Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu vienuolikai mėnesių.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. P. , tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka nebuvo apskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. nuteistas už tai, kad kartu su A. P. 2009 m. kovo 31 d., apie 22.10 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. eidami Čiurlionio gatve, Vilniuje, apspardė prie namo Nr. 32 stovinčius šiukšlių konteinerius, o R. V. nemažiau kaip keturis kartus spyrė koja į K. S. (K. S. ) priklausančio automobilio „Renault Laguna“, v/n (duomenys neskelbtini) stovėjusio Čiurlionio gatvėje, Vilniuje, prie namo Nr. 21, kairės pusės priekinį sparną, bei jį įlenkė. Po to priėjo prie R. P. , stovėjusio prie 18-ojo namo ir A. P. pakeltu tonu, agresyviai pareikalavus duoti cigarečių, o pastarajam atsakius, kad nerūko, A. P. apkabinus R. P. per kaklą, R. V. sudavė vieną smūgį ranka R. P. į smakrą, sukeldamas jam fizinį skausmą. R. P. bandant nuo jų pabėgti ir perėjus į kitą gatvės pusę, R. V. , A. P. paliepus, išsitraukė peilį bei perdavė jį A. P. ir, grasindami fiziniu susidorojimu, abu persekiojo nuo jų bandantį pasišalinti R. P. .

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. V. prašo švelninti jam paskirtąją bausmę, nustatyti trumpesnę laisvės atėmimo bausmės trukmę. Nuteistasis mano, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeidinėjamos jo teisės, keičiant jo veikos kvalifikaciją, tačiau nekeičiant paties įtarimo turinio. Nuteistasis nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam ir A. P. tą patį gynėją, pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 47 str. 1 d. nuostatas. Teigia, jog paskirtasis advokatas netinkamai atstovavo jo interesus, kadangi sumažinti bausmę prašė tik A. P. . Apeliantas pažymi, jog prokurorė prašė skirti švelnesnę bausmę nei paskyrė teismas. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į ankstesnius apelianto teistumus. R. V. prašo atsižvelgti į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei dėl jos padarymo gailisi.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. V. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str. reikalavimų nepažeidė. Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad apeliantas nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, o atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo gailisi. Dar kartą atsižvelgti į tą pačią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kuri jau buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo, nėra jokio pagrindo.

Nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo teiginys, kad pareiškiant jam įtarimus pagal skirtingus Lietuvos Respublikos BK straipsnius, įtarimų turinys nebuvo keičiamas. Tokį apeliacinio skundo teiginį akivaizdžiai paneigia byloje esantys pranešimai apie įtarimus. Aprašant nuteistojo nusikalstamus veiksmus, keičiantis jų apimčiai, atitinkamai buvo keičiama ir jų kvalifikacija (t. 1, b. l. 71, 78, 82). Taigi, nagrinėjamu atveju, jokios R. V. teisės nebuvo pažeistos.

Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 47 str. reikalavimus, paskirdamas tą patį advokatą ginti tiek R. V. , tiek A. P. . Lietuvos Respublikos BPK 47 str. 1 d. nustatyta, kad tas pats advokatas negali būti dviejų ar daugiau asmenų gynėju, jeigu vieno iš jų gynybos interesai prieštarauja kito gynybos interesams. Iš abiejų nuteistųjų parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme matyti, jog jie savo kaltę dėl jiems pareikštų kaltinimų pripažino pilnai, nebandė atsakomybės permesti vienas kitam, taigi, nuteistųjų interesai nesikirto, todėl gynėjas advokatas galėjo ginti abu nuteistuosius, nedarydamas žalos nei vieno iš jų interesams.

Apeliantas yra neteisus nurodydamas, kad gynėjas prašė švelninti bausmę tik A. P. . Iš baigiamosios gynėjo kalbos matyti, jog jis prašo skirti švelnesnę bausmę nei prašė prokuroras, atkreipia dėmesį į tai, kad prokuroras prašo skirti pačią griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę bei į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas. Galiausiai gynėjas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad A. P. yra teistas tik du kartus. Taigi, iš advokato pasisakymo matyti, jog jis prašo švelninti bausmę abiems nuteistiesiems, be to, išskiria jo manymu A. P. ne taip neigiamai apibūdinančią aplinkybę. Analogiškos aplinkybės išskyrimas apelianto atžvilgiu buvo neįmanomas, kadangi jis teistas net dvylika kartų.

Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė nuteistajam griežtesnę bausmę nei prašė prokuroras, nėra joks nuteistojo teisių pažeidimas, kadangi bausmės rūšies ir dydžio nustatymas yra teismo teisė ir pareiga, o prokuroro paprašytos skirti bausmės dydis nesaisto teismo, skiriant bausmes už padarytas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas paskyrė Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę, neperžengė sankcijoje numatytų laisvės atėmimo bausmės ribų, net nustatė šiek tiek mažesnį bausmės dydį nei Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Taigi teigti, jog R. V. yra paskirta per griežta bausmė nėra jokio pagrindo.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, įvertino tai, kad jis yra anksčiau net dvylika kartų teistas, teistumas neišnykęs, naują nusikalstamą veiką padarė laisvėje išbuvęs tik devyniolika dienų, baustas administracine tvarka, niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Apeliacinį skundą nagrinėjanti kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog aptartos aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistąjį ir mano, kad skiriant bausmę, jos buvo tinkamai įvertintos, nustatant teisingą bausmės dydį.

Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, negalėjo atsižvelgti į ankstesnius apelianto teistumus, kadangi jis visas bausmes yra atlikęs. Lietuvos Respublikos BK 54 str. įpareigoja teismą, skiriant bausmę įvertinti kaltininko asmenybę. Vienas iš asmenybę apibūdinančių kriterijų yra ankstesnių teistumų buvimas arba nebuvimas. Taigi, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, pagrįstai atsižvelgė ir įvertino ankstesnius jo teistumus.

Esant tokioms aplinkybėms, keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. V. apeliacinį skundą atmesti.