Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui L. P. ir suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. P. ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas D. B. ir jo atstovė advokatė E. R. pareiškimą palaikė.

Pareiškėjo D. B. reikalavimas grindžiamas argumentais, išdėstytais pareiškime ir jo bei jo atstovės išsakytais teismo posėdžio metu: pareiškėjo tėvas S. B. mirė (duomenys neskelbtini) S. B. taip pat turi dukterį L. P.. Pareiškėjas gyvena su motina V. B., buvusia S. B. sutuoktine. S. B., prieš pradedant gyventi nakvynės namuose, po santuokos nutraukimo su sutuoktine, kurį laiką gyveno kartu su pareiškėju ir buvusia sutuoktine, tačiau pradėjus vartoti alkoholį buvusi sutuoktinė jį išvarė. Pareiškėjas toliau bendravo su tėvu. Po S. B. mirties pareiškėjo motina paėmė daiktus iš nakvynės namų ir perdavė pareiškėjui. Tėvo laidotuvėmis rūpinosi jis kartu su motina V. B.. Kadangi kurį laiką S. B. gyveno bendrai su pareiškėju, todėl likusius daiktus taip pat priėmė ir naudojo buityje. 2019 m. kovo 1 d. gautas pranešimas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, kad po S. B. mirties paveldimą turtą sudaro 3 150,49 Eur piniginė kompensacija už žemės sklypą. Po tėvo mirties į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad mirus tėvui ir faktiškai pradėjus valdyti turtą nėra reikalingos papildomos paveldėjimo procedūros.

Pareiškėjas D. B. savo reikalavimą įrodinėja šiais teismui pateiktais įrodymais: S. B. gimimo ir mirties liudijimais; pareiškėjo D. B. ir L. P. (B.) gimimo liudijimais; testamentų registro išrašu; S. B. ir V. B. ištuokos liudijimu; Valstybinės mokesčių inspekcijos raštu.

Suinteresuotas asmuo L. P. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. L. P. nurodė, kad su pareiškėjo D. B. pareikimu sutinka.

Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiškėjo D. B. pareiškimą nurodė, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti juridinę reikšmę turinti faktą, kad pareiškėjas priėmė palikimą po savo tėvo mirties faktiškai pradėdamas paveldimą jo turtą valdyti.

Liudytoja V. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra pareiškėjo D. B. motina. Sūnus gavo pranešimą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, kad tėvo, buvusio sutuoktinio, S. B. vardu yra paveldėtino turto, t. y. kompensacija už žemę. Sūnus yra paveldėtojas kartu su dukterimi Laura. Ji kartu su savo seserimi važiavo atpažinti vyro lavono, ten atidavė turėtus buvusio vyro daiktus – laikrodį, monetas. Šiuos daiktus parnešė namo ir jie buvo pasidalinti. Pretenzijų dėl turto tarp vaikų nėra. S. B. laidotuvėmis rūpinosi ji, sūnus D. B. ir dukra L. P.. Po mirties jų namuose buvo likę buvusiam sutuoktiniui priklausančių daiktų – rūbų, indų, kuriais naudojamasi.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas D. B. yra S. B. sūnus. Pareiškėjo tėvas mirė (duomenys neskelbtini). S. B. buvo sudaręs santuoką su V. B. ir kartu susilaukė sūnaus – pareiškėjo – D. B. ir dukters L. P.. S. B. ir V. B. santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini). Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad po S. B. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla nebuvo užvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašto matyti, kad po S. B. mirties liko paveldėtinas turtas, kurį sudaro 3 150,49 Eur neišmokėta piniginė kompensacija už 24,32 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Pareiškėjas D. B. iš karto po tėvo S. B. mirties priėmė palikimą savo vardu, nes turtu naudojosi ir jį prižiūrėjo, t. y. palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėnesius nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio tėvo turtą negavo. S. B. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Įvertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, pripažintina, kad D. B. turėjo teisę paveldėti 2009 m. liepos 22 d. mirusio tėvo S. B. turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Ginčo dėl palikimo nėra. Nors suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, tačiau iš teismo posėdyje pareiškėjo ir liudytojos paaiškintų aplinkybių nustatyta, kad pareiškėjo tėvas kurį laiką gyveno pas pareiškėją ir buvusią sutuoktinę, kur buvo palikęs savo daiktų, kuriuos pareiškėjas po tėvo mirties priėmė ir naudojo kaip savo, be to paėmė daiktus, kurie buvo rasti prie mirusio tėvo, taip pat pareiškėjas su motina ir seserimi rūpinosi laidotuvėmis. Kitokių aplinkybių, paneigiančių šiuos pareiškėjo ir liudytojos nurodytas aplinkybes, nėra. Pareiškėjo sesuo L. P. neprieštarauja, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas D. B. mirusio tėvo S. B. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėdamas faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 –270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė tėvo S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)) palikimą po jo mirties faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.