- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-18
- Bylos Nr.
- 2A-1762-258/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-05158-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Alma Urbanavičienė, Rita Kisielienė
- Atsakovas
- UAB „Nikolika“
- Ieškovas
- UAB „Aidai“
- Advokatai
- Egidijus Langys
- Kategorijos
- 42.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Nikolika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Aidai“ ieškinį atsakovui UAB „Nikolika“ dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Aidai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Nikolika“ dėl skolos priteisimo, prašydamas priteisti 7727,17 Lt nuostolių už permokėtą nuomos mokestį ir mokestį už šildymo paslaugas, 595,93 Lt išlaidų, susijusių su patalpų atlaisvinimu, 423,50 Lt išlaidų už kadastrinių matavimų atlikimą, 423,50 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimą, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. gruodžio 31d. tarp ieškovo UAB „Aidai" (Nuomininko) ir atsakovo UAB „Nikolika" (Nuomotojo) buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kuria ieškovas išsinuomojo 210 kv.m. bendro ploto negyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. 1094-0034-7078, esančias Bazilijonų g. 3, Vilniuje bei įsipareigojo mokėti 15 Lt už l kv.m. nuomos mokestį bei šildymo sezono metu 5 Lt už l kv.m. patalpų šildymo mokestį. Sudarius nuomos sutartį, atsakovas kiekvieną mėnesį išrašydavo PVM sąskaitą - faktūrą už nuomą bei komunalines paslaugas, o ieškovas jas tinkamai apmokėdavo. Kilus įtarimų dėl galimai klaidingai išrašomų PVM sąskaitų - faktūrų bei jose netinkamai nurodomų duomenų, buvo patikrintos visos atsakovo pateiktos PVM sąskaitos – faktūros. Patikrinus sąskaitas, paaiškėjo, jog atsakovas neteisingai skaičiavo nuomos mokestį, t.y. ne už 210 kv.m., o už 220 kv.m. Atsakovas 2011 m. lapkričio mėnesį įsivedė naują pastato šildymo sistemą, t.y. pastatas buvo pradėtas šildyti dujomis. Įrenginėjant naują šildymo sistemą, atsakovui reikėjo pastate rasti patalpas, tinkamas katilinei įrengti. Vienintelė patalpa, tinkama katilinės įrengimui, buvo 4.70 kv.m. patalpa, kurią nuomojosi ieškovas. Atsakovui paprašius, ieškovas atlaisvino šią patalpą bei perdavė ją nuo 2010 m. lapkričio 1 d. Šis susitarimas tarp šalių nebuvo įformintas raštu, tačiau nuomos mokestis už 2010 m. lapkričio bei gruodžio mėnesius, sumažėjus nuomojamam plotui, nebuvo sumažintas. Nepaisant šios aplinkybės, atsakovas ir toliau išrašinėjo sąskaitas, nemažindamas nuomojamo ploto. Ieškovas taip pat patyrė 595,93 Lt dydžio papildomas išlaidas, susijusias su katilinės atlaisvinimu ir persikėlimu į kitas patalpas. Be to, paaiškėjus, kad atsakovas nesąžiningai išrašo PVM sąskaitas faktūras, UAB „Matavimų centras“ atliko nuomojamų patalpų kadastrinius matavimus. Atlikus matavimus paaiškėjo, jog ieškovas naudojosi ne 210 kv.m. ploto, o 189,41 kv.m. ploto patalpomis. Taigi, atsakovas perdavė ieškovui 20,59 kv.m. mažesnes patalpas nei buvo numatyta sutartyje. Tokiu būdu ieškovas permokėjo atsakovui 7452,33 Lt nuomos mokesčio ir mokesčio už šildymo paslaugas. Be to atsakovas, išnuomodamas patalpas ieškovui, gavo iš jo 10 000 Lt avansą, kuris yra užskaitomas už du paskutinius nuomos mėnesius. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas pagal Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 11.3 p. įspėjo atsakovą apie sutarties nutraukimą nuo 2011 m. kovo 4 d., atsakovui sumokėtas avansas turi būti užskaitytas už paskutinius du mėnesius. Atsakovas 2011 m. vasario 21 d. pateikė ieškovui PVM sąskaitas - faktūras 2011 m. sausio 3 d., serija NIK Nr. 1104 bei 2011 m. vasario 4 d., serija NIK Nr. 1109, kuriose nuomos mokestis bei mokestis už patalpų šildymą paskaičiuotas 210 kv.m. ploto patalpoms. Atsižvelgiant į tai jog, ieškovas naudojosi 189,41 kv.m. patalpomis, pateiktų PVM sąskaitų faktūrų sumos atitinkamai mažintos: PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. 1104 nurodyta suma mažintina iki 4950,24 Lt, o PVM sąskaitoje- faktūroje Nr. 1109 – iki 4774,91 Lt. Tokiu būdu už 2011 m. sausio bei vasario mėnesius ieškovui turi būti užskaitoma 9725,15 Lt už patalpų nuomą bei kitas paslaugas ir atsakovas privalo ieškovui grąžinti 274,85 Lt nuo jam sumokėto avanso. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovas yra permokėjęs atsakovui 7727,17 Lt nuomos mokesčio, patyręs papildomų 595,93 Lt dydžio išlaidų ir 423,50 Lt išlaidų už kadastrinių matavimų atlikimą. Nutraukęs nuomos sutartį, ieškovas dėjo visas pastangas, siekdamas laiku ir tinkamai grąžinti nuomojamas patalpas atsakovui. Tuo tarpu atsakovas nebendradarbiavo su ieškovu, atsisakė pasirašyti patalpų priėmimo - perdavimo aktą, dėl ko buvo kreiptasi į antstolį su prašymu konstatuoti faktines aplinkybes - patalpų perdavimą atsakovui, dėl ko ieškovas patyrė 423,50 Lt išlaidų. Ieškovas 2011 m. kovo 15 d., dalyvaujant antstoliui, grąžino atsakovui dar 2011 m. kovo 4 d. atlaisvintas patalpas.
Atsakovas UAB „Nikolika“ su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas išnuomojo ieškovui patalpas gamybinio pastato antrame aukšte, į kurias patekti buvo galima tik per bendro naudojimo koridorių ir laiptinę. Ieškovo nuomojamos patalpos nebuvo atidalintos iš bendro gamybinio pastato ploto, todėl į Sutartį buvo įrašytas 210 kv.m. patalpų plotas bendru šalių sutikimu. Pasak atsakovo, likusiu plotu ieškovas naudojosi tais pačiais nuomos pagrindais ir turėjo už tai mokėti nuomos mokestį. Ieškovas per visą nuomos laikotarpį naudojosi bendru koridoriumi, laiptine, žemės sklypu, todėl prie atskirai nuomojamų patalpų ploto papildomai buvo pridėtas bendro naudojimo patalpų plotas, kurio tiksliai nustatyti neįmanoma. Dėl nurodytų aplinkybių, šalių susitarimu buvo nuspręsta PVM sąskaitose - faktūrose nurodyti 220 kv. m.plotą. Ginčo šalys yra verslininkai, jų patirtis komercinių sutarčių sudarymo srityje yra preziumuojama. Dėl ieškinio argumento, kad atsakovui įsirengus katilinę, sumažėjo nuomojamas plotas, atsakovo nurodė,jog katilinė yra šildymo sistemos dalis, o nuomojamos patalpos buvo šildomos iš nuomojamose patalpose įrengtos katilinės. Tokiu būdu nėra pagrindo pripažinti, kad nuomojamų patalpų plotas sumažėjo, jis liko nepakitęs. Dėl nurodytų priežasčių ieškinio reikalavimas dėl nuostolių už permokėtą nuomos mokestį bei mokestį už šildymo paslaugas yra atmestinas. Be to ieškovas geranoriškai sutiko atlaisvinti 4,70 kv. m. patalpą katilinei įrengti, susitarimo dėl kompensacijos mokėjimo ar nuomos mokesčio mažinimo nebuvo. Taigi šis reikalavimas yra nepagrįstas. Ieškovas, prieš perduodamas patalpas, visiškai suniokojo nuomojamose patalpose esantį tualetą. Akivaizdu, kad tokios būklės patalpų grąžinimas pažeidė atsakovo interesus ir Sutarties sąlygas. Todėl atmestinas ieškovo argumentas, kad atsakovas pažeidė savo pareigą priimti grąžinamas patalpas, priešingai - patalpos buvo grąžinos netinkamos būklės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies priteisė iš atsakovo UAB „Nikolika“ ieškovo UAB „Aidai“ naudai 7727,18 Lt permokėto nuomos mokesčio bei mokesčio už šildymo paslaugas, 423,50 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimą, iš viso – 8150,68 Lt bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas, pripažinęs, jog byloje duomenų, paneigiančių, jog atsakovas perdavė ieškovui 20,59 kv.m. mažesnes patalpas nei buvo sulygta sutartimi, nėra, sprendė, jog atsakovo teiginiai apie tai, kad ieškovas prieš sudarydamas sutartį, patalpas apžiūrėjo ir susipažino su patalpų dokumentais, patalpų planu, patalpas charakterizuojančiais duomenimis, nurodytais Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovui buvo atskleista visapusiška ir tiksli informacija apie išnuomotų patalpų plotą. Teismas konstatavo, jog atsakovas neturėjo reikalavimo teisės į nuomos mokestį už 220 kv.m. ploto patalpas. Tokiu būdu ieškovas nepagrįstai permokėjo atsakovui nuomos ir kitus mokesčius, atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita, todėl iš atsakovo turi būti priteistas permokėtas nuomos mokestis. Teismas atsakovo argumentus, jog dėl sutarties buvo deramasi su buvusiu UAB „Aidai“ vadovu P. V., atmetė kaip prieštaraujančius byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Teismas pažymėjo, kad sutartis tarp šalių buvo sudaryta 2009-12-31, o iš 2012-08-21 VĮ Registrų centro Juridinių asmenų išrašo matyti, jog ieškovo UAB „Aidai“ vadovu nuo 2009-11-20 yra J. J. Nors atsakovas prašė teismo sutartyje nurodytą patalpų 210 kv.m. plotą vertinti kaip klaidą, tačiau teismas pažymėjo, jog šiuo atveju sutartis buvo sudaryta tarp juridinių asmenų verslo tikslais. Tuo tarpu komercinės veiklos specifika reikalauja, jog komercinės veiklos subjektai savo valią dėl sutarties sudarymo išreikštų nedviprasmiškai, be to, sąžiningo verslo kriterijai reikalauja, kad ūkinės veiklos subjektas savo veiksmais neklaidintų verslo partnerių. Teismas, nustatęs, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių šalių žodinį susitarimą, kad prie nuomojamų patalpų 210 kv.m. bendro naudojamo ploto bus pridėtas naudojimasis bendro naudojimosi patalpomis, liftu ir automobilių stovėjimo aikštele bei tokiu būdu bus paskaičiuotas nuomos mokestis, pripažino, jog šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad šalys buvo pasiekę minėtą susitarimą. Teismas taip pat nurodė, jog pasikeitus esminei sutarties sąlygai - dalykui, o būtent nuomojamų patalų plotui, kai atsakovas 2011 m. lapkričio mėnesį įsivedė naują pastato šildymo sistemą, dėl ko ieškovas atlaisvino dalį nuomojamų patalpų, t.y. 4.70 kv.m. bei patyrė 595,93 Lt dydžio papildomų išlaidų, šalys turėjo sudaryti rašytinį susitarimą. Tuo tarpu tokio pobūdžio susitarimo šalys nesudarė, vadinasi sandoris tarp šalių dėl nuomojamo mažesnio patalpų ploto sudarytas nebuvo. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimą priteisti 595,93 Lt dydžio papildomų išlaidų teismas atmetė. Teismas taip pat atmetė ieškinio reikalavimą priteisti 423,50 Lt dydžio išlaidas už kadastrinių matavimų atlikimą, nes įrodymų, pagrindžiančių jų sumokėjimo faktą, ieškovas teismui nepateikė. Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog atsakovui patalpos buvo grąžintos netinkamos būklės, kadangi ieškovas visiškai suniokojo nuomojamose patalpose esantį tualetą, kaip nepagrįstus, kadangi atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jo atsikirtimus, juolab nereiškė priešieškinio ieškovui dėl nuostolių atlyginimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „Nikolika“ apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, jog teismas atsisakė priimti atsakovo pateiktus įrodymus, patvirtinančius, kad šalys dėl sutarties sąlygų derėjosi galiojant nuomos sutarčiai tarp UAB „Nikolika“ ir buvusio ginčo patalpų nuomininko UAB „Aidai echoes“, kurios direktoriumi buvo P. V. P. V. atsakovo atstovui paaiškino, kad UAB „Aidai echoes“ reorganizavosi į UAB „Aidai“. Būdamas UAB „Aidai“ direktoriumi, P. V. pateikė prašymą užskaityti UAB „Aidai echoes“ avansu sumokėtą nuomos mokestį UAB „Aidai“. P. V. susitarė su atsakovo atstovu, kad UAB „Aidai“ sudarys patalpų nuomos sutartį tomis pačiomis sąlygomis, kuriomis patalpas nuomavosi UAB „Aidai echoes“, tai yra, kad nuomos mokestis bus mokamas už 220 kv. m. Atsakovas šias sutarties sudarymo aplinkybes nurodė teismui ir pateikė tai patvirtinančius rašytinius įrodymus. Teismas šiuos įrodymus atsisakė priimti, todėl nepagrįstas teismo sprendimo argumentas, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių šalių žodinį susitarimą. Nors ginčo šalys nebuvo susitarusios dėl bendro koridoriaus, lifto ir žemės dalies nuomos mokesčio dydžio, tačiau akivaizdu, kad nuomininkas tuo turtu naudojosi, nes kitaip negalėtų patekti į savo nuomojamas patalpas, todėl privalėjo mokėti nuomos mokestį. Teismas savo sprendime šios aplinkybės vertinimo nepateikė, jos netyrė. Teismas, motyvuodamas sprendimą, nurodė, kad taiko CK 6.193 straipsnyje įtvirtintą pagrindinį sutarčių aiškinimo principą, t. y. jog sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Teismas tendencingai nurodė tik pirmą straipsnio sakinį. Visas cituojamas straipsnis sako, kad, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Visais atvejais turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Būtent taip atsakovo nurodytas aplinkybes turėjo vertinti teismas. Teismas nenurodė, dėl kokių priežasčių laiko, kad ieškovas neprivalėjo mokėti už naudojimąsi liftu, bendro naudojimo patalpomis, žemės sklypo dalimi, šiukšlių išvežimą. Šalys, sudarydamos sutartį, nurodė sutarties tekste atskirų nuomojamų patalpų plotą, bendro naudojimo patalpų plotas buvo kiekvieną mėnesį įtraukiamas į PVM sąskaitas faktūras skaičiuojant nuomos kainą. Šalys yra verslininkai, jų patirtis komercinių sutarčių sudarymo srityje yra preziumuojama, todėl atmestinas ieškinio argumentas dėl nuomotojo nesąžiningumo, tuo labiau apgavystės. Atsakovas pateikė ginčo patalpų planą, kuris patvirtina, kad buvo nuomojamos patalpos, esančios antrame pastato aukšte, į šią patalpą patenkama per bendrą koridorių. Teismas atsisakė priimti atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus, kad ieškovas perėmė visas nuomos teises ir pareigas iš buvusio nuomininko, su kuriuo yra susijęs asmuo. Tokiu būdu teismas apribojo atsakovo teisę teikti įrodymus nagrinėjamojoje byloje, nevertino atsakovo pateiktų argumentų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Aidai“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog šalys sutartyje susitarė, kad nuomos mokestis bus apskaičiuojamas ne už visas patalpas, kaip už vienetą, o už patalpų ploto vienetą - t.y. 15 Lt už 1 kv.m. Kai nuomos mokestis yra nustatomas už ploto vienetą, tai nuomos mokestis yra apskaičiuojamas atsižvelgiant į faktiškai išnuomotų patalpų dydį. Nėra aišku, kokiu pagrindu atsakovas įrodinėja nuomos sutarties sudarymo faktą tarp atsakovo ir UAB „Aidai echoes“, kurios vadovas yra P. V. Teisme ieškovas pateikė visus turimus įrodymus, kad 2009 m. gruodžio 31 d. sutartis buvo sudaryta tarp UAB „Aidai“ ir UAB „Nikolika". UAB „Aidai“, sudarant nuomos sutartį, atstovavo direktorė J. J. Atsakovas netinkamai įvykdė sutartinę prievolę perduoti ieškovui 210 kv.m. išnuomotų patalpų, perduodamas mažesnį plotą nei įsipareigojo sutartimi. Atsakovas, būdamas verslininkas, kurio pagrindinė veikla yra nekilnojamojo turto nuoma, pasitelkdamas visas turimas žinias ir sukauptą patirtį, įvertino visas galimas išlaidas, kurias jis gali patirti nuomodamas patalpas, ir kurias ieškovas turėtų apmokėti. Išlaidos už liftą, už naudojimąsi bendru koridoriumi ir naudojimąsi žemės sklypu esančiu prie nuomojamo objekto nebuvo aptartos sutartyje. Atsakovas teismo posėdžio metu nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas nors kartą buvo mokėjęs už naudojimąsi liftu ar kitais daiktais. Taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad tarp šalių egzistavo kitokio pobūdžio susitarimai, kurių pagrindu ieškovui kiltų pareiga mokėti už naudojimąsi liftu, žemės sklypu ar bendru koridoriumi. Taigi, atsakovas neįrodė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad ieškovui sutarties galiojimo laikotarpiu kilo pareiga atliginti kitas atsakovo galimai patiriamas išlaidas, kurios nebuvo šalių aptartos sutartyje. Atsakovas niekaip neargumentuoja ką pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ir kodėl netinkamai pritaikė CK 6.193 str. nuostatas. Atsakovas tik abstrakčiai nurodo, kad šalių sutartiniai ir ikisutartiniai santykiai turėjo būti vertinami kitaip, bet kaip tai turėtų būti padaryta atsakovas nenurodo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai laikėsi sutarčių aiškinimo taisyklių, taip pat vadovavosi nuoseklia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota sutarčių aiškinimo tvarka. Sutartyje nebuvo aptarta, kad į išnuomojamas patalpas patenka ir bendro naudojimo patalpos už kurių naudojimą ieškovas irgi turėtų mokėti. Kita vertus toks reikalavimas prieštarauja teisinei logikai. Juk bendro naudojimosi patalpų išnuomoti negalima. Teoriškai egzistuotų tik galimybę rinkti mokestį už bendro naudojimo patalpų priežiūrą ir eksploatavimą, bet ne už šių patalpų nuomą. Tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad ieškovas yra skolingas atsakovui už bendro naudojimo patalpų eksploatavimą, taip pat nėra susitarimų, kurie patvirtintų šalių susitarimus dėl papildomų mokesčių
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo UAB „Nikolika“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas apskųstąjį teismo sprendimą palikti galioti.
Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Aiškinant sutartį turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Kilus ginčui, būtina derinti subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Be to, CK 6.193 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sisteminis sutarties aiškinimo principas reikalauja, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą. Sisteminis sutarties aiškinimo metodas, taip pat sutarties tikslų aiškinimas gali padėti nustatyti sutarties rūšį, pobūdį, šalių tarpusavio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Libra Vitalis“ v. UAB „Homo Faber“, byla Nr. 3K-3-274/2004). Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį, jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Nurodytas principas reiškia, kad, esant lingvistinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje. Tačiau šio principo nereikėtų pernelyg suabsoliutinti. Jeigu šalių ketinimai nesutampa, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienai iš šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Libra Vitalis“ v. UAB „Homo Faber“, byla Nr. 3K-3-274/2004).
Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilęs ginčas dėl sutarties aiškinimo: ar joje sutarta dėl nuomojamų patalpų konkretaus ploto ir nuomos mokesčio pagal joje nurodytą nuomojamų patalpų plotą, ar dėl patalpų kaip vientiso objekto, už kurio nuomą nustatyta tam tikra kaina ir tikslus nuomojamas plotas neturi esminės reikšmės.
Iš šalių pasirašytos 2009-12-31 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 1, 9 straipsnių matyti, kad ieškovui išnuomotos 210 kv.m. ploto negyvenamosios patalpos ir pastarasis įsipareigojo mokėti bendrąjį mėnesinį nuomos mokestį, t.y. 15 Lt už 1 kv. metrą plius PVM per mėnesį bei papildomai mokėti visus mokesčius už faktiškai sunaudotas komunalines paslaugas, įskaitant, tačiau neapsiribojant, elektros energiją, vandenį bei kitas komunalines ir telekomunikacijų paslaugas, patalpų eksploatavimo išlaidas, apšvietimo išlaidas bei komunalinių sistemų paruošimo žiemos sezonams išlaidas. Šildymo sezono metu nuomininkas taip pat įsipareigojo mokėti nuomotojui papildomai 5 Lt už 1 kv.m. patalpų plius PVM per mėnesį (Sutarties 9.2, 9.3 p.). Iš šių sutarties nuostatų matyti, kad šalys aiškiai nuomos mokestį susiejo su išnuomotu plotu ir jo apskaičiavimo tvarką nustatė pagal išnuomotą plotą kvadratiniais metrais. Šalys sutartyje aptarė ir papildomą mokestį, t.y. jos nustatė, kad be bendrojo mėnesinio nuomos mokesčio, nuomininkas sumoka ir papildomus mokesčius, kurie taip pat susieji su išnuomotu plotu. Taigi papildomi mokesčiai ir jų apmokėjimas sutartyje buvo aptarti, todėl nėra pagrindo remtis atsakovo teiginiais dėl šalių neva aptarto, bet sutartyje nepaminėto mokesčio už bendro naudojimo patalpas. Bendro naudojimo patalpos yra patalpos, naudojamos ne vieno asmens, taigi jos ir negali būti išnuomojamos. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad jomis nuomininkas naudojasi, nuomotojas gali mokestį už jas įtraukti į bendrąjį nuomos mokestį, nes šalys turi teisę derėtis dėl nuomos mokesčio dydžio, ir tai atitinka sutarties laisvės principą. Tačiau jis negali elgtis nesąžiningai ir sutartyje nurodyti aiškiai neteisingų išnuomojamų patalpų duomenų, už kurių teisingumą atsakingas jis pats. Taigi sutarties nuomos mokesčio nustatymas šalių susitarimu yra teisėtas ir įstatymų nepažeidžia, tačiau tuo atveju, kai nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka susiejama su išnuomotu plotu, pastarasis negali būti nurodytas klaidingas, nes nuo jo priklauso ir kas mėnesį mokamo nuomos mokesčio dydis.
Atkreiptinas dėmesys, kad negyvenamųjų patalpų sutarties 2.3.5. p. nurodyta, jog šalys buvo geranoriškos ir sąžiningos viena kitos atžvilgiu, rengdamos ir pasirašydamos šią sutartį, šalys atskleidė viena kitai visą joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės šios sutarties sudarymui ir vykdymui, ir sąmoningai nepateikė viena kitai jokios klaidinančios informacijos. Visos sutarties sąlygos buvo individualiai šalių aptartos ir kiekviena šalis galėjo daryti įtaką jas nustatant. Iš šių sutarties nuostatų darytina išvada, kad atsakovas, kaip nuomotojas, įsipareigojo nurodyti teisingą informaciją apie nuomojamą plotą, o abi šalys nurodė individualiai aptarę visas sutarties nuostatas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo abejoti sutartyje įtvirtintais šalių įsipareigojimais ir joje aiškiai nustatyta nuomos mokesčio tvarka. Atsakovas, manydamas, kad šalių sutartas nuomos mokestis nėra pakankamas, atsižvelgiant į ieškovo naudojimąsi bendro naudojimo patalpomis, turėjo teisę, remiantis nuomos sutarties 11.2. p., inicijuoti sutarties pakeitimą, tačiau sutarties pakeitimas, kaip ir pagrindinės sutarties pasirašymas, turėjo būti rašytinis.
Apeliantas remiasi CK 6.193 str. teigdamas, kad teismas neišsiaiškino tikrųjų šalių ketinimų. Atkreiptinas dėmesys, kad nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka buvo aiškiai nustatyta šalių pasirašytoje sutartyje ir šalys pačios patvirtino sutarties sąlygas individuliai aptarę. Be to, ieškovas ir neteigė, kad sudarydamas sutartyje ketino mokėti kitaip, nei nurodyta sutartyje, t.y. ne numos mokestį skaičiuojant pagal išnuomotą plotą. Atsakovo šiuo atžvilgiu ketinimai gauti didesnes pajamas už patalpų nuomą galėjo būti įtraukti į bendrąjį nuomos mokestį ar nurodyta kitokia jo apskaičiavimo tvarka, tačiau negalėjo būti susieti su neteisinga, klaidinančia informacija apie ieškovui nuomai perduotą negyvenamųjų patalpų plotą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas kaip visiškai nepagrįstus vertina ir atsakovo argumentus dėl sutarties spragų, kurių nenustatyta, užpildymo.
Iš 2012 m. spalio 9 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad pirmos instancijos teismas atmetė atsakovo atstovės prašymą prijungti prie bylos nuomos sutartį, kurią pasirašė UAB „Nikolita“ ir UAB „Aidai Echoes“, P. V. UAB „Aidai“ prašymą, kuriuo jis prašo užskaityti 10 000 Lt avansą, sumokėtą ieškovui UAB „Aidai Echoes“ kaip nesusijusius su nagrinėjama byla (b.l. 134). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo priešingai išvadai dėl minėtų įrodymų sąsajumo su nagrinėjama byla, nes jais atsakovas siekia įrodyti, kad ieškovas perėmė visas nuomos teises ir pareigas iš buvusio nuomininko UAB „Aida echoes“, kurios direktoriumi buvo P. V., ir kuris, kaip teigia atsakovas, susitarė su UAB „Nikolita“ dėl UAB „Aidai“ nuomos sutarties tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis patalpas nuomojosi UAB „Aidai echoes“. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo nuomos sutartį pasirašė J. J., kuri nuomos sutarties pasirašymo metu buvo UAB „Aidai“ direktorė (b.l.128-129), neturi reikšmės, dėl ko su atsakovu tarėsi P. V.. Pasirašydama nuomos sutartį su atsakovu J. J., kaip UAB „Aidai“ vadovė, susitarė dėl jos atstovaujamos įmonės prisiimamų teisių ir pareigų. Iki sutarties pasirašymo šalių derybos galėjo vykti joms atstovaujant skirtingiems asmenims, tačiau juridinę reikšmę turi tos sutarties sąlygos, kurios patvirtintos įmonės vadovo parašu jos pasirašymo metu. O, kaip jau nurodyta aukščiau, jeigu šalių ketinimai nesutampa, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienai iš šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Libra Vitalis“ v. UAB „Homo Faber“, byla Nr. 3K-3-274/2004). Be to, sutarties šalių ketinimai negali būti aiškinami apeliuojant į mokesčio už bendro naudojimo patalpas įtraukimu neteisingai nurodant išnuomotą plotą, t.y. mokestį susiejant su neperduotu nuomininkui patalpų plotu.
Ieškovas pateikė įrodymus, kad atsiliepimui į apeliacinį skundą parengti naudojosi advokato Egidijaus Langio paslaugomis (b.l.103) bei patyrė 1 512 Lt atstovavimo išlaidų (b.l. 164-166). Patirtos išlaidos iš esmės atitinka LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, numatytus dydžius (8.11 p.), todėl priteistinos iš atsakovių.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui UAB „Aidai“ iš atsakovo UAB „Nikolika“ 1 512 Lt atstovavimo išlaidų.