Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. D. ir VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį proceso dalyvis informuotas tinkamai, prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant VĮ Turto bankas atstovui, todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateiktame atsiliepime (b.l. 24-25) nurodė, jog, teismui įsitikinus, jog pareiškėjos pareiškimas gali būti tenkinamas, neprieštaraus, jog būtų nustatytas prašomas juridinis faktas.

Liudytojas A. A. teismo posėdyje paaiškino, kad jis yra pareiškėjos kaimynas. Pareiškėjos motina iki mirties gyveno pas pareiškėją, kuri šią prižiūrėjo, gydė, palaidojo. Pareiškėja mamos žemėje ganė gyvulius.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau palikimo priėmimo teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Taigi, įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjos A. P. motina D. D. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 5). D. D. mirė susituokusi, jos sutuoktinis – A. D. (miręs (duomenys neskelbtini)), vaikai: A. P., A. D. ir A. D. (miręs (duomenys neskelbtini)) (b.l. 6, 11, 13, 17). Iš Prienų rajono 1-ojo notaro biuro pažymos matyti, jog notaro biure D. D. palikimo paveldėjimo byla nepradėta (b.l. 9). Pareiškėjos pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad mirusiosios D. D. mirties dieną jos vardu buvo registruotas nekilnojamasis turtas - 3,00 ha žemės sklypas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 8).

Pareiškėja kitokia tvarka, kaip tik kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, neturi galimybės gauti paveldėjimo teisę įrodančių dokumentų, todėl jos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra teisėtas (CPK 445 straipsnis).

Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad notaro biure paveldėjimo byla į D. D. palikimą nepradėta, paveldėjimo teisės liudijimai nei pareiškėjai, nei kitiems asmenims neišduoti. Iš pareiškėjos pareiškimo (b.l. 2-4), jos pačios bei pareiškėjos atstovės, suinteresuoto asmens A. D., liudytojų A. B. ir A. A. paaiškinimų teismo posėdžio metu ir bylos medžiagos matyti, kad A. P. po motinos D. D. mirties priėmė jos palikimą: D. D. iki mirties gyveno pas pareiškėją, kuri po motinos mirties ir toliau naudojosi mirusiajai iki mirties priklausiusiais asmeniniais bei namų apyvokos daiktais, baldais, taip pat naudojosi žemės sklypu (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), t.y. save laikė mirusiajai motinai iki šios mirties priklausiusio turto paveldėtoja ir savininke, minėtu turtu naudojosi kaip savo turtu. Pareiškėja A. P. ir suinteresuotas asmuo A. D. yra pirmos eilės mirusiosios D. D. palikimo įpėdiniai. A. D. nepriėmus mirusios motinos D. D. palikimo, A. P. paveldėjo pagal įstatymą visą mirusiosios D. D. palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1 ir 2 dalys, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.50 straipsnio 1,2,3 dalys).

Taigi, nors A. P. palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad A. P. faktiškai priėmė D. D. palikimą, pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu ir tokiu būdu faktiškai priimdama palikimą.

Byloje nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. P. tuoj po savo motinos D. D. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, sukurs pareiškėjai teisinę reikšmę turinčias pasekmes, tai yra, ji galės paveldėti palikėjos D. D. turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl A. P. palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Iš pareiškėjos valstybei priteistina 6,95 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (b.l. 1) (CPK 79, 88, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Priteisti iš A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 6,95 Eur (šešis eurus 95 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.