- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-12
- Bylos Nr.
- 2S-321-492/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Egidijus Žironas, Virginija Volskienė
- Skolininkas
- UAB „Baltijos pirkliai“
- Kreditorius
- UAB „Murestos prekyba“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės, teisėjų Dalios Kačinskienės, Egidijaus Žirono apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko UAB „Baltijos pirkliai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-1794-656/2008 pagal kreditoriaus UAB „Murestos prekyba“ pareiškimą skolininkui UAB „Baltijos pirkliai“ dėl skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kreditorius UAB „Murestos prekyba“ prašė priteisti iš skolininko UAB „Baltijos pirkliai“ 24 355,94 Lt skolos, 1068,90 Lt delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, 590,69 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - skolininko turto areštą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutartimi areštavo skolininko UAB „Baltijos pirkliai“ nuosavybės teise priklausantį 26 015,53 Lt vertės nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, nesant turto pakankamai – areštuoti lėšas kredito įstaigose. Nurodė, jog kreditoriaus reikalavimas yra turtinio pobūdžio, įsiskolinimo suma yra ženkli, o skolininkas vengia prievolę įvykdyti geruoju. Didelė reikalavimo suma sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes yra reali grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Skolininkas UAB „Baltijos pirkliai“ prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutartį panaikinti. Nurodė, jog UAB „Baltijos pirkliai“ neatsiskaitė su UAB „Murestos prekyba“ dėl nuo bendrovės nepriklausančių aplinkybių. Teigė, jog ieškinio užtikrinimo priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, užtikrinti kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyrą. Pirmosios instancijos teismas gynė tik vienos šalies interesus, neatsižvelgė į laikinosios apsaugos priemonės taikymo poveikį atsakovo turtiniams interesams, tuo pažeisdamas teisingumo, lygiateisiškumo bei protingumo principus.
Skolininko UAB „Baltijos pirkliai“ atskirąjį skundą atsisakytina tenkinti.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui klausimas, išduodant teismo įsakymą, yra sprendžiamas CPK nustatyta bendra tvarka (CPK 436 str. 1 d.), tai yra teismas, esant kreditoriaus prašymui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kiekvienu konkrečiu atveju turi spręsti, ar tam yra pagrindas. CPK 433 str. 1 d. 5 p. nurodyta, kad pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo turi būti nurodytas motyvuotas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu tam yra pagrindas, bei duomenys apie skolininko turtą. Kreditorius UAB „Murestos prekyba“ nurodė, jog skolininkas UAB „Baltijos pirkliai“ yra skolingas 25 424,84 Lt, šią pinigų sumą delsia grąžinti ilgą laiko tarpą, todėl yra realus pavojus, kad skolininkas prievolių neįvykdys, o teismo įsakymo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, taip pat pateikė teismui įsiskolinimą įrodančias PVM sąskaitas - faktūras. LR CPK 144 str. numatyta, jog teismas, remiantis asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kitaip tariant, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus, būsimo galimai palankaus ieškovui (kreditoriui) procesinio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Konkrečiu atveju kreditorius UAB „Murestos prekyba“ prašė priteisti iš skolininko UAB „Baltijos pirkliai“ 24 355,94 Lt skolos, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, 590,69 Lt bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutartimi kreditoriaus UAB „Murestos prekybą“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino, nurodė, jog prašoma priteisti suma yra ženkli, o skolininkas vengia įvykdyti savo prievolę geruoju. Nemaža ieškinio suma turtinio pobūdžio ginčuose teismų praktikoje yra vienas pagrindinių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų, nes ieškovui gresia rizika dėl atsakovo nemokumo ateityje patirti didelius nuostolius, kuriuos dar labiau padidins bylos nagrinėjimo eigoje išaugančios bylinėjimosi išlaidos. Tokiu atveju laikinosios apsaugos priemonės yra vienintelė sąžiningo kreditoriaus interesus sauganti priemonė. Tačiau teismas kiekvienos konkrečios bylos atveju turi atsižvelgti ne tik į ieškinio (pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo) sumos dydį kaip absoliutų ir vienintelį kriterijų, bet ir į kitas konkrečias aplinkybes, tai yra ar konkretaus atsakovo (skolininko) atžvilgiu ieškinio (pareiškimo) suma gali būti traktuojama kaip didelė, lyginant su atsakovo (skolininko) asmeniu, veikla, gaunamų pajamų, turimo turto, kreditorinių reikalavimų verte ir t.t. Remiantis bylos duomenimis, pateikto pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo suma yra 25 424,84 Lt, kuri šiuo konkrečiu atveju skolininko kaip juridinio asmens atžvilgiu, teismui neturint kitų duomenų apie skolininko finansinę padėtį, yra laikytina didele. Pagal suformuotą teismų praktiką didelė reikalavimo suma vertinama kaip grėsmės pareiškėjo turtiniams interesams buvimas ir savaime preziumuojama būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, norint pašalinti tokios grėsmės buvimą bei išvengti galimo sprendimo neįvykdymo rizikos. Skolininkas neįvykdė 2008 m. kovo 3 d. ilgalaikės didmeninio prekių pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp UAB „Murestos prekyba“ ir UAB „Baltijos pirkliai“, sąlygų, t.y. sutartyje nustatytais terminais ir tvarka neatsiskaitė su ieškovu už jam parduotas prekes ir tokiu būdu pažeidė ne tik sutarties sąlygas, bet ir LR CK 6.256 str. 1 d., 6.305 str. 1 d. įtvirtintas nuostatas, dėl ko kreditorius patiria nuostolius. Skolininkas nesumokėjo skolos kreditoriui ilgą laiko tarpą, t.y. nuo 2008-04-21. Pabrėžtina, jog kiekvienu atveju asmens prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas aplinkybes apie grėsmę pareiškėjo turtiniams interesams turi įvertinti teismas (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija, vadovaujantis išdėstytu, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė skolininko turto ir piniginių lėšų areštą pareiškimo reikalavimo sumos ribose, nes pareiškimo sumos dydis, delsimas atsiskaityti vertintini kaip realios grėsmės teismo įsakymo įvykdymui. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.