- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-06
- Bylos Nr.
- e2A-1807-796/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žydrūnas Bertašius, Kristina Domarkienė, Alona Romanovienė
- Atsakovas
- UAB „D“
- Trečiasis asmuo
- L. K.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „D“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „L“ ieškinį atsakovei UAB „D“ dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo L. K..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė AB „L“ teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „D“ 195,12 Eur turtinės žalos atlyginimą, 16,65 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2015-09-21 įvykio metu buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). AB „L“ atstovas nustatė, kad buvo sulieta patalpos 100-7 siena bei patalpų 100-1 ir 100-7, sujungtų į bendrą erdvę, lubos. Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu. Ieškovė apskaičiavo, kad turto remonto kaina sudaro 198 Eur, ir kompensavo per užpylimą atsiradusią žalą, išmokėdama tokio dydžio draudimo išmoką. Ieškovės atstovas nustatė, kad ieškovės apdraustas turtas buvo užpiltas dėl nesandarios gyvenamojo namo stogo dangos. Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), administratore paskirta atsakovė, todėl ji privalėjo prižiūrėti jos administruojamo pastato bendrojo naudojimo objektą (stogo konstrukciją), organizuoti jo remontą. Atsakovė yra atsakinga už viso pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą) ir turi pareigą atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta. Ieškiniu prašoma priteisti žalos atlyginimą (atsižvelgiant į 2,88 Eur nusidėvėjimą), kuris sudaro 195,12 Eur. Atsakovė privalo atlyginti atsiradusią 195,12 Eur žalą, kadangi atsakovė elgėsi nerūpestingai (neteisėtai), neprižiūrėjo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijos ir iki avarijos neorganizavo jos remonto, dėl nesandarios stogo dangos ieškovės apdraustam turtui atsirado žalos, kuri yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas. Atsakovė UAB „D“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad žala atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Atsakovė savo pareigas atlieka tinkamai, atlieka namo bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, taip pat registruoja ir nagrinėja gyventojų pareiškimus dėl bendrojo naudojimo objektų būklės. Vykdydama savo funkcijas, administratorė kiekvieną mėnesį atlieka administruojamo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūras, jeigu nustato defektus, organizuoja defektų tvarkymo darbus. Stogo būklės įvertinimas, tiek atliekant 2014 m., tiek 2015 m. kasmetines apžiūras, buvo teigiamas, nebuvo pastebėta stogo dangos ar konstrukcijos defektų. Ieškovės teiginiai, kad atsakovė netinkamai prižiūrėjo namo konstrukcijas ir bendrojo naudojimo stogą, yra nepagrįsti ir neįrodyti. Pažymėjo, jog nustatyta, kad buvo sulaužytas ventiliacijos šachtos stogelis, kuris galėjo būti sugadintas namo gyventojų ar jų pasitelktų trečiųjų asmenų, montuojant televizijos antenas ant stogo ar vedant antenų kabelius. Dėl to, kad tretieji asmenys neatsargiu ar tyčiniu elgesiu pažeidė ventiliacijos šachtos stogelį, UAB „D“ negali atsakyti už kitų asmenų veiksmais padarytą žalą. Ieškovė teismui pateiktu dubliku prašė ieškinį tenkinti visiškai, nurodė, jog nors atsakovė teigia, kad ieškovės apdraustas turtas buvo užpiltas dėl sulaužyto ventiliacijos šachtos stogelio, tačiau žala atsirado dėl atsakovės prižiūrimo ir eksploatuojamo daikto defekto. Todėl atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą, kuri yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovės neteisėtais veiksmais. Atsakovės dėstomos aplinkybės, kad ventiliacijos šachtos stogelis buvo sugadintas dėl trečiųjų asmenų veiksmų, nėra pagrindas pripažinti, kad atsakovė nėra atsakinga už žalos atsiradimą. Atsakovei, kaip bendrojo naudojimo inžinerinių objektų administratorei, yra keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo standartai. Atsakovė teismui pateiktu tripliku prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, jog palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytą savo poziciją. Trečiasis asmuo L. K. teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. sprendimu ieškinys tenkintas, priteista ieškovei AB „L“ iš atsakovės UAB „D“ 195,12 Eur turtinės žalos atlyginimo, 16,65 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 211,76 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017-04-02, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 85,08 Eur bylinėjimosi išlaidos. Teismo motyvai: Atsakovė neginčijo, kad yra atsakinga už pastato, esančio (duomenys neskelbtini), administravimą, jos administruojamo pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, jų remonto organizavimą, pareigų, numatytų statybos techniniuose reglamentuose STR 1.12.05:2010 Privalomuosiuose statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimuose, STR 1.12.07.2004 Statinių techninės priežiūros taisyklėse, vykdymą ir už Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintuose nuostatuose „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuostatų patvirtinimo“ nustatytų administratoriaus funkcijų vykdymą. Iš atsakovės į bylą pateikto Statinio techninės priežiūros žurnalo, atsakovės atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, atsakovės po pertraukos papildomai pateiktų įrodymų matyti, kad žurnale fiksuoti įvykiai (su data) daromi ir apžiūra atliekama namo gyventojams pateikus informaciją apie gedimus. Žurnale nenurodant datos padaryti įrašai neįrodo, kad statinys buvo apžiūrėtas. Atsakovės po pertraukos pateikti įrodymai patvirtina, kad du kartus (neįskaitant 2015-09-21), t. y. 2015-04-01 ir 2015-10-27, gyventojų pranešimais buvo fiksuoti įvykiai dėl to, kad per stogą teka vanduo, tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad visas stogas buvo apžiūrėtas, todėl atsakovės nurodymas, kad prieš įvykį 2015-08-24 ir 2015-08-31 buvo atliekami gyvenamojo namo apžiūros darbai, kurių metu pažeidimų nenustatyta, nepagrįstas.Atsakovė neginčijo žalos atsiradimo fakto, pateikė 2015-09-22 Statinio (duomenys neskelbtini) neeilinės apžiūros aktą, kuriuo nustatyta, kad sulaužytas ventiliacijos šachtos stogelis, lyjant lietaus vandeniui, vanduo bėga į šachtą. Atsakovės argumentas, kad ventiliacijos šachtos stogelis galbūt sulaužytas dėl trečiųjų asmenų kaltės, nepagrįstas įrodymais. Ieškovė įrodė, kad dėl nesandarios stogo dangos ieškovės apdraustam turtui atsirado žalos, žala yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas, todėl ieškinys dėl reikalavimo priteisti 195,12 Eur turtinės žalos atlyginimą tenkintinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė UAB „D“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: Namo apžiūra atliekama kiekvieną mėnesį, neatsižvelgiant į tai, ar namo gyventojai pateikia informaciją apie bendrojo naudojimo objektų gedimus. Administratorė, vadovaudamasi statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 Privalomaisiais statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimais, kiekvieną mėnesį atlieka administruojamuose pastatuose apžiūras, o apžiūrų rezultatą fiksuoja Statinio apžiūros žurnale, kuriame surašomi pastebėti defektai, o jeigu defektų nepastebėta, daromas įrašas apie defektų nebuvimą. Esant gyventojų pranešimams apie pastebėtus defektus, administratorė atlieka neeilines apžiūras, siekdama pašalinti kilusius defektus. Todėl teismo išvada, kad žurnale fiksuoti įvykiai (su data) daromi ir apžiūra atliekama namo gyventojams pateikus informaciją apie gedimus, yra nepagrįsta. Tai, kad žurnale kai kurios apžiūros įrašytos nenurodant tikslios datos (neįrašant tikslios apžiūros dienos), yra tik formalumas ir nesudaro pagrindo išvadai, kad pastatas apskritai nebuvo apžiūrėtas. Be to, tai nesusiję su minėtu įvykiu ir neturėtų būti vertinama, kadangi iki įvykio atliktos apžiūros įrašytos nurodant tikslią apžiūros bei defektų šalinimo datą. Statinio techninės priežiūros žurnalas ir jame fiksuota statinio būklė yra pagrįstas įrodymas apie tai, kad administratorė tinkamai atlieka jai pavestas funkcijas, t. y. įstatymo nustatyta tvarka ir periodiškumu atlieka pastato bendrojo naudojimo objektų apžiūrą bei atlieka visus reikalingus darbus tam, kad pastato būklė atitiktų teisės aktuose keliamus reikalavimus. Pažymi, kad atliekant kasmetines pastato apžiūras, kvalifikuota komisija konstatavo, kad namo stogo būklė yra gera (2014 m. gegužės 2 d. gyvenamojo namo kasmetinės apžiūros aktas Nr. D14-66 bei 2015 gegužės 12 d. gyvenamojo namo kasmetinės apžiūros aktas Nr. D15-79). Tai, kad administratorė nefiksavo kitokios informacijos apie stogo būklę, tik patvirtina, kad stogo būklė yra atitinkanti teisės aktų reikalavimus. Apeliantės nuomone, 2015-04-01 bei 2015-10-27 įvykę pratekėjimai neturi nieko bendro su 2015-09-21 įvykusiu pratekėjimu. Minėti pratekėjimai įvyko dėl nuo temperatūrinių svyravimų sutrūkinėjusios prilydomos bituminės dangos siūlės ant stogo, o 2015-09-21 apipylimą sąlygojo ne netinkama stogo dangos būklė, o fiziškai sugadintas ventiliacinės šachtos stogelis. Visi trys apliejimai įvyko visiškai skirtingose namo stogo vietose. Negalima daryti išvados, kad apeliantė neatlikdavo viso stogo apžiūros, tokios apžiūros yra atliekamos privaloma tvarka kartą per metus, atliekant kasmetines patikras, taip pat atliekant kasmėnesines apžiūras bei nagrinėjant gyventojų nusiskundimus, kurie galbūt susiję su stogo dangos būkle. Aiškinantis apliejimo priežastis, stogas taip pat buvo apžiūrėtas. Apliejimas nebuvo susijęs su stogo dangos būkle. Apliejimo priežastis – sulaužytas ventiliacijos šachtos stogelis. Ankstesnių patikrinimų metu ventiliacijos šachtos stogelio pažeidimų nebuvo pastebėta. Stogelis savaime nesusilaužo, jį sulaužyti reikalingas fizinis poveikis. Didžiausia tikimybė, kad jį sulaužė tretieji asmenys, galbūt montuodami antenas ant stogo ir vesdami antenų kabelius. Tačiau jų nustatyti nėra galimybės. Administratorė, jos darbuotojai nėra suinteresuoti bendrojo naudojimo objektų laužymu. Apeliantė pateikė įrodymus, kad tinkamai ir laiku atlieka teisės aktų jai pavestas funkcijas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad žala kilo dėl pareigų nevykdymo (ar netinkamo vykdymo). Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. sprendimą nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma: Teismas pagrįstai vertinto tik tas apžiūras, kurių atlikimo data yra aiški. Pagrįsta teismo išvada, kad žurnale esantys įrašai, atlikti nenurodant datos, neįrodo, jog statinys buvo apžiūrėtas. Atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad du kartus (neįskaitant 2015-09-21), t. y. 2015-04-01 ir 2015-10-27, gyventojų pranešimu buvo fiksuoti įvykiai dėl to, kad per stogą teka vanduo, tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad visas stogas buvo apžiūrėtas. Esant geros būklės stogo dangai, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, vanduo sunktis negali. Sutinka su teismo išvada, jog atsakovė neįrodė, kad stogelis buvo sulaužytas trečiųjų asmenų. Už bendrosios inžinerinės įrangos priežiūrą ir eksploataciją yra atsakinga atsakovė, todėl ji turėjo pareigą užtikrinti, kad jokie pašaliniai asmenys nepatektų ant stogo ir negadintų bendrosios inžinerinės įrangos. Atsakovė neįrodė, jog savo, kaip namo administratorės, pareigas atliko tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė UAB „D“, būdama daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) (pažymėtina, jog šalių procesiniuose dokumentuose kai kur vietoje „prospektas“ nurodoma „gatvė“, tačiau kadangi Klaipėdos mieste yra tik (duomenys neskelbtini) prospektas, šis apsirikimas esminės reikšmės sprendimo teisėtumui neturi), administratore ir vykdydama šio pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, yra atsakinga už trečiajam asmeniui L. K. padarytą žalą ir ar ieškovė AB „L“, išmokėjusi draudimo išmoką trečiajam asmeniui L. K., subrogacijos instituto pagrindu turi teisę reikalauti iš atsakovės UAB „D“ atlyginti šią žalą. Bylos duomenimis (b. l. 40–42) nustatyta, jog ieškovė AB „L“ ir trečiasis asmuo L. K. laikotarpiui nuo 2015-08-06 iki 2016-08-15 sudarė būsto draudimo sutartį. 2015-09-21 įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu buvo aplietas trečiajam asmeniui L. K. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo trečiajam asmeniui L. K. 198 Eur draudimo išmoką (b. l. 22, 23). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis subrogaciją (draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui), ieškovė pretenzija (b. l. 36), o vėliau ieškiniu pareikalavo iš atsakovės atlyginti žalą – trečiajam asmeniui išmokėtą sumą už draudžiamąjį įvykį. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. balandžio 14 d. įsakymu UAB „D“ paskirta, be kita ko, namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore (b. l. 51, 52–53). Kaip nurodo atsakovė, ji, kaip administruojamų namų administratorė, įvykio metu veikė vadovaudamasi statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 Privalomaisiais statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. D1-1067 redakcija) (toliau – Statybos techninis reglamentas). Atsakovės nuomone, ji savo, kaip daugiabučio namo administratorės, pareigas atliko tinkamai ir nėra atsakinga už trečiųjų asmenų neteisėtus veiksmus – ventiliacijos šachtos stogelio sulaužymą, dėl ko pratekėjo lietaus vanduo ir buvo apgadintas trečiajam asmeniui L. K. priklausantis butas. Tačiau su tokiais atsakovės argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Daugiabučio namo administratorė gali būti atsakinga už padarytą žalą dėl netinkamos namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros tuo atveju, jeigu nustatoma ir įrodoma, kad ji nevykdė jai nustatytų pareigų. Statybos techninio reglamento, kuriuo vadovaudamasi įvykio metu veikė atsakovė, 1 punkte nustatyta, jog šis Statybos techninis reglamentas nustato gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką. Statybos techninio reglamento 5 punkte, be kita ko, nustatyta, jog privalomųjų reikalavimų visumą sudaro: 5.1 reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus; 5.2 reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (5.2.2 punktas). Statybos techninio reglamento 7.1 punkte nustatyta, jog privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu bei nuolatine priežiūra (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu ir kitais prevenciniais darbais). Statybos techninio reglamento 9 punkte nustatyta, jog gyvenamojo namo, jo dalių būklė ir jos atitiktis privalomųjų reikalavimų visumai įvertinama atliekant šias apžiūras, stebėjimus ir tyrinėjimus: 9.1 p. nuolatinius stebėjimus; 9.2 p. kasmetines apžiūras; 9.3 p. neeilines apžiūras; 9.4 p. statybinius tyrinėjimus; 9.5 p. gyvenamojo namo, jo dalių ekspertizę; 9.6 p. gyvenamojo namo energinio naudingumo sertifikavimą. Kaip matyti, Statybos techninio reglamento 9.1 punktas nustato, jog gyvenamojo namo, jo dalių būklė ir jos atitiktis privalomųjų reikalavimų visumai turi būti įvertinama atliekant nuolatinius, o ne kasmėnesinius, kaip teigia atsakovė, stebėjimus. Statybos techninio reglamento 12 punkte nustatyta, jog nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų ar griūties pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, bendrojo naudojimo patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė. Statybos techninio reglamento 29 punkte nustatyta, jog už nustatytų reikalavimų pažeidimus įstatymų nustatyta tvarka atsako gyvenamųjų namų naudotojai ir techniniai prižiūrėtojai. Iš to, kas aptarta, matyti, jog atsakovė UAB „D“, būdama daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore (technine prižiūrėtoja), gyvenamojo namo, jo dalių būklę ir atitiktį privalomųjų reikalavimų visumai privalėjo vertinti atlikdama ne kasmėnesinius, kaip teigia atsakovė, o nuolatinius (kurie pagal poreikį galėtų būti ir dažnesni už kasmėnesinius) stebėjimus. Iš byloje esančio Statinio techninės priežiūros žurnalo (b. l. 55–61) matyti, jog atsakovė UAB „D“ laikotarpiu nuo 2015-09-01 iki 2015-09-21 (draudžiamasis įvykis įvyko 2015-09-21) neatliko jokios administruojamo daugiabučio namo apžiūros, nors pagal aptartas Statybos techninio reglamento nuostatas administruojamą gyvenamąjį namą buvo privaloma stebėti ir patikrinimus atlikti nuolatos. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog namo apžiūra atliekama kiekvieną mėnesį, neatsižvelgiant į tai, ar namo gyventojai pateikia informaciją apie bendrojo naudojimo objektų gedimus. Tačiau pastebėtina, jog bylai aktualiu laikotarpiu, pavyzdžiui, 2015 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. Statinio techninės priežiūros žurnale nurodyti defektai: atviri rūsio langai (2015-08-04), 3 laiptinėje užsikišo nuotekų vamzdynas rūsyje (2015-08-31), užsikišo nuotekų stovas (2015-09-22), taip pat nurodyta, jog defektai ištaisyti. Tačiau jokių duomenų apie tai, kad, be šių defektų nustatymo, buvo atlikta ir kitų daugiabučio namo bendrojo naudojimo inžinerinių objektų (pavyzdžiui, stogo konstrukcijų) apžiūra, nėra. Pateiktas žurnalas ir jame užfiksuoti duomenys neleidžia padaryti išvados, kad 2015 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. buvo atlikta ir bendrojo naudojimo inžinerinių objektų apžiūra. Teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog žurnale nenurodant datos padaryti įrašai neįrodo, kad statinys buvo apžiūrėtas. Priešingai, sprendžia, jog žurnale esantys įrašai „defektų nerasta“, „defektų nepastebėta“, kurie padaryti nenurodant konkrečios dienos, leidžia daryti išvadą, jog tuo metu buvo atliekama išsamesnė daugiabučio namo apžiūra. Tuo tarpu žurnale užfiksuoti konkretūs defektai be nuorodos, jog daugiau jokių defektų nenustatyta, leidžia daryti išvadą, jog buvo apžiūrėtas tik tas konkretus defektas ir atlikti tik šio defekto šalinimo darbai. Apeliantė nurodo, jog viso stogo apžiūros yra atliekamos privaloma tvarka kartą per metus, atliekant kasmetines patikras, taip pat atliekant kasmėnesines apžiūras bei nagrinėjant gyventojų nusiskundimus, ankstesnių patikrinimų metu ventiliacijos šachtos stogelio pažeidimų pastebėta nebuvo. Tačiau, kaip anksčiau aptarta, atsakovė laikotarpiu nuo 2015-09-01 iki 2015-09-21 neatliko jokios administruojamo daugiabučio namo apžiūros, dėl to laiku nebuvo nustatyta, kad ventiliacijos šachtos stogelis yra sulaužytas, ir laiku nebuvo pašalinti šie defektai, dėl ko pratekėjo lietaus vanduo ir buvo aplietas trečiajam asmeniui priklausantis butas. Kaip nurodo ir apeliantė, stogas buvo apžiūrėtas aiškinantis apliejimo priežastis, taigi jau po įvykio, nors pagal Statybos techninio reglamento nuostatas gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga turėjo būti tikrinama nuolatinių stebėjimų metu (Statybos techninio reglamento 7.1, 9.1, 12 punktai). Taip pat pastebėtina, jog aplinkybė, kad 2014-05-02 ir 2015-05-12 kasmetinių apžiūrių metu nenustatyti stogo defektai (b. l. 62, 63), neatleido administratorės nuo pareigos nuolatos atlikti stogo apžiūrą. Juo labiau jog, nepaisant 2014 m. ir 2015 m. atliktų kasmetinių apžiūrų ir teigiamų išvadų dėl stogo būklės, Statinio techninės priežiūros žurnale yra užfiksuota, kad 2015-04-01, 2015-10-27 buvo nustatyti stogo defektai. Tai įrodo, jog stogo konstrukcijų būklę reikėjo stebėti ir tikrinti nuolatos, nelaukiant, kol bus sugadintas svetimas turtas. Atsakovė teigia, jog ventiliacijos šachtos stogelį sulaužė tretieji asmenys. CPK 178 straipsnyje numatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodymų, kad prieš įvykį tretieji asmenys būtų montavę televizijos antenas ant stogo ar vedę antenų kabelius bei sulaužę ventiliacijos šachtos stogelį, byloje nėra. Tai tik atsakovės prielaidos ir versija, siekiant išvengti atsakomybės ir turtinių nuostolių. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentu, jog atsakovė neįrodė, kad ventiliacijos šachtos stogelis buvo sulaužytas trečiųjų asmenų. Be to, už bendrosios inžinerinės įrangos priežiūrą ir eksploataciją įvykio metu buvo atsakinga būtent atsakovė, todėl ji turėjo pareigą užtikrinti, kad jokie pašaliniai asmenys nepatektų ant stogo ir negadintų bendrosios inžinerinės įrangos.Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas aptarta, konstatuoja, jog atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog atsakovė savo pareigas vykdė tinkamai ir laiku. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės aplaidumas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad atsakovė laiku neapžiūrėjo stogo, nenustatė ir nepašalino defekto. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo stogu bei jo priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei trečiajam asmeniui atsiradusios žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl ji turi prisiimti ir iš to kilusias neigiamas pasekmes.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingas bei pagrįstas išvadas. Naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės (atsakovės) UAB „D“ turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame teisme jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnio1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikusiai šaliai. Ieškovė prašo priteisti iš apeliantės (atsakovės) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pateikti į bylą dokumentai (mokėjimo nurodymas, PVM sąskaita faktūra) patvirtina, kad ieškovė AB „L“ už atsiliepimą į apeliacinį skundą Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-7453-637/2017 advokatui sumokėjo 35,04 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 7 ir 8.11 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, netenkinus apeliacinio skundo, ji priteistina iš atsakovės ieškovės naudai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „D“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės AB „L“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 34,04 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.