- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-17
- Bylos Nr.
- e2S-357-252/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00397-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Kategorijos
- 3.3.2.6Kiti su atskirųjų skundų nagrinėjimu susiję klausimai
- 3.1.14.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ūkininko V. P. atstovo advokato J. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. kovo 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams ūkininko V. P. vardu pateiktu ieškiniu prašoma priteisti iš S. B. 980 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, kad 2018 m. spalio 8 d. V. P. ūkio (duomenys neskelbtini) S. B., neatsargiai vairuodamas traktorių (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) škio r. sav. traktoriaus ratu kliudė tilto apsauginę atramą ir suplėšė 1300 Eur vertės priekinę dešinės pusės rato padangą. Ūkininkas įsigijo naudotą padangą už 980 Eur. Tačiau S. B. nesutiko atlyginti dėl jo kaltės padarytos žalos, 2018 m. spalio 31 d. parašė pareiškimą dėl atleidimo iš darbo ir darbo sutartis buvo nutraukta 2018 m. lapkričio 2 d.
Šalies argumentai
3. Ieškovas nurodė, kad su S. B. 2017 m. rugpjūčio 7 d. buvo sudaryta visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartis, kurios 3 punkto pagrindu, S. B. privalo atlyginti ieškovui padarytą žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2019 m. kovo 7 d. nutartimi atsisakė priimti V. P. ieškinį, nes nesilaikyta šiai bylų kategorijai įstatymu nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Teismas išaiškino, kad ieškovas turi teisę kreiptis į Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir Darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisiją ir grąžino iš valstybės biudžeto ieškovui 30 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
5. Teismas pasisakė, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 220 straipsnio 1 dalį, darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, privalo per 3 mėnesius kai sužinojo apie jo teisių pažeidimą kreiptis į darbo ginčių komisiją. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu. Tik darbo ginčų komisijai neatnaujinus termino, per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo galima kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės teisme išnagrinėjimo. Analogiškos įstatymo nuostatos yra numatytos ir DK 231 straipsnio 1 dalyje.
6. Teismas konstatavo, kad ieškovas, DK 221 straipsnio 1 dalyje įtvirtino reglamentavimo pagrindu, dėl ginčo išsprendimo turi teisę kreiptis į Panevėžio darbo ginčų komisiją.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. V. P. atstovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. kovo 7 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
8. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, pasisakydamas, kad dėl darbuotojo padarytos žalos išieškojimo reikalinga per 3 mėnesius kreiptis į darbo ginčų komisiją. Pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalis numato, kad senaties terminas dėl padarytos žalos atlyginimo yra 3 metai. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 410 straipsnio 2 dalyje pasisakyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjami dėl darbo teisinių santykių kylantys ginčai, išskyrus ginčus dėl žalos atlyginimo ir kitus šiame kodekso numatytus ginčų atvejus. Todėl mano, kad dėl žalos išieškojimo nereikalinga laikytis ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, numatytos CPK 412 straipsnyje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). CPK 329 straipsnis nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad teismas atsisako priimti ieškinį jei suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
12. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pagal nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalį - darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius <...> kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą.
13. Ūkininko V. P. vardu pateikto ieškinio turinys, jame suformuluoti reikalavimai ir pateikti įrodymai, patvirtina, kad ieškovas savo reikalavimo teisę į 980 Eur žalą kildina iš jo ir S. B. darbo santykių bei pastarojo šių santykių pagrindu pasirašytos visiškos individualios materialinės atsakomybės sutarties nuostatomis įpareigojančiomis darbuotoją jei dėl jo kaltės nebuvo užtikrintas jam patikėtų materialinių vertybių saugumas, pareigą atlyginti ūkiui padarytą žalą. Atskirajame skunde taip pat neneigiama, kad ginčas kilęs iš darbo teisinių santykių.
14. 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujajam DK nebeliko visiškos materialinės atsakomybės sutarčių, o iki tol sudarytosios neteko galios, tačiau DK 151 straipsnis įtvirtina nuostatą, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.
15. Priešingai nei vertina apeliantas, nei DK X skyriuje, reglamentuojančiame žalos atlyginimą, nei kokioje nors kitoje DK ar kito įstatymo normoje nėra įtvirtinta taisyklė, jog darbdavys, gindamas savo teisę gauti iš darbuotojo jo padarytos žalos atlyginimą, gali kreiptis tiesiogiai į teismą, nesilaikydamas privalomos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Net ir atskirajame skunde cituojama CPK 410 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią CPK XX skyriuje įtvirtinti darbo bylų nagrinėjimo ypatumai netaikomi ginčams dėl žalos atlyginimo, vertintina kaip reiškianti, jog tokio pobūdžio ginčams visa apimtimi taikomos bendrosios civilinio proceso normos, tačiau pati savaime nepaneigia privalomos neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. (CPK 22 straipsnio 1 dalis, DK II skyrius).
16. Pažymėtina, kad darbo ginčo šalis teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis, turi tuomet, kai nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės (DK 231 straipsnio 1 dalis).
17. Subjektyvi apelianto nuomonė, kad ginčas turėtų būti nagrinėjamas nesilaikant nutarties 12, 16 punktuose aptartu teisiniu reguliavimu nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, apeliacinės instancijos teismui nesudaro pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą.
18. Kadangi ieškinį atsisakyta priimti tuo pagrindu, kad jį pateikęs asmuo nesilaikė tokio ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme procedūros, todėl argumentai, susiję su ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties terminu, nutarties teisėtumo vertinimui, yra nereikšmingi.
19. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentais naikinti arba keisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. kovo 7 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.