- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-18
- Bylos Nr.
- 1S-2255-317/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Nuteistasis
- M. B.
- Kategorijos
- 2.5.14Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo M. B. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 94-421 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. B., gimęs (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, ši bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi, iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2012 m. rugsėjo 10 d., jos pabaiga – 2016 m. gruodžio 9 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai – 1 metai 1 mėnuo 25 dienos.
Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo, pateikė prašymą Komisijai lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisija, atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis yra atlikęs daugiau kaip 2/3 paskirtosios bausmės, motyvuotas prasmingam užimtumui, pataisos namuose mokėsi, šiuo metu dirba, noriai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, įvertindama tai, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu vertinamas nepriekaištingai, už ką jis buvo keturis kartus skatintas, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika žema, šiuo metu jam suteikta teisė išvykti ir dirbti be sargybos ar be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, padarė išvadą, jog tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmės dalį atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 94-421 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos M. B., konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga, mažinant kriminogeninius veiksnius, nėra žymi, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistojo asmenybė tiek progresavo, kad jo pavojingumas visuomenei žymiai sumažėjo. Pirmosios instancijos teismo nuomone, šiuo metu nuteistąjį M. B. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra. Išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, nuteistasis M. B. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.
Nesutikdamas su minėta apylinkės teismo nutartimi, M. B. Kauno apygardos teismo prašo patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Nuteistasis skunde pripažįsta, kad bausmės atlikimo metu jis buvo vieną kartą baustas drausmine tvarka ir du kartus apsiribota pokalbiu, tačiau, anot jo, nuobauda jau seniai negalioja, todėl tai negali tapti kliūtimi taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Juolab, kad po to jo elgesys kardinaliai pasikeitė. Nurodo, kad bausmės atlikimo metu jis buvo skatintas keturis kartus, baigė vidurinę mokyklą, įgijo siuvėjo specialybę, dalyvavo įvairiose reabilitacijos programose, vykdė ankstesnes Komisijos paskirtas rekomendacijas. Akcentuoja, kad paskutinis jo pasiekimas pataisos procese – suteikta teisė dirbti ir išvykti be sargybos ar be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Teigia, kad darbovietėje jis yra charakterizuojamas teigiamai. Deklaruoja, kad yra pasirengęs gyventi dorą gyvenimą laisvėje, nes turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, galimybę įsidarbinti. Mano, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą jau šiuo metu taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. B. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš BVK 157 straipsnio 1 dalies seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2015 m. spalio 2 d. atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad M. B. priklauso žemos rizikos grupei – 38 balai, tačiau toks vertinimas gana artimas vidutinei rizikos grupei (nuo 41 balo). Be to, net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, taip pat turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kardinaliai pakeitė savo elgesį ir mąstymą, kas sudaro pagrindą jį paleisti lygtinai, aukštesniojo teismo nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.
Pažymėtina, kad iš Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. B. dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose. Su visomis aiškinamomis temomis susipažino ir jas įsisavino. Be to, savišvietos tikslais jis dalyvavo „Priklausomų asmenų nuo psichoaktyvių medžiagų reabilitacijos programos įžanginė grupė“ užsiėmimuose, kurių metu buvo aktyvus, pateiktas užduotis darydavo noriai, dalinosi savo pastebėjimais, drąsiai išsakydavo savo nuomonę nagrinėjamomis temomis ir klausimais. Taip pat dalyvavo konsultacijų kompanijos „Grand Partners“ programoje „Nuteistųjų mokymai. Krizių psichologija“. Taigi, nuteistasis gana aktyviai ir tikslingai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, ypač susijusiose su jo nusikalstamu elgesiu. Tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad jis, būdamas nuteistas ne pirmą kartą ir, be abejonės, žinodamas pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, bausmės atlikimo sąlygas, bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai, už ką buvo nubaustas drausmine nuobauda. Ir, nors iš tiesų drausminė nuobauda šiuo metu negalioja, tačiau M. B. nebaustu laikomas vos pusantrų metų. Ši aplinkybė neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, vertinant jo gebėjimą pasirinkti tinkamus elgesio modelius, prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių bei paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams. Juolab, kad teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Alytaus rajono apylinkės teisme 2015 m. sausio 21 d. svarstant Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. B. klausimą ir Kauno apygardos teisme 2015 m. vasario 26 d. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo atsisakymo tvirtinti nutarimą, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo 34 balai, t. y. žemesnė nei yra šiuo metu – 38 balai. Ši aplinkybė neleidžia teismui konstatuoti akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, net ir atsižvelgiant į tai, kad jis šiuo metu turi teisę išvykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Pabrėžtina, tokia teise jis naudojasi vos tris mėnesius, tad švelninti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės sąlygas, taikant lygtinį paleidimą jau šiuo metu, nėra objektyvaus pagrindo.
Negalima neatsižvelgti į tai, kad M. B. 2006-04-04 Kauno apygardos teismo buvo teistas už tokio pat pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą pagal LR BK 232¹str. 5 d. (BK red. galiojo iki 2003-05-01) 9 m. laisvės atėmimo bausme, 2009-06-15 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi pagal LR BVK 157 str. buvo iš Alytaus pataisos namų paleistas lygtinai, jam neatlikus 4 metų ir 10 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tačiau, neatlikęs galutinai jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jis ir vėl padarė tokio pat pobūdžio nusikaltimą. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti asmuo, kartą jau nepateisinęs teismo parodyto jam pasitikėjimo. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei tai, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra objektyvaus pagrindo manyti, kad nuteistasis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Aukštesniojo teismo manymu, sprendimas paleisti jį lygtinai jau šiuo metu, tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui.
Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, nors ir nepilnai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, tačiau atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo nuteistajam taikyti LR BPK 157 str. nuostatas. Dėl šios priežasties Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo M. B. skundą atmesti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.