Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-06-15 · Administracinė byla Nr. I-6153-463/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-15
Bylos Nr.
I-6153-463/2016
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolanta Malijauskienė
Pareiškėjas
Ž. A.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, dalyvaujant pareiškėjui Ž. A., viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Ž. A. skunde (b. l. 1–13) prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 160 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2011-06-24 iki 2011-09-12 jis buvo kalinamas neteisėtai Lukiškių TI-K be ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutarties, leidžiančios vykdyti kardomąjį kalinimą. Pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, jis nebuvo pristatytas į teismą dėl kardomosios priemonės (suėmimo) skyrimo. Paaiškino, kad 2011-06-23 buvo sulaikytas Švedijos Karalystės teritorijoje esančiame Lietuvos Respublikai priklausančiame kelte, tačiau pareigūnai neturėjo jokio teismo dokumento, leidžiančio jį sulaikyti. Jis 2011-06-24 buvo pristatytas į Lukiškių TI-K ir neteisėtai kalinamas 80 parų. Pareiškėjas 2012-10-04 kreipėsi į Lukiškių TI-K, prašydamas pateikti jam dokumento, kurio pagrindu jis buvo kalinamas nuo 2011-06-24 iki 2011-09-12, kopiją. Lukiškių TI-K, atsakydamas į jo prašymą, nurodė kreiptis į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją (toliau - Pravieniškių PN-AK). Tačiau Pravieniškių PN-AK Ž. A. 2012-11-02 prašymą grąžino, kadangi negalėjo nurodyti datų n4utarčių, kurių pagrindu pareiškėjas buvo kalinamas. Iš to Ž. A. sprendžia, kad laikotarpiu nuo 2011-06-24 iki 2011-09-12 jo kalinimas buvo vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus patvirtina teismo nutarties dėl suėmimo, priimtos jo atžvilgiu, nebuvimas. Pažymėjo, kad priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos pasireiškė tuo, kad nebuvo užtikrinta jo teisė į teismą bei gynybą. Kaltė pasireiškė tuo, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti. Pareiškėjui padaryta žala yra moralinė, pasireiškusi psichologiškai, kaip sugriautas pasitikėjimas teisine sistema. Žalos dydis paremtas Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika.

Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą tenkinti. Teigė, kad yra nepraleidęs ieškinio senaties termino, kadangi terminą skaičiavo nuo Lukiškių TI-K rašto, kurį gavo 2012-10-17. Taip pat nurodė, kad jis be pagrindo buvo laikomas Lukiškių TI-K nuo 2011-06-23 iki 2011-09-12, nesant priimtos teismo nutarties dėl jo kalinimo. Taip pat nurodė, kad nebuvo gavęs Kauno apylinkės teismo 2009m. birželio 30d. nutarties, kuria jam buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į skundą (b. 1. 19-25) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą paaiškino, kad ši byla turėtų būti palikta nenagrinėta, kadangi pareiškėjas jau kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2011-06-23 iki 2011-09-30 ir jo skundas yra išnagrinėtas. Pareiškėjo reikalavimui taikytinas Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senatis senaties

terminas, kadangi pareiškėjas skundą išsiuntė 2015-09-23. Pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, nėra visų būtinų Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą sąlygų. Pareiškėjo reikalavimą vertino kaip nesąžiningą norą pasipelnyti iš Lietuvos valstybės. Skundas yra abstraktus. Pareiškėjas žalos fakto neįrodė.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, nežinomos neatvykimo priežastys. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, kurią teigia patyręs dėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų 2011-06-23 iki 2011-09-12 kalinant neteisėtai be ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutarties, leidžiančios vykdyti kardomąjį kalinimą.

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K nuo 2011-06-23 iki 2011-09-30 buvo laikomas šiose gyvenamosiose kamerose: gyvenamojoje kameroje Nr. 121 (7,38 kv. m); gyvenamojoje kameroje Nr. 297 (8,08 kv. m); gyvenamojoje kameroje Nr. 316 (7,18 kv. m); gyvenamojoje kameroje Nr. 256 (23,32 kv. m; b. 1. 42).

Lukiškių TI-K teiginiai, kad pareiškėjas jau kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo ir jam už tą patį laikotarpį yra priteista neturtinė žala, atmestini kaip nepagrįsti. Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012-04-19 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-2155-580/2012 vertino pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo laikotarpiu nuo 2011-06-23 iki 2011-09-30 dėl netinkamų kalinimo sąlygų, t. y. per mažo kamerų ploti ir kitų higienos reikalavimų pažeidimo. Nagrinėtoje byloje nebuvo vertinama, ar pareiškėjas 2011-06-24 iki 2011-09-12 buvo kalinamas be ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutarties, leidžiančios vykdyti kardomąjį kalinimą. Konstatuotina, kad pareiškėjo skundas nėra tapatus administracinėje byloje Nr. 1-2155-580/2012 reikštiems reikalavimams.

Lukiškių TI-K pareiškėjo reikalavimui prašo taikyti ieškinio senaties terminą.

Pareiškėjas 2012-10-04 kreipėsi į Lukiškių TI-K, prašydamas pateikti jam dokumento, kurio pagrindu jis buvo kalinamas nuo 2011-06-24 iki 2011-09-12, kopiją.

Lukiškių TI-K, atsakydamas į jo prašymą, 2012-10-17 rašte Nr. 22.2562 nurodė kreiptis į Pravieniškių PN-AK, kadangi visi duomenys yra saugomi pareiškėjo asmens byloje (b. 1. 14).

Pareiškėjas 2012-11-02 su prašymu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK, kuri pareiškėjo 2012-11-02 prašymą grąžino (b. 1. 15).

Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti. Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Pareiškėjas teigia, kad yra nepraleidęs ieškinio senaties terminą. Jis sužinojimo momentą sieja su Lukiškių TI-K 2012-10-17 rašto Nr. 22.2562 (b. 1. 14) gavimu. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas anksčiau galėjo sužinoti apie galimą teisių pažeidimą, kadangi jokių byloje pranešimų pareiškėjui nebuvo siųsta. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas apie galimą teisių pažeidimą sužinojo 2012-10-17, o skundą teismui išsiuntė 2015-09-21, t. y. nepraleidęs Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino.

Pareiškėjas teigia, kad nuo 2011-06-24 iki 2011-09-12 buvo kalinamas neteisėtai be ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutarties, leidžiančios vykdyti kardomąjį kalinimą.

Vertintini pareiškėjo asmens byloje esantys duomenys, siekiant nustatyti, kokiu teisniu pagrindu remiantis pareiškėjas laikotarpiu nuo 2011-06-24 iki 2011-09-12 buvo laikomas Lukiškių TI-K.

Nustatyta, kad pareiškėjas Stokholmo apylinkės teismo 2009-04-30 nuosprendžiu pagal Švedijos Karalystės Baudžiamojo kontrabandos įstatymo (2000:1225) 3 paragrafą 1 pastraipą ir 6 paragrafą 3 pastraipą nuteistas 8 m. laisvės atėmimo bausme bei nusprendė jį deportuoti iš Švedijos Karalystės, uždraudžiant jam sugrįžti iki 2024-04-30 (Asmens byla, 1.1,1. 10-15).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2009-11-05 raštu Nr. (1250/09)9R3270

Lukiškių TI-K 2011-06-20 gavo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2011-06-20 raštą Nr. 47SE-204, kuriuo informavo Lukiškių TI-K, kad 2011-06-23 iš Klaipėdos (kelto iš Švedijos Karalystės) į Lukiškių TI-K konvojuos pareiškėją. Tame pačiame rašte yra Lukiškių TI-K direktoriaus budinčiojo padėjėjo viza „Konvojuotas 2011-06-23 13.00 val.“ (Asmens byla, t. II, 1. 25). Lukiškių TI-K 2011-06-23 surašė Asmens kratos protokolą, Sveikatos apžiūros protokolą (Asmens byla, t. II, 1. 26, 28).

Lukiškių TI-K 2011-06-23 Suimtojo (nuteistojo) asmens anketoje nurodyta, kad pareiškėjas suimtas 2011-06-23 (Asmens byla, 1.1,1. 23-24).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Asmenų paieškos skyrius 2011-06-28 raštu kreipėsi į Lukiškių TI-K dėl įsiteisėjusios Kauno miesto apylinkės teismo 2009-06-30 nutarties vykdymo (Asmens byla, 1.1,1. 32).

Kauno miesto apylinkės teismo 2008-08-18 nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-1499-321/2008) pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas buvo atidėtas dvejiems metams (Asmens byla, t. II, 1. 35-39). Kauno miesto apylinkės teismas 2009-06-30 nutartimi panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2008-08-18 nuosprendžiu paskirtą bausmės vykdymo atidėjimą (Asmens byla, 1.1,1. 34).

Kauno miesto apylinkės teismas 2009-07-14 priėmė patvarkymą dėl įsiteisėjusios nutarties vykdymo (Asmens byla, 1.1,1. 33).

Lukiškių TI-K 2011-07-04 teikimu, vadovaudamasis 1983 m. Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo (toliau - ir Konvencija) 10 straipsniu, prašė nustatyti pareiškėjo laisvės atėmimo bausmės laiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir Baudžiamasis kodeksas) atitinkamus straipsnius bei nustatyti pataisos įstaigos rūšį. Be to, prašė nustatyti subendrintą bausmę pagal Stokholmo miesto apylinkės teismo ir Kauno miesto apylinkės teismo 2008-08-18 nuosprendžius (Asmens byla, 1.1,1. 40).

Lukiškių TI-K 2011-07-04 Vilniaus miesto apylinkės teismui išsiuntė pareiškėjo asmens bylą dėl laisvės atėmimo bausmės ir įstaigos rūšies nustatymo (Asmens byla, t. II, 1. 25).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2011-07-11 raštu, adresuotu Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui dėl pareiškėjo bausmės nurodė, kad jis 2011-06-22 buvo perimtas iš Švedijos į Lietuvą likusiai laisvės atėmimo bausmės daliai atlikti 1983 m. Konvencijos dėl nuteistų asmenų perdavimo ir jos 1997 m. Papildomo protokolo pagrindu, prašė atkreipti dėmesį dėl bausmės derinimo (Asmens byla, t. II, 1. 34).

Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2011-08-11 grąžino pareiškėją tolesniam laikymui į Lukiškių TI-K ir prašė jį pakartotinai pristatyti į 2011-09-12 vyksiantį teismo posėdį (Asmens byla, t. II, 1. 39).

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-09-12 nutartimi (teikimas Nr. T-334-369/2010) subendrinta paskirta bausmė su Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 2 dalimi ir palikta ta pati 8 metų laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją pataisos namuose (Asmens byla, 1.1,1.42).

Ginčo santykiams taikytinos Konvencijos nuostatos.

Konvencijos 2 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai principai, t. y. valstybės abipusiškai įsipareigoja pagal šioje Konvencijoje numatytas sąlygas kuo artimiau bendradarbiauti perduodant nuteistus asmenis (1 dalis); pagal šios Konvencijos nuostatas vienos valstybės teritorijoje nuteistas asmuo gali būti perduotas kitai valstybei, kad ten atliktų jam paskirtą bausmę (2 dalis). Pagal šią Konvenciją asmuo gali pareikšti pageidavimą, kad būtų perduotas arba jį nuteisusiai valstybei, arba valstybei, kurioje turės atlikti bausmę (3 dalis).

Konvencijos 9 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad valstybės, kurioje atliekama bausmė, kompetentingos valdžios instancijos turi tos valstybės teisminiu ar administraciniu sprendimu pakeisti bausmę, pakeičiant nuteistosios valstybės paskirtas baudžiamąsias sankcijas, valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose už tokį patį nusikaltimą numatytomis sankcijomis pagal 11 straipsnyje išdėstytas sąlygas. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bausmės atlikimą nustato valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymai ir tik ši valstybė yra kompetentinga priimti bet kokius atitinkamus sprendimus.

Konvencijos 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu konversijos procedūra vyksta po nuteistojo asmens perdavimo, valstybė, kurioje atliekama bausmė, turi tą asmenį saugoti areštinėje ar kitu būdu užtikrinti jo buvimą valstybėje, kurioje atliekama bausmė, iki šios procedūros pabaigos.

Atsižvelgus į Konvencijos minėtas nuostatas ir jos pagrindinius tikslus, darytina išvada, kad perdavus asmenį tikslu atlikti likusią bausmės dalį, tęsiamas paskirtos bausmės atlikimas ir siekiama, kad asmuo būtų laikomas areštinėje ar kitoje vietoje, nepaleidžiant jo į laisvę, o tinkamai užtikrinant tolesnį bausmės atlikimą perimančioje valstybėje. Šiuo atveju perėmus pareiškėją iki bausmės suderinimo neturėjo būti skiriama kardomoji priemonė suėmimas, kadangi paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimas buvo tęsiamas kol nebuvo skirta suderinta galutinė bausmė. Nei Baudžiamojo proceso kodekse, nei Suėmimo vykdymo įstatyme nėra nustatytų procedūrų, detalizuojančių asmenų perdavimą ir įpareigojančių priimti sprendimus skirti suėmimą, kai jau asmuo atlieka paskirtą bausmę.

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo Asmens byloje esančių duomenų nustatyta, kad jis 2011-06-23 buvo pristatytas į Lukiškių TI-K, siekiant užtikrinti Stokholmo apylinkės teismo 2009-04-30 nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimą. Jo perdavimas buvo atliekamas remiantis Švedijos Karalystės 2009-10-01 prašymu bei Teisingumo ministerijos 2009-11-05 sutikimu perimti pareiškėją likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymui. Tokiu atveju jokia papildoma teismo nutartis dėl pareiškėjo perėmimo nebuvo reikalinga, kadangi perėmimo teisinis pagrindas Konvencija ir priimtas Teisingumo ministerijos sprendimas dėl sutikimo pareiškėją perimti likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymui. Be to, Teisingumo ministerija garantavo Stokholmo teismo nuosprendžio vykdymą bei bausmių derinimą.

Teismo vertinimu, šiuo atveju negali būti taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios kardomųjų priemonių (suėmimo) paskyrimą. Nagrinėjamu atveju teismas netiria pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis nėra gavęs Kauno apylinkės teismo 2009m. birželio 30d. nutarties, kuria buvo panaikintas Kauno apylinkės teismo 2008-08-18 nuosprendžiu paskirtos realios vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atėjimas. Pareiškėjas šias aplinkybes gali ginčyti baudžiamajame procese numatyta tvarka. Ginčo atveju pareiškėjo perdavimas į Lietuvą nenutraukė Švedijos Stokholmo apylinkės teismo 2009-04-30 nuosprendžiu paskirtos realios aštuonerių metų laivės atėmimo bausmės atlikimo. Lukiškių TI-K perėmusi pareiškėją inicijavo bausmės derinimo procedūrą ir pagrįstai, iki šis klausimas bus išspręstas, pareiškėją laikė Lukiškių TI-K. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjo teiginiai, kad jis nepagrįstai, nesant teisinio pagrindo, t. y. teismo nutarties dėl kardomojo kalinimo skyrimo, buvo laikomas Lukiškių TI-K, atmestini kaip nepagrįsti.

Konstatuotina, kad Lukiškių TI-K perėmusi pareiškėją laikėsi Konvencijoje nustatytų procedūrų ir nepažeidė pareiškėjo teisių bei teisėtų jo interesų. Pažymėtina, kad šioje byloje nevertinamos pareiškėjo perdavimo iš Švedijos Karalystės procedūros, kadangi tai ne šios bylos dalykas.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.

Įvertinus, anksčiau nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K neatliko neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, perėmusi jį iš Švedijos Karalystės ir laikydama jį nuo 2011-06-23 iki 2011-09-12 Lukiškių TI-K. Pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo laikomas Lukiškių TI-K be teisinio pagrindo, tačiau neargumentavo ir nenurodė kokį konkretų teisės aktą pažeidė Lukiškių TI-K pareigūnai.

Nenustačius neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktais, 127–129 straipsniais,

nusprendė:

Pareiškėjo Ž. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolanta Malijauskienė