Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-256-407/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-04-20
Bylos Nr.: e2A-256-407/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-59-3-00086-2022-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Radzevičienė, Antanas Rudzinskas, Vigintas Višinskis
Ieškovas: asociacijos Palūšės kaimo bendruomenės
Atsakovas: Ignalinos rajono savivaldybei, Ignalinos rajono savivaldybės administracijai

Kategorijos

2.2.2.3.1.4Valstybės ir savivaldybės įstaigos
2.2.2.3.1.8Asociacijos
2.6.35Viešas konkursas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka

Civilinė byla Nr. e2A-256-407/2023Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00086-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.4; 2.2.2.3.1.8; 2.6.35; 3.3.1.14 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Antano Rudzinsko ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės asociacijos Palūšės kaimo bendruomenės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės asociacijos Palūšės kaimo bendruomenės ieškinį atsakovėms Ignalinos rajono savivaldybei ir Ignalinos rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, K. D., A. G. ir uždaroji akcinė bendrovė „Palūšės turas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė asociacija Palūšės kaimo bendruomenė (toliau – ir ieškovė) ieškiniu atsakovėms Ignalinos rajono savivaldybei (toliau – ir Savivaldybė) ir Ignalinos rajono savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija) prašė panaikinti Administracijos direktoriaus 2022 m. birželio 16 d. įsakymą „Dėl teisės prekiauti ar teikti vandens inventoriaus nuomos paslaugas laikinuose statiniuose (stoginėse) žemės sklype (duomenys neskelbtini)“ sąlygų patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad Administracija nusprendė skelbti konkursą dėl laimėjusių konkursą asmenų teisės prekiauti ar teikti vandens pramogų inventoriaus nuomos paslaugas laikinuose statiniuose (stoginėse) žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Įsakymu patvirtintos šio konkurso sąlygos. Įvertinusi konkurso sąlygų turinį, ieškovė 2022 m. birželio 20 d. Savivaldybės merui pateikė raštą, prašė nepriimti skubotų sprendimų, o apie ketinimus projektuoti ar statyti statinius, kurie iš esmės pakeis Lūšių ežero pakrantės vaizdą ir kaimo įvaizdį, iš anksto supažindinti bendruomenę, bet į tai nebuvo atsižvelgta. Pagal ieškovės įstatų 7.1 papunktį ji turi suinteresuotumą kreiptis į teismą dėl Įsakymo, kurį vertina neteisėtu, panaikinimo, nes Savivaldybė neinformavo gyventojų ne mažiau kaip dviem būdais apie numatomą skelbti konkursą ir su jais nesikonsultavo, įgyvendino savivaldos teisę ne Savivaldybės bendruomenės interesais, veikė vienos nedidelės grupės asmenų, kurie užsiima ir naudojasi vandens pramogomis, interesais, apie konkursą su visuomene nekomunikavo, neatsakinėjo į klausimus, nesikonsultavo, todėl nesudarė tinkamų sąlygų ieškovei ir jos seniūnui dalyvauti tvarkant viešuosius Savivaldybės reikalus, susijusius su naujų statinių (stoginių) statymu viešoje zonoje, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) reikalavimus. Administracija, Įsakymu patvirtindama konkurso sąlygas, nesilaikė kraštovaizdžio tvarkymo ir rekreacinės infrastruktūros formavimo principų, kadangi konkurso sąlygose nurodyti 3 statiniai yra netinkami planuojamoje vietoje. Iš konkurso sąlygų negalima konstatuoti, jog planuojamos statyti tik laikinos stoginės. Atsakovė neįrodė, kad šie 3 statiniai nepadarys žalos bendruomenei bei kraštovaizdžiui (aplinkai). Atsakovės savaip interpretuoja STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 4.6 papunktyje nurodytą stoginės sąvoką. Konkurso sąlygų 3 priedo reikalavimai neatitinka teisės aktų reikalavimų, keliamų laikiniems statiniams, nes numatyta, kad stoginės turi turėti pamatus, sraigtinius polius, betoninius kelio bortus ir kt. Planuojami statyti statiniai pagal konkurso sąlygas bus išdėstyti taip, kad užims apie 180 m² sklypo. Jie bus statomi šalia pagrindinio turistų ir poilsiautojų kelio, jų aukštis sieks beveik 5 m, todėl reprezentacine išvaizda nepasižyminčiais statiniais bus ribojamas kraštovaizdžio matomumas. Pagal planą statiniai numatomi statyti tose vietose, kur šalia ežero eina pėsčiųjų takas, todėl jie trukdys pėsčiųjų eismui. Sutarties su konkurso laimėtoju pasirašymas pagal konkurso abstrakčias sąlygas neatneš piniginės naudos nei Savivaldybei, nei bendruomenei. Mero pasitarimai buvo tik su Palūšės verslininkais dėl jų vykdomų veiklų, bet ne su kaimo bendruomene ar kitais gyventojais.

Atsiliepimas

3. Atsakovės prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad žemės sklype prie Lūšių ežero faktiškai paslaugas teikia asmenys, neturintys dokumentų, suteikiančių jiems teisę verstis tokia veikla minėtame sklype. Dėl to atsakovės ėmėsi veiksmų, kad žemės sklype paslaugos būtų teikiamos teisėtai ir nutarė konkurso tvarka atrinkti siekiančius paslaugas teikti asmenis ir įstatymų nustatyta tvarka jiems suteikti teisę žemes sklypo teritorijoje vykdyti ūkinę veiklą. 2021 m. spalio 14 d. Savivaldybės meras susitiko su Palūšės verslininkais. 2021 m. lapkričio 15 d. dėl vykdomų veiklų vyko pasitarimas su Palūšės gyventojais. Atsakovės įvykdė pareigą informuoti visuomenę, seniūną, kitus suinteresuotus asmenis apie numatomą skelbti konkursą ir jo sąlygas, ketinamus statyti laikinus statinius (stogines). 2022 m. vasario 2 d. atsakovė pateikė raštą Aukštaitijos regiono parko ir Labanoro regioninio parko direkcijai (toliau – Direkcija) bei Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) ir jų paprašė pateikti nuomonę, ar žemės sklype galimas paslaugų teikimas ir laikinų statinių statyba pagal konkurso sąlygose numatytus statinių statybos sprendinius. 2022 m. kovo 8 d. Direkcija pritarė laikinų statinių statybai, o 2022 m. kovo 21 d. Tarnyba nurodė, kad planuojama veikla neprieštarauja teisės aktų nuostatoms. Pagal konkurso sąlygas planuojama skirti 180 m² žemės sklype laikiniems statiniams (stoginėms) statyti tam paskirtose vietose. Neteisėtai paslaugas teikiantys asmenys naudoja žymiai didesnį sklypo plotą ir nėra nustatyta aiški paslaugų teikimo vieta. Dėl to sudarius sutartis su konkurso laimėtojais dėl teisės teikti paslaugas žemės sklype veikla būtų vykdoma ne tik teisėtai, tačiau ir vandens įranga užims mažesnę sklypo teritoriją. Ieškovės teiginiai, kad laikini statiniai bus nereprezentatyvūs ir dėl to sumažės turistų srautai, grindžiami tik nuomone ir prielaidomis. Nustačius vandens įrangos sandėliavimo tvarką kaip tik gali padaugėti turistų, nes bus galima patogiau prieiti prie ežero. Iki konkurso valstybė ir (ar) visuomenė negavo finansinės naudos. Finansinę naudą gavo tik neteisėtai paslaugas teikiantys verslininkai. Konkursu surinktą finansinį įnašą numatyta skirti Savivaldybės socialinės infrastruktūros plėtrai. Todėl atmestini ieškovės argumentai, kad konkursas orientuotas tik į atsakovės finansinius interesus. Ieškovė neįrodė, kad Įsakymas, kuriuo patvirtintos konkurso sąlygos, sukels neigiamus padarinius bendruomenei. Ieškovė nėra subjektas, kuriam teisės aktai numato teisę ginti viešąjį interesą. Ieškovė ieškinyje nenurodė, kokios jos subjektinės teisės pažeistos, todėl ieškinys nepagrįstas ir vien dėl to turėtų būti atmestas.

4. Trečiasis asmuo K. D. nurodė, kad pritaria ieškovės argumentams. Paaiškino, kad norėjo išsaugoti savo nuo 2000 m. susikurtą darbo vietą, todėl dalyvavo konkurse ir jį laimėjo, su Administracija sudarė sutartį. Prieš konkurso paskelbimą dalyvavo dviejuose susitikimuose su Savivaldybės atstovais, teikė pasiūlymus dėl stoginių vietos, numatomų statyti stoginių eskizus, bet į juos nebuvo atsižvelgta. Apie konkurso sąlygas sužinojo po jo paskelbimo prieš teikiant paraišką konkursui. Jo netenkina parinktos vietos, kuriose numatyta statyti stogines (kerta kitus infrastuktūros objektus arba yra arti, kliudo jų eksploatacijai, nestabilus gruntas, vietovę lieja pakrantės vanduo), ir stoginių projektai, kuriuos reikėtų pakeisti modernesniais ir funkcionalesniais. Nežino, ar Įsakymas pažeidžia jo interesus, labiau pažeidžia moralės principus, nes, vykdant konkursą, norėjosi daugiau aiškumo ir bendradarbiavimo.

5. Trečiasis asmuo A. G. nurodė, kad 2021 m. spalio 14 d. ir lapkričio 15 d. dalyvavo Savivaldybės organizuotame susitikime. Savivaldybė pakvietė valčių nuomotojus paruošti pastatų eskizus, tinkamus plaukiojimo priemonių sandėliavimui. Susirinkime ieškovės atstovai nedalyvavo. Paskelbus konkursą paaiškėjo, kad stoginės suprojektuotos ne pagal tuos eskizus, kuriuos pateikė verslininkai. Pagal konkurso sąlygas numatyti pastatyti statiniai brangesni ir labai dideli. Todėl pritartina ieškovės norui keisti statinių konstrukcijas, kad nebūtų subjaurota pakrantė, kurioje vyksta renginiai ir renkasi poilsiautojai. Apšvietimo stulpus, suoliukus, pėsčiųjų taką įrengė ieškovė. Stoginių konstrukcija ir parinkta jų statybos vieta neatitinka bendruomenės interesų, nes reiktų statyti mažesnes stogines, o jų vietai parinkti teritoriją su kitokiu gruntu. Konkuso vykdymas jo, kaip verslininko, teisių nepažeidė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės Administracijai 2 066,08 Eur bylinėjimosi išlaidas.

3. Teismas nustatė, kad ieškovė yra 2009 m. balandžio 2 d. įregistruotas ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra asociacija. Ieškovės įstatų 7.1 papunktyje ir Juridinių asmenų registre nurodyta, kad ieškovės veiklos tikslai yra skatinti ir palaikyti bendruomenės narius sprendžiant socialines, ekonomines, kultūrines problemas, išsaugant kultūrinio istorinio paveldo objektus. Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo vertinti, jog ieškovė ketino siūlyti konkursui atsakovės konkurso būdu siektas įsigyti paslaugas, susijusias su prekyba ar vandens inventoriaus nuoma laikinuose statiniuose žemės sklype, todėl ji negali būti laikoma suinteresuota paslaugų sutarties po įvykusio konkurso sudarymu. Konkursas, kurio sąlygas patvirtinęs Įsakymas ginčijamas, yra pasibaigęs paslaugų sutarčių sudarymu su konkurso laimėtojais K. D., A. G., o su UAB „Palūšės turtas“ sutartis dar nesudaryta. Konkurso rezultatai neapskųsti, sudarytos sutartys neginčijamos ir vykdomos, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė turi teisę ar teisėtą interesą dėl konkurso dalyko, ar kad jai priklauso kokios nors materialinės pažeistos ar ginčijamos teisės, susijusios su šiuo dalyku. Ieškovė nenurodė ir iš bylos duomenų nenustatyta, kaip Įsakymas pažeidė pačios ieškovės (asociacijos) subjektines teises. Ieškovės, kuri nedalyvavo ir neketino dalyvauti konkurse, Įsakymo priėmimu subjektinės teisės ar teisėti interesai negali būti pažeisti. Ieškovė negali ginti kitų konkurso dalyvių ar nedalyvavusių konkurse asociacijos narių teisių ar teisėtų interesų. Byloje nėra patikimų ir objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog bendruomenės ar jos narių interesai pažeisti. Ieškovė leistinais įrodymais nepagrindė, kuo ji, kaip asociacija, skiriasi nuo kitų toje teritorijoje veikiančių asociacijų ar toje teritorijoje gyvenančių gyventojų ne asociacijos narių ir kodėl būtent jai priklauso subjektinė teisė reikšti ieškinį dėl Įsakymo panaikinimo. Valstybinės žemės sklypas nėra priskirtas bendruomenės gyvenamajai teritorijai.

4. Teismas nurodė, kad vien ieškovės teisinė forma (asociacija), nors jos tikslas yra ginti į asociaciją susibūrusių narių interesus, nesuteikia teisės ginti viešąjį interesą. Ieškovė neįrodinėjo, kad ji pagal pavedimą asociacijos veiklos ribose, pagal įstatus, atstovauja konkretiems savo nariams fiziniams asmenims. Ieškovei nėra numatyta galimybė pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti.

5. Teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė, kokius materialinius teisinius padarinius jai sukels Įsakymo pripažinimas neteisėtu. Todėl teismas pripažino, kad ieškovė nepagrindė sąlygų, kurios būtinos teisminei gynybai jos reikalaujamu būdu taikyti. Kadangi ieškovė neįrodė, jog turi teisę ar interesą dėl ginčo dalyko, ir (ar) kad jai priklauso pažeista ar ginčijama teisė, tai yra pagrindas ieškinį atmesti tuo pagrindu, jog jis pareikštas netinkamos ieškovės. Teismas nurodė, kad ieškovės nurodytų argumentų bei Įsakymu patvirtintų sąlygų teisėtumo vertinimas netikslingas ir reikštų ne konkrečios ieškovės galbūt pažeistų teisių gynimą, o viešojo intereso gynimą, kai nė vienas konkurso, pasibaigusio paslaugų sutarčių sudarymu, dalyvis neginčija nei Įsakymo, nei konkurso rezultatų. Pagrindo veikti savo iniciatyva ir spręsti dėl Įsakymo teisėtumo teismas nenustatė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1. Ieškovė asociacija Palūšės kaimo bendruomenė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Teismas neįvertino šalių pateiktų įrodymų ir teiginių. Ieškovė pateikė įrodymus, kad tose vietose, kuriose planuojamos statyti stoginės, ieškovė yra įrengusi taką, suoliukus, šiukšliadėžes, apšvietimo stulpus, o šalia stoginių įrengė paplūdimio (tinklinio) aikštelę lieptą, persirengimo kabinas. Paplūdimio (tinklinio) aikštelė įrengta pagal 2011 m. rugsėjo 27 d. paramos sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA), o kiti objektai įrengti pagal 2014 m. vasario 26 d. vietos projekto vykdymo sutartį. Stoginės stovės būtent toje vietoje, kurioje įrengti takai, suoliukai bei apšvietimo stulpai. Stoginė Nr. 2 bus statoma ant ieškovės įrengto tako. Stoginės stovės šalia įrengtos paplūdimio aikštelės (tinklinio aikštelės), apsunkins galimybę tinkamai naudotis šiuo objektu. Tam, kad būtų pastatytos stoginės, turės būti nugriauta šiaudinė skulptūra. Ieškovė ne tik savo lėšomis, bet ir gavusi finansavimą iš NMA bei Europos Sąjungos fondų įrengė infrastruktūrą Lūšių ežero pakrantėje. Atsakovės planuojamos statyti pastogės tiesiogiai pažeidžia ieškovės (jos narių) interesus, kadangi bus ne tik gadinamas kraštovaizdis ir gadinamas kaimo turizmo vystymas, bet ir bus patiriamas finansinis nuostolis dėl įrengtos infrastruktūros (kurios vietoje bus statomos stoginės). Teismas į tai neatsižvelgė. Šios aplinkybės patvirtina ieškovės pažeistas teises, todėl galima konstatuoti ieškovės teisę ginčyti Įsakymą.

10.2. Ieškovė rūpinasi Palūšės kaimo turizmo vystymu, bei sprendžia kaimo bendruomenės socialines, ekonomines, kultūrines problemas. Planuojamos statyti pavėsinės gadins Palūšės kaimo turizmo vystymą, kadangi bus sudarkytas išskirtinis Palūšės kraštovaizdis. Ieškovė pateikė įrodymus – Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos narių, eksperto doc. E. L. ir prof. J. B. 2022 m. rugsėjo 28 d. paaiškinimą bei mažosios bendrijos „Ekspertų biuras“ paaiškinimą. Šie įrodymai pagrindžia, kad atsakovių planuojamos statyti stoginės neatitinka STR 1.01.03:2017 reikalavimų bei tokios stoginės sugadins kraštovaizdį. Teismas į tai neatkreipė dėmesio ir nevertino, nors šie įrodymai patvirtina kokius, ne tik materialinius teisinius padarinius, sukels planuojamos statyti pastogės ieškovei, bet ir pagrindžia ieškovės teisę (subjektiškumą) reikšti ieškinį.

10.3. Teismui panaikinus Įsakymą, ieškovei atsiras materialiniai teisiniai padariniai, t. y. atsakovės privalės paskelbti naują konkursą, o tai reiškia, jog bus nauja derinimo ir informavimo procedūra bei galimybė išsaugoti ieškovės sukurtą infrastruktūrą. Nuginčijus Įsakymą ir pradėjus naują derinimo ir informavimo procedūrą, susidaro galimybė ieškovei išreikšti savo poziciją, į kurią atsakovės privalės atsižvelgti ir ją vertinti. Taip bus užtikrinta, kad po informavimo ir derinimo procedūros, stoginės labiau atitiks bendruomenės interesus ir architektūrinius bei estetinius reikalavimus. Ieškovė nėra prieš statinių pastatymą, bet siekia, kad jie derėtų ir atitiktų kraštovaizdį, neužgožtų ir nepakeistų Lūšių ežero pakrantės vaizdo.

10.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neturi teisės kreiptis į teismą skųsti Įsakymą. Ieškovė negina viešojo intereso, o gina savo, kaip kaimo bendruomenės, interesus, kadangi ši bendruomenė yra įsikūrusi prie Lūšių ežero, t. y. prie tos vietos, kur atsakovės planuoja statyti statinius. Šiame žemės sklype daugybę metų rengiami ieškovės renginiai, į kaimą pritraukia turistus ir poilsiautojus, t. y. gerina kaimo turizmo rodiklius. Tai nėra viešasis interesas, o ieškovės interesas ginti savo pažeistas teises.

10.5. Ieškovė, vadovaudamasi įstatų 7.4 papunkčiu (spręsti Palūšės kaimo ekologines problemas, skatinant ekologinės žemdirbystės plėtojimą bei kaimo turizmo vystymą), vykdė darbus, projektus, tvarkė aplinką savo lėšomis, skatindami kaimo turizmą, žuvininkystės infrastruktūros plėtrą, o šie statiniai sumažins turistų, žvejų srautą. Todėl planuojamos statyti stoginės užstos vaizdą į ežerą, sudarkys ieškovės puoselėtą ir prižiūrėtą kraštovaizdį, panaikins bendruomenės įdėtą indelį suteikti žmonėms netrukdomą galimybę naudotis ežeru ir pakrante bei uždarys vienintelį pakrantės taką, kurį įrengė ieškovė. Sumažės kaimo turizmas, kurį plėtojo ieškovė, nukentės bendruomenės ekonominiai interesai.

10.6. Tai, kad ieškovė nedalyvavo konkurse, nereiškia, jog ji negali ginti savo pažeistų interesų, kadangi tai susiję ne tik su pačiu konkursu, tačiau ir su ieškovės interesais. Juolab, tretieji asmenys K. D. ir A. G., dalyvavę konkurse ir jį laimėję, neprieštaravo ieškovės ieškinio patenkinimui bei palaikė ieškovės poziciją, suprasdami, kad Įsakymas yra ydingas, priimtas pažeidus teisės aktų nuostatas, todėl yra naikintinas.

10.7. Teismas neatkreipė dėmesio, kad atsakovė neįvykdė visuomenės (ieškovės) informavimo pareigos apie planuojamas statyti stogines. Teismas ignoravo VSĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei 37 straipsnio 1 punkto nuostatas dėl konsultavimosi su bendruomene ir jos informavimo. Atsakovė privalėjo konsultuotis su ieškove, t. y. su visa bendruomene ir jos nariais, kadangi Įsakymas tiesiogiai paliečia šių subjektų interesus. Konsultacijos turi būti atliekamos ne su atskirais asmenimis, o su visa Palūšės vietos gyventojų bendruomene, kad visa bendruomenė galėtų pateikti savo bendrą nuomonę. Atsakovė tokios konsultacijos neatliko. Susitikimai su verslininkais nereiškia, jog yra įvykdyta pareiga informuoti vietos gyventojų grupes.

10.8. Administracijos direktorius, paskelbęs Įsakymą, įgyvendino savivaldos teisę ne Savivaldybės bendruomenės interesais, tačiau veikė vienos atskiros, nedidelės asmenų grupės poreikiais. VSĮ 4 straipsnio 8 punkto ir 36–38 straipsnių nuostatų pažeidimas lemia Įsakymo panaikinimą.

10.9. Teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės 2 066,08 Eur bylinėjimosi išlaidas Administracijai. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovės struktūroje yra specializuotas padalinys – Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius, todėl atsakovei galėjo atstovauti vidiniai teisininkai. Padalinyje yra 5 teisininkai. Šioje byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi teisės klausimai, byla nebuvo sudėtinga ar didelės apimties. Atsakovė nepagrindė būtinybės samdytis advokatą ir nepaaiškino, kodėl atsakovės teisininkai negalėjo paruošti procesinių dokumentų ir jai atstovauti teisme. Atsakovė srityje, dėl kurios kilo ginčas, veikė kaip viešojo administravimo subjektas. Teismas neatsižvelgė į atsakovės vidinius administravimo pajėgumus, į tai, kad atsakovė turi Teisės ir civilinės metrikacijos skyrių, į kurio darbuotojų vykdomas funkcijas įeina, be kita ko, procesinių dokumentų Lietuvos teismams rengimas, atstovavimas įstaigai teismuose. Atsakovė neįrodė, jog atstovavimas šioje byloje pasitelkiant advokatą buvo racionalus ir būtinas.

Atsiliepimas

2. Atsakovė Ignalinos rajono savivaldybės administracija atsiliepime prašo atmesti apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

Šalies argumentai

11.1. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad gina ne savo narių, o visuomenės viešąjį interesą (visuomenę, gyventojus ir pan.). Tai, kad ieškovė gina visuomenės viešąjį interesą patvirtino ir tokios aplinkybės, kad ieškovė nedalyvavo ir neketino dalyvauti konkurse, konkurso rezultatų ar sudarytų sutarčių neskundė. Dėl to ieškovė neturėjo intereso dėl konkurso dalyko ir tokiais veiksmais jos subjektinės teisės negalėjo būti pažeistos. Ieškovė turi teisę atstovauti tik savo bendruomenės nariams, o ne visiems Palūšės kaimo gyventojams ir (ar) visuomenės interesams. Ieškovė negali atstovauti visuomenės viešajam interesui ginti.

11.2. Ieškovė neturi išskirtinių teisių į žemės sklypą. Neegzistuoja teisinis pagrindas, dėl kurio laikini statiniai negalėtų būti statomi žemės sklype.

11.3. Aukštaitijos nacionalinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo plane) pažymėta, kad šalia žemės sklypo yra dviračių trasa ir pėsčiųjų takas, kuris nesiriboja su žemės sklypu. Pačiame žemės sklype yra pramintas takelis priėjimui prie ežero ar transporto priemonės įleidimui į vandenį, tačiau toks takelis nėra numatytas valstybinių institucijų patvirtintuose planuose. Laikini statiniai nestovės ant pėsčiųjų tako ir (ar) ant kitų pagal teisės aktus suderintų infrastruktūros objektų. Laikinų statinių sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus. Ieškovės teiginiai, kad konkurso laikini statiniai neatitinka statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ reikalavimų ir pateikti įrodymai laikytini tik juos surašiusių asmenų subjektyvia nuomone. 2022 m. rugsėjo 28 d. paaiškinimas yra šališkas, nes jį surašė J. B., kuris turi priešišką interesą prieš atsakovę, ne kartą abejojo atsakovės vykdoma veikla, buvo priešiškai nusiteikęs prieš atsakovės vykdomų objektų statybą ir kt.

11.4. Konkursas orientuotas į visos Palūšės kaimo gyventojų interesus, teikia naudą ne tik kaimui, tačiau ir visuomenei, kadangi konkursu saugomas viešasis interesas, sudaroma galimybė sąžiningam verslui įstatymų nustatyta tvarka konkuruoti dėl teisės teikti paslaugas žemės sklype įgijimo; gaunama finansinė nauda savivaldybei ir (ar) valstybei, nes pagal konkurso sutartį, paslaugas teikiantys asmenys turi susimokėti mokesčius; gerinamos priėjimo prie Lūšių ežero sąlygos, nes nustatoma konkreti paslaugų teikimo vieta (vandens įranga nesandėliuojama tam neskirtose vietose) ir pan.

11.5. Ieškovė nepagrįstai suabsoliutina atsakovių visuomenės informavimo pareigą, aiškindama, kad atsakovės turėjo konsultuotis su visa Palūšės vietos gyventojų bendruomene. Nors nustatyta, kad savivaldybė sudaro sąlygas vietos gyventojams dalyvauti tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus, tačiau įstatyme nenumatyta, kad savivaldybės turi pareigą išsiaiškinti, kiek savivaldybės gyventojų (kiek ieškovės narių ar pan.) įsitraukė į tokias svarstymo procedūras ir tokią pareigą įgyvendinti net nebūtų realių galimybių. Informacija apie susitikimą, pasitarimą buvo išviešinta ir galėjo būti žinoma ieškovei bei kitiems gyventojams. Ieškovės nariais yra tie patys verslininkai, kurie teikė raštus atsakovei dėl paslaugų teikimo žemės sklype, t. y. K. D., A. G. Jie žinojo apie žemės sklype teikiamų paslaugų situaciją, apie su konkursu susijusias procedūras. Ieškovė neteisingai nurodo, kad jai nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti konkurso svarstymo procedūrose.

11.6. Civilinio proceso teisės normos nenumato draudimo Administracijai naudotis advokato pagalba. Atsakovei civiliniuose santykiuose ir procese negali būti suteikiama nei privilegijų, nei pabloginama jos padėtis lyginant su kitais proceso dalyviais.

11.7. Kadangi ieškovė tik apeliaciniame skunde ėmė ginčyti, kad atsakovei turėjo atstovauti ne advokatas, o jos teisininkai, tai atsakovė į tokius teiginius atsikerta pateikdama naujus įrodymus, kurie patvirtina, kad egzistavo teisinis ir faktinis pagrindas samdyti advokatą atstovavimui šioje byloje. Nauji įrodymai neužvilks bylos nagrinėjimo. Šios bylos iškėlimo teisme metu atsakovės Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje dirbo 7 darbuotojai. Reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį (ne žemesnį nei bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, studijų kryptyje – teisė, yra numatyta tik skyriaus vedėjai (kitiems reikalavimo turėti teisės studijų kryptį nėra, o skyriaus pavaduotojui ir vyr. specialistui numatyta alternatyva studijų krypčiai: teisė arba kt.). Tai patvirtina teikiami skyriaus darbuotojų pareigybių aprašymai. Skyriaus vedėjai pagal pareigybės aprašymą yra priskirtos 16 skirtingų funkcijų, kurias ji privalo atlikti. Teikiamas papildomas dokumentas (pavedimas) patvirtina, kad bylos iškėlimo metu skyriaus vedėjai buvo priskirtos atlikti dar papildomos funkcijos. Todėl skyriaus vedėja nėra pajėgi išspręsti Administracijos teisinių klausimų bei atstovauti visose vykstančiose bylose. Bylos nagrinėjimo metu keitėsi skyriaus darbuotojai: vienas specialistas atleistas, o skyriaus pavaduotojas buvo grąžintas į ankstesnes savo buvusias pareigas kitoje darbo vietoje. Tai patvirtinantys dokumentai pridedami. Byla iškelta vasarą, dalis skyriaus darbuotojų atostogavo. Tai patvirtinantis dokumentas pridedamas. Taigi kiti skyriaus darbuotojai bylos iškėlimo (nagrinėjimo) metu susidūrė su padidėjusiu darbo krūviu (turėjo pavaduoti atostogaujančius ir (ar) iš darbo skyriuje išeinančius kolegas ir kt.). Sprendimas pavesti bylos vedimą advokatui buvo racionalus ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių

4. Byloje nustatyta, kad ginčo žemės sklype, Lūšių ežero pakrantėje verslininkai kurį laiką teikė paslaugas, susijusias su vandens turizmu (nuomavo vandens inventorių, rengė vandens žygius ir kt.), tačiau jie neturėjo įstatymų nustatyta tvarka jiems suteiktos teisės naudotis valstybei priklausančiu žemės sklypu.

5. 2020 m. liepos 7 d. prašyme Savivaldybės merui trečiasis asmuo K. D. nurodė, kad jis pagal verslo liudijimą žemės sklype vykdo vandens inventoriaus nuomą ir organizuoja vandens žygius kaimo bendruomenės sutikimu, tačiau nežino, valstybei ar savivaldybei priklauso žemės sklypas, ar jis suformuotas teisės aktų nustatyta tvarka, o jam miškų urėdijos atstovai nurodė, kad jis sklype individualią veiklą vykdo neteisėtai, prašė informuoti apie galimybę teisėtais pagrindais naudotis žemės sklypu.

6. 2020 m. rugpjūčio 3 d. atsakyme Administracija į minėtą prašymą atsakė, kad, atsiradus poreikiui minėtoje teritorijoje vykdyti komercinę ir rekreacinę veiklą, imsis iniciatyvos formuoti rekreacinės teritorijos valstybinės žemės sklypą. Nurodė, kad informacija apie galimybes nuomoti suformuotus valstybinės žemės sklypus bus viešai skelbiama.

7. 2021 m. liepos 5 d. žemės sklypas buvo suformuotas. 2021 m. lapkričio 23 d. sudaryta žemės sklypo panaudos sutartis. 2021 m. liepos 27 d. iki tol žemės sklype paslaugas tiekusiems asmenims UAB „Tiki Inn“, A. G., K. D. pateikti raštai „Dėl valstybinės žemės užgrobimo“, kuriuose nurodyta, kad jie valstybinėje žemėje sandėliuoja vandens inventorių, apsunkina gyventojų naudojimąsi žemės sklypo teritorija ir priėjimą prie vandens. 2021 m. rugpjūčio 13 d. minėti asmenys pateikė atsakymą „Dėl žemės sklypo naudojimo“.

Žemesnės instancijos teismas

8. 2021 m. rugsėjo 18 d. ieškovė ir asociacija „Palūšės Marina ir Vėjas“ Savivaldybės merui pateikė raštą „Dėl vandens ir kranto infrastruktūros vystymo Palūšėje“, kuriame nurodė, kad asociacijos inicijuoja teritorijos infrastruktūros sutvarkymo projektą, pritraukiant Europos Sąjungos ar kitų fondų finansavimo šaltinius, todėl prašo informuoti jas apie visus planuojamus Palūšės infrastruktūros tvarkymo projektus.

9. 2021 m. spalio 14 d. Savivaldybės meras susitiko su Palūšės verslininkais, o 2021 m. lapkričio 15 d. vyko pasitarimas su Palūšės gyventojais dėl vykdomų veiklų, kuriame aptarta neteisėta žemės sklype vykdoma paslaugų teikimo veikla, pristatyti atsakovių planai organizuoti paslaugų teikimo veiklą žemės sklype. Jų metu paslaugas žemės sklype teikę asmenys pateikė pasiūlymus dėl žemės sklype planuojamos veiklos, numatomų statyti statinių vietų bei statinių eskizus.

10. 2022 m. vasario 21 d. atsakovė pateikė raštą Direkcijai ir Tarnybai prašydama pateikti nuomonę, ar žemės sklype galimas pagal konkurso sąlygas numatomas vykdyti paslaugų teikimas ir laikinų statinių statyba. 2022 m. kovo 8 d. Direkcija pritarė laikinų statinių statybai, kurie būtų skirti turistų aptarnavimo paslaugoms teikti žemės sklype. 2022 m. kovo 21 d. Tarnyba nurodė, kad planuojama veikla neprieštarauja teisės aktų nuostatoms.

11. 2022 m. balandžio 7 d. Administracija gavo Ignalinos seniūnijos raštą, kuriame žemės sklype prašoma numatyti prekybos, paslaugų teikimo vietą.

12. 2022 m. balandžio 27 d. Savivaldybės tarybos sprendimu žemės sklypas įtrauktas į viešųjų vietų prekiauti ir teikti paslaugas Savivaldybės teritorijoje sąrašą, veiklos pobūdis – įvairi prekyba, paslaugų teikimas ir apie šį sprendimą paskelbė Teisės aktų registre bei Savivaldybės interneto tinklalapyje.

13. 2022 m. birželio 16 d. Administracijos direktorius priėmė Įsakymą, kuriuo patvirtino konkurso sąlygas ir paskelbė konkursą. Konkurso sąlygose numatyta, kad: konkurso tikslas – nustatyti fizinį ar juridinį asmenį, kuris pagal konkurso rezultatus įgyja teisę statyti laikiną statinį paslaugų teikimui išdėstymo plane (2 priedas) nurodytoje vietoje ir sudaryti su Administracija sutartį (1 priedas) (3 punktas); konkursas yra atviras, jame gali dalyvauti fiziniai ir juridiniai asmenys (4 punktas); paklausimai dėl konkurso sąlygų paaiškinimo gali būti teikiami likus ne mažiau kaip 3 darbo dienoms iki vokų atplėšimo procedūros, t. y. iki 2022 m. birželio 27 d. 10 val., kad atsakymai į paklausimus skelbiami Savivaldybės interneto tinklalapio skyriuje „Skelbimai“ likus ne mažiau kaip 1 darbo dienai iki vokų atplėšimo procedūros, t. y. iki 2022 m. birželio 30 d. 10 val. (13 punktas). Konkurso sąlygų 2 priede numatytas planas, kuriame pavaizduotas stoginių išdėstymas. Konkurso sąlygų 7 punkte įtvirtinta, jog reikalavimai laikino statinio architektūriniams ir konstrukciniams sprendimams nurodyti 3 priede bei numatytos fasadų schemos.

14. Ieškovė 2022 m. birželio 20 d. Savivaldybės merui pateikė raštą, kuriame nurodė, kad ji palaiko sprendimą plėtoti su vandens turizmu susijusias pramogas, tačiau nesupranta sprendimo žemės sklypo teritorijoje statyti neišvaizdžius statinius, todėl prašė sustabdyti konkursą ir supažindinti su juo visuomenę. Į šį raštą atsakovė atsakė 2022 m. liepos 14 d. raštu, kuriame nurodė, kad visuomenė informuota apie atsakovės planus organizuoti paslaugų teikimo veiklą žemės sklype, bei kad konkursas suderintas su atsakingomis institucijomis.

15. 2022 m. liepos 7 d. Administracija informavo konkurse dalyvavusius asmenis, kad nustatė konkursinių pasiūlymų eilę prekybos vietoms Nr. 1, 2 ir 3 ir išrinko laimėtojus: vandens pramogų inventoriaus nuomos paslaugoms stoginėje Nr. 1 – K. D.; Nr. 2 – UAB „Palūšės turą“, Nr. 3 – UAB „Fokalitos baidarės“. 2022 m. rugsėjo 23 d. atsakovės komisijos protokolu nustatyti konkurso laimėtojai ir jis baigėsi. Administracija 2022 m. rugsėjo 30 d. pasirašė sutartį su konkurso laimėtoju A. G. teikti paslaugas stoginėje Nr. 3, o 2022 m. rugsėjo 22 d. pasirašė sutartį su konkurso laimėtoju K. D. teikti paslaugas stoginėje Nr. 1. 2022 m. spalio 10 d. K. D. pateikė prašymą atsakovei leisti statyti kitokio tipo statinį.

16. 2022 m. birželio 29 d. ieškovės valdybos posėdyje nutarta Įsakymą apskųsti teismui. Ieškovė 2022 m. liepos 4 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą.

Dėl ieškovės teisės ginčyti Administracijos direktoriaus Įsakymą

17. Ieškovė šioje byloje ginčija Administracijos direktoriaus 2022 m. birželio 16 d. Įsakymą, kuriuo patvirtintos konkurso dėl teisės prekiauti ar teikti vandens pramogų inventoriaus nuomos paslaugas laikinuose statiniuose (stoginėse) žemės sklype, (duomenys neskelbtini), sąlygos.

18. Ieškovė prašo panaikinti ginčijamą Įsakymą, kadangi, ieškovės vertinimu: jis priimtas pažeidžiant VSĮ 4 straipsnio 8 punktą (nesilaikyta bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo principo), 32 straipsnio 7 punktą (neužtikrinta seniūno ar jo įgalioto asmens teisės dalyvauti savivaldybės institucijų posėdžiuose, kai svarstomi su seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų viešaisiais reikalais susiję klausimai), 36 straipsnį (nesudarytos sąlygos vietos gyventojams dalyvauti tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus), 37 straipsnio 1, 2 punktus (informacija nepaskelbta ne mažiau kaip dviem būdais ir taip, kad visi vietos gyventojai turėtų galimybę ją gauti savivaldybės arba savo iniciatyva), 38 straipsnio 1 dalies 1 punktą (neįvykdyta pareiga konsultuotis su tomis vietos gyventojų grupėmis, kurias tiesiogiai paveiks ar gali paveikti savivaldybės administravimo subjektų priimami sprendimai); jį priimant atsakovės neveikė kaimo bendruomenės interesais ir nesilaikė Administracijos nuostatų 11.1 papunktyje numatyto tikslo padėti tarybai skatinti ir plėtoti vietos ir įgyvendinti savivaldos teisę savivaldybės bendruomenės interesais; konkurso sąlygų 3 priedo reikalavimai neatitinka Administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. VT-614 „Dėl Konkurso dėl teisės prekiauti ar teikti laikinuose statiniuose Ignalinos rajono savivaldybės teritorijos viešose vietose organizavimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų nuostatų, kadangi konkurso sąlygų 3 priede nurodyti reikalavimai skirti ne laikino statinio (stoginės) architektūriniams ir konstrukciniams sprendimams, o patys numatomi pastatyti statiniai (stoginės) suprojektuoti netinkamai ir numatomi statyti netinkamose žemės sklypo vietose.

19. Ieškovės ginčijamu Įsakymu patvirtintose konkurso sąlygose, be kita ko, nustatyta, kad: konkurso tikslas – nustatyti fizinį ar juridinį asmenį, kuris pagal konkurso rezultatus įgyja teisę statyti laikiną statinį paslaugų teikimui išdėstymo plane nurodytoje vietoje ir sudaryti su Administracija sutartį (sąlygų 3 punktas). Kaip matyti iš ieškovės ieškinio pagrindo, ieškovė Įsakymą ginčiją dėl Administracijos atliktų procedūrinių pažeidimų informuojant ir konsultuojantis su bendruomene dėl planuojamų statinių, taip pat mano, kad statiniai suprojektuoti netinkamai bei numatyti statyti netinkamose sklypo vietose.

20. Šioje byloje aktualu nustatyti, ar ieškovė turi suinteresuotumą ginčyti Administracijos direktoriaus Įsakymą, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė tokio suinteresuotumo neturi, tačiau ieškovė apeliaciniame skunde įrodinėja savo interesą ginčyti Įsakymą.

21. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti.

22. Nors ieškovė nurodo, kad siekia apginti privatų (savo narių) interesą, tačiau iš ieškovės pateikiamų argumentų matyti, jog gindama savo narių interesus ieškovė iš esmės siekia apginti viešąjį interesą. Ieškovė nurodo, kad: planuojama statyti pastoges ant šalia ežero įrengto tako; pastogėmis būtų gadinamas kraštovaizdis ir kaimo turizmo vystymas; ieškovė rūpinasi Palūšės kaimo turizmo vystymu, sprendžia kaimo bendruomenės socialinės, ekonominės, kultūrinės problemas; bus sudarkytas išskirtinis Palūšės kraštovaizdis; ieškovė, pagal įstatų 7.4 papunktį, sprendžia Palūšės kaimo ekologines problemas, skatina ekologinės žemdirbystės plėtojimą bei kaimo turizmo vystymą; ieškovė vykdo darbus, projektus, tvarko aplinką savo lėšomis, skatina kaimo turizmą, žuvininkystės infrastruktūros plėtrą, o statiniai sumažins turistų, žvejų srautą; planuojamos statyti stoginės užstos vaizdą į ežerą, panaikins žmonėms galimybę naudotis ežeru ir pakrante bei uždarys vienintelį pakrantės taką ir pan.

23. Iš ieškovės nurodytų teiginių aišku, kad ieškovė, reikšdama ieškinį, iš esmės siekia ir viešajam interesui naudingų tikslų, t. y. siekia apginti ne tik savo narių, bet ir viešąji interesą. Įvertinus ieškovės argumentus aišku, kad ieškovė siekia apginti viešąjį aplinkosaugos srityje – išsaugoti Palūšės kaimo kraštovaizdį, galimybę naudotis ežero pakrante ir pakrantės taku. Ieškovės siekis apsaugoti Palūšės kaimo kraštovaizdis priskiriamas aplinkosaugos sričiai. Tokiu atveju sprendžiant dėl ieškovės teisės kreiptis į teismą dėl minėtų interesų gynimo aktualios Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) nuostatos. AAĮ 2 straipsnyje nustatyta, kad šis įstatymas reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, be kita ko, nustato pagrindines juridinių ir fizinių asmenų teises ir pareigas išsaugant Lietuvos Respublikai būdingą biologinę įvairovę, ekologines sistemas bei kraštovaizdį. AAĮ 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad suinteresuota visuomenė turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo užginčijant sprendimų, veiksmų ar neveikimo aplinkos ir jos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo srityje materialinį ar procesinį teisėtumą.

24. 1998 m. birželio 25 d. Orhuse priimta Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau – Orhuso konvencija), kuri ratifikuota 2001 m. liepos 10 d. įstatymu ir Lietuvoje įsigaliojo 2002 m. balandžio 28 d. Vadovaujantis Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalimi, visuomenės, kuriai daro arba gali daryti įtaką aplinkos srityje priimami sprendimai arba kuri yra suinteresuota sprendimų aplinkos srityje priėmimo procesu (suinteresuotos visuomenės), nariai, siekdami teisiškai užginčyti sprendimo, veiksmo ar neveikimo, patenkančio į Orhuso konvencijos 6 straipsnio taikymo sritį, teisėtumą, nacionalinės teisės aktų užtikrinta tvarka turi teisę kreiptis į teismą dėl priimto sprendimo pakartotinio nagrinėjimo. Pagal Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalį visuomenės nariams, atitinkantiems nacionalinėje teisėje nustatytus kriterijus (jeigu tokie yra), turi būti sudaryta galimybė pasinaudoti administracinėmis arba teisminėmis procedūromis su aplinka susijusias nacionalinės teisės nuostatas pažeidžiančių privačių asmenų ir valstybės institucijų veiksmams arba neveikimui užginčyti.

25. Orhuso konvencijos suinteresuotajai visuomenei suteiktos teisės Lietuvoje įgyvendinamos taikant viešosios teisės instrumentus (teisės aktų nustatyta tvarka kreipiantis į sprendimus aplinkos srityje priimančias institucijas, laikantis specialių administracinių procedūrų ir tvarkos), naudojantis AAĮ 7 straipsnyje nustatytomis teisėmis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teisę kreiptis dėl savo teisių gynimo aplinkos apsaugos srityje Orhuso konvencija suteikia ne kiekvienam, o tik suinteresuotam subjektui. Pagal Orhuso konvencijos 2 straipsnio 5 dalį, suinteresuota visuomenė – tai visuomenė, kuriai daro įtaką arba gali daryti įtaką aplinkosaugos srityje priimami sprendimai arba kuri yra suinteresuota sprendimų priėmimo procesu; pagal šią apibrėžtį nevyriausybinės organizacijos, padedančios spręsti aplinkosaugos problemas ir veikiančios pagal nacionalinių įstatymų reikalavimus, laikomos suinteresuotomis organizacijomis. AAĮ 7 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad piliečiai, visuomeninės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys turi teisę reikalauti, kad būtų nutrauktas kenksmingas ūkinės veiklos objektų poveikis aplinkai. Asociacijos, kurios yra įsteigtos teisės aktų nustatyta tvarka ir veikia aplinkosaugos srityje, laikomos suinteresuotomis, t. y. iš esmės tokioms organizacijoms pripažįstama teisė ginti viešąjį interesą šioje srityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013).

26. Iš esmės analogiškos praktikos dėl nevyriausybinių organizacijų teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris yra išaiškinęs, jog nevyriausybinė organizacija tam, kad ji būtų laikoma suinteresuota visuomene Orhuso konvencijos prasme, be kitų reikalavimų, taip pat turi padėti spręsti aplinkosaugos problemas, skatinti aplinkos apsaugą bei atitikti reikalavimus pagal nacionalinę teisę, veikti pagal nacionalinių įstatymų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-211/2013).

27. Orhuso konvencijos tikslas užtikrinti tris pagrindines visuomenės teises: teisę gauti informaciją apie aplinką (6 straipsnis); teisę dalyvauti priimant sprendimus dėl aplinkos (7, 8 straipsniai), teisę kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (9 straipsnis). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl šių teisių tinkamo įgyvendinimo, vertinami byloje surinkti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-701/2015).

28. 2005 m. vasario 17 d. Tarybos sprendimu Nr. 2005/370/EB Europos Sąjunga patvirtino Orhuso konvenciją, jos 9 straipsnio nuostatos buvo perkeltos į Europos Sąjungos direktyvas (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/1/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės, 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyva 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo, iš dalies pakeista 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/35/EB), todėl šioje srityje aktuali ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika. Trianel Kohlekraftwerk Lünen byloje (2011 m. gegužės 12 d. sprendimas, C-115/09) Teisingumo Teismas, be kita ko, remdamasis Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalimi, ją įgyvendinančia direktyva, suformavo praktiką, kad aplinkos srityje nevyriausybinės organizacijos turi plačią teisę kreiptis į teismus, pažymėdamas, jog nevyriausybinės organizacijos turi galėti remtis tokiomis pačiomis teisėmis kaip ir privatūs asmenys, aplinkybė, kad šios organizacijos negali taip pat remtis Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės normų pažeidimu vien dėl to, jog šiomis normomis ginami kolektyviniai interesai, prieštarautų tikslui, pirma, suteikti suinteresuotai visuomenei plačias galimybes kreiptis į teismus ir, antra, veiksmingumo principui.

29. Taigi šiuo atveju aktualu nustatyti ar ieškovė atitinka suinteresuotos organizacijos apibrėžtį. Kaip jau minėta, nevyriausybinės organizacijos, padedančios spręsti aplinkosaugos problemas ir veikiančios pagal nacionalinių įstatymų reikalavimus, laikomos suinteresuotomis organizacijomis.

30. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (toliau – AĮ) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. AĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asociacija gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jos veiklos tikslams, nustatytiems Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), AĮ ir asociacijos įstatuose.

31. Ieškovė, kaip asociacija, įsteigta 2009 m. kovo 28 d., šios dienos steigiamajame susirinkime patvirtinti ieškovės įstatai. Ieškovės įstatuose nurodyta, kad: ieškovė yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurios teisinė forma yra asociacija (1 punktas); ieškovė veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, CK, AĮ ir kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir veiklą grindžia įstatais (2 punktas); ieškovės buveinė – Palūšės kaimas (4 punktas); ieškovės tikslai, be kita ko, yra skatinti ir palaikyti bendruomenės narius sprendžiant socialines, ekonomines, kultūrines problemas, išsaugant kultūrinio-istorinio paveldo objektus (7.1 papunktis), spręsti kaimo ekologines problemas, skatinti ekologinės žemdirbystės plėtojimą bei kaimo turizmo vystymą (7.4 papunktis).

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti, kad ieškovė įsteigta teisės aktų nustatyta tvarka ir veikia pagal Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

33. Vertinant, ar ieškovė padeda spręsti aplinkosaugos problemas, atkreiptinas dėmesys į jau minėtą ieškovės įstatų 7.4 papunkčio nuostatą, kurios turinys leidžia daryti išvadą apie ieškovės įgalinimus veikti aplinkosaugos srityje (ekologija, sąlygos kaimo turizmo vystymui (atitinkamai, kraštovaizdis). Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos ieškovės įstatų nuostatos iš esmės leidžia ieškovei ginti viešąjį interesą aplinkosaugos (ekologijos, kraštovaizdžio) srityje.

34. Be to, kaip matyti iš prie ieškinio pridėto statinių ir įrangos išdėstymo plano ginčo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), šis sklypas patenka į Palūšės kaimo teritoriją, o kaip jau minėta, ieškovės buveinė (kaip ir veiklos teritorija) yra Palūšės kaime (įstatų 4 punktas). Tai papildomai pagrindžia, kad ieškovė, kaip Palūšės kaime veikianti asociacija, yra suinteresuota ginčo sklype planuojamų statinių statyba organizacija, turinti subjektinę teisę ginčyti, jos vertinimu, neteisėtus valstybės institucijų sprendimus dėl Palūšės kaimo kraštovaizdžio ir Lūšių ežero pakrantės infrastruktūros keitimo (sūkurimo).

35. Taip pat aplinkybę, kad Palūšės kaimo bendruomenė yra suinteresuota planuojamais statyti laikinais statiniais ežero pakrantėje, patvirtina ir tai, jog Administracijos atstovai 2021 m. lapkričio 15 d. surengė pasitarimą su Palūšės gyventojais dėl vykdomų veiklų, kuriame, be kita ko, pristatyti atsakovių planai organizuoti paslaugų teikimo veiklą žemės sklype. Pati Administracija surengusi pasitarimą su kaimo bendruomene pripažino bendruomenės suinteresuotumą planuojamais statyti laikinais statiniais ir paslaugų teikimu ežero pakrantėje.

36. Tai, kad ieškovė vysto Palūšės kaimo turizmą bei rūpinasi ir įrenginėja infrastruktūrą, pagrindžia ieškovės ir asociacijos „Palūšės Marina ir Vėjas“ bendras raštas Administracijai, kuriuo siekiama bendromis jėgomis vystyti vandens ir kranto infrastruktūrą Palūšėje.

37. Aplinkybę, kad ieškovė yra subjektas, veikiantis Lūšių ežero pakrantėje, patvirtina ir tai, jog ieškovė 2011 m. rugsėjo 27 d., pagal paramos sutartį su NMA, gavo paramą iš valstybės biudžeto įrengti tinklinio aikštelę Lūšių ežero pakrantėje, o byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad tinklinio aikštelė buvo įrengta. Taip pat ieškovė pagal 2014 m. vasario 26 d. sutartį su Ignalinos rajono žuvininkystės vietos veiklos grupe įsipareigojo įgyvendinti projektą „Rekreacinės žuvininkystės infrastruktūros ir aplinkos sukūrimas ir plėtra Palūšės rekreacinėje zonoje“ gaudama šio projekto vykdymui finansavimą. Pagal šios sutarties priedą (sklypo planą) matyti, kad infrastruktūra įrengta būtent ginčo žemės sklype, Lūšių ežero pakrantėje.

38. Aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindžia, kad ieškovė yra tinkamas subjektas ginčyti Administracijos direktoriaus Įsakymą, kadangi yra suinteresuota savo pačios įrengtos infrastruktūros išsaugojimu, be to, veikia siekdama apsaugoti Palūšės kaimo teritorijos kraštovaizdį (Lūšių ežero pakrantę), yra valstybės institucijų pripažintas subjektas, veikiantis Palūšės kaimo teritorijoje, be kita ko, aplinkosaugos (ekologijos, kraštovaizdžio) srityje.

39. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovė nėra tinkamas subjektas reikšti ieškinį dėl Administracijos direktoriaus Įsakymo ginčijimo.

40. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

41. Nustačius, kad ieškovė turi teisę ginčyti Įsakymą, yra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį tik tuo pagrindu, jog, teismo vertinimu, ieškovė neturi teisės ginčyti Įsakymą, tačiau nenagrinėdamas ginčo esmės (ieškovės nurodytų procedūrinių Įsakymo priėmimo pažeidimų, planuojamų pastogių sprendinių tinkamumo), neatskleidė bylos esmės. Šis pažeidimas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, kadangi pirmosios instancijos teismas apskritai nepasisakė dėl ieškovės nurodytų Įsakymo neteisėtumo aspektų, o šių nagrinėjimas tik apeliacinės instancijos teisme apribotų šalių teisę į apeliaciją.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

42. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikydamas procesinės ir materialiosios teisės normas, nepagrįstai nusprendė, jog ieškovė neturi teisės ginčyti Administracijos direktoriaus Įsakymą, todėl nepagrįstai atmetė ieškovės ieškinį nenagrinėdamas ginčo iš esmės. Kadangi šio trūkumo apeliacinės instancijos teisme pašalinti nėra galimybės (byla turėtų būti nagrinėjama iš esmės beveik visa apimtimi) ir nustačius, kad ieškovė turi teisę reikšti ieškinį dėl Įsakymo panaikinimo, ieškovės skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

43. Grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, klausimu, šių išlaidų paskirstymo klausimą turės išspręsti pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Asta RadzevičienėAntanas RudzinskasVigintas Višinskis