Alytaus apylinkės teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2023 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime, nuteistas Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 64 straipsnio 1, 2 dalis, jam paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė su 41 MGL dydžio bauda. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 242 straipsnį, taikant BK 64¹ straipsnį, 64 straipsnio 1, 3 dalis, jam paskirta galutinė 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su 1484 Eur bauda.

Nuteistojo T. K. bausmės vykdymo pradžia – 2022 m. balandžio 13 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2025 m. liepos 13 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime bausmę šis nuteistasis atlieka nuo 2022 m. gegužės 26 d. Nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas sprendžiamas pirmą kartą.

Prokuroro atsiliepimas į nuteistojo skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. K. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis T. K. jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (vieną trečdalį paskirtos bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, o tai sudaro tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog tiek nuo pirminio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, tiek ir šiuo metu ši rizika yra vertinama kaip vidutinė pagal „OASys“ vertinimo metodiką. Ta aplinkybė, jog viso bausmės vykdymo laikotarpiu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, neleidžia teigti, kad šis nuteistasis jau padarė akivaizdžią bei reikšmingą pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Dabartinės bausmės atlikimo metu nuteistasis T. K. mokosi, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, be to, jis palaiko ir artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais. Nors visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja vien teigiamai, tačiau tokios aplinkybės jokiu būdu negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įvertinti nagrinėjimam klausimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje šis nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Tačiau tokia išvada dar negali būti daroma dėl toliau nurodytų motyvų.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis T. K. šiuo metu atlieka jam paskirtą galutinę 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su 1484 bauda už nesunkių ir apysunkio nusikaltimų padarymą. Praeityje šis nuteistasis teistas šešis kartus. Pirmą kartą nuteistas 19 m. amžiaus. Keturis kartus nuteistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, todėl vienas iš paskutinių nusikaltimų yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimo modelio dalis. Praeityje nuteistasis buvo pažeidęs laisvės apribojimo bausmės vykdymo sąlygas, nes priežiūros metu įvykdė naują nusikaltimą. Pastarasis nusikaltimas yra sunkesnis lyginant su ankstesniais. Nors visos pirmiau aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiems veiksniams pašalinti, tuo labiau, kai vis dar išlieka dinaminių kriminogeninių veiksnių.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis T. K. iki šiol turi įgijęs pagrindinį išsilavinimą, tačiau neturi jokios profesinės kvalifikacijos. Šiuo bausmės atlikimo metu nuo 2022 m. lapkričio 3 d. mokosi ir siekia įgyti šaltkalvio specialybę. Bendra darbinė patirtis vos 1 metai ir 8 mėnesiai, per šį laikotarpį dirbo keturiose darbovietėse. Teigia dirbęs užsienyje, tačiau tai patvirtinančių duomenų nėra, nurodė, kad dirbo neoficialiai įvairius atsitiktinius darbus. Teigia, kad po paleidimo iš įkalinimo įstaigos registruosis Užimtumo tarnyboje ir ieškosis darbo savarankiškai. Dabartinės bausmės atlikimo metu nuteistasis raštu kreipėsi dėl darbo, tačiau jo negavo. Visgi vertinant nustatytas aplinkybes dėl nuteistojo nedidelės oficialaus darbo patirties, tai, kad laisvėje jis nevengė neoficialių pajamų, visa tai leidžia abejoti ir tuo, kad būdamas laisvėje šis nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Be to, paskutiniu nuosprendžiu nuteistajam yra priteista atlyginti 3 245,58 Lt Valstybinei ligonių kasai bei 5 000 Lt nukentėjusiajam. Pagal Administracinių nusižengimų registro duomenis nuteistasis turi 489 Eur skolą. Finansinius įsipareigojimus bausmės atlikimo metu vykdo pagal turimas galimybes.

Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog pastarąjį nusikaltimą ir daugelį ankstesnių nuteistasis įvykdė vienas, nusikaltimą įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, o tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Ankstesnius smurtinius nusikaltimus taip pat pripažįsta įvykdęs apsvaigęs nuo alkoholio. Vertinimo metu nuteistasis teigia, kad alkoholio vartojimas įtakojo nusikaltimų darymą, tačiau savęs vertinimo anketoje „alkoholio vartojimo“ problemos nenurodo. Teigia, kad niekada į specialistus dėl piktnaudžiavimo alkoholiu nesikreipė, pastaruosius keletą metų alkoholio beveik nevartojo, pažeidimų nepadarė. Penkerių metų laikotarpyje nuteistojo atžvilgiu administraciniai nusižengimai nefiksuoti, tačiau tai gali būti susiję su tuo, jog pastarąjį dešimtmetį nuteistasis buvo išvykęs į užsienį, slapstėsi nuo teisėsaugos pareigūnų. Nuteistasis praeityje yra nuteistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, neturint tikslo jų platinti. Nuteistojo socialinis ratas minimalus, socialinius ryšius teigia palaikantis tik su drauge ir pussesere, o su motina ir broliu bendrauja mažiau, nes jie gyvena užsienyje. Dėl šių priežasčių nuteistajam bausmės atlikimo metu galimai trūksta artimųjų emocinės paramos ir socialinio palaikymo. Savęs vertinimas vidutinis, pasitikintis savimi. Nuteistasis bendrauja noriai, komunikabilus. Stebima, jog praeityje nuteistojo elgesyje reiškėsi impulsų kontrolės sunkumai. Problemų sprendimo įgūdžiai vidutiniai. Apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Socialines situacijas stengiasi vertinti adekvačiai. Pernelyg pabrėžia asmeninį patyrimą ir paskutinius įvykius. Nuteistasis yra linkęs pripažinti visuomenės normas ir bendražmogiškas vertybes, tačiau dėl bendro gėrio ne visuomet pripažįsta individualios laisvės ribas.

Kaip jau pirmiau minėta, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Šiuo atveju nuteistasis viso šios bausmės vykdymo metu nebuvo baustas drausmine tvarka, jis yra vieną kartą paskatintas. Ta aplinkybė, jog nuteistasis nuosekliai laikosi nustatyto bausmės vykdymo režimo bei laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, nėra baustas drausminėmis nuobaudomis, yra paskatintas sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją.

Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo T. K. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tą patvirtina ir vis dar išliekantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – nestabili ir maža darbo patirtis, būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas agresyvus, kontroliuojantis elgesys. Todėl, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis T. K., būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, laikosi neformalių nuteistųjų taisyklių tiek, kiek to reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo tokioje įstaigoje. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis, lyginant ją su visa paskirta bausme, dar yra didelė – daugiau kaip 2 metai 1 mėnesis (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Komisija visapusiškai įvertino nuteistojo T. K. asmenybę, jo elgesį bei mąstymo pokyčius. Teismas visiškai pritaria Komisijos nutarimui ir daro išvadą, jog šis nuteistasis vis dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis nepadarė akivaizdžios pažangos ją mažindamas. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo T. K. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2023 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo T. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2023 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo T. K. asmens bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimui.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.