normos taikomos šeimos santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus. Šeimos santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. Šeimos santykių teisiniam reguliavimui nustatytas taisykles sistemiškai taikant kartu su to paties įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kad, esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, CK taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus, paminėtas teisinis reguliavimas tampa aktualus šios bylos kontekste, nes ieškovė įgyvendina savo teisę pripažinti turtą asmeniniu, įsigaliojus CK. Pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Dėl to teismai, spręsdami dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, turi vadovautis 2000 m. CK normomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje V. R. v. R. R., Nr. 3K-3-744/2002; 2003 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje L. M. v. A. M., Nr. 3K-3-705; 2005 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje I. D. v. A. D., Nr. 3K-3-44, 2005 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje G. B. v. V. B., Nr. 3K-3-57, kt.).

Nagrinėjamoje byloje nurodytas turtas baigtas statyti 1991 metais, t. y. galiojant Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – SŠK), atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, byla dėl šio turto nuosavybės teisės sprendžiama pagal CK normas. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas pažymi, kad pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas galiojant CK. Iki CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus.

Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad ginčo turtas įgytas po santuokos sudarymo, nors registruotas R. S. vardu. Šiuo atveju preziumuojama, kad šis turtas priklauso R. S. ir M. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tačiau ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Ieškovė turi teisę įrodyti, kad ginčo butas, nors įgytas R. S. ir M. S. santuokos metu, buvo R. S. asmeninė, o ne bendroji su M. S. nuosavybė. Pažymėtina, kad pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį turto bendrumo prezumpciją galima paneigti ir įrodyti asmeninės nuosavybės teisę tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatyme leidžiami liudytojų parodymai arba turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė.

Kaip matyti, M. S. mirė (duomenys neskelbtini). Įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog R. S. po M. S. mirties savo lėšomis toliau statė gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, M. S. neprisidėjo prie šių statinių užbaigimo. Todėl teismas prieina prie išvados, jog gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su ūkiniais pastatais, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti R. S. asmeninėmis lėšomis, o M. S. prie nekilnojamojo turto statybos užbaigimo niekaip neprisidėjo, statant šiuos statinius nedalyvavo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis – paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais, pagrindė, kad turtas pastatytas už asmenines R. S. lėšas, todėl ieškinys tenkintinas (CPK 178 straipsnis).

Ieškovė bylinėjimosi išlaidų priteisti iš atsakovų neprašė, todėl šios išlaidos ieškovei iš atsakovų nepriteisiamos.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės B. M. ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su ūkiniais pastatais, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), asmenine R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), nuosavybe.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Teisėjas Erlandas Stanislovaitis